2018-09-06 Nr. AB-15351-3-61-3-00294-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-597-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00294-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. K. 2018 m. sausio 23 d. pateikė teismui skundą (I t., b. l. 1–4), kuriuo prašė jį priimti, išnagrinėti visas skunde išdėstytas aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus ir pateikti patikslintą skundą, kuriuo būtų patikslintas skundo reikalavimas, ginčo šalys, aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir pasisakyta dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2018 m. vasario 19 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2016 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204 (toliau – ir Taikos sutartis); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 8SK-721-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT įsakymas); 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. A-2195 „Dėl numerio adreso objektui suteikimo“ (toliau – ir Administracijos direktoriaus įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą skundą, kuriuo būtų patikslintas skundo reikalavimas, ginčo šalys, aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateiktas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir papildomi dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas skundžiamą sprendimą apskundė išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Pareiškėja, tikslindama 2018 m. vasario 19 d. patikslintą skundą, pateikė 2018 m. kovo 5 d. patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog visi skundžiami veiksmai buvo išvardyti 2018 m. vasario 19 d. patikslintame skunde, todėl pareiškėja papildomai jų nekartos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjos S. K. skundą ir patikslintus skundus laikė nepaduotais (I t., b. l. 112–114).

Teismas konstatavo, kad pareiškėja turėjo nurodyti viešojo administravimo subjekto, kuris byloje laikytinas atsakovu, ir trečiųjų asmenų duomenis. Pareiškėja 2018 m. kovo 5 d. patikslintu skundu nepašalino 2018 m. vasario 20 d. nutartyje nustatyto trūkumo ir atsakovu laikė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tačiau jos priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo) pateiktuose teismui reikalavimuose neskundė. Pareiškėja teigė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartis vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204 turėjo būti panaikinta ir prašė atnaujinti praleistus terminus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino 2018 m. vasario 12 d. patikslinto skundo trūkumų. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus turėjo būti nurodytas viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmai ar priimtas aktas skundžiamas. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, pateiktame skunde teismui turėjo būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, kuris pareiškėjai sukėlė tiesiogines teisines pasekmes, jo įvykdymo (priėmimo) data, aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindė savo reikalavimą.

Pareiškėja prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204, tačiau teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25935-429/2016 patvirtinta 2016 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartis nėra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad skundžiamam aktui – NŽT įsakymui yra nustatyta speciali apskundimo tvarka. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas skundą atsisakė priimti, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Pareiškėja prašė panaikinti Administracijos direktoriaus įsakymą, kuris pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgęs į tai, teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau 2018 m. kovo 5 d. patikslintu skundu pareiškėja minėto skundo trūkumo nepašalino.

Pareiškėja 2018 m. kovo 5 d. patikslintame skunde nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog NŽT įsakymas buvo apskųstas išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pagrindo priimti minėtą reikalavimą nebuvo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2018 m. kovo 5 d. patikslintą skundą, sprendė, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų, t. y. nepatikslino skundo reikalavimo, ginčo šalių, nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą bei papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja skundžiamą sprendimą apskundė išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pareiškėjos 2018 m. sausio 23 d. skundą ir 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. kovo 5 d. patikslintus skundus laikė nepaduotais.

III. Pareiškėja S. K. atskiruoju skundu (I t., b. l. 116–119) ir patikslintais atskiraisiais skundais (I t., b. l. 130–134; II t., b. l. 7–12) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir ginčą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjos nuomone, 2018 m. kovo 12 d. teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėja nurodo, kad patikslintą atskirąjį skundą surašė asmeniškai, nes jos atstovė dėl pernelyg didelio krūvio nespėtų pateikti patikslinto atskirojo skundo per teismo nurodytą terminą, o pareiškėja nenori vilkinti proceso prašymais dėl termino pratęsimo.

Pareiškėja nurodo, kad savo skundą iš esmės grindžia dvejomis teisės normomis – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punktu. Pareiškėja nurodo, kad ginčas prasidėjo nuo neįvykdyto Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 (įsiteisėjo 2014 m. vasario 28 d.) pagal 2014 m. balandžio 14 d. vykdomąjį raštą. Pareiškėjos teigimu, neįvykdžius minėto teismo sprendimo, visi kiti juridiniai faktai yra neteisėti, atsiradę iš neteisėtų veiksmų, todėl turi būti panaikinti. Apskundusi neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Inspekcijai, pareiškėja gautų atsakymų pagrindu kreipėsi į teismą.

Pareiškėja mano, kad pateikė pakankamai daug dokumentų kaip įrodomosios medžiagos bylai pradėti ir jos skundas turi būti priimtas bei išnagrinėtas iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos S. K. 2018 m. sausio 23 d. skundą ir 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. kovo 5 d. patikslintus skundus laikė nepaduotais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017; 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-339-261/2018).

Šiuo aspektu taip pat pabrėžtina, kad asmeniui kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2018 m. kovo 12 d. nutartimi nustatęs, kad ankstesnėmis teismo 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. vasario 20 d. nutartimis nustatytų trūkumų pareiškėja neištaisė, sprendė, kad jos skundas laikytinas nepaduotu.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. K. pateikė teismui 2018 m. sausio 23 d. skundą ir 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. kovo 5 d. patikslintus skundus, prašydama: 1) panaikinti 2016 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 8SK-721-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. A-2195 „Dėl numerio adreso objektui suteikimo“. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. vasario 20 d. nutartimis nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus ir pateikti motyvuotą bei objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2018 m. kovo 12 d. nutartyje, be kita ko, paaiškino, kad pareiškėja ir toliau atsakovu patikslintame skunde laiko Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nors jos priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo) pateiktuose teismui reikalavimuose neskundžia; Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusia 2016 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25935-429/2016 patvirtinta 2016 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartis nėra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka; pareiškėja neįrodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 8SK-721-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ji skundė išankstine nagrinėjimo ne teismo tvarka; ir pareiškėja nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. A-2195 „Dėl numerio adreso objektui suteikimo“ panaikinimo.

Pareiškėja teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvų „dėl dokumentų klastočių senaties terminų“. Su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina, kadangi iš skundžiamos nutarties turinio aiškiai matyti, jog teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad pareiškėjos skundžiamam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymui Nr. A-2195 „Dėl numerio adreso objektui suteikimo“ yra seniai suėjęs senaties terminas skundui paduoti (t. y. praleidus jį beveik 2,5 metų). Tačiau šis praleistas terminas nėra naikinamasis, todėl pareiškėja turi teisę pagal ABTĮ 30 straipsnio 1–2 dalis teikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau nepadarė šioje byloje nei skunde pirmosios instancijos teisme, taip pat neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir apeliacinės instancijos teismui, motyvuodama vien teiginiu, jog „klastotės senaties terminų neturi“, kurį teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvų ir nepagrindžiantį ABTĮ 30 straipsnyje nurodytų sąlygų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog vienas iš pareiškėjos skundo reikalavimas yra panaikinti 2016 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/01204, tačiau įsiteisėjusia Kauno apygardos teismui 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-637-436/2017 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, be to, ši patvirtinta 2016 m. rugsėjo 28 d. taikos sutartis nėra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai nenurodžius kitų konkrečių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžiančių teisinę reikšmę turinčių argumentų, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis bei jų nekartodamas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos 2018 m. kovo 5 d. patikslintą skundą, pagrįstai, aiškiai ir išsamiai nurodė, jog pareiškėja nepašalino skundo trūkumų: nepatikslino skundo reikalavimo, ginčo šalių, nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą bei papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja skundžiamą sprendimą apskundė išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Be to, teismas, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 4 dalimi, skundžiamoje nutartyje išaiškino pareiškėjai, jog teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad iš pareiškėjos procesinių dokumentų matyti, jog ji rengia juos pati, tačiau primintina, kad esant galimybei galima pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba, be to, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas taip pat nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė