ea7a34b2-e3dd-400d-8b26-0922055befa8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1773/2019 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14444-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.2.6.12.1; 3.2.6.13; 3.2.6.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) I. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 pagal pareiÅ¡kėjų M.

K. (M. K.), O. K., D. N., V. N. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. G.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai M. K. (M. K.), O. K., D. N. ir V. N. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, praÅ¡ydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ po garažu esantį rÅ«sį, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu K, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį rÅ«sį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1073-781/2014), iÅ¡nagrinėjęs suinteresuotų asmenų I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 4. 2019 m. rugsėjo 13 d. suinteresuotas asmuo I. G. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir vietoj sakinio „pareiÅ¡kėjų esančiÄ patalpÄ /rÅ«sį, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „K“ (toliau – indeksas „K“ t. y.

žemės sklypo dalies žymėjimas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota byloje) <...> pažymėta vientisu pastato garažų paskirties žymėjimu 9G1/p, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“ įraÅ¡yti sakinį „pareiÅ¡kėjai pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į ginčo naujos statybos 1956 m. pastato/garažų paskirties dalį (t. y. esančiÄ patalpÄ konkrečiame pastate, garažų paskirties žymėjimu 9G1/p, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl klaidos ištaisymo netenkino.

6. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja su praÅ¡ymu dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo teismo sprendime kreipiasi pakartotinai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios, tiek iÅ¡ rezoliucinės dalies matyti, kad objektas, unikalus Nr. 10/956-0116-01-04, nebuvo įvardintas pastatu ar statiniu. Sprendime nurodytas objektas apibÅ«dintas kaip garažas. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja pakartotinai teikdama praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo teismo sprendime, pareiÅ¡kėja siekia iÅ¡ esmės pakeisti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo nulemtų teismo sprendime nustatytų faktų, Å¡alių teisių ir pareigų turinio keitimÄ , todėl negali bÅ«ti laikomas tik neesminių klaidų iÅ¡taisymu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Apeliantė I. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimo klaidas pagal faktines bylos aplinkybes.

8. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, jog teismo sprendime padaryta klaida, dėl to teismo sprendime bÅ«tina pataisyti sakinį, nurodant, kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį pareiÅ¡kėjai įgijo nuosavybės teisę į I. G. priklausančio asmeninės nuosavybės teisę pastato garažų paskirties dalį unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. į patalpÄ , esančiÄ po grindimis konkrečiame pastate, (duomenys neskelbtini) mieste.

9. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl raÅ¡ymo apsirikimo klaidos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime iÅ¡taisymo CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas atmestinas 12. CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskelbus byloje sprendimÄ , teismas, priėmęs sprendimÄ , negali pats jo panaikinti ar pakeisti. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu iÅ¡taisyti sprendime raÅ¡ymo apsirikimus ar aiÅ¡kias aritmetines klaidas, kurių iÅ¡taisymas nekeičia sprendimo esmės.

13. Tai reiÅ¡kia, kad klaidų iÅ¡taisymo institutu negalima pakeisti sprendimo esmės, t. y. draudžiama keisti sprendime nustatytų faktų, Å¡alių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sÄ lygų. Taisomos gali bÅ«ti tik neesminės klaidos, kurios ateityje gali trukdyti įvykdyti sprendimÄ . Taisytinais raÅ¡ymo apsirikimais gali bÅ«ti laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iÅ¡kraipymai, klaidos nurodant valiutÄ , banko sÄ skaitos numerį, civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o numerį bei kiti panaÅ¡aus pobÅ«džio netikslumai.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nustatytas faktas, kad pareiÅ¡kėjai D. N., V. N., O. K. ir M. K. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį rÅ«sį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

15. PareiÅ¡kėja (byloje suinteresuotas asmuo) I. G. praÅ¡ydama iÅ¡taisyti klaidÄ , iÅ¡ esmės siekia paÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies sakinį konkretus objektas žemės sklype, jo dalis „K“ ir šį sakinį pakeisti į pareiÅ¡kėjos nurodomus sakinius. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma konkreti rÅ«sio vieta, kurį teismo sprendimu pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo pareiÅ¡kėjai D. N., V. N., O. K. ir M. K.. Todėl nurodyti kitokiÄ nei Å¡iame sprendime rÅ«sio vietÄ nėra pagrindo, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pakeistas teismo sprendimas, o tai nelaikytina raÅ¡ymo apsirikimu, kuris taisytinas vadovaujantis CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

16. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ . Kiti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2, 3, 7, 276, 330, 336, 337, 338 straipsniai).

17. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 EUR baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

18. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso Å¡aliai sÄ moningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Tai objektyvus elgesys, nustatomas remiantis objektyviais iÅ¡oriniais jo pasireiÅ¡kimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalÄ , bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sÄ Å¾iningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibÅ«dinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali bÅ«ti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali bÅ«ti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudÄ skiriantis pareigÅ«nas ar teisėjas arba juos į bylÄ gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bei įvertinęs nagrinėjamos bylos eigÄ (pakartotinis analogiÅ¡kas praÅ¡ymas dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo, kuris jau buvo iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi) vertina, jog tokie apeliantės veiksmai nesuderinami su sÄ Å¾iningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ji privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, procesinius dokumentus teismui teikti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, į teismÄ kreiptis siekiant apginti savo pažeistÄ teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , o ne kitų tikslų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas