2022-04-26 Nr. AB-11352-4-16-3-00062-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2198-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00062-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant pareiškėjui A. H. D.,

pareiškėjo atstovui, advokatui L. B.,

atsakovo atstovei E. P.,

vertėjui A. D.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. H. D. ir M. M. F. skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. H. D. ir M. M. F. (toliau – ir pareiškėjai) su skundais kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti:

1.1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64700 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. D., gimusio (duomenys neskelbtini), laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų;

1.2. Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64968 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. F., gimusio (duomenys neskelbtini), laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjai skunduose nurodė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybės nustatytos, jie bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nedaro jokių pažeidimų, todėl jiems gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Pareiškėjai teigė, kad netaikant laisvės apribojimo būtų sudarytos prielaidos taikyti jiems, kaip prieglobsčio prašytojams, žmogaus teisių standartus atitinkančias sąlygas prašymo nagrinėjimo laikotarpiui, bei būtų sudarytos sąlygos jiems laisvai judėti.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

5. Atsakovas nurodė, jog Migracijos departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jų atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jie nebuvo sulaikyti. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, todėl pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

6. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, teigė, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė skunduose, (duomenys neskelbtini) piliečiu A. H. D., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. F., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistatantys užsieniečiai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę. Prašymų nagrinėjimo metu užsieniečiai nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė abstrakčią, netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino pateikdami skirtingas ir melagingas asmens duomenų detales. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas priėmė ginčijamus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimų priėmimo dienos. Atsakovas pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog Migracijos departamentas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste.

II. 7. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

8. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Įstatymo 113, 1408 straipsniais.

9. Teismas nustatė šias reikšmingas aplinkybes:

9.1. (duomenys neskelbtini) piliečiu A. H. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistatantis užsienietis 2021 m. liepos 11 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31586, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-1256, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris išnagrinėjo ir 2022 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą byloje Nr. el3-1488-1066/2022 skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o likusią skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, byla neišnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs;

9.2. A. H. D. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas dėl jo nepriimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. A. H. D. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo originalaus kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas asmens duomenų detales, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad suplėšė savo pasą tam, kad nebūtų grąžintas į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S64700 apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos;

9.3. (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. F., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistatantis užsienietis 2021 m. liepos 11 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64288, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla neišnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs;

9.4. M. M. F. MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas dėl jo nebuvo nepriimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo ir prieglobsčio prašymo metu nepateikė originalaus kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas asmens duomenų detales, 2021 m. rugpjūčio 21 d. parašytas Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad asmuo atsisakė pateikti savo pirštų atspaudus daktilaskopuojant. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S64968 apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

10. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, jog ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremti ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjų tapatybės nustatytą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti ar keisti nebuvo pagrindo.

11. Teismas nurodė, kad byloje nenustatė, jog Migracijos departamento sprendimai apgyvendinti užsieniečius laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises. Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl buvo pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

12. Teismas, išnagrinėjęs užsieniečių, prisistatančių: (duomenys neskelbtini) piliečiu A. H. D., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiu M. M. F., gimusiu (duomenys neskelbtini), skundus, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendė, kad Migracijos departamentas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste, o užsieniečių ir juos atstovaujančio atstovo nesutikimas su priimtais sprendimais (jų dalimis) nesudarė pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, todėl skundai atmesti.

III. 13. Pareiškėjas A. H. D. (toliau – ir apeliantas, pareiškėjas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Apeliantas teigia, kad buvo ilgai laikomas laisvės apribojimo sąlygomis, jo teisė į laisvę pažeista, jam taikoma apgyvendinimo priemonė nesiskiria nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose. Apeliantas laikosi tos pačios pozicijos, kad jo atžvilgiu gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečio Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, dėl kurios bus užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikoje ir jis galės laisvai judėti.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus ir aplinkybes, kaip ir atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui, papildomai teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64700 (toliau – ir Sprendimas) dalies, kuria pareiškėjas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino ir neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, konstatavęs, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

22. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.), tačiau taikomos, Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

23. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

24. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.).

25. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas. Atsižvelgiant į apelianto nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl tam tikrų išimtinių aplinkybių jam turėtų būti pritaikyta kita apgyvendinimo priemonė.

26. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31586, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 6K-1256 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris juos išnagrinėjo ir 2022 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas teikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1536-502/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą, tad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo netenkintas. Taigi Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 21S31586 įsiteisėjo, o apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo teisinis statusas pasikeitė.

27. Šiuo metu vykdomas Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

28. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nagrinėjamu atveju yra Įstatyme nustatyta priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjo prieglobsčio byloje įvykdymas.

30. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečių sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4178-502-2021 ir kt.). Įstatymas nenumato, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui užsienietis, kuris iki tol nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti pakartotinai sulaikytas Įstatyme numatytu pagrindu, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pradedant skaičiuoti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4411-552/2018).

31. Pažymėtina ir tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulėje numatyta, kad sulaikymo taikymas išsiuntimo tikslu turėtų būti ribojamas ir atitikti proporcingumo principą priemonių, kurių imamasi, ir siekiamų tikslų atžvilgiu. Sulaikymas yra pateisinamas tik tada, kai rengiamasi grąžinimui arba išsiuntimo procesui, ir jei švelnesnių priverstinių priemonių nepakaktų.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas apgyvendinamas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos (nesuėjus maksimaliam 18 mėnesių terminui nuo pareiškėjo pirmojo sulaikymo 2021 m. liepos 11 d.), byloje nagrinėjamoje situacijoje nėra nepagrįsta ir neproporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp pareiškėjo judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.

33. Teisėjų kolegija konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. H. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė