2017-09-19 Nr. AB-16842-3-62-3-00177-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-664-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00177-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.3; 52.1.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Overlack atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Overlack skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jukneda“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB Overlack (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Justo Jankausko, 2017 m. vasario 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) 2017 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. V-1 (toliau – Įsakymas) ir Kauno RAAD Kauno agentūros (toliau – Agentūra) 2016 m. gruodžio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. 45 (toliau – Nurodymas) (I t., b. l. 1–11).

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Agentūros Nurodymu buvo pavesta pareiškėjui atsiimti 2015 metais uždarajai akcinei bendrovei „Jukneda“ (tuo metu registruotai kaip atliekų tvarkytojas) sutarties pagrindu perduotas visas organines ir vandenines skystąsias atliekas (143 tonas) ir perduoti jas atliekas tvarkančioms įmonėms. Nurodyme konstatuota, kad atliekos buvo perduotos UAB „Jukneda“, kuri neturėjo teisės tvarkyti šalinimui skirtų organinių atliekų (jas turėjo teisę tik priimti ir laikyti tolimesniam naudojimui), o vandeninių skystųjų atliekų neturėjo teisės net priimti. Nurodyme konstatuota, kad dėl atliekų neperdavimo galutiniam atliekų tvarkytojui, kilo grėsmė žmonių sveikatai ir galimai buvo padaryta žala aplinkai. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas Kauno RAAD Įsakymas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Nurodymo. Įsakymu minėtas Agentūros Nurodymas buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėjas skunde nurodė nesutikimo su Nurodymu ir Įsakymu argumentus.

2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad nėra aišku, kuo remdamasis Kauno RAAD pareiškėjo atliekas laiko išimtinai tik šalinimo procesui skirtomis atliekomis, savaime atmesdamas kitus atliekų tvarkymo būdus (IV t., b. l. 58–60). Nurodė, kad visas perduotas atliekas buvo galima tvarkyti ir kitais būdais (ne tik šalinant), todėl UAB „Jukneda“ turėjo teisę priimti pareiškėjo atliekas.

2017 m. birželio 12 d. pareiškėjas dar kartą pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nebuvo atsakingas už kitos bendrovės (UAB „Jukneda“) veiklą ir niekaip negalėjo kontroliuoti, kad ši bendrovė (atliekų tvarkytoja) savo veiklą vykdytų teisėtai bei nebankrotuotų nesutvarkiusi atliekų, o bankrutavusi – atliekas sutvarkytų iš tam skirtų veiklos nutraukimo plane numatytų išlaidų (V t., b. l. 1–7). Paaiškino, kad jam nėra žinoma, kokios atliekos yra bankrutavusios UAB „Jukneda“ sandėliuose, ar apskritai ten yra pareiškėjo 2015 metais šiai bendrovei perduotų atliekų, o ypač visas perduotas jų kiekis – 143 tonos, kurį Nurodymu reikalaujama atsiimti iš bankrutavusios bendrovės.

Kauno RAAD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–13).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi bylą sustabdė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-196-406/2017 (popierinė byla, b. l. 115–117).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-196-406/2017 2017 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą, kuriame iš esmės konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Elme metalas“ neteisėtai perdavė atliekas atliekų tvarkytojui UAB „Jukneda“ , nes neįsitikino, kad ši bendrovė perduotas atliekas sutvarkys. Teismas minėtoje byloje nurodė, kad UAB „Elme metals“ savo pareigą tinkamai sutvarkyti turimas pavojingas atliekas atliko formaliai, veikė neatidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai. Teismas nustatė, kad minėta byla šiuo metu yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos yra susijusios, nes abiejose bylose ginčijamų sprendimų priėmimas yra siejamas su tuo, kad atliekų perdavimas atliekų tvarkytojui neįsitikinus, kaip atliekos bus sutvarkytos, yra neteisėtas. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, jis turės vadovautis bendra teismų praktika panašiose bylose ir bus saistomas aukštesnės instancijos teismo (LVAT) suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių dėl teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad byla turi būti sustabdyta iki įsiteisės galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. I-196-406/2017.

III. Pareiškėjas UAB Overlack, atstovaujamas advokato Justo Jankausko, atskiruoju skundu nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (V t., b. l. 26–34). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vien tai, kad bylos tarpusavyje yra susijusios, nesudaro pagrindo sustabdyti bylą, jei teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą.

2. Sustabdymo būtinybė turi būti teismo motyvuota, t. y. teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai. Teismas negali stabdyti bylos abstrakčių teiginių pagrindu. Šiuo atveju teismo motyvai neatitinka bylos sustabdymo sąlygos – negalėjimo nagrinėti bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla.

3. Byla gali būti stabdoma, jei tarp bylų yra prejudicinis ryšys, o toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje.

4. Teisės aktai, dėl kurių yra kilęs ginčas administracinėje byloje Nr. I-196-406/2017 pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir neturi jokio ryšio su pareiškėjo inicijuota byla. Be to, minėtose bylose skiriasi ir faktinės aplinkybės (administracinėje byloje Nr. I-196-406/2017 klausimas keliamas dėl pavojingų atliekų tvarkymo, o nagrinėjamu atveju – atliekos nepavojingos, kt.). Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

5. Aplinkybė, kad vienodos praktikos formavimas turės reikšmės bylos išsprendimui, nėra numatyta kaip bylos sustabdymo pagrindas. Stabdant bylas tokiu pagrindu būtų nesilaikoma operatyvumo principo.

Kauno RAAD atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą (V t., b. l. 50–55). Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Tiek pareiškėjui, tiek ir UAB „Elme metals“ duoti nurodymai tiek forma, tiek ir turiniu yra beveik vienodi.

2. Pareiškėjas, naudodamasis teisės aktų netobulumu, savo gaminamų atliekų kodą keičia tyčia, bandydamas visomis priemonėmis išvengti atsakomybės.

3. Bylos yra susijusios teisės taikymo ir teisės aiškinimo atžvilgiu, todėl, siekiant išvengti galimų teisės normų taikymo ir aiškinimo prieštaravimų, tikslinga sulaukti galutinio teismo procesinio sprendimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu būtų užtikrintas vienodas reikšmingų aplinkybių vertinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 12 punktais, sustabdė bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą kitais atvejais, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai, kaip teisingai atskirajame skunde nurodė pareiškėjas, tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Taigi, prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Pareiškėjas teisingai nurodė LVAT praktiką, kad bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, jog kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (prejudiciniai), tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Administracinėje byloje Nr. I-196-406/2017 ginčijami kito juridinio asmens atžvilgiu priimti savarankiški sprendimai analizuojamu atveju pareiškėjo pažeistų teisių gynimo požiūriu yra visiškai nesvarbūs, t. y. minėtoje byloje nustatyti faktai šiai bylai neturės jokios teisinės reikšmės. Nors abi bylos kilo iš to paties teisinio santykio, tačiau tarp šių bylų prejudicinis ryšys neegzistuoja, todėl bylos išsprendimas administracinėje byloje Nr. I-196-406/2017 neturės reikšmės tinkamam šios bylos išsprendimui. Be to, LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šiuo metu – ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą), nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turi galimybę pats nustatyti bylai pagal pareiškėjo skundą reikšmingas aplinkybes ir joms taikytiną teisę, ir atsižvelgiant į tai įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl nepagrįstai nutarė, kad neišnagrinėjus administracinės bylos Nr. I-196-406/2017 negalima priimti sprendimo šioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė bylą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju bylą sustabdė taip pat ir ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. pripažinęs, kad bylą sustabdyti yra būtina. Šią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad LVAT formuoja vienodą teismų praktiką, o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra būtina sulaukti galutinio sprendimo minėtoje byloje iš esmės tam, kad šioje byloje nebūtų nukrypta nuo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo, kurį pateiks LVAT minėtoje administracinėje byloje. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė pareiškėjas, tai, kad bylos baigtis administracinėje byloje būtų reikšminga formuojant vienodą teismų praktiką analogiškose bylose, negali būti pagrindu sustabdyti nagrinėjamą bylą (LVAT 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėtoje administracinėje byloje procesinio sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nėra priėmęs, t. y. nėra pateikęs teisės aiškinimo taisyklių galimai aktualių ir šiai bylai. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nėra saistomas aukštesnės instancijos teismo dar nesuformuotų teisės aiškinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir pareiškėjo galimai pažeistų teisių apgynimu, t. y. turi visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybių visetą, pagal vidinį savo įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimti sprendimą, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kokios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu teismas vykdo teisingumą ir šios savo pareigos bei atsakomybės negali perkelti kitam teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė bylą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį sustabdyti bylą panaikina ir bylą perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Overlack atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė