2023-03-22 Nr. AB-6492-3-62-3-03285-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-271-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03285-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą, prie kuriuo prisidėjo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. liepos 30 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje 1-ame korpuse nepriimtinomis sąlygomis. Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengta atskira patalpa rūkymui, todėl kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat nebuvo iškabinta įspėjamųjų draudžiančių rūkyti ženklų, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru.

3. Pareiškėjas nurodė, kad lauke įrengta rūkymui skirta vieta buvo įrengta prie pat išėjimo iš gyvenamųjų patalpų, prie šiukšlių konteinerio, todėl nuteistieji nesinaudojo paskirta rūkymui vieta, be to, šiukšlių konteineriai buvo pastatyti prie gyvenamųjų patalpų, tarp išėjimo ir vartelių, kur reikėdavo išeiti iš lokalinio sektoriaus, todėl norint išeiti į valgyklą ar kitokius užsiėmimus pareiškėjui tekdavo praeiti pro šiukšlių konteinerius ir uostyti nemalonų šiukšlių kvapą. Pareiškėjas pareigūnams reiškė pretenzijas žodžiu, tačiau administracija į tai nereagavo.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad yra nerūkantis, dėl kvėpavimo tabako dūmais patirdavo dusulio priepuolius, prasidėdavo sausas kosulys, dėl tokių priepuolių negalėjo ir tinkamai išsimiegoti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, iškilo kitos problemos.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) draudžia rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose bei juridinio asmens valdymo organams imperatyviai nurodyta užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji ženklai ar užrašai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Pravieniškių PN administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, neįrengė rūkymui skirtų vietų ir pažeidė teisės aktų nuostatas. Nuteistieji visą laiką turėjo su savimi gyvenamosiose patalpose tabako gaminius su savimi, rūkė kada ir kur norėjo.

6. Pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuriame reiškė nepasitenkinimą, kad Pravieniškių PN neįrengta rūkymui skirtos vietos ir todėl yra priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru. Departamentas informavo, jog atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo teisės aktai nenumato bei nurodė, jog gyvenamoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama, todėl nuteistiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. 2021 m. liepos 10 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Departamentą su skundu, tačiau skundas buvo persiųstas Pravieniškių PN-AK nagrinėti pagal kompetenciją. Pravieniškių PN-AK reagavo į skundą ir šiukšlių konteinerius perkėlė į kitą vietą, įrengė kitoje vietoje rūkymo vietą, o vėliau perkėlė pareiškėją į kitą lokalinį sektorių.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, paaiškinęs, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose nėra iškabinti įspėjamieji ženklai apie draudimą rūkyti. Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenustato prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose. Pagal Įstatymą gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Nuteistieji yra prižiūrimi, kontroliuojama, kad gyvenamosiose patalpose būtų nerūkoma, už rūkymą gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose gali būti skiriamos nuobaudos. Apie kitų nuteistųjų nustatytos tvarkos nesilaikymą, pareiškėjas galėjo informuoti Pataisos įstaigos pareigūnus. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos.

8. Atsakovas atstovas nurodė, jog šiukšlių konteineriai pastatyti šalia tvoros kitame pastato gale, tai patvirtina 2021 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 7-3713 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“. Be to, iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas yra pirkęs tabako gaminių, t. y. pareiškėjas pats propaguoja tabako gaminių vartojimą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas tokiu būdu siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo neva pažeistas teises.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. liepos 8 d. pokalbio su psichologu metu išsakė šias problemas: patiriamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeidimą, dvasines kančias, fizinį skausmą, diskomfortą, kuriuos galėjo patirti dėl kvėpavimo tabako dūmais, tačiau dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktose pareiškėjo asmens sveikatos dokumentuose, pareiškėjo nurodyti skunde sveikatos negalavimai neužfiksuoti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pasyvaus rūkymo pablogėjusios sveikatos neatitinka tikrovės.

10. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pravieniškių PN-AK ar jos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

11. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pablogėjo jo emocinė būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių duomenų ar dokumentų.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Teismas, apžvelgęs Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 7 punktą, Įstatymo nuostatas (19 str. 1 d. 3 p., 4 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė teisės aktuose numatytą pareigą matomose vietose iškabinti įspėjamuosius užrašus ar ženklus apie draudimą rūkyti.

14. Teismas nustatė, kad į bylą pateikti pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. liepos 5 d. skundai, patvirtino, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose. Iš pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 8 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. gegužės 27 d., 2021 m. birželio 15 d. bei 2021 m. liepos 20 d. pirko tabako gaminius. Pareiškėjas nurodė, kad jis nerūko, o cigaretės Pravieniškių PN-AK yra kaip „vietinė valiuta“, jas pareiškėjas pirko kitiems nuteistiesiems.

15. Teismas sprendė, kad nereguliarus (per ginčo laikotarpį 5 kartus) tabako gaminių įsigijimas negali patvirtinti fakto, jog pareiškėjas yra rūkantis asmuo. Pareiškėjas tai neigė, o atsakovas kitų duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu rūkė į bylą nepateikė. Teismas vertino, kad pareiškėjas, pirkdamas tabako gaminius kitiems nuteistiesiems, savo veiksmais tuo pačiu propagavo tabako gaminių vartojimą.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl šią skundo aplinkybę vertino pareiškėjo naudai.

17. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis gyvenamojoje bei bendro naudojimo patalpose laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. liepos 30 d. buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, pripažintini pagrįstais. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas įstaigas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti, todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovo atsakomybė nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. negalima.

18. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog jis Pravieniškių PN-AK nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. liepos 30 d. buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, yra pagrįstas. Teismui nekilo abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog dėl patirto dusulio pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus.

19. Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 20. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. liepos 30 d. ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neturtinės žalos atlyginimą už šį laikotarpį

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo atsakomybė dėl priverstinio kvėpavimo dūmais laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. negalima dėl to, kad minimu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas įstaigas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti.

22. Pareiškėjas pažymi, kad skunde nurodė, jog ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, t. y. visą ginčo laikotarpį buvo žinoma apie pareiškėjo teisių pažeidimus. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją žodžiu.

23. Pareiškėjas teigia, kad tabako gaminius perka ne dėl to, jog juos gavę nuteistieji rūkytų neleistinoje vietoje, bet, kad tabako gaminius vartotų tam pritaikytose vietose, todėl neteisinga pareiškėjo tabako gaminių pirkimą ir mainymą į jam reikalingus daiktus vertinti kaip tabako gaminių propagavimą.

24. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir vadovautis atsakovo atstovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai ir proceso teisės normų nepažeidė

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno R. G. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

27. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija Pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prisidėjime prie atsakovo atstovo apeliacinio skundo palaiko visus Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

29. Pareiškėjas R. G. atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Pareiškėjas nurodo, kad teismui nekilo abejonių, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru, patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ant kiekvieno pakelio yra užrašai, įspėjantys, jog rūkymas kenkia sveikatai, todėl, esant kartu su rūkančiaisiais asmenimis ir kvėpuojant priverstinai dūmais užterštu oru, pareiškėjo sveikatai buvo pakenkta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, jog pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas įstaigas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti, todėl teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo atsakomybė nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. negalima.

34. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė tiek atsakovo atstovas, tiek pareiškėjas. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tai, jog jis nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. nesikreipė į Pravieniškių PN-AK dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose patalpose raštu, nereiškia, kad nebuvo pažeidžiamos jo teisės.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 liepos 30 d., todėl, sprendžiant, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, vertintinas būtent šis laikotarpis.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

38. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-181-602/2023).

39. Įvertinus nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas sietinas su pareiškėjo kreipimusi į Pravieniškių PN-AK administraciją. Pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją žodžiu nėra patvirtinti jokiais įrodymais, todėl negali būti pagrindas atsakovo atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

40. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo laikymas kartu su rūkančiais asmenimis sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus (pareiškėjas kreipėsi pas psichologą), nepatogumus, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

42. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (pažeidimas truko nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. liepos 30 d.), dėl kurio pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, į kitas byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas 2 kartus su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl asmenų rūkymo bendrosiose patalpose, pareiškėjas dėl kvėpavimo tabako dūmais kreipėsi į psichologą), į ginamos vertybės pobūdį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti nėra per maža, ji atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl keisti ją nėra pagrindo.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo teisei apginti priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą, prie kuriuo prisidėjo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius