ea862c3e-d795-42b0-968d-9ceefe1ca045 · Vilniaus apygardos teismas

Apeliantų atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ daliesCivilinė byla Nr. 2S-1475-653/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01545-2012-8                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3, 122.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantų (ieÅ¡kovų) I. V. ir B. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti bei įtraukti tretieji asmenys civilinėje byloje Nr. 2-2677-862/2011 pagal ieÅ¡kovų I.

V. ir B. V. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai I. V. ir B. V. pateikė atsakovui Nordea Bank ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡oma pripažinti paskolos sutartį nesudarytÄ .Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi į bylÄ Ä¯traukti S. K. ir M. K. trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų. IeÅ¡kovams I. V. ir B. V. nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti: patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ , primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį 361 Lt bei pateikti Å¡io žyminio mokesčio primokėjimÄ patvirtinančio dokumento originalÄ , pateikti ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijas skirtas tretiesiems asmenims.

IeÅ¡kovai įpareigoti pateikti tiek patikslinto ieÅ¡kinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vienÄ tektų teismui ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams, kad per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo įpareigojimo ieÅ¡kinys bus paliktas nenagrinėtas (b.l.81).Pirmosios instancijos teismas  nurodė, jog CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500,00 Lt žyminis mokestis. Teismui kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas 2012-03-27 mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis.

Dokumentai, kurie patvirtintų, jog sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis teismui nepateikti. Taip pat teismas pažymėjo, jo ieÅ¡kovai ginčo faktines aplinkybes grindžia santykiais su kitais skolininkais S. K. ir M. K., tačiau Å¡ių asmenų į bylÄ neįtraukė, todėl, vadovaujantis CPK 47 str. 1 d., Å¡iuos asmenis į bylÄ Ä¯traukė trečiaisiais asmenimis. Teismas nustatė, kad atsakovas 2012-04-10 pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame yra iÅ¡keltos abejonės dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir/ar dalyko, pažymint, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta ne paskolos, o kreditavimo sutartis.

IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti negaliojančiÄ paskolos sutartį, todėl ieÅ¡kovai įpareigotini patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ).IeÅ¡kovai pateikė atskirÄ jį skundÄ (b.l.84-86), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, jog ieÅ¡kinyje nurodę, kad 2008 m. sausio 28 d. kartu su S. K. ir M. K. sudarė su atsakovu kreditavimo sutartį Nr. KK 2008/01/102SV, tačiau paskolos suma ieÅ¡kovams perduota nebuvo. Nepaisant to, 2012 m. sausio mėn. ieÅ¡kovai gavo antstolio I.

G. jiems adresuotus procesinius dokumentus dėl skolos išieškojimo atsakovo naudai. Vadovaudamiesi CK 6.870 str. nuostatomis, jog paskolos sutartis yra realinis sandoris bei CK 6.875 str. nuostatomis, jog asmuo turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo, o tai įrodžius, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta, ieškovai ir prašė teismo pripažinti paskolos sutartį tarp ieškovų ir atsakovo nesudaryta. Mano, jog niekuo nepagrįstas teismo teiginys įvardijant ieškovus skolininkais.

Pažymi, jog CPK 47 str. 1 d. 3 d. nustatyta, kad pareiÅ¡kime dėl įstojimo į procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi bÅ«ti nurodytas įstojimo į procesÄ pagrindas ir kurios iÅ¡ Å¡alių pusėje siekiama įstoti. Minėto straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, negali veikti procese prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Teismas, įtraukdamas į bylÄ S. ir M.

K. trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, nenurodant kaip bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, nenurodant kokiais tikslais ir kieno pusėje - ieÅ¡kovų ar atsakovo, jie yra įtraukiami, tuo pačiu neatsakant ir į klausimÄ - prieÅ¡ kurios Å¡alies interesus S. K. ir M. K. negali veikti procese ir kodėl, pažeidė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir Å¡ioje dalyje naikintinÄ nutartį. Pažymi, jog atsakovas atsiliepime pripažino, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryta tik kreditavimo sutartis, o realinis sandoris - paskolos sutartis, nesant piniginių lėšų perdavimo faktui, sudaryta nebuvo.

Remiantis bÅ«tent Å¡ia faktine aplinkybe bei vadovaudamiesi             CK 6.875 str. 3 d. ieÅ¡kovai teikiamu ieÅ¡kiniu ir prašė teismo pripažinti paskolos sutartį tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo nesudaryta, nepaisant to, teismas skundžiama nutartimi nurodė patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ . Pateiktame teismui ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovų reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) nurodytas aiÅ¡kiai ir konkrečiai - pripažinti paskolos sutartį tarp I. V. ir B. V. iÅ¡ vienos pusės ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus iÅ¡ kitos pusės nesudaryta.CPK 5 str.

įtvirtintas teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos principas reiÅ¡kia, jog civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva, kad teismas negali iÅ¡kelti civilinės bylos savo iniciatyva, taip pat niekas negali priversti ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Bylos nagrinėjimo dalykÄ nustato Å¡alys. Teismas negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei jo pagrindo. Tik ieÅ¡kovas turi teisę didinti arba mažinti savo reikalavimų apimtį, keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ (CPK 42 ir 141 str.), iÅ¡skyrus iÅ¡imtis.

Teismas, reikalaudamas dar labiau patikslinti aiÅ¡kiai suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ , kartu pažymėdamas, jog ieÅ¡kinio dalykÄ pripažįsta savo atsiliepime ir atsakovas, pažeidė proceso įstatymÄ . CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500 Lt žyminis mokestis. Tačiau modifikuoti sutartį galima tik tuomet, kai ji, vienos ar kitos formos, vis dėlto yra sudaryta. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai neprašė teismo modifikuoti kokiÄ nors sutartį. IeÅ¡kovai taip pat neprašė nutraukti ar pripažinti kokiÄ nors esamÄ sutartį negaliojančia.

IeÅ¡kovai, remdamiesi faktine aplinkybe, jog paskolos piniginių lėšų iÅ¡ atsakovo nėra gavę ir, tokiu bÅ«du, nesusiklosčius tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo paskolos teisiniams santykiams, prašė teismo, vadovaujantis CK 6.875 str. 3 d., pripažinti paskolos sutartį tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo nesudaryta. Tai - neturtinis reikalavimas, nesusijęs su esamų sutarčių modifikavimu, todėl pripažintina naikintina teismo nutartis ir dalyje dėl reikalavimo primokėti 361 Lt žyminio mokesčio dalį.Atsakovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l.89-94) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodo, jog teismas nutartyje nurodė, kad ji gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau remiantis                  CPK 47 str. nuostatomis, nutartys dėl trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukimo į bylÄ atskiraisiais skundais nėra skundžiamos. Ä®statymų leidėjas tiesiogiai draudžia teismo sprendime spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų                 (CPK 266 str.), kitaip bÅ«tų pažeistas betarpiÅ¡kumo principas (CPK 14 str. 3 d.) bei konstatuotas absoliutus sprendimo negalioj imo pagrindas.

Teismas, nustatęs, kad bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos asmenų teisėms arba pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (KAT 2009 m. birželio mėn. 25 d. nutartis c. b. Nr. 2S- 898-173/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai, jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-1042/2002; 2004-02-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-81/2004; 2008 m. vasario 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-149/2008; 2011 m. gruodžio mėn. 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-519/2011). Pažymi, jog Kreditavimo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 2 p. numatyta, kad visų kredito gavėjų prievolės pagal Kreditavimo sutartį yra solidarios, todėl Bankas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iÅ¡ visų kredito gavėjų bendrai, tiek iÅ¡ kiekvieno atskirai, tiek visų prievolių, tiek ir jų dalies vykdymo.

Taigi, laikytina, kad Å¡ie asmenys sudarydami Kreditavimo sutartį veikė kartu. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovai ir S. bei M. K. Kreditavimo sutartį sudarė kaip solidarieji bendraskoliai; tai, kad ieÅ¡kinyje nurodomos faktinės aplinkybės ir su ieÅ¡kiniu pateikiami įrodymai grindžiami santykiais su S. bei M. K., laikytina, kad S. bei M. K., turi materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, nes bylos iÅ¡sprendimas turės įtakos ir jų teisėms bei pareigoms, kylančiomis iÅ¡ Kreditavimo sutarties. Apeliantai nurodo, kad nepagrįstas teismas įvardijo ieÅ¡kovus skolininkais, tačiau ieÅ¡kovai Bankui teiktuose dokumentuose patys save įvardija bendraskolininkais arba kredito gavėjais.

Pagal CK 6.1 str. prievolinio teisinio santykio šalys yra kreditorius ir skolininkas. Tiek kreditavimo, tiek ir paskolos teisiniai santykiai laikomi prievoliniais, todėl ieškovus galima laikyti skolininkais prievolių teisės prasme. Iš nutarties motyvų manytina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų įtraukiami ieškovų pusėje. Ieškovai nepateikė jokių argumentų, leidžiančių spręsti, kad įtraukus S. ir M. K. suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje šių asmenų interesas dėl bylos baigties būtų priešingas ieškovų interesui.

Be to, procesinės normos neriboja teismo teisės pakeisti bylos dalyvio procesinį statusÄ konkrečioje byloje. Pažymi, jog ieÅ¡kovai kaip įrodymÄ pateikė Kreditavimo sutartį ir ginčo faktines aplinkybes grindė argumentais, susijusiais su Å¡ios sutarties sudarymu ir vykdymu, tačiau kartu pateikė reikalavimÄ dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Paskolos ir kreditavimo sutartys yra dvi savarankiÅ¡kos sutarčių rÅ«Å¡ys, todėl kaip faktines aplinkybes įvardydami kreditavimo teisinius santykius, o teisinį pagrindÄ nurodydami paskolos teisinius santykius ieÅ¡kovai tiksliai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko.

Kad bÅ«tų galima tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti, kokia sutartis tarp Å¡alių (ne)buvo sudaryta, turi bÅ«ti aiÅ¡ku kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas sutarties sudarymo ar nesudarymo faktas. Todėl teismas pagrįstai sprendė dėl įpareigojimo patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ , nes esant netiksliam ieÅ¡kinio dalykui negalima tinkamai atskleisti bylos esmės. Pabrėžia, jog CPK 5 str. įtvirtinta teisė kreiptis teisminės gynybos yra įgyvendinama CPK ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Ä®pareigojimas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus nėra reikalavimas ar vertimas reikÅ¡ti naujus reikalavimus, atsisakyti pareikÅ¡tų reikalavimų, tai yra keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir/ar pagrindÄ teismo iniciatyva. NepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, gali bÅ«ti suvaržytos Banko kaip atsakovo CPK 5 str. įtvirtintos teisės, taip pat neužtikrintas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir tinkamo rungimosi principo įgyvendinimas, nes, pateikus netikslų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovui tampa neaiÅ¡ku kokio pobÅ«džio materialinis reikalavimas jam yra reiÅ¡kiamas, į kokį reikalavimÄ jis turi atsikirsti ir kokius įrodymus pateikti tinkamam savo argumentų pagrindimui.

Teigia, jog ieÅ¡kiniais dėl modifikavimo laikomi ieÅ¡kiniai dėl teisinių santykių sukÅ«rimo, pakeitimo ar panaikinimo. IeÅ¡kovai, siekdami panaikinti savo prievolę,                  t.y. pripažinti, kad jie neturi teisinės pareigos atlikti veiksmus Bankui kaip atsakovui, iÅ¡ esmės siekia pakeisti Kreditavimo sutartį, todėl iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų matyti, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti laikomas tiek ieÅ¡kiniu dėl modifikavimo bendrÄ ja prasme, tiek ieÅ¡kinių dėl sutarties modifikavimo, tad Å¡iam ieÅ¡kiniui taikomas specialus apmokestinimas žyminiu mokesčiu.

Nors IeÅ¡kovai ir praÅ¡o pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kinio argumentus galima spręsti, jog ieÅ¡kovai reikalauja pripažinti nesudarytÄ Kreditavimo sutartį tik jų atžvilgiu, tačiau ne Kreditavimo sutartį apskritai. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu siekia pakeisti arba modifikuoti Kreditavimo sutartį. Toks ieÅ¡kovų reikalavimas savo esme gali bÅ«ti pripažįstamas neturtiniu reikalavimu, tačiau jam taikomos ne bendrosios neturtinių reikalavimų apmokestinimÄ Å¾yminiu mokesčiu reglamentuojančios, tačiau specialiosios nuostatos, todėl už ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ turi bÅ«ti mokamas CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyto dydžio žyminis mokestis.

Apeliantai teigia, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma ne pripažinti kokiÄ nors konkrečiÄ sutartį negaliojančia, o remiantis CK 6.875 str. 3 d. normomis siekiama pripažinti paskolos sutartį tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo nesudaryta. IÅ¡ Å¡ių atskirojo skundo teiginių galima spręsti, kad ieÅ¡kovai, remdamiesi CK 6.875 str. 3 d. siekia pripažinti juridinį faktÄ dėl paskolos sutarties nesudarymo. Su tokiais ieÅ¡kovų teiginiais nesutinka, nes CK 6.875 str., reglamentuojantis paskolos sutarties ginčijimÄ yra siejamas su konkrečios paskolos sutarties ginčijimu ir/ ar pripažinimu nesudaryta, tačiau ne su juridinio fakto nustatymu, kad ieÅ¡kovai ir Bankas apskritai nebuvo sudarę paskolos sutarčių.

Apeliantų atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos civilinio proceso teisėje nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti visus pirmosios instancijos teismo priimtus tarpinius procesinius sprendimus byloje. Pagal                           CPK 334 straipsnio pirmÄ jÄ dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi bÅ«ti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).Pirmosios instancijos teismo nutarties įtraukti į bylÄ trečiuosius asmenis apskundimo galimybė nenumatyta CPK normose (CPK 47 str.), be to, ja neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai.

Todėl teismo nutartis dalyje dėl S. K. ir M. K. įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis negali bÅ«ti apeliacijos objektas, dėl to apeliacinis procesas Å¡ioje dalyje nutraukiamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė terminÄ ieÅ¡kovams ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t.y. patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ir primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį 361 Lt, nurodęs, jog atsakovui kilo abejonės dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir/ar dalyko, ieÅ¡kovams nurodžius, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta ne paskolos, o kreditavimo sutartis.

Pirmosios instancijos teismas apeliantų ieÅ¡kinį kvalifikavo, kaip ieÅ¡kinį dėl sutarčių modifikavimo, kuris apmokestinamas 500,00 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 3 p.).Apeliantai atskirÄ jį skundÄ grindžia tais argumentais, jog pateiktame teismui ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovų reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) nurodytas aiÅ¡kiai ir konkrečiai - pripažinti paskolos sutartį tarp I. V. ir B. V. iÅ¡ vienos pusės ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus iÅ¡ kitos pusės nesudaryta, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris.

Taip pat ieÅ¡kovai atskirajame skunde nurodė, jog atsakovas atsiliepime pripažino, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryta tik kreditavimo sutartis, o realinis sandoris – paskolos sutartis sudaryta nebuvo. BÅ«tent Å¡ia faktine aplinkybe bei vadovaujantis CPK 6.875 str. 3 d. ieÅ¡kovai ir prašė teismo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta. LR CPK 135 str. numatyta ieÅ¡kovo pareiga aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio elementus – ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kurie sudaro bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina efektyviÄ pažeistų teisių teisminę gynybÄ .

Pagal CPK 5 str. teismas gina pažeistas ar ginčijamas teises. Suinteresuoto asmens kreipimosi į teismÄ tikslas yra realus pažeistos teisės ar teisėto intereso apgynimo bÅ«das, jo parinkimas yra ieÅ¡kovo prerogatyva. Kol nėra įvardijamas konkretus pažeistos teisės gynimo bÅ«das, negali prasidėti civilinės bylos procesas, nes teismui nėra suteikta teisė savarankiÅ¡kai pritaikyti pažeistos privatinės teisės gynybos bÅ«dÄ , o ir antroji proceso Å¡alis – atsakovas, negalėtų tinkamai atsikirsti į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .IÅ¡ procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovai neginčija, jog 2008-01-28 tarp Å¡alių buvo sudaryta bÅ«tent kreditavimo sutartis, to neginčijo ir atsakovas, t.y. tarp Å¡alių nėra ginčo, jog                2008-01-28 buvo sudaryta ne paskolos, o kreditavimo sutartis, kurios pagrindu pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. LR CK 6.875 str. numato atvejus, kuomet paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, tame tarpe reikalauti pripažinti sutartį nesudarytÄ , kai įrodoma, jog pinigai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti (minėto straipsnio 3 d.).

IÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku kokį teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinko ieÅ¡kovas, jei tarp Å¡alių nėra ginčo dėl 2008-01-28 Kreditavimo sutarties teisinio kvalifikavimo – neaiÅ¡ku kokios konkrečios paskolos sutarties sudarymo faktÄ ieÅ¡kovas ginčija, kokios ieÅ¡kovų ginamos teisės yra atsakovų ginčijamos, tokiu bÅ«du neaiÅ¡ku kokias teisines pasekmes sukeltų teismo sprendimas ieÅ¡kovams ieÅ¡kinio patenkinimo atveju. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovai laiko, jog 2008-01-28 sudaryta kreditavimo sutartis turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip paskolos sutartis, jie turi tai aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kinyje ir atitinkamai patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ .

Sutiktina su atsakovo argumentais, kad sandorio sudarymo ginčijimas CK 6.875 str. pagrindu nėra siejamas su juridinio fakto nustatymu, tuo labiau, kad juridiniai faktai nustatomi tik esant CPK 445 str. numatytoms sÄ lygoms.    Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ . Apeliantai atskirajame skunde taip pat pateikia argumentus, jog reikalavimas teismo tvarka pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, nėra paskolos teisinių santykių modifikavimas, bet pripažinimas, kad teisiniai santykiai neegzistuoja, todėl mano, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti apmokestintas paprastu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. Pirmosios instancijos teismas apeliantų ieÅ¡kinį kvalifikavo kaip ieÅ¡kinį dėl sutarčių modifikavimo, kuris apmokestinamas                500,00 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 3 p.) Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo argumentu.

Pagal CPK 80 str. 1 d. 3 p. ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 500,00 Lt dydžio žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė pripažinti paskolos sutartį nesudarytÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone toks reikalavimas pagal savo esmę nėra dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), nes tik sudaryta sutartis gali bÅ«ti kokiu nors bÅ«du modifikuojama (pakeičiama, nutraukiama). Å io ginčo iÅ¡sprendimo įtaka kitų sandorio Å¡alių teisėms ir pareigoms neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl žyminio mokesčio dydžio už reikalavimus, kuriais ieÅ¡kovai siekia apginti savo teises. Taigi, sutinkinta su apelianto argumentu, jog teismas negalėjo CPK 80 str. 1 d. dalies 3 p. pagrindu reikalauti mokėti nustatytÄ 500,00 Lt žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiama nutartis keičiama, panaikinant nutarties dalį dėl įpareigojimo ieÅ¡kovams paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus - primokėti žyminį mokestį bei pateikti apmokėjimÄ patvirtinančio dokumento originalÄ - pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ bei žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 337 str. 4d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliantams (ieÅ¡kovams) aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ objektyviai pasibaigė, apeliantui nustatomas naujas terminas ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.; 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 4 p., teismas              nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį pakeisti dalyje dėl įpareigojimo paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus - primokėti žyminį mokestį bei pateikti apmokėjimÄ patvirtinančio dokumento originalÄ â€“ ir Å¡ioje dalyje nutartį panaikinti. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal ieÅ¡kovų I. V. ir B. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, dalyje dėl S. K. ir M.

K. įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nutraukti.Nustatyti apeliantams (ieÅ¡kovams) I. V. ir B. V. terminÄ per 10 dienų nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Teisėja                                                                  Jelena Å iÅ¡kina