ea83a17f-e4a9-43c8-a5d2-54365a66535a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-622-854/2023 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01080-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.3.; 3.1.11.4.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) S. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Baltija“ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pakeisti tarp jos ir atsakovės bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Baltija“ 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytos kredito sutarties Nr. S0005922/16 7.10 punkto sÄ lygÄ iÅ¡ „Kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su Kredito unija, Kredito unija turi vienaÅ¡aliÅ¡kai pasirinkti, kurių įsipareigojimų (pagal kuriÄ sutartį) vykdymui bus panaudotos Kredito gavėjo sumokėtos piniginės lėšos, nepriklausomai nuo to, kokiÄ mokėjimo paskirtį nurodė Kredito gavėjas, ar nuo kitų aplinkybių“ į „Kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su Kredito unija, taikomi standartiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje nurodyti įmokų paskirstymo kriterijai“;

2) pakeisti 2016 m. rugsėjo 28 d. kredito sutarties 6.1 punktÄ ir delspinigių dydį sumažinti iki 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

2. Ieškovės ieškinys priimtas 2022 m. rugsėjo 23 d. ir išsiųstas atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti.

3. Atsakovei pateikus atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti 2016 m. rugsėjo 28 d. kredito sutarties Nr. S0005922/16 nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu;

2) pakeisti 2016 m. rugsėjo 28 d. kredito sutarties Nr. S0005922/16 7.10 punkto sÄ lygÄ iÅ¡ „Kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su Kredito unija, Kredito unija turi vienaÅ¡aliÅ¡kai pasirinkti, kurių įsipareigojimų (pagal kuriÄ sutartį) vykdymui bus panaudotos Kredito gavėjo sumokėtos piniginės lėšos, nepriklausomai nuo to, kokiÄ mokėjimo paskirtį nurodė Kredito gavėjas, ar nuo kitų aplinkybių“ į „Kredito gavėjui turint pradelstų įsipareigojimų pagal kelias sutartis, sudarytas su Kredito unija, taikomi standartiniai CK 6.55 straipsnyje nurodyti įmokų paskirstymo kriterijai“;

3) pakeisti 2016 m. rugsėjo 28 d. kredito sutarties 6.1 punktÄ ir delspinigių dydį sumažinti iki 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kinio/patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ â€“ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį (311 Eur) bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustatytu terminu nepaÅ¡alinus nurodyto trÅ«kumo, patikslintas ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu bei grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, o ieÅ¡kinys bus paliktas nenagrinėtas.

5. Teismas nurodė, kad tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad keliamas ginčas yra neturtinis, todėl ieÅ¡kinys/patikslintas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti apmokestinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu 200 Eur žyminiu mokesčiu, kita vertus, ieÅ¡kinyje/patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai kildinami iÅ¡ vartojimo sutarties ir susiję su Å¡ios sutarties nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymu, todėl ieÅ¡kovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista.

6. Teismas iš atsakovės BKU „Baltija“ atsiliepime nurodytų aplinkybių ir kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo prievolės pagal 2016 m. rugsėjo 28 d. būsto kredito sutartį Nr. S0005922/16, t. y. laiku nemokėjo sutartimi nustatytų įmokų, dėl ko 2022 m. balandžio 1 d. buvo 19 265,84 Eur skola. Būtent dėl šio įsiskolinimo bei dėl to, kad jo ieškovė po atsakovės išsiųsto raginimo nepadengė, sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2022 m. gegužės 2 d.; šių aplinkybių pirminiame ieškinyje ieškovė nenurodė.

7. Teismas nurodė, kad, formuluodama reikalavimus dėl bÅ«sto kredito sutarties 7.10 ir 6.1 punktuose įtvirtintų sÄ lygų pakeitimo dėl juose vyraujančių nesÄ Å¾iningumo požymių bei Å¡ios sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieÅ¡kovė siekia eliminuoti savo prievolę padengti atsakovei 19 265,84 Eur įsiskolinimÄ , dėl kurio susidarymo bÅ«sto kredito sutartis atsakovės ir buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad kredito sutartis buvo nutraukta dėl įsiskolinimo, kuris susidarė dėl nesÄ Å¾iningų jos sÄ lygų, numatytų kredito sutarties 6.1 ir 7.10 punktuose, kurias ir praÅ¡oma pakeisti, taikymo.

8. Teismo vertinimu, patikslinto ieÅ¡kinio tenkinimo atveju Å¡alių atžvilgiu kiltų akivaizdÅ«s turtinio pobÅ«džio padariniai, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimus laikyti turtinio pobÅ«džio ir apmokestinti juos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu. Kadangi ieÅ¡kovės procesiniai dokumentai nėra pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokėtinÄ Å¾yminį mokestį nuo 19 265,84 Eur sumos sudaro 578 Eur.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė 267 Eur žyminį mokestį jau yra sumokėjusi, jai nustatė terminÄ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 311 Eur.

10. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad jos reikalavimai kildinami iÅ¡ vartojimo sutarties ir susiję su Å¡ios sutarties nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymu, dėl ko pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji yra atleista.

11. Teismas nurodė, kad pagal ginčo sutartį atsakovė suteikė ieÅ¡kovei 70 000 Eur kreditÄ 85,74 kv. m. bendro ploto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. IÅ¡ atsakovės kartu su atsiliepimu pateikto 2016 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos sandorio 4 punkto teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra negyvenamoji patalpa (patalpos nuo 1-25 iki 1-30 kartu su bendro naudojimo patalpomis), paskirtis – poilsio. IÅ¡ ieÅ¡kinio ir jo priedų teismas nustatė, kad tiek bÅ«sto kredito sutarties sudarymo, tiek Å¡iuo metu ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta buvo/yra kitoje vietoje. Be to, sutartinės hipotekos III skyriuje nurodyta ir iÅ¡ įgaliojimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovės Å¡eimos turtu (Å¡eimos gyvenamoji patalpa) sutarties sudarymo metu buvo laikomas jos sutuoktinio nuosavybės teise valdomas kitas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

12. Teismo vertinimu, iÅ¡vardintos aplinkybės pagrindė, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas ne dėl vartojimo (Å¡eimos gyvenamosios patalpos įgijimo), o dėl sutarties, kuriÄ sudarant siekta komercinių tikslų, todėl teismas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų ieÅ¡kovės atžvilgiu netaikė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. IeÅ¡kovė S. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; nesant galimybės visiÅ¡kai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sumažinti jo dydį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties, kuria siekta komercinių tikslų, dėl ko CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata netaikytina. 13.2. Tarp šalių 2016 m. rugsėjo 28 d. sudaryta būsto paskolos sutartis yra vartojimo sutartis, ji atitinka visus šiai sutarčiai keliamus požymius. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kredito sutarties, kuria suteikiamas kreditas nekilnojamajam turtui įsigyti, kvalifikavimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl, kai ji atitinka vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi. 13.3.

Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis yra ne vartojimo, o komercinė tik dėl to, kad:

i) už bÅ«sto paskolÄ nupirktas butas (duomenys neskelbtini), oficialiai yra įvardijamas kaip negyvenamos poilsio paskirties patalpos; ii) sutarties sudarymo metu Å¡eimos turtas buvo kitas turtas, esantis (duomenys neskelbtini); iii) ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta buvo kitoje vietoje. Å ios aplinkybės neturi įtakos tam, kad bÅ«sto paskolos sutartį bÅ«tų galima vertinti kaip komercinę. 13.4. Nupirktas butas niekada nebuvo naudojamas nei komercinei, nei profesinei veiklai. Pagal profesijÄ ieÅ¡kovė yra (duomenys neskelbtini), yra dirbusi (duomenys neskelbtini), tačiau patalpose nėra įrengusi nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini).

Ä®gytas nekilnojamasis turtas buvo naudotas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos poreikiams – poilsiui (nuolatiniam gyvenimui vasarÄ , atvykimams per vaikų atostogas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bÅ«sto įsigijimas ne nuolatiniam, bet laikinam ir net epizodiniam gyvenimui, taip pat traktuojama kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). 13.5. IeÅ¡kovės, kaip vartotojos, statuso nepaneigia tai, kad įsigytas bÅ«stas yra ne butas, o negyvenamoji poilsio paskirties patalpa, taip pat tai, kad Å¡is bÅ«stas nėra Å¡eimos turtas.

Nors nupirktas bÅ«stas ir nėra butas, tačiau jis atitinka visus gyvenamojo bÅ«sto reikalavimus – yra daugiabučiame name, turinčiame bendrÄ vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , Å¡ildymÄ , name įsikÅ«rusi bendrija. Tuo tarpu nors (duomenys neskelbtini) esantis 28 kv. m Å¡eimos turtas formaliai ir yra gyvenamosios paskirties butas, tačiau faktiÅ¡kai tai negyvenamos patalpos – nėra nei vandentiekio, nei Å¡ildymo, nei elektros, todėl tokiame bute nėra galimybės tenkinti Å¡eimos ar asmeninius poreikius.

Be to, nei įstatymas, nei teismų praktika neeliminuoja negyvenamos poilsio paskirties patalpų pirkimo iÅ¡ vartojimo sutarties sÄ vokos. Vartojimo sutarties prigimčiai neprieÅ¡tarauja bÅ«tent nekilnojamojo turto pirkimas, nesvarbu, ar jis bÅ«tų gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties. 13.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis laikytina komercine dėl to, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta yra kitoje vietoje. Pagal tokiÄ logikÄ iÅ¡eitų, kad asmeninius ar Å¡eimos poreikius tenkinti galima tik tame bÅ«ste, kuriame asmuo yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kuriÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perkantis fizinis asmuo gali bÅ«ti pripažintas vartotoju nepaisant to, kad turi net kelis butus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014). 13.7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų paneigti nekilnojamojo turto pirkėjo, kaip vartotojo, statusÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

Pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai duomenų, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , pasiremdamas faktais, kurie neįrodo, jog bÅ«stas buvo perkamas komerciniais tikslais. 13.8. Kadangi ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje siekia įrodyti, kad pritaikydama nesÄ Å¾iningas sÄ lygas, atsakovė nesÄ Å¾iningai manipuliavo ieÅ¡kovės įmokomis tarp dviejų paskolų ir taip dirbtinai sudarė sÄ lygas nutraukti bÅ«sto paskolos sutartį, yra pagrindas ieÅ¡kovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 13.9.

Teismas nepagrįstai teigia, kad ginčas yra turtinis. Net ir patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės turtinė padėtis nei pagerėtų, nei pablogėtų. Pripažinus sutarties sÄ lygas nesÄ Å¾iningomis, teismas galimai sumažintų ieÅ¡kovės skolos pagal bÅ«sto paskolÄ dydį, tačiau atitinkamai tiek turėtų bÅ«ti padidinama ieÅ¡kovės skola atsakovei pagal kitÄ vartojimo paskolÄ , dėl kurios vyksta kita civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovė (kitoje civilinėje byloje – atsakovė) praÅ¡o priteisti didesnę sumÄ negu praÅ¡o atsakovė (kitoje civilinėje byloje – ieÅ¡kovė). 13.10.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė, formuluodama reikalavimus dėl bÅ«sto kredito sutarties 7.10 ir 6.1 punktuose įtvirtintų sÄ lygų pakeitimo dėl juose vyraujančių nesÄ Å¾iningumo požymių, siekia eliminuoti savo prievolę padengti atsakovei 19 265 Eur įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovė siekia eliminuoti tik dalį įsiskolinimo, siekdama, kad proporcingai tam bÅ«tų padidintas įsiskolinimas pagal kitÄ vartojimo paskolÄ . Net jeigu teismas ir manytų, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis pagerėtų, ji negalėtų pagerėti tiek, kokia yra nurodoma skola – 19 265 Eur, nes tai bÅ«tų mažesnė suma.

Pripažinus bÅ«sto sutarties sÄ lygas nesÄ Å¾iningomis, kredito skola sumažėtų 5 000 Eur, todėl nuo Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti skaičiuojamas žyminis mokestis. 13.11. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismui atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgiant į turtinę padėtį, tačiau teismas to net nesvarstė, nors ieÅ¡kovė teismÄ buvo informavusi apie sunkiÄ savo turtinę padėtį. IeÅ¡kovė nuo 2020 metų yra bedarbė, jokių iÅ¡mokų iÅ¡ Užimtumo tarnybos nėra gavusi.

Pastaruoju metu vienintelės jos pajamos – 140 Eur išmokos už du mažamečius vaikus, todėl 311 Eur žyminis mokestis yra nepakeliamai didelis.

14. Atsakovė BKU „Baltija“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o klausimÄ dėl ieÅ¡kovės atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Apeliacinės instancijos teismas k o n t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovei nustatytas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio/patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ â€“ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį, kuria nustatytas ieÅ¡kinio/patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumas primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį, (ne)buvimo 18. IeÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jai terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio/patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ â€“ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį, kadangi ji yra vartotoja ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį/patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo, todėl nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai, neįvertinęs sunkios ieÅ¡kovės turtinės padėties, nesvarstė galimybės atleisti jÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį. Teigia, kad netgi ir neatleidus jos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pirmosios instancijos teismo nustatytas primokėti žyminio mokesčio dydis apskritai turėtų bÅ«ti mažesnis (skaičiuotinas nuo mažesnės sumos). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieÅ¡kovės atskirojo skundo argumentų.

19. Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).

20. Kreipimosi į teismÄ , bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkÄ reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo laikytis Å¡ios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentÄ , kuris atitinka CPK reikalavimus. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

21. CPK 83 straipsnyje yra nustatyta, kada suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobÅ«dį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusÄ ar materialinę padėtį, yra atleidžiami ar iÅ¡ dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iÅ¡ tokių atvejų numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo.

22. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) asmuo turi atitikti vartotojo statusÄ ir 2) jis byloje turi ginčyti jam taikomas nesÄ Å¾iningas sutarties sÄ lygas.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp Å¡alių 2016 m. rugsėjo 28 d. sudaryta kredito sutartis Nr. S0005922/16, pagal kuriÄ atsakovė suteikė ieÅ¡kovei 70 000 Eur kreditÄ 85,74 kv. m bendro ploto butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkti, nėra vartojimo sutartis, o sutartis sudaryta komerciniais tikslais. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nėra vartotoja ir jos atžvilgiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata netaikytina. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad:

i) ieškovė įsigijo negyvenamosios (poilsio) paskirties patalpas, ii) šeimos turtas sutarties sudarymo metu buvo kitas turtas (ieškovės sutuoktiniui priklausantis butas) bei iii) ieškovės gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu buvo ir šiuo metu yra kitoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl žemiau nurodomų motyvų.

24. Remiantis CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartojimo sutarties sÄ vokos apibrėžtimi, vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti.

25. Pagal galiojančio CK 6.2281 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io straipsnio 2 dalyje vartotojas apibÅ«dinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; Å¡io straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Savo esme analogiÅ¡kos vartotojo ir verslininko sampratos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse.

26. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 29 punktas; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 19 punktas).

27. Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 26 punktas; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-242-684/2020, 29 punktas).

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), apimanti atskiras sutarčių rūšis. Kredito sutarties, kuria suteikiamas kreditas nekilnojamam turtui įsigyti, kvalifikavimas kaip vartojimo sutarties neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl kai pastaroji sutartis atitinka nurodytus vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019, 39 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra fizinis asmuo, kredito unija (atsakovė) – verslininkas. Taigi aptariama 2016 m. rugsėjo 28 d. bÅ«sto kredito sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamÄ subjektiÅ¡kumo požymį. Ginčo sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte įtvirtinta, kad kredito paskirtis yra 85,74 kv. m bendro ploto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimas. Sutarties objektas suponuoja, jog kredito sutarties tikslas yra susijęs su ieÅ¡kovės asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikių tenkinimu. 30.

Ta aplinkybė, kad iÅ¡vieÅ¡inta ieÅ¡kovės įsigyto turto paskirtis – negyvenamos poilsio paskirties patalpos, savaime nereiÅ¡kia to, kad minėtas turtas įsigytas ne ieÅ¡kovės asmeninių, Å¡eimos poreikių – poilsio, tenkinimui, o kitiems – komerciniams ar profesiniams, tikslams, kurių, be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ir neįvardijo. Tai, kad patalpos registruotos kaip poilsio paskirties patalpos, nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog jos naudojamos komerciniams tikslams.

Pati ieÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, kad turtu ji ir jos Å¡eima naudojasi vasaros metu ir vaikų atostogų metu poilsiui (pagal turto paskirtį), kas, byloje nesant tÄ paneigiančių įrodymų, atitinka anksčiau minėtÄ vartojimo sutarties požymį – turto įsigijimÄ asmeninių ar Å¡eimos poreikių tenkinimui (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, vartojimo sutarties prigimčiai neprieÅ¡tarauja nekilnojamojo turto pirkimas, nepriklausomai nuo to, ar jis bÅ«tų gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties.

31. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovės Å¡eima turėjo kitÄ turtÄ (ieÅ¡kovės sutuoktiniui priklausantį butÄ ) ar tai, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta buvo/yra kitu adresu, savaime nepaneigia tikslo, kuriam turtas ieÅ¡kovės ir buvo įsigytas (Å¡eimos/asmeninėms reikmėms - poilsiui), taigi ir Å¡alių sudarytos sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi. Pažymėtina tai, kad tam, kad turtas bÅ«tų laikomas įsigytu asmeninių ar Å¡eimos poreikių tenkinimui, nėra bÅ«tina nustatyti, kad turtu bÅ«tų naudojamasi nepertraukiamai (nuolat jame gyvenama) ar jame bÅ«tų deklaruota ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta, juolab įvertinus ir jau minėtÄ tikslinę Å¡io turto paskirtį – poilsio, kas savaime reiÅ¡kia, kad įsigytas turtas tenkina ne nuolatinio gyvenimo, tačiau kitus asmeninius ir Å¡eimos poreikius – poilsio.

32. Be to, paminėtina ir tai, kad atsakovė taip pat neginčijo, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, kaip ir nenurodė priešingų argumentų, t.y. kodėl šalių sudaryta sutartis negalėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje apibrėžta vartojimo sutarties sÄ voka, CK 6.160 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgus į kasacinio teismo praktikÄ dėl nekilnojamajam turtui įsigyti kredito sutarčių kvalifikavimo vartojimo sutartimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių 2016 m. rugsėjo 28 sudaryta kredito sutartis Nr. S0005922/16 yra vartojimo sutartis.

34. Kaip jau minėta, CPK 83 straipsnio 1 dalies nuostata numato galimybę vartotojÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo.

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas, vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ vartojimo teisinių santykių. Å i norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo. Taigi, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, Å¡iÄ iÅ¡lygÄ siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismÄ dėl visų ginčų, kylančių iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).

36. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

37. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė du materialiuosius teisinius reikalavimus – pakeisti tarp jos ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytos sutarties 7.10 punktÄ jos nurodytu bÅ«du ir pakeisti sutarties 6.1 punktÄ , delspinigių dydį sumažinant iki 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Atsakovei pateikus atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė byloje pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame greta pradiniu ieÅ¡kiniu jau pareikÅ¡tų reikalavimų, papildomai pareiÅ¡kė ir reikalavimÄ pripažinti atsakovės atliktÄ vienaÅ¡alį kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad kredito sutartis buvo nutraukta dėl įsiskolinimo, kuris susidarė dėl nesÄ Å¾iningų sutarties sÄ lygų, numatytų 6.1 ir 7.10 punktuose, kurias ieÅ¡kiniu/patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pakeisti, taikymo.

38. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio/patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai grindžiami nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymu ieÅ¡kovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, kas lėmė ir kredito sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ , darytina iÅ¡vada, jog yra pagrindas ieÅ¡kovę Å¡ioje byloje atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas be įstatyminio pagrindo skundžiama nutartimi nustatė ieÅ¡kovei pareigÄ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį už ieÅ¡kinį/patikslintÄ ieÅ¡kinį, konstatuotina, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Be to, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė su pradiniu ieÅ¡kiniu jau yra sumokėjusi 267 Eur žyminį mokestį, nors nuo jo mokėjimo Å¡ioje byloje ji yra atleista, pirmosios instancijos teismui apskritai kyla pagrindas spręsti jo grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei klausimÄ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 39. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo tvarkÄ ir sÄ lygas bei atleidimÄ nuo jo, todėl nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio/patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumui – sumokėti trÅ«kstamÄ dalį žyminio mokesčio, paÅ¡alinti.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40. Kiti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ir nekeičia teisinės situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kovės S. L. atskirÄ jį skundÄ patenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Giedrė Čėsnienė