Legislator Case Law & Legislation
2021-09-22 Nr. AB-19283-4-44-3-00111-2021-3 AI generated

2021-09-22 Nr. AB-19283-4-44-3-00111-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-09-22 Nr. AB-19283-4-44-3-00111-2021-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant užsieniečiui D. E. H. S., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. E. H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. E. H. S. sulaikymo.

Legislator headnote

AI generated

2021-09-22 Nr. AB-19283-4-44-3-00111-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: dalyvaujant užsieniečiui D. E. H. S., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. E. H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. E. H. S. sulaikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-3951-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00111-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui D. E. H. S., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Dovilei Baliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. E. H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. E. H. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu D. E. H. S. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre iki 2021 m. lapkričio 10 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. liepos 25 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis neteisėtai atėjo 4 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) piliečiu D. E. H. S., gim. (duomenys neskelbtini) prisistatęs asmuo. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. 2021 m. rugpjūčio 10 d. apklausos metu Užsienietis nurodė, kad jo dokumentai liko Baltarusijos Respublikoje, ten juos iš jo atėmė. Paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes norėjo padėti savo šeimai, yra vienintelis vyras šeimoje. Norėjo vykti į Ispanijos Karalystę, nes ten yra jo draugai, teta. Nori dirbti ir padėti savo šeimai. Atvykęs į Lietuvos Respubliką iš karto nesiprašė prieglobsčio, nes norėjo vykti toliau į Ispanijos Karalystę. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Centras nurodė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre, ir yra didelė tikimybė, jog Užsienietis pabėgs iš Centro bei nevykdys teismo sprendimo.

3. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad suklydo, nes nežinojo, kad patekus į Lietuvą, reikės prašyti prieglobsčio. Nurodė, kad Lietuva nėra jo tikslas, keliavo į Ispanijos Karalystę, ten ketina dirbti ir padėti išlaikyti savo didelę šeimą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) jis neturi darbo, gyvena labai sunkiai. Nežinojo, kad sieną kerta nelegaliai bei sutinka būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), prašo nelaikyti jo kalėjime, nes jam sunku būti uždarytam. Užsieniečio atstovas teikimui neprieštaravo.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu D. E. H. S. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 25 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje neteisėtai kirtęs Baltarusijos – Lietuvos valstybės sieną. Jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. 2021 m. rugpjūčio 11 d. žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas nurodė, kad šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Jo prieglobsčio motyvai nėra aiškūs. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai bei įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 8, 10, 12 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo tapatybę, neturi gyvenamosios vietos, lėšų bei šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl nusprendė, jog šiuo metu taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo. Užsienietis faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. liepos 25 d., todėl teismas nustatė sulaikymo terminą iki 2021 m. spalio 25 d.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Užsieniečiui turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės bei nebuvo proporcingas.

7.2. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis. Užsienietis nurodė savo asmens duomenis, dalyvavo visose reikalingose procedūrose, laikėsi nustatytos buvimo Lietuvos Respublikoje ir apgyvendinimo tvarkos. Teismas turėjo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes nėra pagrįsto būtinumo laikyti Užsienietį išskirtinai sulaikyme. Besąlyginis sulaikymas nesant objektyvių duomenų, kad Užsienietis gali pasislėpti, nėra proporcingas ir adekvatus.

7.3. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena iš paminėtųjų sąlygų nėra tenkinama.

8.2. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar kopijas, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Užsienietis apklausoje nurodė, kad jo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinantys dokumentai liko pas agentą Baltarusijos Respublikoje, tai įrodo, kad Užsienietis pasinaudojo nelegalios migracijos organizuojamomis paslaugomis. Sulaikymas yra proporcingas ir tikslingas.

8.3. Užsienietis nurodė, kad jo siekis yra Ispanijos Karalystė, jis nori ten dirbti ir gyventi. Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra abejotini, jis gali vengti išsiuntimo į kilmės šalį bei bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

8.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečio prieglobsčio byloje dar nėra priimtas sprendimas, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai. Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo tapatybę, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi bei šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu D. E. H. S. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

10. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Teikimą, jį tenkino ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 25 d. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

12. Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

13. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021).

15. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą; kaip kelionės tikslą nurodė Ispanijos Karalystę; į Lietuvos Respubliką Užsienietis atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau valstybės institucijoms) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, privalančiomis nustatyti ir patikrinti jo tapatybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat yra didelė rizika, kad Užsienietis gali siekti pabėgti iš Lietuvos, taip sutrukdydamas, nustačius jo tapatybę, tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

18. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, Užsienietį pagrįstai sulaikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrįstų abejonių dėl Užsieniečio tapatybės, jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybėms pasikeitus, t. y. Užsieniečiui pateikus jo tapatybę patvirtinančius duomenis, taip pat paaiškinimus dėl motyvų, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu spręsti dėl sulaikymo (Įstatymo 118 str. 1 d. 1 p.).

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir taikęs ginčo santykius reglamentuojančiais teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio D. E. H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė