ea82de80-7b3c-46a5-a2b4-28d07fdcf4ed · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-537-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02688-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1;44.2.4.1;44.2.4.2;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Å . apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-374/2013 pagal ieÅ¡kovų R. L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Zenasta“, tretiesiems asmenims Z. J., Ž. G., P. B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai, atstovaujami atstovės pagal įstatymÄ , prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui D. L. – 28186,67 Lt, ieÅ¡kovui R. L. – 18060 Lt žalÄ , atsiradusiÄ dėl maitintojo gyvybės atėmimo; neturtinę žalÄ kiekvienam ieÅ¡kovui po 50000 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-06-29 apie 10 val. 45 min. Kauno rajone, ZapyÅ¡kio sen., BraziÅ«kų k., BraziÅ«kų girininkijos miÅ¡ko 20 kvartale, atliekant stačiojo miÅ¡ko kirtimo darbus, buvo nustatyta, kad kirtavietėje yra neblaivus M.

L.. SuraÅ¡ius M. L. nuÅ¡alinimo aktÄ Nr. 1, Z. J., bÅ«damas UAB „Zenasta“ vadovu, neužtikrino, kad nuÅ¡alintas darbuotojas M. L., nebÅ«tų atliekamų darbų zonoje, jį paliko kirtimo vietoje, o pats iÅ¡ kirtimų vietos pasiÅ¡alino. Å ių aplinkybių rezultate apie 11.50 val. Kauno rajone, ZapyÅ¡kio sen., BraziÅ«kų k., BraziÅ«kų girininkijos miÅ¡ko 20 kvartale, trečiasis asmuo Ž. G., bÅ«damas UAB „Zenasta“ darbininku – miÅ¡ko pjovėju, atlikdamas stačiojo miÅ¡ko kirtimo darbus, neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų paÅ¡alinių asmenų, pjovė 21 m aukščio ir 40 cm storio pušį, kuri virsdama mirtinai traumavo M.

L.. Dėl šio įvykio Kauno skyriaus Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo atliekamas tyrimas. 2009-07-24 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.

01. Atlikus tyrimÄ 2009-07-22 buvo suraÅ¡ytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0065-0092, kuriame administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41 str. 1 d. buvo patraukta UAB „Zenasta“. Dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo, už LR ATPK 41 str. 1 d. reikalavimų netinkamÄ vykdymÄ Z. J. buvo paskirta 2750 Lt administracinė nuobauda, kuriÄ jis neginčijo ir sumokėjo. IeÅ¡kovų atstovės nuomone, dėl atsakovo UAB „Zenasta" vadovo Z. J. kaltės, R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D.

L., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalas. Po tėčio M. L. žūties abu sūnūs labai pergyveno, nes jie labai buvo prie tėčio prisirišę. Po šio įvykio pasikeitė jų elgesys, jie tapo uždaresni, mažiau pradėjo bendrauti su draugiais, jų miegas tapo paviršutiniškas, dažnai kamuodavo košmariški sapnai, dažnai pradėjo sapnuoti tėtį, todėl reikėjo juos vesti pas gydytojus, buvo išrašomi raminantys vaistai bei arbatos. Sūnus R.

L. pradėjo blogiau mokytis, krito jo pažangumas, pamokų metu ir namuose jam buvo sunku susikaupti. Todėl su juo turėjo daugiau bendrauti mokytojai, klasės auklėtoja. Tokiu bÅ«du sÅ«nums buvo padaryta neturtinė žala. Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių ieÅ¡kovų atstovės nuomone, bus teisėta ir pagrįsta, jeigu teismas priteistų ieÅ¡kovams dėl tėčio netekties po 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Be to, nurodo, kad M. L. kiekvienÄ mėnesį mokėjo sÅ«nums iÅ¡laikymÄ , kurį mokėjo periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam sÅ«nui po 150 Lt.

Å iuo metu vaikų motina nedirba, todėl jai sunku iÅ¡laikyti sÅ«nus. Dėl Å¡ių priežasčių bei augant vaikų poreikiams, atstovės nuomone, jų iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti priteisiamas didesnis. Å iÄ dienÄ vieno vaiko iÅ¡laikymas atitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus kai jam bÅ«tų mokama 200 Lt kas mėnesį iki pilnametystės. Todėl žalÄ atsiradusių dėl maitintojo netekimo, nuo žūties dienos (įvykis įvyko 2009-06-29) D. L. (jam 2009-06-29 buvo 6 m. 3 mėn. 2 d.) iki pilnametystės dar buvo likę 11 m. 8 mėn. ir 28 d. (140 mėn. 28 d.), o R.

L. (jam 2009-06-29 buvo 10 m. 5 mėn. 21 d.) buvo likę 7 m. 6 mėn. 9 d. (90 mėn. 9 d.). Todėl D. L. turėtų bÅ«ti priteisiama 28186,67 Lt (140 mėn. x 200,00Lt + 200,00Lt / 30 d. x 28 d.) žala, o R. L. - 18060,00 Lt (90 mėn. x 200,00 Lt + 200,00Lt/30 d. x 9 d.) žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nenustatęs visų civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų – atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp nustatytų formalių pažeidimų ir žalos, padarė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys, esant įstatyme nustatytoms jo atsakomybę eliminuojančioms sÄ lygoms, įstatymų nustatyta tvarka neatsako už dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 6.246 – 6.248 str.).

Todėl teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, dėl ko atmestinas (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-97/2011 Kauno apylinkės teismas ir aukštesniųjų instancijų teismai konstatavo, kad nustačius tik formalius kaltinamųjų pažeidimus, tarp kurių nėra priežastinio ryšio su pasekmėmis, kaltinamieji išteisintini. Kauno apygardos teismo 2012-06-18 nutartyje konstatuota, kad žuvusysis M. L., kaip miško pjovėjas, buvo supažindintas su Miško darbų saugos taisyklėmis, tinkamai buvo išspręstas klausimas dėl jo nušalinimo nuo darbo, todėl paties žuvusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje dėl atsiradusių padarinių.

Pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsargiai ir lengvabÅ«diÅ¡kai, pats nukentėjusysis pažeidė MiÅ¡ko darbų saugos taisykles, dėl ko žuvo. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žuvusysis tiksliai laikėsi Z. J. ir P. B. nurodymų bei reikalavimo, kuriuo M. L. buvo nuÅ¡alintas nuo darbo, prieÅ¡ingai, jis ignoravo įmonės vadovo ir darbų vadovo jam suraÅ¡ytÄ nuÅ¡alinimÄ , ne tik atsisakydamas pasiraÅ¡yti, neigdamas savo neblaivumÄ bei atsisakydamas vykti į medicinos įstaigÄ , bet ir nueidamas į kirtavietę, todėl teismas konstatavo, kad pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsakingai, lengvabÅ«diÅ¡kai ir neatsargiai.

Tokiu bÅ«du, teigti, kad M. L. žuvo eidamas darbines pareigas nėra jokio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje byloje 2013-02-26 priimtoje nutartyje konstatavo, kad tinkamai nuÅ¡alinus nuo darbo neblaivų darbuotojÄ , davus jam konkrečius nurodymus, darbdavys netampa besÄ lygiÅ¡kai atsakingas už Å¡io asmeniÅ¡kai priimtus neadekvačius sprendimus ir veiksmus (3 t. b. l. 221). Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodyta, kad Z. J. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, kad jis pažeidė LR Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ .

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad Z. J. pilnai įvykdė Darbo kodekso 123 straipsnio reikalavimus, Z. J. pateiktas kaltinimas nepasitvirtino, todėl jis pagal BK 176 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas. Trečiajam asmeniui P. B. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis turėdamas miÅ¡ko darbų vadovo pažymėjimÄ , bÅ«damas supažindintas su Z. J. miÅ¡ko ruoÅ¡os įmonės 2008-12-12 įsakymu Nr. 13 patvirtintais „MiÅ¡ko darbų vadovo pareiginiais nuostatais Nr.1“, pažeidė minėtų nuostatų 22 ir 25 punktų reikalavimus.

Remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais bei apklaustų asmenų parodymais nenustatyta P. B. kaltė padarius nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 176 straipsnio 1 dalyje. Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių DT 1-96 51 punkto reikalavimÄ bei pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę M. L.. Tačiau Kauno apylinkės teismas nenustatė sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių, todėl Ž.

G. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintinas. Teismas taip pat nurodė, kad dėl Å¡ioje byloje nurodyto įvykio Kauno skyriaus Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo atliekamas tyrimas. 2009-07-24 buvo suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01 (1 t. b. l. 6-9). Atlikus tyrimÄ 2009-07-22 buvo suraÅ¡ytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0065-0092, kuriame administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41str. 1 d. buvo patraukta UAB „Zenasta" (b. l. 13-15). Dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo Z.

J. buvo paskirta 2750 Lt administracinė nuobauda, kuriÄ jis neginčijo ir sumokėjo (1 t. b. l. 16-18). Nutarime nurodoma, kad buvo nustatyti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai: netinkamai vykdomas VDI 2008-06-20 įsakymas Nr. V-181 dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių NA darbe prevencijos priemonių įgyvendinimo Å¡alies įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Nevykdomi įsakymo nurodymai, tuo pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis bei Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo Å¡alies įmonėse, įstaigose, organizacijose 3 punktas, t. y. neparengtas priemonių planas, nesudaryta nuÅ¡alinimo nuo darbo komisija ir kt., tuo sudarydamas realų pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai (1 t. b. l. 17).

Nors atsakovės UAB „Zenasta“ vadovas pripažino nurodytus pažeidimus, tačiau minėtÄ nutarimÄ surašęs pareigÅ«nas – vyriausiasis darbo inspektorius V. V. nenurodė, kad Å¡ių nustatytų ir nutarime nurodytų pažeidimų pasekoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje V. V. paaiÅ¡kino, kad negali nurodyti pagrindinės sÄ lygos nelaimingam atsitikimui įvykti (prijungta baudž. byla 1 t. b. l. 41). Todėl, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tarp nutarime nurodytų pažeidimų ir pasekmių nėra priežastinio ryÅ¡io.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovų R. L. ir D. L. įstatyminė atstovė I. Å . praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nevertino visų bylos aplinkybių, o vadovavosi tik Kauno apylinkės teismo ir aukÅ¡tesnių instancijų priimtais sprendimais, kuriuose buvo nurodyta, kad nei Z.

J., nei P. B., nei Ž. G. nekalti. Apeliantė nurodo, kad tiek Z. J., tiek P. B. nesiėmė pakankamų priemonių, kad darbuotojas M. L. bÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ darbo vietos. NuÅ¡alinimo dokumentai gal ir buvo suforminti tinkamai, bet jie nesiėmė priemonių, kad M. L., bÅ«damas neblaivus, nepatektų miÅ¡ko kirtimo vietoje. M. L. palikus, jie turėjo numatyti, kad neužrakinus transporto priemonės, kurioje buvo laikomi įrankiai, jis gali paimti darbo įrankius ir nueiti į kirtimų vietÄ . Be to, nustačius, kad M.

L. yra neblaivus, suraÅ¡ius M. L. nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktÄ , o su juo nesutikus, tiek Z. J., tiek P. B. turėjo imtis priemonių M. L. pristatyti į medicininę įstaigÄ girtumui nustatyti. Tai jie privalėjo atlikti per vienÄ valandÄ . Tačiau to nepadarė. M. L., kad jis yra neblaivus buvo nustatyta l0 val. 45 min., o nelaimingas įvykis įvyko 12 val. Z. J. ir P. B. teisme paaiÅ¡kino, kad jis elgėsi tinkamai, pagal įmonėje parengtÄ neblaivių ir apsvaigusių nuo psichikÄ veikiančių medžiagų darbuotojų nuÅ¡alinimo nuo darbo schema.

Tačiau Å¡i schema yra neiÅ¡sami ir neatitinka LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 reikalavimo „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais“, nes joje nėra nurodyta neblaivaus darbuotojo paÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos (Å¡iuo atveju iÅ¡ miÅ¡ko kirtimo vietos) taisyklės. Dėl Å¡ios schemos sudarymo teisingumo ir objektyvumo atsakingas tiek Z. J., tiek P. B.. Dėl Å¡io nelaimingo atsitikimo LR Valstybinė darbo inspekcija atliko tyrimÄ , kurio metu Z.

J. buvo nubaustas administracine tvarka pagal LR ATPK 41 str. 1 d. Šį pažeidimÄ Z. J. pripažino, ir sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ , tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Ž. G. pažeidė MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų LR miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 29, 30, 51 punktų bei MiÅ¡ko pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2, patvirtintos 2003-09-10 Z. J. miÅ¡ko ruoÅ¡os įmonės savininko įsakymu Nr. 3, 4.6, 4.7, 4.10, 4.11 punktų reikalavimus.

Ž. G. nesiėmė pakankamų priemonių įsitikinti, kad darbuotojas M. L. yra jo pjaunamo medžio kritimo zonoje. Ž. G. teiginys, kad jis nematė pro Å¡alį einančio M. L., mažai tikėtinas, nes jie kirtavietėje buvo paskutinę dienÄ ir Å¡ioje vietoje vykdė miÅ¡ko valymo darbus ir pjovė pavienius medžius. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantės nuomone, dalis katės dėl nelaimingo atsitikimo yra ankščiau paminėtų asmenų atžvilgiu. Dėl Å¡ių asmenų neatsargių veiksmų ir atsiradusių pasekmių – žuvo M.

L., yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl apeliantės nuomone, yra visos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.             2. Teismas netinkamai taikė teisės normÄ , reglamentuojančiÄ samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės. Z. J., J. B. ir Ž. G. dirbo UAB „Zenasta“, juos siejo darbiniai santykiai. Dėl jų aplaidžių, kaltų veiksmų įvyko nelaimingas įvykis, todėl, apeliantės nuomone, atsakovė UAB „Zenasta“ ir turi atlyginti ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino tai, kad atsakovės veikla – medžių kirtimas, turi bÅ«ti pripažįstama kaip veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, o Å¡iuo atveju civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.              3. Teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas yra tik M. L. ir nepriteisė ieÅ¡kovams nei turtinės, nei neturtinės žalos, nors CK 6.282 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama iÅ¡ieÅ¡kant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Apeliantė nurodo, kad neturtinę žalÄ ji pagrindė visiÅ¡kai. Teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, pažymas iÅ¡ mokyklos) bei aplinkybes, kad sutriko Rimvydo sveikata, patvirtino ir gydytoja R. K.. Tai, kad ieÅ¡kovus ir M. L., prieÅ¡ jo žūtį, siejo ne tik artimi giminystės saitai, bet ir draugiÅ¡ki santykiai, pasižymėję nuolatiniu pobÅ«džiu, emociniu tvirtinimu, nuoÅ¡irdumu, patvirtino tiek ieÅ¡kovai, tiek M. L. brolis S. L.. Tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė ir tretieji asmenys praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apeliantų motyvas, kad Z. J. bei P. B. nesiėmė priemonių tam, kad M. L. bÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ darbo vietos, yra nepagrįstas. Ä®tarus, kad M. L. darbo vietoje yra neblaivus, buvo suraÅ¡ytas nuÅ¡alinimo nuo darbo aktas, kurį pats žuvusysis pasiraÅ¡yti atsisakė. Gavęs nurodymÄ laukti prie automobilio, kuriuo jis turėjo bÅ«ti iÅ¡vežtas iÅ¡ kirtavietės, M. L. paliko savo darbo įrankį ir iÅ¡ darbo vietos pasiÅ¡alino. Joks teisės aktas, reglamentuojantis darbų saugÄ , neįpareigoja darbdavio iÅ¡vežti, iÅ¡gabenti darbuotojÄ iÅ¡ darbo vietos, nenurodo kaip darbdavys ar jo atstovas turi elgtis po to, kai darbuotojas yra nuÅ¡alinamas nuo darbo.

Schema, kurioje, anot apeliantų, turėjo bÅ«ti numatyta nuÅ¡alinimo nuo darbo tvarka, tiesioginės įtakos įvykio kilimui neturėjo ir negalėjo turėti. M. L. nuo darbo buvo nuÅ¡alintas tinkamai, Å¡is faktas neginčijamai buvo nustatytas baudžiamojoje byloje. Pats schemos nebuvimas, savaime pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, kadangi pareigÄ kilus abejonėms dėl darbuotojo neblaivumo, jį nuÅ¡alinti nuo darbo, darbdavys įvykdė visiÅ¡kai ir neginčijamai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž.

G. pažeidė jo kaip miÅ¡ko pjovėjo veiklÄ reglamentuojančius norminius aktus, instrukcijas, dėl ko pjaudamas medį neįsitikino savo veiksmų saugumu bei medį nupjovė pavojingoje zonoje esant M. L.. P. B. bei Z. J. atsakomybė tuo pačiu yra grindžiama jų tariamai neįvykdytomis priemonėmis, kurių jie turėjo imtis, tai yra užtikrinti M. L. paÅ¡alinimÄ bei nepatekimÄ Ä¯ darbo vietÄ . Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese, visos abejotinos aplinkybės, tariamai pagrindžiančios Å¡ių asmenų kaltę, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, paÅ¡alintos, o kaltinamieji/teisiamieji – iÅ¡teisinti.2.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, jog atsakovo kaltės dėl kilusių pasekmių nenustatyta visiÅ¡kai, nelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygojo iÅ¡imtinai paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė grubiais darbų saugos reikalavimų pažeidimais darbo vietoje vartojant alkoholį, nustačius girtumo faktÄ ir nuÅ¡alinus darbuotojÄ nuo pareigų, nepaklusimas darbdavio atstovų reikalavimų pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbo vietos, sugrįžimas į kirtavietę, dėl ko nupjautas bei krisdamas medis jį mirtinai sužalojo, reikalavimas atlyginti žalÄ turėtų bÅ«ti atmestas.3.

Ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui pagrindų taip pat nėra, kadangi D. L. įvykio metu buvo tokio amžiaus, kad apskritai nelabai suvokė vykstančių procesų, su tėvu tuo metu ryšių praktikai nepalaikė, todėl ir žalos iš esmės nėra patyręs, nes nei išgyvenimų, nei kitų neigiamų pasekmių - sveikatos sutrikimų, gydymo, nepatyrė. R. L., nors buvo ir vyresnio amžiaus, tačiau taip pat neturtinės žalos nepatyrė, jokių sveikatos sutrikimų iš jo paties pareikšta nebuvo, o tariami psichikos sveikatos sutrikimai buvo užfiksuoti iš motinos pasisakymų.

Nors ir buvo rekomenduotas gydymas, psichologo konsultacijos, tačiau gydymas vykdomas nebuvo.             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-06-29 apie 10.45 val. Kauno rajone, Zapyškio sen., Braziukų k., Braziukų girininkijos miško 20 kvartale, atliekant stačiojo miško kirtimo darbus, nuo darbo dėl neblaivumo 2009-06-29 aktu Nr. 1 buvo nušalintas M. L.. Toje pačioje kirtavietėje apie 11.50 val. trečiojo asmens Ž. G., UAB „Zenasta“ (t. y. atsakovės) darbininko –miško kirtėjo, nupjauta 21 m aukščio ir 40 cm storio pušis, virsdama mirtinai traumavo M.

L..             Kaip matyti prijungtos iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-267-97/2011, dėl įvykio buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai buvo pareikÅ¡ti atsakovės darbuotojams - tretiesiems asmenims Z. J. (UAB "Zenasta" direktoriui), P. B. (UAB „Zenasta“ darbų vadovui) ir Ž. G. (buvęs UAB „Zenasta“ darbininkas). Kauno rajono apylinkės teismas 2011-11-25 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo Z. J. ir P. B. pagal LR BK 176 str. 1 d. iÅ¡teisino, nesant jų veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių;

Ž. G. pagal LR BK 132 str. 3 d. iÅ¡teisino, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių; nepilnamečių nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymÄ civilinės ieÅ¡kovės I. Å . dėl turtinės ir neturtinės žalos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-06-18 nutartimi nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės ieÅ¡kovės I.

Å . apeliacinį skundÄ atmetė. Nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. atstovės pagal įstatymÄ I. Å . kasacinį skundÄ atmetė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-02-26 nutartimi.Skundžiamu 2013-11-04 sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismas ieÅ¡kovų R. L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Å . ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, o vadovavosi tik Kauno apylinkės teismo ir aukÅ¡tesnių instancijų teismų priimtais sprendimais, kuriuose buvo nurodyta, kad nei Z.

J., nei P. B., nei Ž. G. nekalti. Apeliantai mano, jog jeigu P. B. ir Z. J. bÅ«tų ėmęsi visų priemonių nepalikti M. L. kirtimų vietoje, o Ž. G. bÅ«tų pilnai įsitikinęs, kad jo kirtimo zonoje nėra M. L., tai Ž. G. nupjautas medis nebÅ«tų užgriuvęs ant M. L.. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertimo visus byloje esančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti keturias sÄ lygas:

žalÄ , neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali bÅ«ti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. ir A.

K. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-874/2001). Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinę galiÄ civilinėje byloje turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) ir teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad žuvusysis M.

L., kaip miÅ¡ko pjovėjas, buvo supažindintas su MiÅ¡ko darbų saugos taisyklėmis; kad tinkamai buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl jo nuÅ¡alinimo nuo darbo; kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog žuvusysis tiksliai laikėsi Z. J. ir P. B. nurodymų bei reikalavimo, kuriuo M. L. buvo nuÅ¡alintas nuo darbo, prieÅ¡ingai, jis ignoravo įmonės vadovo ir darbų vadovo jam suraÅ¡ytÄ nuÅ¡alinimÄ , ne tik atsisakydamas pasiraÅ¡yti, neigdamas savo neblaivumÄ bei atsisakydamas vykti į medicinos įstaigÄ , bet ir nueidamas į kirtavietę; kad pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsakingai, lengvabÅ«diÅ¡kai ir neatsargiai.

Å ie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį ir civilinėje byloje. Be to, pirmosios intonacijos teismas pagrįstai pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-26 nutartyje konstatuotÄ aplinkybę, jog tinkamai nuÅ¡alinus nuo darbo neblaivų darbuotojÄ , davus jam konkrečius nurodymus, darbdavys netampa besÄ lygiÅ¡kai atsakingas už Å¡io asmeniÅ¡kai priimtus neadekvačius sprendimus ir veiksmus. Pažymėtina, kad M. L. nuÅ¡alinimo procedÅ«ra vyko už kirtavietės, t. y. darbo vietos ribų, o suraÅ¡ius nuÅ¡alinimo aktÄ bei nuÅ¡alinus darbuotojÄ nuo darbo, nei Z.

J., nei P. B. neturėjo jokių įgalinimų nuÅ¡alintojo atžvilgiu. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , joks teisės aktas nenurodo, kaip darbdavys ar jo atstovas turi elgtis po to, kai darbuotojas yra nuÅ¡alinamas nuo darbo. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad suraÅ¡ius M. L. nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų aktÄ , o su juo nesutikus, tiek Z. J., tiek P. B. turėjo imtis priemonių M. L. pristatyti į medicininę įstaigÄ girtumui nustatyti, nes Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymu Nr. V-132 patvirtintos „NuÅ¡alinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijos“ nėra imperatyvaus pobÅ«džio, o Å¡ių taisyklių 12 punktas tik rekomenduoja įmonės vadovui arba kitam darbdavio įgaliotam asmeniui nedelsiant suraÅ¡yti SiuntimÄ dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo, jį įteikti darbuotojui ir pastarÄ jį pristatyti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.

Tačiau kaip nustatyta bylos medžiaga, M. L., kuris pasirašytinai buvo supažindintas su Z. J. miško ruošos įmonės 2008-10-24 įsakymu Nr. 7 „Dėl susipažinimo su parengtu neblaivumo darbe prevencijos priemonių planu“, susipažino su nušalinimo nuo darbo aktu, bet atsisakė jį pasirašyti ir vykti medicininei pažiūrai neblaivumui nustatyti, motyvuodamas, kad jis yra blaivus ir apeliantai šių faktinių bylos aplinkybių neginčija, o minėtos Rekomendacijos priverstinio nušalintojo asmens pristatymo medicininei apžiūrai nenumato.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. L. nuÅ¡alinimo procedÅ«ra vyko ne atliekamų darbų zonoje – kirtavietėje, o prie įmonės automobilio, stovėjusio nuo kirtavietės apie 200 m. atstumu; Z. J., P. B. ir V. S. savo paraÅ¡ais patvirtinus M. L. atsisakymÄ pasiraÅ¡yti nuÅ¡alinimo nuo darbo aktÄ , M. L. Z. J. liepė laukti mikroautobuso viduje ir paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rėjęs kirtavietę, parveÅ¡ jį namo, nes tÄ dienÄ draudžiama atlikti bet kokius darbus, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, kai kilus abejonėms dėl darbuotojo neblaivumo ir tinkamai nuÅ¡alinus nuo darbo neblaivų M.

L., jam buvo duotas konkretus nurodymas ir M. L. tuo metu jam pakluso, apeliantų nurodomos, o taip pat ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2009-07-22 administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2009-07-23 nutarime konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė neturėjo tinkamai parengtos neblaivių ir apsvaigusių nuo psichikÄ veikiančių medžiagų darbuotojų nuÅ¡alinimo nuo darbo schemos (nes esamoje nenurodytos neblaivaus darbuotojo paÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos (Å¡iuo atveju iÅ¡ miÅ¡ko kirtimo vietos) taisyklės), kad atsakovė pažeidė 2003-07-01 LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 19 straipsnio 4 dalį, o taip pat ir įvykio metu galiojusio 2008-06-20 LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. V-181 „Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo Å¡alies įmonėse, įstaigose, organizacijose“ 3 punkto reikalavimus (neparengtas priemonių planas, nesudaryta nuÅ¡alinimo nuo darbo komisija ir kt.), jas vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, jokios įtakos įvykio kilimui neturėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga, darbo vieta, t. y. kirtavietė, buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, o toje vietoje, kur į kirtavietę įėjo M. L., jÄ skyrė natÅ«rali kliÅ«tis –griovys. Apeliantų teigimu, Ž. G. pažeidė MiÅ¡ko darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų LR miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 29, 30, 51 punktų bei MiÅ¡ko pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2, patvirtintos 2003-09-10 Z.

J. miÅ¡ko ruoÅ¡os įmonės savininko įsakymu Nr. 3, 4.6, 4.7, 4.10, 4.11 punktų reikalavimus; Ž. G. nesiėmė pakankamų priemonių įsitikinti, kad darbuotojas M. L. yra jo pjaunamo medžio kritimo zonoje. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Ž. G. bÅ«tų pažeidęs minėtų teisės aktų numatytas specialias elgesio taisykles. Baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. G. buvo kaltinamas pažeidęs „MiÅ¡ko saugos taisyklių DT 1-96“ 51 punkto reikalavimÄ â€žPrieÅ¡ pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra paÅ¡alinių.

Ä® pavojingÄ zonÄ Ä¯eiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebÅ«tų žmonių“, Z. J. miÅ¡ko ruoÅ¡os įmonės savininko Z. J. 2003-09-10 įsakymu Nr. 3 patvirtintos instrukcijos Nr. 2, 4.6 punkto reikalavimÄ â€žprieÅ¡ pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra paÅ¡alinių asmenų“, teismas, nenustatė sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo sudėties objektyvių požymių (priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių), todėl Ž.

G. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino. LR Valstybinė darbo inspekcija 2009-07-24 Nelaimingo atsitikimo darbe akte tarp pažeistų teisės aktų taip pat yra nurodžiusi MiÅ¡ko pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2, patvirtintos 2003-09-10, 4.6 punkto „ prieÅ¡ pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra paÅ¡alinių asmenų“ pažeidimÄ . Tačiau jau minėtÄ Â Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ pasirašęs Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nas V.

V. baudžiamojoje byloje 2010-02-12 apklausiamas liudytoju nurodė, kad tuo momentu, kai Ž. G. pjovė pušį M. L. dėl neaiÅ¡kių priežasčių atsirado pavojingoje zonoje; minėtas pareigÅ«nas negalėjo iÅ¡skirti pagrindinės sÄ lygos nelaimingam atsitikimui įvykti. Paties Ž. G. nuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai, nepaneigti kitais byloje surinktais įrosimais, rodo, kad jis, prieÅ¡ pjaudamas medį, kuris mirtinai sužalojo M. L., įsitikino, kad aplinkui nieko nėra; medį leido nuo griovio pusės ir tai atitinka darbų saugos reikalavimus, ir tik pradėjus medžiui virsti nuo griovio pusės pamatė ateinantį M.

L., šaukė jam, tačiau pastarasis negirdėjo. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas H. Ž. parodė, kad apžiūros metu buvo detaliai apžiūrėtas Ž. G. nupjautos pušies kelmas, buvo sudaryta pjūvio schema; jis nustatė, kad Ž. G. medį nupjovė kvalifikuotai ir iš padarytos išpjovos, palikto užtūrio ir pagrindinio pjūvio, medį jis nuleido ta kryptimi, kuria buvo suplanavęs iš anksto. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo 2009-06-29 parengtos schemos matyti, kad M.

L. lavonas gulėjo 10 m. atstumu nuo griovio. Bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įgyvendinusi visÄ eilę reikalavimų darbų saugai užtikrinti, teisės aktai nenustato nuÅ¡alintojo asmens priežiÅ«ros mechanizmo, o jos pareiga sukontroliuoti tinkamai nuÅ¡alinto darbuotojo veiksmus negali bÅ«ti suabsoliutinama iki begalybės.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vertindamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, pagrįstai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas bei pagrįstai sprendė, kad nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp formalių pažeidimų ir žalos.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, pagrįstai nevertino CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytų neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu vertinti nepagrįstais. Nors dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija plaučiau neanalizuoja apeliantų argumentų dėl neturtinės žalos pagrindimo, bet visgi pažymi, jog apeliantai nepagrįstai sau palankiai vertina bylos aplinkybes: nurodo, kad dėl M.

L. žūties sutriko jo sÅ«naus R. sveikata ir tai patvirtina į bylÄ pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų bei gydytojos R. K. parodymai, tačiau apklausiama 2013-06-20 teismo posėdyje liudytoja gydytoja nurodė, kad vaiko akių mirksėjimas galėjo atsirasti po nelaimės, galėjo atsirasti ir nuo ko nors kito; liudytojo S. L. (žuvusiojo brolio) paradymai („jei vaikai ateidavo į mÅ«sų kiemÄ , tai užeidavo ir pas tėvÄ â€œ ir kt.) nepatvirtina žuvusiojo su sÅ«numis emociÅ¡kai tvirtų ir nuoÅ¡irdžių santykių.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, jog iÅ¡dėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir skundžiamÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ apeliantų atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ â€“ 400,00 Lt (t. 2, b. l. 84-, 92, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ).

Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei priteistinos Å¡ios iÅ¡laidos, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1500,00 Lt), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R.

L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zenasta“, j. a. k. 165793347.             Teisėjai                                                                                                                     Aušra Baubienė                                                                                                                                   Galina Blaževič Albina Rimdeikaitė