ea7b3a68-8e34-479e-abcb-dfa0872f677e · Utenos apylinkės teismas

?Civ KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-219-732/2019 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00572-2018-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Molėtai Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško, sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei, Onai Pumputienei, Astai Kanapienienei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovams advokatams Kęstučiui Jokimui, Laurai Smalinskaitei, advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui, atsakovui D.

S., jo atstovei advokatei Reginai Laurinavičienei, trečiajam asmeniui I. B., jos atstovei advokato padėjėjai Indrei Remeikienei, liudytojams V. I., A. I., I. L., A. L., V. D., B. V., Z. R., R. P., R. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir gimimo akto įraÅ¡o apie tėvystę panaikinimo, tretieji asmenys I. B., Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė Svajonė Å altauskienė.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė A. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad A. S. nėra atsakovo D. S. tėvas; panaikinti atsakovo gimimo akto įraÅ¡Ä apie tėvystę, panaikinant įraÅ¡Ä apie tai, kad A. S. yra atsakovo tėvas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovės broliui A. S., ieÅ¡kovė notaro biurui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. IeÅ¡kovei paveldėjimo teisės į palikimÄ liudijimas turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas praėjus trims mėnesiams po brolio mirties, tačiau į Vilniaus miesto 29-Ä jį notaro biurÄ kreipėsi atsakovas, kuris nurodė esÄ s mirusio ieÅ¡kovės brolio sÅ«nus ir pretenduoja paveldėti mirusiojo turtÄ kaip pirmos eilės įpėdinis.

Ieškovei tokio asmens, kaip mirusio brolio sūnus, atsiradimas buvo netikėtas, kadangi ieškovės brolis gyveno vienas, po skyrybų (duomenys neskelbtini) su žmona P. S. nesukūrė naujos šeimos, o juo labiau neturėjo vaikų. Ieškovė su savo broliu gyveno Vilniuje, nuolat ir nepertraukiamai bendravo. A. S. mirė nuo vėžio, ieškovė iki pat mirties broliu rūpinosi ir jį prižiūrėjo, tačiau apie jokį sūnų brolis ieškovei niekada nebuvo net užsiminęs. Atsakovas taip pat nedalyvavo ir A.

S. laidotuvėse. IeÅ¡kovė, pradėjusi domėtis brolio praeitimi, iÅ¡ artimų mirusiojo draugų ir pusseserės sužinojo, kad A. S. gavus paskyrimÄ po studijų dirbti Molėtuose, jis susipažino su I. S. (dabar B.). Susituokęs su ja sužinojo, jog ji nėščia nuo kito vyro, dėl ko nutarė nedelsiant santuokÄ nutraukti, tačiau vaikui formaliai buvo suteikta S. pavardė. Jokių duomenų apie A. S. bendravimÄ su atsakovu nėra, nes A. S. atsakovo savo sÅ«numi nepripažino ir niekada nelaikė, su juo nebendravo, neteikė iÅ¡laikymo – apskritai nepalaikė jokių ryÅ¡ių.

Neegzistuoja jokie duomenys, kad A. S. kitais bÅ«dais bÅ«tų pripažinęs savo tėvystę D. S. atžvilgiu. Atsakovas tėvystės faktÄ panaudojo tik tuomet, kai A. S. mirė ir jo vardu atsirado palikimas, į kurį atsakovas ėmė pretenduoti. Tokie atsakovo veiksmai iÅ¡ esmės patvirtina, jog A. S. esant gyvam, jo ir atsakovo nesiejo tėvo ir sÅ«naus santykiai, nei atsakovas, nei A. S. jų faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepripažino ir neįteisino, atsakovas negynė savo, kaip galimo vaiko, teisių ir nebuvo tuo suinteresuotas, todėl intereso reiÅ¡kimas, siejant jį tik su galimybe pretenduoti į paveldimÄ turtÄ , nelaikytinas sÄ Å¾iningu teisių įgyvendinimu ir neatitinka artimosios giminystės santykių esmės. Nurodytos priežastys, faktai ir aplinkybės lemia tai, kad atsakovo gimimo akto įraÅ¡as, kuriame jo tėvu nurodytas A.

S., neatitinka tikrovės ir turi bÅ«ti panaikintas. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė pateiktam ieÅ¡kiniui taikyti senaties terminÄ , o nusprendus netaikyti senaties, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad gimė ir augo Å¡eimoje. Nuo pirmų vaikystės prisiminimų atsimena, kad tėvų santykiai visada buvo geri. A. S. pastoviai kartu negyveno, mama aiÅ¡kino, kad jis dirba Vilniuje. Tačiau tėvas atvažiuodavo beveik kas savaitę, visada atveždavo dovanų, žaislų, saldumynų.

Nurodė jautęs, kad tėvas jį myli, jų bendravimas buvo nepertraukiamas visÄ atsakovo vaikystę. Atsakovo paauglystės metu, apie 1996-1997 m., tėvas pradėjo atvažiuoti rečiau, bendravimas daugiau vyko telefonu. Tačiau atsakovas su tėvu visada turėjo tiek socialinį, tiek psichologinį ryšį, A. S. rÅ«pinosi ne tik atsakovo, bet ir visos Å¡eimos gyvenimo gerove, juos iÅ¡laikė. Atsakovo mama, suinteresuotas asmuo I. B., (duomenys neskelbtini) iÅ¡tekėjo, tėvui apie tai sužinojus tėvų bendravimas beveik nutrÅ«ko, tai turbÅ«t įtakojo ir tėvo santykius su atsakovu.

Nurodė apie tėvo ligÄ nežinojęs. Trečiasis asmuo I. S. atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad su A. S. susipažino 1979 m., pradėjo draugauti ir kartu gyventi. (duomenys neskelbtini) susituokė. Santuokos sudarymo metu jau žinojo, kad laukiasi ir abu dėl to buvo labai laimingi. Galvodamas apie Å¡eimos pagausėjimÄ , A. S. norėjo geresnio darbo ir algos, todėl reikėjo iÅ¡vykti į Vilnių. Vilniuje gyvenamÄ jÄ vietÄ galėjo gauti tik vadinamajame viengungių bendrabutyje, todėl, kad neprarastų Å¡ios galimybės, nusprendė santuokÄ nutraukti.

Tačiau santykiai nepasikeitė, nuolat vienas kitÄ lankė ir vienas kitu rÅ«pinosi, kartu lankė ir A. S. tėvus. (duomenys neskelbtini) gimė atsakovas. A. S. juo džiaugėsi, kas savaitę lankydavo, atveždavo Å¡eimai pinigų, nuolat skambindavo. Nuo 1997 m. A. S. ėmė lankytis vis rečiau, finansiÅ¡kai padėjo vis mažiau, todėl 1997 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. IÅ¡laikymas buvo priteistas, tačiau A. S. dėl kreipimosi į teismÄ supyko, jų tarpusavio bendravimas sumažėjo.

Tačiau A. S. su sÅ«numi toliau bendravo tiek mokyklos, tiek sÅ«naus studijų metu. Nurodė, kad ieÅ¡kovė puikiai žinojo apie A. S. sÅ«nų ir jų Å¡eimÄ . Teigė, kad ieÅ¡kovė jos nemėgo, tačiau jų Å¡eimÄ lankydavo, atvažiuodavo tiek viena, tiek su draugėmis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡tekėjo, tai sužinojęs A. S. supyko, bendravimas nutrÅ«ko. Apie jo mirtį sužinojo iÅ¡ bendrų draugų. Apie tai, kad A. S. turėjo kitÄ Å¡eimÄ , buvo dar kartÄ vedęs, sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kinio.

Nurodė, kad iki 1996 m. su A. S. gyveno kaip Å¡eima. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė Svajonė Å altauskienė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra jai nedalyvaujant, kadangi ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad A. S. ilgai sirgo plaučių vėžiu, gulėjo ligoninėje. Jam mirus, laidojimo biure pasakė, kad reikia kreiptis į SodrÄ dėl laidojimo paÅ¡alpos. Sodroj informavo, kad Å¡i paÅ¡alpa bus pervesta į sÄ skaitÄ gavus paveldėjimÄ , kadangi mirusysis buvo tremtinys, ir liepė kreiptis į notarÄ .

Pradėjusi tvarkytis paveldėjimo reikalus, iÅ¡ notarės gavo praneÅ¡imÄ , kad atsirado paveldėtojas – sÅ«nus. Buvo labai netikėta, kadangi apie jokį sÅ«nų nežinojo nei ji, nei giminės. Pradėjus domėtis, vienintelė pusseserė B. V., su kuria A. S. palaikė artimesnius ryÅ¡ius, pasakė, kad Å¡is yra pasakojęs apie vaikÄ ir teigęs, kad vaikas ne jo. Nurodė, kad trečiojo asmens I. B. nepažįsta. Žinojo, kad brolis buvo vedęs P. S., jÄ sutikdavo Å¡eimos Å¡ventėse, o apie žmonÄ I. iki brolio mirties visiÅ¡kai nieko nežinojo.

Brolį Molėtuose kelis kartus aplankė, tačiau jokio vaiko nėra mačiusi, taip pat neprisimena, kad bÅ«tų mačiusi I. B.. Ä® Vilnių A. S. persikėlė 1981 m., gavęs žinybinį butÄ . Brolis nuo kokių 1990 m. pradėjo verslÄ , daugiausiai bÅ«davo Vokietijoje. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad tarp atsakovo ir A. S. nebuvo realaus socialinio ryÅ¡io. Atsakovas pateikė tik nuotraukas iÅ¡ kÅ«dikystės, byloje esantys trečiajam asmeniui I. B. siųsti laiÅ¡kai, atvirukai taip pat tik iÅ¡ 1982-1983 m.

Ä®rodymų apie vėlesnį bendravimÄ nebuvo pateikta. Ar iÅ¡laikymas tikrai buvo mokėtas, neaiÅ¡ku. Pabrėžė, kad atsakovas aktyviai prieÅ¡taravo DNR ekspertizei ir tai parodo, kad jis nebuvo tikras dėl Å¡ios ekspertizės rezultatų. Atsakovo pusėje liudiję liudytojai buvo arba susiję giminystės ryÅ¡iais, arba artimai bendraujantys asmenys. Jų liudijimai buvo tendencingi, labai panaÅ¡Å«s. Remdamasis liudytojų parodymais, iÅ¡dėstė nuomonę, kad A. S. nepripažino atsakovo savo vaiku, o tėvu sutiko bÅ«ti įraÅ¡ytas gal norėdamas pasielgti garbingai.

Tai, jog santuoka buvo sudaryta trečiajam asmeniui I. B. bÅ«nant 7 mėnesį nėščia, o nutraukta po mėnesio, kelia klausimÄ apie Å¡ios santuokos potekstę. Akcentavo, kad ilgÄ laikÄ , taip pat ir prieÅ¡ mirtį, A. S. rÅ«pinosi tik ieÅ¡kovė, jis seserimi taip pat rÅ«pinosi, tad Å¡is ryÅ¡ys neturi bÅ«ti paneigiamas ir ieÅ¡kiniu siekiama socialinio teisingumo. Priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas, prašė teismo jas įvertinti kritiÅ¡kai. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad tėvas jį ir mamÄ reguliariai lankydavo iki kokios paauglystės, kuomet nutrÅ«ko tėvų santykiai.

Pamena, kad vaikystėj tėvo labai laukdavo. Prisimena bendras atostogas prie jÅ«ros, kad iÅ¡ tėvo gaudavo žaislų, saldainių, dviratį. Paskutinį kartÄ tėvÄ matė gal baiginėdamas pradinę mokyklÄ . Tada dar su tėvu susiskambindavo kokį kartÄ per mėnesį, bet ilgainiui santykiai visai nutrÅ«ko. Studijų laikais tėvas prisidėjo prie kompiuterio pirkimo. Apie 2006 m. tėvo prašė padėti gauti paskolÄ butui, tačiau jis nesutiko. Po to visai nebebendravo. Nurodė, kad apie tėvo mirtį sužinojo iÅ¡ mamos, tada kreipėsi į notarÄ .

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti senatį, kadangi ieÅ¡kovė puikiai žinojo apie mirusio brolio vaikÄ . Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė ir ten aiÅ¡kiai įvardinta, kad A. S. yra biologinis atsakovo tėvas. Socialinis ryÅ¡ys tarp tėvo ir sÅ«naus taip pat neabejotinai buvo, tačiau tai net nėra svarbu nagrinėjamu atveju. A. S. neginčijo tėvystės ir tada, kai trečiasis asmuo kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Trečiasis asmuo I.

B. teismo posėdžio metu teigė, kad ieÅ¡kovę pažįsta, kadangi ne kartÄ yra susitikusios Molėtuose, kur kartu su A. S. Å¡vęsdavo Å¡ventes. Taip pat su A. S. yra lankęsi pas ieÅ¡kovę bendrabutyje Vilniuje, Antakalnyje. PaaiÅ¡kino, kad 1979 m. gavusi paskyrimÄ atvyko dirbti į Molėtus, po kokių poros mėnesių susipažino su A. S.. Pradėjo draugauti, kartu leisti laikÄ . Sužinoję, kad laukiasi kÅ«dikio, ėmė kartu gyventi. Susituokė (duomenys neskelbtini) spalio mėn. Teigė, kad A.

S. labai norėjo iÅ¡važiuoti gyventi į Vilnių, susirasti geresnį darbÄ . Jis sakęs, kad gavo viengungių bendrabutį, tačiau ten vedusių nepriima. Todėl paprašė iÅ¡siskirti ir sakė, kad, kai įsikurs, į Vilnių persikels visa Å¡eima. Tad (duomenys neskelbtini) lapkritį jie iÅ¡siskyrė. Ne kartÄ yra užsukę pas A. S. tėvus. Gimus sÅ«nui A. S. reguliariai juos lankydavo, siųsdavo pinigines perlaidas, iÅ¡ Vokietijos parveždavo rÅ«bų, batų. Vėliau pradėjo rečiau lankytis, mažiau remti.

Dabar, sužinojusi apie santuokÄ su P. S., mano, kad tai ir galėjo bÅ«ti bendravimo sumažėjimo priežastis. Nurodė, kad 1997 m. kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. A. S. dėl to įsižeidė, bet priteistÄ iÅ¡laikymÄ mokėjo. PaaiÅ¡kino, kad kai (duomenys neskelbtini) iÅ¡tekėjo antrÄ kartÄ , A. S. irgi supyko. Apie A. S. mirtį sužinojo rugpjūčio mėnesį iÅ¡ bendrų pažįstamų. Apie tai pasakė sÅ«nui, patarė kreiptis į notarÄ . Teigė, kad ieÅ¡kovė žinojo apie brolio sÅ«nų, nes jos net buvo susitikusios gal koks mėnuo iki gimdymo.

Apie vaikÄ Å¾inojo ir A. S. tėvai. Nurodė, kad apie tai, jog A. S. serga, nežinojo. Trečiojo asmens I. B. atstovė teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinio netenkinti, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Liudytoja B. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra A. S. ir ieÅ¡kovės pusseserė. Teigė, kad A. S. jai pasakojęs, kad susipažino su simpatiÅ¡ka mergina, su ja draugavo, tačiau vėliau ja nusivylė. Buvo įsitikinęs, kad vaiko motina bendravo ir su kitu vyru, ir vaikas negali bÅ«ti jo.

Pusbrolis yra minėjęs, kad vaiko motina praÅ¡iusi pasielgti džentelmeniÅ¡kai ir vaikui duoti jo pavardę. Yra teigęs, kad su vaiko motina buvo sudarytas susitarimas ir Å¡ioje istorijoje yra padėtas taÅ¡kas. Niekas iÅ¡ artimųjų rato nėra girdėjęs apie tÄ sÅ«nų. Liudytoja nurodė, kad trečiojo asmens I. B. nėra mačiusi. Patvirtino, kad A. S. kartais su draugais važiuodavo į Molėtus, tačiau nežino kokiu tikslu. Liudytojas V. D. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovÄ Å¡eÅ¡is metus mokė muzikos mokykloje.

Su atsakovu matydavo tik mamÄ . To, kad bÅ«tų supažindintas ar matęs atsakovo tėvÄ , nepamena. Liudytoja I. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra trečiojo asmens I. B. sesuo. Liudytoja ir jos vyras su A. S. susipažino, kai Å¡is dar tik draugavo su jos seserimi. Bendravo artimai, buvo liudininkais jų vestuvėse. Kadangi artėjo gimdymas, o A. S. gavo darbÄ Vilniuje, ji pasiÅ«liusi seseriai atvažiuoti pas jÄ Ä¯ Å iaulius. Sesuo taip ir padarė, gimdė Å iauliuose. Apie skyrybas sesuo su vyru nieko nesakė, tik buvo prasitarę, kad tvarko kažkokius popierius.

Jų santykiai nepasikeitė, A. S. beveik kiekvienÄ savaitgalį atvažiuodavo, labai mylėjo sÅ«nų ir juo rÅ«pinosi. Visi kartu atostogaudavo. Vėliau, kai atsakovui buvo apie 14-15 metų, bendravimas su A. S. retėjo. Apie žmonÄ P. S. nieko nėra girdėjusi. Liudytojas A. L., liudytojos I. L. vyras, teismo posėdyje nurodė, kad buvo liudininku A. S. ir trečiojo asmens I. B. vestuvėse. A. S. su Å¡eima vis pas juos atvažiuodavo, kelis kartus visi atostogavo Palangoje. A. S. teigęs, kad jo svajonė yra iÅ¡sikelti į Vilnių.

Liudytoja V. I. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad į Molėtus atvažiavo 1977 m., gavusi paskyrimÄ . 1979 m. dirbti į Molėtus atvažiavo ir trečiasis asmuo I. B.. Abi kartu dirbo viename kabinete (duomenys neskelbtini), susidraugavo. Taip pat abi gyveno viename kambaryje bendrabutyje. Tuo metu I. B. jau draugavo su A. S.. Teigė, kad I. B. kažkur apie metus po gimdymo gyveno ne Molėtuose. Kai grįžo – santykiai vėl atsinaujino. Nurodė, kad A. S. vis lankėsi, rÅ«pinosi vaiku, skambindavo, I. B. papasakodavo apie jų bendravimÄ .

Kad iÅ¡siskyrė, I. B. papasakojo tik vėliau, ne iÅ¡ karto. Liudytojas A. I. nurodė, kad artimiau su A. S. susipažino per trečiÄ jį asmenį I. B., kadangi pastarieji draugavo. Teko bÅ«ti A. S. žinybiniame bute, kartu iÅ¡kylauti. Gimus vaikams bendravimo buvo mažiau, tačiau susitikdavo. Daugiau su I. B. bendravo žmona V. I., ji jam ir papasakodavo, kad kartais savaitgaliais pas I. atvažiuodavo A. S., kad vaikas jo labai laukdavo. Liudytoja Z. R., ieÅ¡kovės ir A. S. pusseserė, teismo posėdžio metu nurodė, kad A.

S. pažinojo nuo mažų dienų. Bendravo su juo gana artimai, susitikdavo giminės Å¡ventėse, atlaiduose, pas pusseserę B. V.. Nurodė, kad apie A. S. sukurtas Å¡eimas, vaikÄ nebuvo girdėjusi, jis apie tai irgi nėra užsiminęs. Kai paskutinį kartÄ jį lankė, A. S. minėjo, kad palikimÄ paliks ieÅ¡kovei ir planavo tai sutvarkyti kai sustiprės. Teigė, kad A. S. nesusitaikė su savo liga, turėjo planų. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 1980 m. susipažino su trečiuoju asmeniu I.

B., ilgai kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Bendraudavo ne tik darbe, bet ir po darbo. Žino, kad I. B. buvo susituokusi su A. S., su juo susilaukė sÅ«naus. Teigė, kad su A. S. artimiau susipažino, kai jie jau buvo vedę. Žino, kad A. S. sÅ«nui iÅ¡rinko vardÄ , lankė Å¡eimÄ , padėjo įsirengti butÄ Molėtuose. Apie skyrybas sužinojo gal po 10 metų ir buvo Å¡okiruota, nes matė Å¡iltus jų santykius, girdėdavo, kaip jie bendraudavo telefonu, žinodavo, kad kartu leidžia savaitgalius. Paskutinį kartÄ A.

S. matė gal muzikos mokyklos, kurioje mokėsi atsakovas, organizuotame koncerte, tačiau metų patikslinti negalėjo. Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. S. mokėsi institute, pažinojo nuo kokių 1973 m. Teigė, kad prieÅ¡ 36 metus susiformavo tradicija – kartÄ per mėnesį su draugais susitikti pirtyje. Nurodė, kad kai po A. S. mirties iÅ¡girdo, kad Å¡is turėjo vaikÄ , tiek jam, tiek draugams buvo Å¡okas. Paskutinius penkerius metus su A. S. bendravo gana intensyviai, Å¡is pavydėdavo, kad draugai turi Å¡eimas, vaikus, anÅ«kus.

Prisiminė, kad A. S. yra minėjęs, jog jam nesiseka su moterimis, kad jam buvo „įstatyti ragai“. Liudytojas nurodė, kad žinojo apie A. S. „dirbtinę“ santuokÄ dėl buto Vilniuje. Tačiau apie pirmÄ jÄ santuokÄ niekas iÅ¡ draugų nebuvo girdėjęs. Atsimena, kad kelionėse A. S. pirkdavo lauktuves seseriai ir jos sÅ«nui M.. Teigė, kad klausė A. S. apie testamentÄ , jis atsakęs, kad sutvarkys. PrieÅ¡ mirtį psichinė bÅ«klė buvo gera. Turėjo labai stipriÄ valiÄ , buvo stiprus fiziÅ¡kai.

Nevartojo alkoholio, nerÅ«kė, labai tikėjosi, kad viskas pakryps gera linkme. Ä® klausimus, gal kuo padėt, A. S. atsakydavo, kad nereikia, nes jis turi seserį ir sÅ«nėnÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, 3.150 straipsnio 2 dalį, duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Kaip pagrindÄ nuginčyti tėvystę ieÅ¡kovė nurodo bÅ«tent Å¡ias minimas materialinės teisės normas. Taip pat atsakovo atstovė remdamasi Å¡iomis normomis praÅ¡o taikyti senaties terminÄ . Pagal CK 3.151 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraÅ¡e įraÅ¡ytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraÅ¡e neįraÅ¡ytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rÅ«pintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visiÅ¡kÄ veiksnumÄ .

Pagal CK 3.151 straipsnio 3 dalį pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įraÅ¡ytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, numatytam Å¡io kodekso 3.152 straipsnyje. Pagal CK 3.152 str. 1 d., kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.).

A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė A. S. dėl tėvystės nuginčijimo į teismÄ kreipėsi (duomenys neskelbtini) d., tai yra nepraleidusi vienerių metų senaties termino, nes nurodė, jog apie A. S. sÅ«nų D. S. sužinojo iÅ¡ notarės Svajonės Å altauskienės. Atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ . Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nepasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui. IeÅ¡kovė, kaip brolio A.

S. įpėdinė, turėjo teisę pareikšti šį ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.151 str.3d.) Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 – 3.153 straipsniais nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo.

CK 3.148 straipsnyje iÅ¡vardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai, kurie taikytini ir tėvystės nuginčijimui. Å io straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti (nuginčyti) nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dėl giminystės ryÅ¡io įrodymo) ir kitos CPK iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės. IeÅ¡kovas D. S. ir trečiasis asmuo I. B. teismui pateikė gimimo liudijimÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog D. S., sÅ«naus A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra A.

S., J. ir motina I. S., P. 1999 m. rugsėjo 13 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimu nutarta išieškoti iš A. S., gim. (duomenys neskelbtini) alimentus D., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio nuo 1999-09-01 iki pilnametystės. Šiame nutarime yra įrašas, jog 1999-09-13 t.antstolei išduotas vykdomasis dokumentas. 1999-09-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo rašte dėl vykdomojo rašto Nr. AV-30, 97 dėl alimentų dydžio pakeitimo A.

S. I. S. naudai, nurodyta, jog I. S. jį turi patekti vykdymui pagal skolininko gyvenamÄ jÄ vietÄ - (duomenys neskelbtini). 1998-02-03 Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo laiÅ¡ke nurodyta, jog I. S. kviečiama į teismo antstolių kontorÄ pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ AV-30 atsiimti 11251 litÄ . IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog A. S. nustatyta tvarka buvo pripažinęs save sÅ«naus D. S. tėvu ir pagal teismo nutarimÄ teikė jam iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės. Beje, tai patvirtino atsakovas ir trečiasis asmuo.

Å ių faktinių bylos aplinkybių nepaneigė ir ieÅ¡kovė. Tenkinant ieÅ¡kovės A. S. praÅ¡ymÄ , tikslu nustatyti, ar A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, buvo paskirta teismo DNR ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 66/2019(01) nurodyta, jog A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99995% tikimybe. Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais.

Tėvystę patvirtinant ar jÄ paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas; jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Tėvystė gali bÅ«ti nustatyta remiantis tik tokia iÅ¡vada, netgi neturint kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjamu atveju be DNR ekspertizės, tėvystę patvirtina ir minėtas D. S. gimimo liudijimas, 1999-09-13 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas dėl alimentų priteisimo bei kita atsakovo ir trečiojo asmens pateikta medžiaga (bendros nuotraukos, atvirukas, laiÅ¡kai, telegrama, pinigų pervedimo talonai). Byloje pateiktų įrodymų visetas patvirtina, jog A. S. yra D. S. tėvas. Pagal LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1) punktÄ paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės- palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

D. S. yra A. S. sÅ«nus, todėl jis priskirtinas prie pirmos eilės įpėdinių. Gi, A. S. yra A. S. sesuo ir ji priskirtina prie ketvirtos eilės įpėdinių (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4) punktas. IeÅ¡kovė galėtų paveldėti A. S. palikimÄ tik nesant 1-3 eilės įpėdiniams. Kadangi D. S. yra pirmos eilės įpėdinis, todėl ieÅ¡kovė negali pretenduoti į brolio palikimÄ . Pagal LR CK 5.2 straipsnio 1 dalį paveldima pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ . Å ioje byloje liudytojas R. U. nurodė, jog jis su A.

S. kalbėjo dėl jo testamento. A. S. jam atsakė, jog sutvarkys. PrieÅ¡ mirtį, pasak liudytojo, A. S. psichinė bÅ«klė buvo gera. Jis turėjo labai stipriÄ valiÄ , buvo stiprus fiziÅ¡kai. IÅ¡ Å¡ių liudytojo parodymu darytina iÅ¡vada, jog A. S. suvokė savo fizinės bÅ«klės rimtumÄ , tačiau bÅ«damas psichiÅ¡kai sveiku, nepasinaudojo testamento institutu ir savo turtÄ paliko paveldėti pagal įstatymÄ . Å iuo atveju įpėdiniui D. S.. Remiantis aptartais argumentais ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinys atsakovui D.

S. dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovui, kurio naudai priimtas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (93 str. 1 d.). AtsakovÄ D. S. byloje atstovavo advokatė Regina Laurinavičienė ir jos atstovavimas atsakovui kainavo 5016 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , advokato bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota jo darbo vieta, teisinių paslaugų pobÅ«dį, atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5016 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

TrečiÄ jį asmenį I. B. byloje atstovavo Indrė Remeikienė ir jos paslaugos I. B. kainavo 600 Eur. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau ir Å¡ie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir Å¡alys, iÅ¡skyrus tam tikras įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

Be to, trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sÄ lygas nurodytiems asmenims savarankiÅ¡kai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). IÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. trečiajam asmeniui I. B. priteistina 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Šioje civilinėje byloje pašto išlaidos sudaro 41,85 Eur, kurie priteistini iš ieškovės A. S.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu – 265 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė: Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5016 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui I.

B., gim.(duomenys neskelbtini). Priteisti į iÅ¡ A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,85 Eur rÅ«mų turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, sumokant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus. Teisėjas Liudvikas Myško