ea86184f-dfec-4b82-bf64-1b32aad380b3 · Prienų rajono apylinkės teismas

lAdministracinė byla Nr. II-761-805/2015Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00561-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.7.4; 3.25.3; 2.14.3 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. gruodžio 14 d.Prienai              Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. N., jo atstovui advokatui R. M., institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. N. skundÄ dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: D. N. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 79N-31412132-15 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 d. padarymÄ , buvo paskirta galutinė subendrinta 50 Eur bauda dėl to, kad jis 2015 m. balandžio 13 d. apie 17 val., vairuodamas automobilį „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Alytaus m., LikiÅ¡kėlių gatve, Å¡viesoforu reguliuojamoje LikiÅ¡kėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje, į važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui, susidÅ«rė su Statybininkų gatve P. D. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė vairuojamo automobilio „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kito automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimÄ ir sukėlė kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

D. N. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11, 165 punktų reikalavimus.Prienų rajono apylinkės teisme gautas D. N. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodė, kad jis 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažintas padaręs ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, jam buvo paskirta administracinė nuobauda 50,00 Eur bauda, dėl to, kad 2015 m. balandžio 13 d. 17.00 val. automobiliu “Peugot 406”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡viesoforu reguliuojamos Alytaus miesto LikiÅ¡kėlių – Statybininkų gatvių sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui, kurioje susidÅ«rė su Statybininkų gatve P. D. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadindamas kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę.

Nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nei jam inkriminuojamų, nei kitų teisės pažeidimų nepadarė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas turi atitikti ATPK 260 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jame privalo bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių motyvuotas vertinimas, tačiau jame tokio vertinimo nėra, tai suponuoja pagrįstÄ prielaidÄ , jog pagrįstų motyvų, kaip faktinių duomenų, siekiant jo veiksmus kvalifikuoti inkriminuojamais teisės pažeidimais, nėra.

Tokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių nebuvimas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime skirti nuobaudÄ , laikytinas imperatyvaus reikalavimo pažeidimu, kuris nutarimo teisėtumo, pagrįstumo ir gynybos kontekste pripažintinas esminiu su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Eismo įvykis kilo abiems transporto priemonėms įvažiavus į Alytaus miesto LikiÅ¡kėlių-Statybininkų gatvių sankryÅ¾Ä , tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai nutarta, kad į Å¡iÄ sankryÅ¾Ä jis įvažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui, nors taip pasielgė automobilio „VW Passat“, vairuotojas, kuris galėjo pažeisti imperatyvius Kelių eismo taisyklių 73.11 bei 165 punktų reikalavimus.

BÅ«tent tokie Å¡io automobilio vairuotojo veiksmai ir sÄ lygojo eismo įvykį. Sprendžiant iÅ¡ nemotyvuoto nutarimo, iÅ¡vadÄ apie tariamÄ jo kaltę nuobaudÄ paskyręs pareigÅ«nas grindė tik automobilio „VW Passat“, vairuotojo P. D., jo žmonos A. D. bei jų kaimynės Ž. G. paaiÅ¡kinimais, kuriais pasikliovė besÄ lygiÅ¡kai, nežiÅ«rint į tai, kad Å¡ie asmenys dėl tarpusavio santykių yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, nors teismų praktika tokių įrodymų vertinimo aspektu suformuota vienareikÅ¡miÅ¡kai, kad vien tik subjektyvių liudytojų situacijos vertinimu pasikliauti negalima.

Tai liudija, kad administracinę bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pareigÅ«nas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o įrodymus vertino pažeisdamas ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir dėl Å¡ių priežasčių neteisingai aiÅ¡kino bei taikė teisę, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta, nepadarius administracinio teisės pažeidimo. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis Ž.

G. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, patvirtinti objektyviais duomenimis. Liudytojų D. A., P. S. ir E. N. parodymais nebuvo remtasi, nes jie prieÅ¡taringi, vienas liudytojas nurodo, kad degė raudonas Å¡viesoforo signalas, kitas, kad žalias. Visi liudytojai važiavo viename automobilyje ir yra suinteresuoti duoti D. N. palankius parodymus. PraÅ¡o institucijos nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. N. skundo netenkinti.D. N. teismo posėdyje nurodė, kad su jam inkriminuotu pažeidimu ir už jį paskirta bauda nesutinka, praÅ¡o tenkinti jo skundÄ , panaikinti policijos priimtÄ nutarimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ 2015 m. balandžio 13 d. Alytuje, LikiÅ¡kėlių gatve važiuojant tiesiai nuo 98 namo link Lazdijų sankryžos, įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Važiavo keturiese, kartu važiavo E. N., P. S. ir D. A., kelio, kur yra keturios eismo juostos, pirma juosta iki 40 km/h greičiu. Automobilis VW Pasat važiavo nuo Vizgirdo mikrorajono ir sankryžoje atsitrenkė į jo automobilio deÅ¡inės pusės keleivio dureles, automobilio VW Pasat buvo sugadintas priekis, buferis per pat vidurį.

Privažiavus prie sankryžos, jam automobilio stabdyti nereikėjo, eilėje laukti nereikėjo. IÅ¡važiuojant iÅ¡ objekto matėsi, kad dega raudonas Å¡viesoforo signalas, pririedėjus prie Å¡viesoforo, užsidegė Å¡viesoforo signalas ir nesustojęs įvažiavo į sankryÅ¾Ä , nereikėjo nei sustoti, nei praleisti kokio nors automobilio. Sankryžoje daugiau nei stovinčių, nei važiuojančių automobilių nebuvo. Automobilis VW Pasat vairuotojas taip pat teigė važiavęs degant žaliam Å¡viesoforo signalui, sankryžoje yra įrengtos penkios kameros, jis iÅ¡ kart po įvykio siÅ«lė policijos pareigÅ«nams peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad įvykio metu nė viena kamera neveikė.Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas E. N. paaiÅ¡kino, kad yra D.

N. pusbrolis, kartu dalyvavo eismo įvykyje. Ä®vykio dienÄ , apie 17 val. važiavo automobiliu Peugeot. IÅ¡ darbo važiavo D. N., P. S., D. A., visi kartu dirba, automobilį vairavo D. N., o jis sėdėjo automobilio gale, deÅ¡inėje pusėje, Å¡alia vairuotojo sėdėjo P. S., D. A. Å¡alia jo. Važiuodamas kalbėjo su D. A., privažiavus prie sankryžos, pažiÅ«rėjęs matė, kad dega žalias Å¡viesoforo signalas. Å viesoforo žalias signalas nemirksėjo, į tai atkreipė dėmesį, nes tuo metu laikė vairuotojo pažymėjimÄ .

Kokia eismo juosta važiavo jų automobilis tiksliai nurodyti negalėjo. Neatsimena, ar iÅ¡ tos eismo juostos galima sukti į deÅ¡inę pusę Tuo metru pažiÅ«rėjus į deÅ¡inę pusę, pamatė artėjantį tamsios spalvos automobilį VW Pasat, kuris atsitrenkė į jų automobilio keleivio pusės priekinį sparnÄ . Automobilis VW Passat važiavo gana greitai, ar rodė posÅ«kio signalÄ , dėmesio neatkreipė. Jų automobilis važiavo 40-45 km/h greičiu. Nematė ar, įvažiavus į sankryÅ¾Ä , pasikeitė Å¡viesoforo signalas.

PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä automobilio stabdyti nereikėjo, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Jis pats degant žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ pamatė iki sankryžos likus apie 20- 25 metrai, kitoje eismo juostoje kitų automobilių nematė. Su kito automobilio vairuotoju, policijos pareigÅ«nu nebendravo. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas E. N. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. balandžio 13 d. važiavo iÅ¡ darbo LikiÅ¡kėnų gatve, prekybos centras Senukai buvo kairėje pusėje, kiek pamena, iÅ¡važiavę važiavo ta pačia eismo juosta.

Privažiavus sankryÅ¾Ä , užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas ir automobiliu pradėjo važiuoti į sankryÅ¾Ä , važiavo tiesiai pirma eismo juosta. Tuomet iÅ¡girdo surėkusį automobilio vairuotojÄ , ir pažiÅ«rėjus į deÅ¡inę pusė, pamatė automobilį kuris atsitrenkė į jų automobilio dureles. PrieÅ¡ privažiuojant sankryÅ¾Ä , matė, kad degė raudonas Å¡viesoforo signalas, matė, kai pasikeitė Å¡viesoforo signalas į geltonÄ , kai dar nebuvo privažiavę sankryžos.

Link sankryžos važiavo pristabdydami, D. N. pristabdė automobilį iki 30 km/h, gal ir mažiau, ir į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, automobiliui sustoti nereikėjo. Kitas tamsios spalvos automobilis VW Passat sankryžoje atvažiavo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, jis važiavo tiesiai, sprendžia iÅ¡ smÅ«gio, važiavo gana dideliu greičiu. Automobilis VW Passat atsitrenkęs į jų automobilį, pravažiavo per visÄ keliÄ ir užvažiavo ant bordiÅ«ro, arčiau prekybos centras Senukai.

Sankryžoje daugiau automobilių, nei toje pačioje eismo juostoje, nei prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , nei kairėje pusėje, nebuvo, buvo laivas važiavimo kelias. Neatsimena, ar privažiuojant sankryÅ¾Ä matė raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ , bet tiksliai matė mirksintį geltonÄ Å¡viesoforo signalÄ , todėl D. N. automobilį pristabdė ir į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Žalias Å¡viesoforo signalas užsidegė kai jų automobilis dar nebuvo pilnai įvažiavęs į sankryÅ¾Ä , buvo likę keli metrai, automobilio sustabdę nebuvo, prie sankryžos sustojusių automobilių nebuvo, buvo laisvas kelias, kitoje eismo juostoje automobilių taip pat nebuvo.

Atvykę policijos pareigÅ«nai sakė, kad žiÅ«rės filmuotÄ medžiagÄ , sankryžoje įrengtos filmavimo kameros, bet vėliau D. N. pasakė, kad kameros neveikia, tai jam pasakė policijoje. KÄ kalbėjo susidÅ«rusių automobilių vairuotojai, negirdėjo.Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta Ž. G. paaiÅ¡kino, kad Å¡ių metų vasario ar kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, važiavo iÅ¡ darbo raudonos spalvos automobiliu Toyota Yaris. Važiavo LikiÅ¡kėlių gatve pirma eismo juosta nuo prekybos centro IKI iki sankryžos prie prekybos centro Senukai.

Važiuodama persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ , kiek pamena, pilkos spalvos automobilis persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ . Priekyje nebuvo jokių automobilių, likus apie 100 metrų iki sankryžos, pamatė degant geltonam Å¡viesoforo signalui, privažiavus prie Å¡viesoforo sustojo, jau degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Ji matė kito automobilio judėjimÄ , manė, kad jis suks į deÅ¡inę pusę, nes iÅ¡ tos eismo juostos galima sukti į deÅ¡inę pusę. Praėjus gal vienai minutei, pilkos spalvos automobilis lėtai judėjo, nepanaÅ¡u, kad automobilis buvo sustojęs prie sankryžos. IÅ¡ priekio nebuvo nė vieno automobilio.

Ji matė automobilių susidÅ«rimÄ , pilkas automobilis važiavo lėtai, o automobilis iÅ¡ apačios atvažiavo greitai, bet ne 70 km/h greičiu. Kuria eismo juosta važiavo automobilis nuo Statybininkų gatvės, negali pasakyti, bet jokių posÅ«kio signalų nepastebėjo. Dar niekam neiÅ¡lipus iÅ¡ automobilių, užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas. Paskui jos automobilį prisirikiavo automobilių, atvažiavo automobilių ir iÅ¡ priekio, todėl ji neiÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, nuvažiavo.

Ä®vykio metu jai iÅ¡ karto užsifiksavo, kad pilkas automobilis važiavo per raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ , nes ji stovėjo, o tas automobilis važiavo. Ä®vykio metu nepastebėjo, kad tamsiu automobiliu važiavo jos kaimynai, grįžus namo ir po kelių valandų į laukÄ iÅ¡lydėjusi draugę, pamatė sudaužytÄ kaimynų automobilį, kuris buvo panaÅ¡us, koks buvo sankryžoje. Nuėjus pas kaimynus sužinojo, kad automobilį sudaužė Statybininkų sankryžoje. Tuo metu P. D. buvo policijoje, ji paskambino ir ja užregistravo liudytoja.

Girdėjusi, kad tÄ sankryÅ¾Ä filmuoja kameros, bet nerado filmuotos medžiagos ir niekam jos nedavė. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta A. D. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 17 val. su vyru važiavo Statybininkų gatve, kilo į kalnÄ , ketino važiuoti tiesiai, kokia eismo juosta važiavo, neatsimena. Nevažiavo greitai, vyras greitai nevažinėja. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä pamatė degant žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ , kitų automobilių prieÅ¡ juos nebuvo. Ar tuo metu prieÅ¡inga kryptimi važiavo automobilių, neužfiksavo.

Pavažiavus 5-7 metrus įvyko susidÅ«rimas, smÅ«gis buvo stiprus, nes iÅ¡Å¡oko oro pagalvės. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio jį apžiÅ«rėjo ir nuėjo pažiÅ«rėti prie kito automobilio, visi buvo sveiki. Jie sakė kito automobilio vairuotojui, kad jiems degė žalias Å¡viesoforo signalas, tačiau ir jis sakė, kad jam taip pat degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl į įvykio vietÄ kvietė policijÄ . Policijos pareigÅ«nams apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , ji grįžusi namo, o vyras su kito automobilio vairuotoju nuvyko į policijÄ .

Apie 19 val. pas jÄ atėjusi kaimynė Ž. G. pasakė, kad ji buvo tuo metu sankryžoje ir matė įvykį. Paskambinus vyrui, kuris buvo policijoje, pasakė, kad yra įvykio liudytojas. Po eismo įvykio taip pat buvo vyras, matęs eismo įvykį, bet jis nesutiko liudyti. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas P. D. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 16.45-16.50 val. važiavo Statybininkų gatve namo, turėjo kirsti Statybininkų-LikiÅ¡kėlių gatvių sankryÅ¾Ä , toje vietoje yra kalniukas, prieÅ¡ jį kitų automobilių nebuvo.

Matė degantį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ , važiuodamas per sankryÅ¾Ä , į kairę pusę nepažiÅ«rėjo, deÅ¡inėje pusėje stovėjo automobilių, visi automobiliai iÅ¡ deÅ¡inės pusės stovėjo. Kadangi jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl į kairę kelio pusę nepažiÅ«rėjo, jam geriau matėsi deÅ¡inė pusė. Kelyje, kuriuo važiavo, yra dvi eismo juostos, viena galima važiuoti į deÅ¡inę ir tiesiai, kita – tiesiai ir į kairę, jis važiavo ta juosta, kuria galima važiuoti tiesiai ir į kairę.

Važiuojant jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, nemirksėjo. Jis atvažiavo nuo Telekomo pusės ir 15-20 metrų iki sankryžos, matė degant žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ . Sankryžoje įvyko eismo įvykis dėl to, kad kuris tai važiavo ne per žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ , automobilis Peugeot atsidÅ«rė prieÅ¡ jo automobilį ir jis atsitrenkė į Å¡io automobilio Å¡onÄ . Eismo įvykį matęs vyriÅ¡kis nesutiko liudyti, o kitų liudytojų nebuvo. LikiÅ¡kėlių gatve yra intensyvus eismas, Statybininkų gatve mažesnis, jeigu iÅ¡ kitos pusės bÅ«tų degęs žalias Å¡viesoforo signalas, bÅ«tų važiavę ir kiti automobiliai.

 Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta R. U. paaiÅ¡kino, įvykio dienÄ gavo praneÅ¡imÄ , kad LikiÅ¡kėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje įvykęs auto įvykis. Nuvykus į vietÄ surinko pirminę medžiagÄ , ji braižė įvykio schemÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. automobilis, kurio markės neatsimena, buvo sankryžos viduryje, nukreiptas į Statybininkų gatvės pusę, o kitas įvykyje dalyvavęs automobilis stovėjo ant Å¡aligatvio kitoje sankryžos pusėje, už prekybos centro „Senukai“.

Kokia kryptimi stovėjo automobiliai turi matytis iÅ¡ įvykio schemos, vienas automobilis stovėjo nukreiptas į Statybininkų gatvę, tiesiai kylant į kalnÄ , o kitas automobilis buvo ant Å¡aligatvio, tačiau Å¡io automobilio stovėjimo krypties neatsimena. Kiek atsimena, abu automobilių vairuotojai nurodė važiavę tiesiai, D. N. važiavo LikiÅ¡kėlių gatve, kitas eismo dalyvis važiavo Statybininkų gatve. Ar tuo metu buvo aiÅ¡kinamasi, iÅ¡ kurių eismo juostų važiavo įvykio dalyviai, surinko tik pirminę medžiagÄ .

Įvykio vietoje prie jų jokie liudytojai nebuvo priėję, liudytojų neapklausė, eismo įvykio metu nukentėjusių nebuvo, eismo įvykio dalyviai patys parašė paaiškinimus. Jų pareiga apklausti eismo įvykio dalyvius, galėjo būti eismo įvykio stebėtojų, tik dalyviai nepasakė, kad buvo asmenų, mačiusių patį eismo įvykį. Kiek atsimena sakė, kad sankryžoje neveikia vaizdo kameros, kas tai pasakė, neatsimena. Tvarkant pirminius eismo įvykio duomenis, jų pareiga patikrinti, ar veikė vaizdo kameros sankryžoje, turi paklausti atitinkamas institucijas, ar veikė vaizdo kameros.

Ji pati dėl duomenų apie vaizdo kamerų veikimÄ sankryžoje, nesikreipė.                 Liudytojas teismo posėdžio metu apklaustas A. P. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ gavo praneÅ¡imÄ dėl įvykusio įvykio. Nuvykus į įvykio vietÄ , rado du apgadintus automobilius, vienas stovėjo sankryžoje, kitas už sankryžos. Ä®vykis įvyko reguliuojamoje Å¡viesoforu sankryžoje, abu vairuotojai teigė važiavę degant žaliam Å¡viesoforo signalui, liudytojų, mačiusių eismo įvykį, vietoje nebuvo.

Pagal automobilio sužalojimus, galėjo bÅ«ti padaryti ir važiuojant 50 km/h greičiu. Tikėtina, kad abu automobilio vairuotojai nestabdė ir susidÅ«rė. Apklausė tik automobilių vairuotojus, kitų asmenų, mačiusių eismo įvykį nebuvo, automobiliuose važiavo keleiviai. Nuvykus į policijos komisariatÄ paaiÅ¡kėjo, kad vaizdo kameros, įrengtos sankryžoje, neveikė. Å ias aplinkybes aiÅ¡kinosi iÅ¡ kart po įvykio, su budėtoju peržiÅ«rėjo vaizdo kameras ir paaiÅ¡kėjo, kad vaizdo kameros neveikė.

Vaizdo kameros sankryžoje gal ir buvo įjungtos, bet jos realiai nerodė, pats tai matė, kad kitose miesto vietose vaizdo kameros veikė, o Å¡ioje sankryžoje tuo metu neveikė. Nei maÅ¡inos, nei jokio vaizdo nesimatė, rašė kokį tai gedimÄ , sankryžos vaizdo kameroje nebuvo, vaizdas buvo toks, lyg bÅ«tų atjungtas monitorius. Negali pasakyti, kokias vaizdo kameras turi savivaldybė, kokias policija, policijos komisariate turi vaizdo kamerų, bet iÅ¡ kokių jos prieigų, negali pasakyti. Jeigu jo raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta darbuotojas, kuris stebi kameras, tai toks darbuotojas buvo.

Ar jis buvo policijos pareigÅ«nas, ar savivaldybės darbuotojas, atsakingas už vaizdo kameras, neatsimena. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. gynėjas advokatas R. M. praÅ¡o D. N. skundÄ tenkinti, panaikinti priimtÄ administracinio teisės pažeidimo nutarimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti. Nurodė, kad nutarimas suraÅ¡ytas pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuris imperatyviai įpareigoja nurodyti aplinkybes, pateikti jį motyvuotÄ vertinimÄ . Pažeidus Å¡io straipsnio reikalavimus, pažeidimas laikytinas esminiu ir nutarimas dėl Å¡ios priežasties turi bÅ«ti panaikintas.

IÅ¡ įvykio schemos, kurioje yra objektyvÅ«s duomenys, sunku nuspręsti, kuris automobilis važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, kuris raudonam Å¡viesoforo signalui. Ä®vykio dalyviai aplinkybes nurodo skirtingai, D. N. jas grindžia savo paties paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, kitas įvykio dalyvis aplinkybes grindžia liudytojos Ž. G. parodymais. ATPK 257 straipsnis įpareigoja vidinį įsitikinimÄ grįsti ne tik visapusiÅ¡ku, bet ir objektyviu aplinkybių nagrinėjimu. Teismo posėdžio metu buvo pasakyta, kad Ž.

G. po įvykio apie 3 valandÄ nakties į policijos komisariatÄ parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , Å¡i aplinkybė teismo posėdžio metu nebuvo tirta. Apklausta liudytoja nurodė, grįžo namo, po to nuėjo pas kaimynę, pasitikslino, ar bÅ«tent ta maÅ¡ina sugadinta, tuomet nurodė, kad mačiusi įvykio aplinkybes. Tik tada paskambino P. D., kuris buvo policijos komisariate, ir pranešė apie liudytojÄ . Å ios liudytojos parodymai kelia abejones, ji jai septyneri metai su D. gyvena kaimynystėje, ir ji važiuodama per sankryÅ¾Ä , kai visi eismo įvykio dalyviai buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilių, nepažino kaimyno, jo automobilio.

Todėl besÄ lygiÅ¡kai grįsti nutarimÄ vien tik Å¡ios liudytojos parodymais, nėra nei visapusiÅ¡kas, nei pilnutinis, nei objektyvus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas. Kitų duomenų, kuriuos galima pripažinti įrodymais Å¡ioje byloje, nėra. Liudytojos D. parodymai duoti suinteresuoto asmens jos vyro P. D. naudai, jais vadovautis negalima. Teismų praktikoje laikoma, kad raÅ¡ytiniai įrodymai turi aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Neturi teisinio pagrindo tvirtinti, kad įvykio metu veikė, ar neveikė sankryžoje esančios vaizdo kameros, bet vien veiksmai, kad dvi savaites nebuvo reaguota į gedimÄ , kelia abejones, ar tuo metu buvo objektyvus aplinkybių tyrimas.

Kadangi nutarimas suraÅ¡ytas objektyviai neiÅ¡tyrus aplinkybių, neteisingai įvertinti įrodymai, praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.   Institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas A. S. teismo posėdyje praÅ¡o palikti galioti D. N. paskirtÄ nuobaudÄ , o jo skundÄ atmesti. Atstovas nurodė, kad policijos pareigÅ«no R. P. tarnybiniame praneÅ¡ime įvykio situacija aiÅ¡kiai apraÅ¡yta.

SuraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo nutarimÄ , kitų aplinkybių nepaaiÅ¡kėjo, todėl buvos priimtas nutarimas skirti nuobaudÄ . Kelia abejonę, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobiliu važiavo keleiviai visi stebėjo Å¡viesoforo signalÄ , matė kaip persijungė geltonas Å¡viesoforo signalas, po to žalias. Tačiau po to skirtingai aiÅ¡kino, kuriuo metu persijungė, todėl R. P. suabejojo jų parodymais ir jais nesivadovavo. Liudytojos Ž. G. po įvykio 3 valandÄ nakties buvo gautas elektroninis laiÅ¡kas, todėl laiko negalima suklastoti.

Tikėtina, kad Å¡ios liudytojos versija teisinga, kad ji važiuodama matė avarijÄ , tik nežinojo, kad į jÄ pateko kaimynas. Pamačius kieme sudaužytÄ kaimyno automobilį, ėmėsi veiksmų, kad galėtų paliudyti. Liudytojos parodymai pripažinti tinkamais, kurių pagrindu buvo priimtas nutarimas. D. N. skundas tenkintinas. D. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas subendrinta 50 EUR bauda. D. N. skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad, institucija suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priėmusi nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus.Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , renkami atitinkami įrodymai.Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.Teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Kartu teismas, nagrinėjantis skundÄ , turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kinamos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. Teismas, įvertinęs skundo argumentus ir patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka D. N. skundu. Nagrinėjamu atveju D. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas ir nutarimu paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2015 m. balandžio 13 d. apie 17 val., vairuodamas automobilį „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Alytaus m., LikiÅ¡kėlių gatve, Å¡viesoforu reguliuojamoje LikiÅ¡kėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje, į važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui, susidÅ«rė su Statybininkų gatve P. D. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė vairuojamo automobilio „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kito automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimÄ ir sukėlė kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

D. N. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11, 165 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad KET 73.11 punkte numatyta, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismÄ ; jeigu signale yra juodo kontÅ«ro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui, o 165 punkte numatyta, kad įsijungus leidžiamam Å¡viesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, iÅ¡važiuojančioms iÅ¡ sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiuosius.

Institucija, priėmusios nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu padarė iÅ¡vadÄ , kad D. N. padarė ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Pripažindama administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, institucija rėmėsi liudytojos Ž. G. parodymais, bei padarė iÅ¡vadÄ apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.

N., įvažiavo į LikiÅ¡kėlių ir Statybininkų gatvių sankryÅ¾Ä degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir susidÅ«rė su P. D. vairuojamu automobiliu VW Passat. Priimat nutarimÄ liudytojų D. A., P. S. ir E. N. parodymais nesirėmė, kadangi juos vertino prieÅ¡taringai, nurodant jų suinteresuotumÄ baigtimi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. N. ir jo gynėjas neigia kaltę dėl D. N. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje inkriminuojamų ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje nurodytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, nulėmusių kitam asmeniui priklausančios transporto priemones apgadinimÄ , ir institucijos atstovo nurodytÄ eismo įvykio mechanizmÄ .

D. N. 2015 m. balandžio 13 d. paaiÅ¡kinime, nurodė, jog į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai E. N., P. S. paaiÅ¡kino, kad D. N. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, E. N. žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ pamatė likus 20-25 metrams iki sankryžos, P. S., sėdėdamas Å¡alia vairuotojo, ir bÅ«damas itin susidomėjęs, nes tuo metu laikęs vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡ tolo matęs degant raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ , kuris jiems važiuojant pasikeitė į geltonÄ , o jiems įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , degė jau žalias nemirksintis Å¡viesoforo signalas.

Tokias pat aplinkybes liudytojai nurodė apklausti ir po eismo įvykio, jog D. N. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Tokios aplinkybės nurodytos ir liudytojo D. A., apklausto institucijos, priėmusios nutarimÄ , byloje pareigÅ«no, kuris iÅ¡vykęs į užsienį, dėl ko teismas pagarsino jo parodymus posėdžio metu. Taigi, duoti liudytojų parodymai sutampa detalėse, nėra prieÅ¡taringi ir, teismo manymu, liudytojų parodymų vertinti kritiÅ¡kai pagrindo nebuvo. PrieÅ¡ingai, teismui kyla abejonių dėl liudytojos Ž.

G. parodymų objektyvumo. Nors ji teigianti, jog pati buvo įvykio vietoje, matė patį įvykį, tačiau savo kaimyno automobilio ir paties kaimyno nepažino, įvykyje dalyvavusių automobilių markių nenurodė, tik nurodant juos esant tamsios ir pilkos spalvos. Apie tai, jog ji esanti Å¡io įvykio liudytoja, sužinojo tik tuomet, kai kieme pamatė sudaužytÄ kaimyno automobilį, ir apie tai iÅ¡siaiÅ¡kinusi su kaimyne. Taigi liudytoja po eismo įvykio policijos pareigÅ«nams neprisistatė ir nuvažiavo toliau, nenurodė mačiusi eismo įvykį, apie įvykį praneÅ¡usi pasikalbėjusi su kaimyne, ir, pasak institucijos atstovo, apie 3 valandÄ nakties į policijos komisariatÄ paraÅ¡iusi elektroninę žinutę, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl tokių duomenų patikimumo.

Esant šioms aplinkybėms tikėtina, kad liudytoja davė parodymus siekiant padėti kaimynui išvengti administracinės atsakomybės. Atkreiptina ir į tai, kad liudytojos parodymai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, kadangi jos parodymai užfiksuoti 2014 m. balandžio 24 d. liudytojo apklausos protokolu, t.y. prieš metus laiko iki įvykio. Be to, šios liudytojos, važiavusios pagrindine Likiškėlių gatve, kad jai privažiuojant prie sankryžos įsijungė raudonas šviesoforo signalas, parodymai, priešingi nei visų kitų liudytojų, važiavusių šia gatve, parodymams, kurie paneigia jos nurodytas aplinkybes.

O ta aplinkybė, kad jokie kiti automobiliai, stovintys jai prieÅ¡prieÅ¡ais nejudėjo nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai dėl degusio raudono Å¡viesoforo signalo, nes, byloje surinktais ir iÅ¡tirtais duomenimis nenustatyta, kad toje sankryžoje buvo daugiau važiuojančių ar stovinčių automobilių. Vertinant P. D. parodymus akivaizdu, kad Å¡is asmuo minėtoje sankryžoje, kildamas Å¡alutiniu keliu į įkalnę, bylos duomenimis važiuodamas didesniu nei leistinu greičiu, nesidairė į kairę kelio pusę, iÅ¡ kurios važiavo D.

N. vairuojamas automobilis, nesiėmė visų saugaus vairavimo priemonių, važiuodamas Å¡alutiniu keliu neįsitikino nesant kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Be to, byloje pareikalautas duomenimis, kuriais nurodyta sankryžoje degančių Å¡viesoforo signalų persijungimo kaita sekundžių tikslumu (b.l.98), sulyginus LikiÅ¡kėlių ir Statybininkų gatvių sankryžoje Å¡viesoforų darbo ciklo trukmę, darytina iÅ¡vada, kad netgi LikiÅ¡kėlių gatvės sankryžoje degant geltonam signalui, P. D., kylant Statybininkų gatve į kalnÄ , degė neleistinas važiuoti Å¡viesoforo signalas.

             Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas to asmens, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi ar gali bÅ«ti skiriama nuobauda.              Taigi, įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, jog D. N. padarė jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamÄ veikÄ , kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas ir nutarimu paskirta administracinė nuobauda remiantis tik liudytojos Ž.

G. parodymais, kad jos automobiliui stovint prie sankryžos degant raudonam Å¡viesoforo signalui, ji matė per sankryÅ¾Ä važiuojantį pilkÄ automobilį, kurio markės ir numerio nenurodė, kuris susidÅ«rė su tamsios spalvos automobiliu, kurio markės ir numerio taip pat nenurodė. Kad autoįvykyje dalyvavo kaimyno D. automobilis, sužinojo iÅ¡ kaimynės žodžių. Duomenų dėl filmuotos medžiagos Å¡ioje sankryžoje institucija nesurinko ir nepateikė, Å¡iuo metu jų gauti nėra galimybės, nes pagal teismo paklausimÄ duomenys nėra saugomi.

Todėl, esant pirmiau aptartų aplinkybių visetui, teismas negali daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad D. N. 2015 m. balandžio 13 d. apie 17 val., vairuodamas automobilį „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Alytaus m., LikiÅ¡kėlių gatve, Å¡viesoforu reguliuojamoje LikiÅ¡kėlių-Statybininkų gatvių sankryžoje, į važiuojamųjų dalių sankirtÄ Ä¯važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui.             Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, o visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D.

N. atžvilgiu dėl ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d., 302, 3022, 3024 straipsniais, n u t a r i a : D. N. skundÄ tenkinti. 2015 m. gegužės 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 79N-31412132-15, panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Loreta Radzevičienė