2016-04-07 Nr. AB-8883-3-63-3-02772-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedTeisėjas, laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas, Romanas Klišauskas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi dėl administracinės bylos Nr. eI-1044-243/2016 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Hugaas Construction“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimų panaikinimo perdavimo kitam apygardos administraciniam teismui,
Legislator headnote
AI generated2016-04-07 Nr. AB-8883-3-63-3-02772-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB Hugaas Construction skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojo – vyriausiojo inspektoriaus 2015 m. lapkričio 16 d. įvykio darbe papildomo tyrimo aktą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SD-37-14929.
Full text
LIETUVOS RESPUBLIKOS
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PIRMININKAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Teisėjas, laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas, Romanas Klišauskas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi dėl administracinės bylos Nr. eI-1044-243/2016 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Hugaas Construction“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimų panaikinimo perdavimo kitam apygardos administraciniam teismui,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė prašyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko išspręsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-1044-243/2016 teismingumo klausimą.
Pareiškėjas UAB Hugaas Construction skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojo – vyriausiojo inspektoriaus 2015 m. lapkričio 16 d. įvykio darbe papildomo tyrimo aktą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. SD-37-14929.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. protokoline nutartimi pareiškėjo prašymu į bylą įtraukė tinkamą atsakovą – Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pakeitus atsakovą centriniu valstybinio administravimo subjektu, administracinės bylos proceso dalyviai pareiškė prašymą spręsti klausimą dėl administracinės bylos priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-03-01) 2 straipsnio 1 dalies nuostatas Valstybinė darbo inspekcija yra juridinis asmuo, kurio struktūrą sudaro administracija ir teritoriniai skyriai (5 str. 2 d.). Valstybinei darbo inspekcijai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (8 str. 1 d.), kuris nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo (8 str. 2 d. 4 p.).
Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.). Nurodyta teisės norma numato Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimų skundimą teismui, o ne nelaimingų atsitikimų darbe aktų apskundimą teismui.
Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, jog centrinis valstybinio administravimo subjektas yra Valstybinė darbo inspekcija ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą būtent vyriausiojo valstybinio inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio nuostatas bylą pirmąja instancija turėtų nagrinėti ne Klaipėdos apygardos administracinis teismas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas. Remdamasis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 70 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl bylos priskirtinumo atitinkamam teismui klausimo išsprendimo (ABTĮ 20 str. 1 d. 5 p.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnyje numatyta, jog skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Pastebėtina, kad išimtinė Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija siejama ne su atitinkamo viešojo administravimo subjekto, kaip juridinio asmens, buveine, o veiklos teritorija. 2008 m. birželio 30 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas pažymėjo, kad sisteminis, loginis, teleologinis ABTĮ nuostatų, tame tarpe ir 19 straipsnio 1 dalies bei 35 straipsnio, aiškinimas suponuoja, kad kai vykdydamas tam tikroje teritorijoje jam pavestas vykdyti viešojo administravimo funkcijas ginčijamą sprendimą priėmė atitinkamos įstaigos teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūnas, ginčas yra teismingas tam teismui, kurio jurisdikcijoje yra tas teritorinis padalinys. Priešingu atveju būtų akivaizdžiai iškreiptas bylų paskirstymas tarp apygardos administracinių teismų, apsunkinta suinteresuotų asmenų teisė į teisminę gynybą, nes kiekvieną kartą, kai būtų skundžiamas atitinkamos įstaigos, kurios kaip juridinio asmens buveinė būtų Vilniuje, teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūno sprendimas, byla būtų teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimus, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia ir tai glaudžiai siejasi su bylos teritoriniu teismingumu (pvz., LVAT 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-10/2006; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-250/2008, 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-296/2014 ir kt.).
Įvertinus byloje pateiktus dokumentus, matyti, jog tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus priimtas aktas. Aplinkybė, jog remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 10 straipsnio nuostatomis pareiškėjas pasinaudojo neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, ginčo teritorinio teismingumo nekeičia.
Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta asmens sąvoka – tai fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, asmuo, neturintis juridinio asmens teisių. Todėl sprendžiant bylos priskirtinumo klausimą konkrečiam apygardos administraciniam teismui įtakos neturi ir ta aplinkybė, jog teritorinis Valstybinės darbo inspekcijos padalinys neturi savarankiško juridinio asmens statuso.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, administracinė byla Nr. eI-1044-243/2016 grąžintina nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 puntu, 70 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
administracinę bylą Nr. eI-1044-243/2016 grąžinti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas, laikinai einantis
teismo pirmininko pareigas Romanas Klišauskas