ea86c8dd-a3cf-4299-ba30-10eb13012701 · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasNuorašasPranešėja Vitalija Norkūnaitė                                                                              Byla Nr. 1A-378-626/2014 Teisėjas Valdas Petraitis                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Algimanto Valantino ir Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui G.

V.,nuteistajam J. A.,nuteistojo gynėjui A. Å .,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 4 metų laisvės atėmimo bausme. IÅ¡ J. A. civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1611,34 Lt žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė:  J. A. buvo nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent:jis, 2011 m. balandžio 3 d., apie 18.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto metu tyčia dÅ«rė peiliu vienÄ kartÄ V.

K. į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę, tuo padarydamas durtinę - pjautinę kiauryminę krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizdÄ , lydimÄ kraujo susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinės ertmėje, ir dėl kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos ertmės pažeidimo sunkiai sutrikdė V. K. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teigia, kad nusikaltimo nepadarė, byloje nėra jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.Nurodo, kad nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į gynyba, taip pat teisė užduoti klausimus nukentėjusiajai ir liudytojai.

Teigia, kad nukentėjusioji ir liudytoja nieko neatsimena, nes nukentėjusioji buvo apklausta po narkozės, o liudytoja – pavartojusi alkoholio. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis J. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas tenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Pažymėtina, kad vienas iš nekaltumo prezumpcijos aspektų yra tas, kad įtariamasis (kaltinamasis) neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai.

Teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).Nors pirmosios instancijos teismas pripažino J. A. kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J.

A. nuteistas nepagrįstai ir turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p.).Apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neigė viso baudžiamojo proceso metu. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, kaltinamasis nurodė, kad nusikaltimo tikrai nepadarė, įvykio metu jis lošė kompiuterinius žaidimus ir daugiau į įvykio vietÄ negrįžo. Turi du vaikus, kurie Å¡iuo metu yra vaikų globos namuose, žmona mirusi.

Nukentėjusioji V. K. pirmos instancijos teismui parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t.y., kad kaltinime nurodytÄ dienÄ , apie 11.00 val., jos sugyventinis A. A. pakvietė į svečius savo draugÄ J. A., kurį vadino „R.“. A. A. išėjus pasitikti J. A., jie grįžo apie 12.00 val., kur ji su A. A. ir J. A. iÅ¡gėrė 0,5 l brendžio. Apie 13.00 val. J. A. pasikvietė savo draugę D. M. ir jie visi vėl gėrė brendį. Apie 13.30 val. J. A. ir A. A. nuėjo į parduotuvę ir parnešė dar alkoholio, kurį visi kartu vartojo.

Po kiek laiko ji susipyko su A. A. ir J. A., todėl išėjo į laukÄ . Po maždaug 10 minučių į laukÄ atėjo D. ir jos po kiek laiko sugrįžo į butÄ , kur ant grindų pamatė miegantį A. A.. Ji su D. paguldė A. A. į lovÄ . D. ir J. A. pradėjo pyktis, tuomet ji taip pat susipyko su J. A.. J. A. turėjo peilį, kurio geležtė buvo apie 5 cm pločio. J. A. buvo minėtu peiliu užsimojęs ant D., tačiau ji nematė, ar D. buvo sužeista. Besiginčijant maždaug po pusvalandžio J.

A. turėtu peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė jai į deÅ¡inį Å¡onÄ . Ji iÅ¡ karto skausmo nepajuto. DÅ«rio metu A. A. miegojo, o D. buvo Å¡alia. Medikus ji iÅ¡kvietė pati, J. A. iÅ¡ buto pabėgo. J. A. peilio, kuriuo jÄ sužalojo, įvykio vietoje nepaliko. Posėdžio metu parodė, kad ji greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes buvo Å¡oko bÅ«senos, gali bÅ«ti, kad iÅ¡ jos telefono kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Apie įvykį policijos pareigÅ«nams pranešė medikai. Neprisimena, ar J.

A. jai dÅ«rė peiliu, nes praėjo jau du metai. Jai daktaras pasakė, kad buvo durta peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu ji viskÄ pasakė, o dabar nepamena, nes praėjo daug laiko. JÄ apklausė ligoninėje, o po pusmečio iÅ¡kvietė į komisariatÄ apklausai. Apklausos metu ligoninėje ji nieko nesuprato, buvo Å¡oko bÅ«senos. Gali bÅ«ti, kad bÅ«dama Å¡oko bÅ«senos nesuvokė, kokius parodymus duoda. JÄ apklausinėjo kai ji buvo po operacijos. Narkozės jai visai netaikė, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio.

Kai jai dÅ«rė, atrodo, kad ji buvo atsistojusi. Kur buvo D., nepamena. J. tikriausiai nebebuvo. Liudytoju apklaustas A. A. pirmos instancijos teisme parodė, kad paties įvykio neprisimena, nes tuo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinime nurodytos dienos rytÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, susitiko su J., iÅ¡gėrė, pasivaikščiojo. Paskui užėjo į parduotuvę, kurioje galima loÅ¡ti. J. pradėjus loÅ¡ti, jis prie jo priėjo ir paėmė 50 Lt, kad nusipirktų butelį alkoholio.

Su V. K. vakare ir naktį jis gėrė alkoholį, ryte gėrė degtinę su J. A., jo drauge D. ir V., tačiau nepamena ar namuose, ar kažkur kitur. Po pietų jis grįžo namo vienas ir miegojo, jį pažadino policijos pareigÅ«nai. Posėdžio metu apžiÅ«rėjęs nuotraukÄ su peiliu, atsakė, kad pas juos namie buvo toks peilis, tačiau jis nematė, kad Å¡iuo peiliu kažkas kažkam bÅ«tų grasinę ar dÅ«rę. ApžiÅ«rėjęs nuotraukÄ su kitu peiliu atsakė, kad Å¡is peilis jo, buvo iÅ¡imtas iÅ¡ jo kiÅ¡enės atvykusių policijos pareigÅ«nų.

Apie tai, kad V. K. buvo sužeista, sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«no paleistas iÅ¡ policijos komisariato. Ryte nuvažiavo į ligoninę, tačiau nei nukentėjusioji, nei gydytojai apie sužalojimÄ jam nieko nesakė. Ar nukentėjusioji buvo po narkozės, jis nežino, su ja tik pasilabino. Vėliau jis iÅ¡važiavo į BelgijÄ ir nukentėjusiosios nebematė. IÅ¡ pirmos instancijos teismo BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos D. M. parodymų matyti, kad ji gyvena su J. A., kurį visi vadina „R.“.

Kalinime nurodytÄ dienÄ , apie 9.30 val., jai paskambino J. A. ir pakvietė į draugų V. K. ir A. A. butÄ . Ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir apie 10.00 - 10.30 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su J. A., V. K. ir A. A., kurie buvo pavartoję alkoholio. J. A. ir A. A. nuėjo į parduotuvę. Ji su V. K. parėjo namo, po pusvalandžio parėjo J. A. ir A. A.. Ji susipyko su J. A. ir išėjo į laukÄ . Maždaug po 5-10 minučių į laukÄ išėjo V. K.. Maždaug po poros valandų jos grįžo namo, kur ant grindų rado miegantį A.

A., kurį kartu su V. K. paguldė į lovÄ . Po to ji susipyko su J. A. ir išėjo iÅ¡ buto į laukÄ . Vėliau ji iÅ¡girdo, kad kažkas trenkė durimis ir ji pamatė nueinantį vyrÄ , pagal eisenÄ ir rÅ«bus panašų į J. A.. Bandė eiti paskui jį, bet greitai šį pametė iÅ¡ akių, todėl grįžo į V. K. butÄ , kur pamatė, kad A. A. miega, o V. K. kvietė medikus, nes jos Å¡one buvo durtinė žaizda. J. A. bute jau nebuvo.Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiÅ«ros metu rasti ir paimti virtuvinis peilis, lenktinis peilis, 11 cigarečių nuorÅ«kų (b.l. 9-10; 14-17).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr.G 440/12 (01) nurodyta, kad V. K. nustatyta durtinė - pjautinė kiauryminė krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės žaizda, lydima kraujo susikaupimo deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio durtinių - pjautinių savybių turinčiu įrankiu, galimai peiliu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. V. K. kÅ«ne viso konstatuotas vieno trauminio poveikio pėdsakas. Sužalojimas, dėl kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos ertmės pažeidimo, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimas padarytas vienu smÅ«giu (b.l. 40-42). Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai V. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog nusikaltimÄ padarė bÅ«tent J. A.TÄ aplinkybę, kad J. A. sužalojo V. K., nurodo tik pati nukentėjusioji. Tuo tarpu nei liudytojas A. A., kuris paties įvykio nematė, nes miegojo, nei liudytoja D. M. Å¡ių aplinkybių nepatvirtina.

PrieÅ¡ingai, atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. M. parodė, kad ji su nuteistuoju yra draugai. Nukentėjusioji V. K. jai draugė, pažįstama. Kaltinime nurodytÄ dienÄ ji buvo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklausė jos sugyventiniui J. A.. Jiems miegant ryte paskambino nukentėjusiosios V. K. draugas A. A.. Jie nuėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų, gėrė, tada jie susipyko su A. A.. Toliau vėl gėrė. Ėjo į parduotuvę su V.

K., o bute liko J. A. ir A. A.. Kai grįžo, A. A. gulėjo ant žemės, o J. A. nebuvo. Tada jos dar iÅ¡gėrė ir ji išėjo ieÅ¡koti J. A.. IeÅ¡kojo apie 20 minučių. Jis buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nenorėjo eiti namo. Ji nuėjo pas V. K., kuri sėdėjo užsidengus. Jai paklausus kas atsitiko, pastaroji sakė, kad jÄ užpuolė kažkoks vaikinas, sakė „pinigai pinigai” ir pastarajai stuktelėjo. Ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . J. A. paliko loÅ¡ti prie parduotuvės „R.“.

Ji buvo apsvaigusi, kartu su nukentėjusiÄ ja, kuri taip pat buvo apsvaigusi, gėrė viskį, vėliau 2 butelius sidro. Dėl pavartoto alkoholio normaliai prisimena aplinkybes. Jai nukentėjusioji sakė, kad kol jos nebuvo, įėjo kažkoks vaikinas ir sakė „pinigai pinigai“. Kai ji rado V. K. sužalotÄ , tai ji buvo labai girta. Tuo metu, kai ji pamatė nukentėjusiÄ jÄ , A. A. girtas miegojo. Ji dar bandė bėgti į laukÄ pažiÅ«rėti, gal bus kažkoks nepažįstamas vaikinas. J.

A. nebuvo kai grįžo iÅ¡ lauko su V. K. Kodėl kaltinamas J. A., ji nežino, bet mano, kad dėl kažkokių priežasčių V. K. ant jo pyksta. Ä®vykio dienÄ konflikto tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo, konfliktavo tik ji su A. A., su J. A. nekonfliktavo. Alkoholį pirkti ėjo ji su nukentėjusiÄ ja, vyrai liko, po to jos gėrė lauke ir kai grįžo, buvo tik A. A.Taigi, kaip matyti iÅ¡ liudytojos D. M. apeliacinės instancijos teismui duotų parodymų, jai kartu su nukentėjusiÄ ja išėjus į parduotuvę, J.

A. ir A. A. liko bute. Joms grįžus, bute rado tik miegantį girtÄ A. A., o J. A. nebebuvo. Jai išėjus ieÅ¡koti J. A., rado jį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, loÅ¡iantį, pastarasis nenorėjo eiti namo. Jai grįžus namo, rado V. K. jau sužalotÄ , Å¡i pasakė, kad į butÄ buvo įėjęs kažkoks vaikinas, reikalavo pinigų. J. A. bute nebuvo. TokiÄ pačiÄ aplinkybę nurodė ir kaltinamasis, apeliacinės instancijos teisme parodęs, kad nusikaltimo padarymo metu jis lošė kompiuterinius žaidimus ir į butÄ grįžęs nebuvo.

Tai, kad J. A. sužalojo nukentėjusiÄ jÄ valstybinis kaltinimas Å¡iÄ aplinkybę grindžia pačios nukentėjusiosios parodymais bei specialisto iÅ¡vada. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, ji, apklausta pirmos instancijos teisme, parodė, jog tuo metu, kai ji buvo sužalota, J. A. tikriausiai nebebuvo, o ikiteisminio tyrimo metu, t.y., kitÄ dienÄ po sužalojimo ir operacijos, jÄ apklausiant ligoninėje, buvo Å¡oko bÅ«senos ir nesuvokė kokius parodymus duoda. Taigi, nukentėjusioji paneigė, jog buvo sužalota bÅ«tent J.

A. Šie jos parodymai, lyginant jos parodymus, duotus teisiajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, yra nenuoseklūs, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kaltinamojo bei liudytojos D. M. parodymams, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo. Pati specialisto išvada, kurioje yra konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai patys savaime nepatvirtina, kad juos padarė būtent kaltinamasis. Taip pat pažymėtina, kad tas faktas, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti ir paimti peiliai taip pat savaime neginčytinai nepatvirtina J.

A. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiÅ¡kumai vertinami kaltinamojo naudai, o Å¡ių neaiÅ¡kumų nėra įmanoma paÅ¡alinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog J. A. padarė Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).Kadangi J.

A. iÅ¡teisinamas BPK 329 str. 1 p. numatytu pagrindu – neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , Vilniaus teritorinės ligonių kasos jam pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.)Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., nusprendė: tenkinti nuteistojo J. A. apeliacinį skundÄ .Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį - iÅ¡teisinti J.

A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes neįrodyta, jog J. A. dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ .KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                                                               Vitalija NorkÅ«naitė Teisėjai                                                                                                         Algimantas Valantinas                                                                                                                      Leonarda Gurevičienė NuoraÅ¡as tikrasTeisėja                                                                                                        Vitalija NorkÅ«naitė