2021-12-08 Nr. AB-26872-3-63-3-01828-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2272-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01828-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų S. G. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. F., B. M. K. P., E. F., G. J., I. F., I. S., I. P., J. B., K. B., K. D., M. Š., R. D., V. L., V. V., V. R., dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. T. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. A1-1077 „Dėl informacijos apie laisvą žemę“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu suderinta informacija apie laisvą žemę, nustatant, jog teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) gatvės rytinėje gretimybėje, Palangoje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, pietinėje gretimybėje, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, vakarinėje gretimybėje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurinėje gretimybėje yra laisva žemė, neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalis – informacijos apie laisvą žemę schema.

3. Įsakymu suderinta teritorija, kurioje bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, tačiau pareiškėjas yra 15 medinių namelių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, Šventosios gyvenvietėje sąžiningas įgijėjas. Pareiškėjas nuo 2005 m. nepertraukiamai naudojasi mediniais nameliais, kurie 1975 m. inventorizuoti Klaipėdos Respublikinės Tarpmiestinės Techninės Inventorizacijos Biure. 2005 m. balandžio 12 d. buvo sudarytas paprastas rašytinis sandoris, kurio pagrindu buvęs medinių namelių savininkas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pokrypis“ perleido namelius pareiškėjui. Minėtas sandoris buvo patvirtintas notaro, todėl nebuvo registruota nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre. Aplinkybė, kad medinių namelių teisinė registracija nebuvo atlikta, nepaneigia pareiškėjo nuosavybės teisės į nuo 2005 m. valdomus medinius namelius. Dėl neatliktos notarinės sandorio registracijos 2017 m. liepos 22 d. buvo pateiktas teismui pareiškimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Juridinį faktą, kad pareiškėjas valdo, disponuoja mediniais nameliais nuo 2005 m. civilinėje byloje įrodinėjo medinių namelių kadastrinių matavimo bylomis, duomenimis, kad atsakovui buvo mokamas žemės nuomos mokestis, pirkimo-pardavimo sutartimi, Kasos pajamų orderiu ir ekspertizės duomenimis, kurių pagrindu mediniai nameliai buvo pripažinti nekilnojamojo turto objektais.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo. Taigi, pareiškėjas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su peticija dėl pažeistų teisių, todėl, kaip nurodė pareiškėjas, nuosavybės teisių į medinius namelius klausimas nėra išspręstas galutiniu teismo sprendimu.

5. Pareiškėjas teigė, kad neturi pilnos apimties informacijos / duomenų, tiesiogiai susijusių su Įsakymo priėmimu. Pareiškėjas nėra susipažinęs su Tarnybos 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 1SS-933-(7.5) ir 2019 m. liepos 1 d. prašymais, kurie nurodyti kaip teisniai pagrindai priimant Įsakymą.

6. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika ir priėjo prie išvados, kad Įsakymu patvirtinta / pripažinta kaip laisva žemė negali būti vertinama kaip neužstatyta. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra statiniai ir kitas nekilnojamasis turtas – mediniai nameliai, kuriems eksploatuoti yra naudojamas žemės sklypas, o pareiškėjui nėra žinomi sprendimai, kurių pagrindu mediniai nameliai būtų pripažinti kaip neteisėtai pastatyti.

7. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas Administracija teigė, kad žemė turėtų būti pripažinta užimta tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, jog ginčo žemėje esantys statiniai yra pastatyti teisėtai, tačiau šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, kad statiniai priklauso jam, nepateikė statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas poilsio namelius gali nusikelti arba išsivežti kaip statybines medžiagas. Pareiškėjas nepagrįstai siekia vienintelio tikslo, kad ginčo žemė teisėtiems buvusiems savininkams nebūtų grąžinta natūra.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Tarnyba paaiškino, kad dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių apie medinius namelius išsamiai pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Teigė, kad pareiškėjo valdomi nameliai pastatyti nesuformuotame žemės sklype, kuris patenka į piliečių iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų valdytą žemę yra pateikę prašymus institucijoms, turinčioms teisę atkurti nuosavybės teises pagal teisės aktus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tačiau nuosavybės teisės šiems asmenims nėra atkurtos. Tarnyba įvertino, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. K. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. K. P. atsiliepime plačiau išdėstytais motyvais ir argumentais paaiškino, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėjo įsigyti statiniai yra kilnojamieji daiktai, stovintys jai grąžintinoje žemės sklypo posesijoje, sudarydami nepagrįstą kliūtį nuosavybės teisių atkūrimui. Administracija Įsakymu teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nurodytas žemės sklypas yra laisva neužstatyta žemė, kuri turi būti grąžinta buvusio savininko įpėdiniams. Teigė, kad pareiškėjo veiksmai tiesiogiai susiję su žalos jai atsiradimu dėl iki šiol neatkurtų nuosavybės teisių. Pareiškėjas teismui teikia nepagrįstus skundus, taip vilkina laiką dėl savo namelių nukėlimo. Pareiškėjui priklausantys poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai, todėl negali būti objektu, kurių eksploatavimui turėtų būti suteiktas žemės sklypas, patenkantis į nuosavybės teisių atkūrimo žemės plotą. Pažymėjo, kad Palangos miesto valdybos galiojančiu 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu nurodyta pareiškėjo poilsio namelius iškeldinti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjo įsigyti statiniai, stovintys dalyje jam grąžintinoje žemės sklypo posesijoje, sudaro nepagrįstą kliūtį nuosavybės teisių atkūrimui. Įsakymu teisingai ir pagrįstai nustatyta laisva neužstatyta žemė, kuri turi būti jam grąžinta. Pareiškėjo įgyti poilsio nameliai nepatvirtina nei jų statybos teisėtumo, nei teisių į statinius atsiradimo, todėl atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad jo poilsio namelių, įgytų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, užimta teritorija laikytina užstatyta, o ne laisva žeme.

15. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. B. ir B. M. K. P. priteisė iš pareiškėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teismas nurodė, kad Įsakymu suderinta informacija apie laisvą žemę, nustatant, jog teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) gatvės rytinėje gretimybėje, Palangoje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, pietinėje gretimybėje, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, vakarinėje gretimybėje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurinėje gretimybėje yra laisva žemė. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 1061 punktu ir atsižvelgiant į Tarnybos 2018 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 1SS-933-(7.5) bei B. M. K. P. 2019 m. liepos 1 d. prašymą.

19. Įsakymu yra suderinta informacija apie laisvą žemę, nustatant, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) gatvės rytinėje gretimybėje, Palangoje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, pietinėje gretimybėje, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, vakarinėje gretimybėje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurinėje gretimybėje yra laisva žemė, neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalis – informacijos apie laisvą žemę schema. Pareiškėjo teigimu, šioje teritorijoje yra 15 medinių namelių, o jis yra sąžiningas jų įgijėjas, todėl minėta teritorija negali būti laikoma laisva žeme. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir tai turėtų būti aktualu šioje administracinėje byloje.

20. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus (byla Nr. e2YT-3646-973/2020) ir prašė nustatyti: juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre S. T.; kad Kauno Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institutui, kurio teisių perėmėja yra UAB „Pokrypis“, galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas statyti statinius, pažymėtus 1K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),7KIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 9K1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13K1ž, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),15K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir statiniai), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šventoji, Palangos m. bei nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus su tikslu įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre S. T., kad Kauno Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institutui, kurio teisių perėmėja yra UAB „Pokrypis“, priklausę statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Šventoji, Palangos m., tarnybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti ir perduoti eksploatacijai (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų byla Nr. e2YT-3646-973/2020). Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis iš esmės siekia įteisinti (įregistruoti viešajame registre) savo nuosavybės teisę į minėtus statinius. Teismas pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų byla Nr. e2YT-3646-973/2020 dar neišnagrinėta, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog pareiškėjo S. T. poilsio nameliai, esantys ginčui aktualioje teritorijoje, nėra nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjas, teikdamas teismams įvairius pareiškimus, siekia vilkinti nuosavybės teisių atkūrimą ginčo teritorijoje.

21. Liteko duomenimis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-563-243/2012 konstatavo, kad Palangos mieste (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės esančios valstybinės teritorijos žemėje stovi 74 poilsio paskirties nameliai, kurie yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Statybos įstatyme apibrėžto statinio ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų. Į šių poilsinių namelių, esančių valstybinėje žemėje, sąrašą taip pat patenka ir pareiškėjui S. T. priklausantys statiniai. Teismas minėtoje byloje taip pat nustatė, kad Palangos miesto valdyba 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 110 (toliau – ir Potvarkis) patvirtino iškeldinimą iš kopų ir miškų zonos poilsinių sąrašą, į kurį įtraukti ir pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai (poilsinės pavadinimas „Miglė“). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Potvarkis panaikintas, pakeistas ar jo galiojimas sustabdytas. Iš Tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos raštų teismas nustatė, kad poilsio pastatus iš valstybinės žemės Šventojoje siekiama nukelti, t. y. Potvarkis įgyvendinamas tikslu atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims į J. F. nuosavybės teise priklausiusią žemę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A146-834/2013) šis teismo sprendimas pakeistas –panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033 ir atsakovas įpareigotas pareiškėjo S. T. 2012 m. kovo 22 d. prašymą dėl adreso suteikimo išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą, o likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. LVAT minėta nutartimi konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų – atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo argumentų ir pateiktų papildomų dokumentų pagal adresų suteikimo taisykles reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

22. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-960-342/2014 konstatuota, kad pareiškėjo S. T. valdomi poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai, kurie nei pagal Statybos įstatymo, nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, nei pagal Nekilnojamojo turto registro bei kadastro įstatymų nuostatas nepripažintini nekilnojamaisiais daiktais, todėl šie ginčo pastatai negali būti ir adreso objektu. Šis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas (administracinė byla Nr. A662-2556/2014).

23. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, išnagrinėję pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, 2018 m. sausio 25 d. sprendimu byloje Nr. e2YT-150-588/2018 nurodė, jog ginčo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Šventojoje, buvo pastatyti 1965 m., inventorizuoti 1975 m. gegužės 30 d. Klaipėdos Respublikinės tarpmiestinės techninės inventorizacijos, 1967 m. rugsėjo 20 d. Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 335 suteiktas valstybinės žemės sklypas. Lietuvos TRS Ministrų tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 238 nutarta steigti poilsio stovyklas, poilsio stovyklose leista statyti vasarinio tipo lengvų konstrukcijų poilsio, pagalbinius ir visuomeninės paskirties pastatus, taip pat palapines. Teismas konstatavo, kad ginčo statiniai nebuvo statomi kaip nekilnojamieji daiktai. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ginčo statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo, o tai reiškia, jog šie ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais. Aplinkybė, kad ginčo statiniai buvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, pati savaime nelemia statinio teisinio statuso ir nereiškia, kad ginčo statiniai yra nekilnojamieji. Inventorizacijos metu yra užfiksuojama faktinė padėtis, todėl inventorizacijos duomenys gali būti vertinami tik kaip patvirtinantys faktą, kad tam tikru metu statiniai egzistavo, tačiau patys savaime šie duomenys nepatvirtina nei statinių teisinio statuso, nei daiktinių teisių į juos. Ginčo statiniai – poilsio nameliai, į kuriuos S. T. prašė nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, t. y. neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektai; nesant nuosavybės teisių objekto negali būti nustatytos ir daiktinės teisės į jį, taip pat ir nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi faktas.

24. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byloje Nr. e2A-809-513/2018 paliko nepakeistą minėtą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą.

25. Taigi, teismas apibendrino, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas pareiškėjo S. T. poilsio namelių, esančių ginčui aktualioje teritorijoje, teisinis statusas – jie nėra nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjo valdomi nameliai pastatyti nesuformuotame žemės sklype, kuris patenka į piliečių iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-563-243/2012 konstatuota, kad Palangos miesto valdyba Potvarkiu patvirtino iškeldinimą iš kopų ir miškų zonos poilsinių sąrašą, į kurį įtraukti ir pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai, Potvarkis yra galiojantis, poilsio pastatus iš valstybinės žemės Šventojoje siekiama nukelti, t. y. Potvarkis įgyvendinamas tikslu atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, turi būti suprantama sąvoka laisva (neužstatyta) visų pirma siejant su užstatymo teisėtumu. Kai nėra duomenų, patvirtinančių žemės sklypo užstatymo teisėtumą nuo kreipimosi atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki šiol, nėra jokio pagrindo teigti apie kokį nors visuomenės poreikį tokiam žemės sklypui. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad Įsakymu suderintoje informacijoje apie laisvą žemę yra pareiškėjo statinių, kurie įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruoti ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-833/2014 ir kt.). Taigi, teismas apibendrino, kad atsakovas Įsakymu teisėtai ir pagrįstai suderino informacija apie laisvą žemę.

26. Teismas, įvertinęs skundžiamo Įsakymo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, konstatavo, kad Įsakymas šiuos reikalavimus atitinka, jame nurodytos konkrečios įstatymų nuostatos, kuriomis remiantis jis priimtas, Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, nurodyta jo apskundimo tvarka.

27. Atsižvelgęs į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Taigi, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėjas S. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas vertina, kad teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta civilinė byla ir netinkamai aiškino bei taikė Atkūrimo įstatymą, poįstatyminius teisės aktus.

30. Pareiškėjas paaiškina, kad administracinėje byloje pareiškėjo atstovė informavo teismą, jog S. T. atstovas advokatas pateikė Plungės apylinkės teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog buvo išduotas leidimas statyti poilsio namelius (duomenys neskelbtini), Šventojoje, ir kad šie statiniai tarpžinybinės komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atidėti administracinės bylos nagrinėjimą kol bus išspręstas prašymo priėmimo Plungės apylinkės teisme klausimas, ir jei prašymas bus priimtas, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau teismas prašymą atmetė be motyvų.

31. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo cituojama administracinė byla Nr. I-960-342/2014 yra išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2556/2014 nurodė, kad pareiškėjo nameliai priskirti I grupės nesudėtingiems statiniams, kurie pagal tuo metu galiojusią Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo redakciją priskirtini prie nesudėtingų statinių, kurie nėra registruojami nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas, cituodamas minėtą LVAT nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis išdėstytas nauja redakcija, o LVAT taikytas 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

32. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėta civilinė byla, nesivadovavo LVAT suformuota praktika dėl privalomo bylos sustabdymo, neanalizavo pareiškėjo prašymo bendrosios kompetencijos teismui turinio (pareiškėjo prašymas buvo pateiktas teismui) ir bylų sąsajumo, o tik apsiribojo formalia ir deklaratyvia išvada, kad pareiškėjas tik siekia vilkinti nuosavybės teisių atkūrimą konkrečioje teritorijoje ir kad bylos nėra susijusios. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo procesines teises, buvo šališkas ir neobjektyvus.

33. Teismo sprendimo konstatuojamoje dalyje plačiai cituojama Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatos, tačiau šių nuostatų teismas nesusieja su konkrečia faktine situacija ir konkrečiu ginču. Pareiškėjo vertinimu, teismas, be kita ko, neanalizavo pareiškėjo atstovės teismo posėdyje žodžiu išdėstytų motyvų. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir žemę, atkuriamos buvusiam turto savininkui ar savininko vaikams, anūkams, kitiems paveldėtojams. Taigi, teismas turėtų nustatyti, ar pretendentai į pareiškėjo žemę, kurie įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, teisėtai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į J. F., J. B. ir A. D.-M. valdytą žemę Šventojoje. Pareiškėjo atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad į šią bylą pateiktas vienintelis dokumentas, kuriuo pretendentai grindžia savo teises į ginčo teritoriją, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalių faktinio valdymo apmatavimo planas, kuriame nurodyti minėti žemės valdytojai. Atsakydama į pareiškėjo atstovės klausimą, Tarnybos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad kitų nuosavybės dokumentų (pirkimo-pardavimo ar paveldėjimo ir pan. sutarčių) nuosavybės atkūrimo bylose nėra. Taip pat Tarnybos atstovė pripažino, kad Tarnyba netyrė, kokie teisės aktai, galioję iki 1940 m. toje Lietuvos dalyje, reglamentavo nuosavybes teisių į žemę įgijimą. Minėtame plane nurodyti ne žemių savininkai, o faktiniai valdytojai, kurie nuosavybės į žemę dokumentų plano sudarytojams nepateikė, nes tokie nuosavybės dokumentai minėtame plane nenurodyti.

34. Pareiškėjas teigia, kad tretieji suinteresuoti asmenys neįrodė, jog yra teisėti pretendentai į ginčo teritoriją, o Tarnyba tinkamai nepatikrino faktinių duomenų dėl nuosavybės teisių į žemę buvimo pagal iki žemių nusavinimo galiojusį teisinį reglamentavimą. Tik teisėtiems pretendentams galėjo būti atsakovo Įsakymu patvirtinama laisva ir neužstatyta žemė nuosavybės teisių atkūrimui. Teismas, pareiškėjo vertinimu, tik apsiribojo teiginiu, kad šioje byloje nenagrinėjamas klausimas, kuriems asmenims bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemę ginčo teritorijoje.

35. Teismas taip pat neanalizavo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisės normų tuo aspektu, kas yra laikoma laisva neužstatyta žeme miestuose. Pažymi, kad faktiškai ginčo teritorija nėra laisva ir neužstatyta, pareiškėjas namelius nusipirko ir teisėtai juos valdo. Savavališkų statybų faktas niekur nėra fiksuotas. Beje, kad Šventojoje yra ir daugiau tokių poilsio kompleksų, visuotinai žinomas faktas, kurio nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.). Pareiškėjas paaiškina, kad sovietiniais laikais Šventojoje gamyklos statėsi poilsio namelių kompleksus vadovaudamosi LTSR Ministrų Tarybos atitinkamais nutarimais. Tai yra akivaizdi problema šių namelių įteisinimas ar nukeldinimas, kurios iki šiol negali išspręsti nei Palangos miesto savivaldybė, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teismas cituoja Potvarkį, kuriuo patvirtintas iškeldinamų poilsinių sąrašas, į kurį įtraukti ir pareiškėjo nameliai (Potvarkio byloje nėra) ir daro išvadą, kad poilsio pastatus iš valstybinės žemės Šventojoje siekiama nukelti. Teismas neįvertino, kad siekis nukelti namelius nepradėtas realizuoti per 26 metus ir neaišku, kaip ir kokiu būdu bus pradėtas realizuoti.

36. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas įstatyme aiškiai atskyrė nuosavybės teisių atstatymo į žemę sąlygas mieste ir kaime. Kaimo vietovėje nuosavybės teisė į žemę atstatoma ir tokiose teritorijose, kurios užstatytos kitų asmenų naudojamais ir valdomais pastatais (Atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d.). Tuo tarpu atkuriant nuosavybės teises į miestų žemę tokios nuostatos nebelieka ir įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinat natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje (nebent pastatus valdo pats asmuo, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės). Plečiamas įstatymo aiškinimas negalimas, todėl aiškinti, kad galima atkurti nuosavybės teises į miestų žemę, kurioje yra kitiems asmenims priklausančių statinių, negalima. Visų pirma reikėtų tokius statinius iškeldinti, jeigu manoma, kad jie pastatyti neteisėtai, ir tik po to galima žemę pažymėti kaip laisvą ir neužstatytą.

37. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas dėl kai kurių jo skundo motyvų (atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamą aktą), išdėstytų skundo 15-17 punktuose nepasisakė ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį ir 87 straipsnio 4 dalį.

38. Pareiškėjo vertinimu, teismo priteista B. M. K. P. bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė.

39. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsakovas paaiškina, kad administracinis teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai atsižvelgė į kitų teismų nustatytus prejudicinius faktus. Pabrėžia, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims jau yra atkurtos nuosavybės teisės ir žemė grąžinta natūra, sprendimai atkurti nuosavybės teises yra galiojantys, bet pareiškėjo neregistruotais ginčo statiniais, žemė liko negrąžinta.

41. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

42. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, rėmėsi faktus įrodančiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo S. T. apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad teismas pagrįstai nesustabdė administracinės bylos, nes teismo diskrecijos teisė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, savo nuožiūra kiekvienu atveju nuspręsti, ar galima išnagrinėti administracinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje. Teigia, kad teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose nustatyta, jog pareiškėjo poilsio nameliai, esantys ginčui aktualioje teritorijoje, nėra nekilnojamieji daiktai. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pritaria teismo vertinimui, kad pareiškėjas, teikdamas teismams įvairius pareiškimus, siekia vilkinti nuosavybės teisių atkūrimą ginčo teritorijoje.

45. Paaiškina, kad nesant ginčo dėl iki žemės nacionalizacijos žemės savininkų valdytos žemės nuosavybės teisėmis, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjo atstovės pastebėjimus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų nuosavybės teises į žemė įrodančių dokumentų, nes tai nėra ginčo nagrinėjimo dalykas. Sprendimai, kuriais trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra ar gaunant nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nebuvo apskųsti, todėl yra galiojantys.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. K. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas pagrįstai nesustabdė administracinės bylos nagrinėjimo. Bylos sustabdymas, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, tik nepagrįstai vilkintų bylos nagrinėjimą ir prailgintų nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovė, teismas pagrįstai motyvavo išvadą dėl bylos nesustabdymo.

48. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nesant ginčo dėl savininkų valdytos žemės nuosavybės teisės, teismas neturi pagrindo vien pareiškėjo atstovės pamąstymo pagrindu peržiūrėti įvykusių teisinių faktų teisėtumą ir tai nedaro teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymi, kad kilnojamieji daiktai negali sudaryti kliūties teisėtiems pretendentų siekiams atkurti nuosavybės teises į protėvių žemę, nepriklausomai kur ta žemė randasi, t. y mieste ar kaime, tuo labiau, kad teismų išvados apie poilsio namelių kilnojamąjį pobūdį nėra paneigtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Bylos ginčas yra dėl teisės į žemės sklypą, kuriame yra statiniai.

50. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu (toliau tekste ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, <...> išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei <...>.

51. Pareiškėjas ginčija, kad žemės teritorija, kuri atsakovo pripažinta laisva žeme ir skirta nuosavybės teisų atkūrimui pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nėra laisva, nes užstatyta pareiškėjui priklausančiais nameliais.

52. Pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą žemė, kurią siekia susigrąžinti natūra piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nėra priskiriama laisvam žemės fondui, todėl pareiškėjas galėtų realizuoti savo teisę į žemę tik kompetentingai valstybės institucijai priėmus sprendimą išpirkti žemę.

53. Pretendentams pareiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vertinant sąlygą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą (neužstatytą) žemę, būtina vertinti kartu ir kitą minėto straipsnyje numatytą sąlygą, ar pagal šio įstatymo 12 straipsnį žemė nėra priskirtą valstybės išperkamai žemei. Tik nustačius Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytą valstybės poreikį išpirkti žemę būtų pagrindas pripažinti, kad žemė nėra laisva ir į ją nuosavybės teisės negali būti atkurtos.

54. Pareiškėjas nenurodo konkretaus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatyto žemės išpirkimo pagrindo, tačiau, įvertinus ginčo faktines aplinkybes, daroma išvada, jog pagal faktinę situaciją tai atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriuo nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. yra miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

55. Bendri reikalavimai išperkamo žemės sklypo formavimui yra nustatyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kuris numato, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

56. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad detalesni reikalavimai valstybės išperkamų žemės sklypų, skirtų statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, formavimui siekiant juos parduoti ar išnuomoti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse.

57. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Žemės įstatymo nuostatas esamam statiniui eksploatuoti formuojamas vienas, paprastai natūra, nedalijamas žemės sklypas, kurio dydis priklauso nuo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos jo tiesioginės paskirties; jis yra toks, koks yra būtinas statinio eksploatacijai pagal paskirtį užtikrinti. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (žr. Lietuvos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimas).

58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs ankstesnį pareiškėjo skundą yra konstatavęs, kad iš teisinio reguliavimo seka, jog poilsio nameliai kaip nesudėtingi statiniai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tai reiškia, jog jie negali būti ir adresų objektais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog <...> pareiškėjui priklausantys ginčo statiniai <...> pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro bei kadastro įstatymo nuostatas nepripažintini nekilnojamaisiais daiktais, todėl šie ginčo pastatai negali būti ir adreso objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2556/2014).

59. Pareiškėjas neįrodė, kad po minėtos bylos faktinė situacija pasikeitė, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis turi prejudicinę galią šiam ginčui ir konstatuojama, kad nesant duomenų, jog pareiškėjo nurodomi mediniai nameliai įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali būti žemė valstybės išperkama ir formuojamas žemės sklypas statinių (medinių namelių) eksploatacijai.

60. Nustačius šias aplinkybes atsakovas šio ginčo apimtyje teisėtai bei pagrįstai pripažino, kad ginčo teritorijoje žemė yra laisva.

61. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s t a r i a:

Pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė