2020-02-12 Nr. AB-5792-3-62-3-00611-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-633-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00611-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, Areštinė, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. kovo 24 d. atskirais laikotarpiais buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinėje perpildytose kamerose. Nurodė, jog tam tikru laikotarpiu, kai buvo laikomas areštinėje, jis buvo nepilnametis. Kameros plotą mažino joje esantys baldai, sanitarinis mazgas ir kiti įrenginiai. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, pareiškėjas buvo stebimas per stebėjimo langelį pareigūnų ir kitų kameroje esančių asmenų. Sanitarinio mazgo pertvara neužtikrindavo privatumo, kadangi kiti nuteistieji bei pareigūnai matydavo pareiškėją. Dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Dėl senaties termino pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų sąlygų Marijampolės AVPK Areštinėje kreipėsi ir anksčiau, tačiau teismas jo skundą paliko nenagrinėtu, kadangi jis buvo nepilnametis ir pats negalėjo pateikti skundo. Taip pat nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) netaiko senaties termino.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Marijampolės AVPK nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK Areštinėje buvo laikomas 2014 – 2018 metais tam tikrais periodais. Pripažino, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu ne visada buvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, tačiau atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp teisės aktais nustatyto ir realiai suteikto ploto nėra itin reikšmingas bei pažeidimas nebuvo nepertraukiamas. Atkreipė dėmesį į Areštinės specifiką, t. y. kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nebuvo stabilus, nuolat kito laikomų asmenų skaičius, todėl manė, kad pareiškėjo subjektinė teisė nebuvo pažeista.

5. Marijampolės AVPK teigė, kad Marijampolės AVPK Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios patalpos ploto virš 170 cm aukščio pertvara. Kamerose sanitariniai mazgai yra tvarkingi. Kamerose veikia mechaninė oro šalinimo sistema. Atkreipė dėmesį, kad policijos įstaigoms, įskaitant ir Marijampolės AVPK, gavus papildomą finansavimą, pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. remonto darbų sutartį Nr. 64-IL-28490 Marijampolės AVPK Areštinės kamerose yra atlikti areštinės sanitarinio mazgo remonto darbai: paaukštinta pertvara, įstatytos durys. Pažymėjo, kad dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas. Marijampolės AVPK Areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai yra ne tik atskirti pertvaromis, ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), bet ir, atsižvelgiant į Areštinės planus, įrengti kamerų kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims ar pareigūnams pro kamerų duryse esančius langelius. Ginčui aktualiu laikotarpiu visuomenės sveikatos centras ne kartą atliko operatyviąją valstybinės visuomenės sveikatos kontrolę Marijampolės AVPK bei nustatė, kad higienos normos nebuvo pažeistos. Prašė teismo taikyti senaties terminą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, nurodė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2018 m. kovo 26 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 23 d. pateikė skundą dėl Areštinės netinkamų sąlygų, tačiau teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi skundą paliko nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas, būdamas nepilnametis, neturėjo teisės savarankiškai kreiptis į teismą. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, galėtų būti vertintina kaip pakankamas pagrindas senaties terminui atnaujinti, tačiau pareiškėjas teismui nedetalizavo ir nenurodė jokių priežasčių kodėl nesikreipė į teismą dėl Areštinės netinkamų sąlygų, kai jis 2016 m. lapkričio 16 d. tapo pilnametis, nenurodė kokios priežastys lėmė, jog į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 26 d. Teismas, atsižvelgdamas į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį ir nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas visą jo laikymą Areštinėje laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į vienam asmeniui privalomą minimalų patalpos plotą, tačiau į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 26 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, padarė išvadą, jog pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl už laikotarpį iki 2015 m. kovo 25 d. taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimo dalį už laikotarpį iki 2015 m. kovo 25 d. atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. kovo 24 d.

8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas įvairiu laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. vasario 26 d. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo, išsamiai įvertinęs bylos duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas Areštinėje, padarė išvadą, kad 5 kv. m ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta 14 parų (iš jų 2,65 kv. m trūko 2 dienas, 1,83 kv. m trūko 5 dienas, 0,3 kv. m trūko 3 dienas, 0,24 kv. m trūko 2 dienas, 0,37 kv. m trūko 2 dienas), t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam Areštinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Konstatavęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas sprendė, kad kameroje buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad dalį laikotarpio Areštinėje jis praleido būdamas nepilnametis, nustatė, kad pareiškėjui 2016 m. lapkričio 16 d. suėjo 18 metų; kamerose 2015 m. gegužės 28–29 d. buvo laikomi du asmenys ir 2015 m. gegužės 29 d. – birželio 2 d. buvo laikomi 3 asmenys. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas duomenų apie tai, su kuo pareiškėjas minėtomis dienomis buvo laikomas kamerose (su nepilnamečiais, ar su suaugusiais asmenimis) nepateikė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį suimtieji ir nuteistieji nepilnamečiai uždaromi kamerose atskirai nuo suaugusiųjų, konstatavo, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose, vadovavosi Higienos norma HN 37:2009 bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, nes nebuvo užtikrintas privatumas ir pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų per stebėjimo langelį duryse, atmetė pareiškėjo pateiktą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį kito asmens byloje, kaip nelaikytiną įrodymu, jog pareiškėjas šiuo atveju buvo nuolat stebimas pareigūnų Areštinėje. Teismas nustatė, jog sanitariniai mazgai Marijampolės AVPK areštinėje nuo likusio kameros ploto atskirti pertvara, tačiau durų nebuvo įrengta, kadangi tai nenumatė teisės aktai. Kamerose sanitariniai mazgai yra tvarkingi. Kamerose veikia mechaninė oro šalinimo sistema. Marijampolės AVPK, gavus papildomą finansavimą, pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. remonto darbų sutartį Nr. 64-IL-28490 areštinės kamerose buvo atlikti areštinės sanitarinio mazgo remonto darbai: paaukštinta pertvara, įstatytos durys. Areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai yra ne tik atskirti pertvaromis, ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), bet ir, atsižvelgiant į areštinės planus, įrengti kamerų kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims ar pareigūnams pro kamerų duryse esančius langelius. Tačiau ginčo laikotarpiu iki 2016 m. lapkričio mėn. minėtos pertvarkos sanitariniuose mazguose nebuvo atliktos. Teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 37:2009 20 punktu, sprendė, kad Areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema. Teismas nurodė, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo ypatumų. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (iki 2016 m. lapkričio mėn.), ne tik ribojo jo privatumą, bet sukėlė jam ir kitokius nemalonius išgyvenimus, t. y. pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą.

12. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė, jog teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto (14 parų), kad pareiškėjas, būdamas nepilnametis, buvo laikomas kartu su suaugusiais asmenimis, privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, į tai, jog mažesnio nei teisės aktais numatyto ploto sąlygomis pareiškėjas nebuvo laikomas nepertraukiamai, dalį laikotarpio gyvenamojo ploto norma buvo pažeista labai nežymiai, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 150 Eur suma.

III. 13. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – pripažinti, kad L. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

14. Marijampolės AVPK pažymi, kad pareiškėjas reikalavo priteisti 5000 Eur sumą, tačiau nei skunde nei teismo posėdžio metu nenurodė kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog tokio dydžio kompensacija galėtų būti adekvati, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl, jo manymu, netinkamų sąlygų būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos, ypač neigiamos pasekmės. Tačiau teismas savo nuožiūra nustatė, kad pažeidimai pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, o joms proporcingas atlyginimas yra 150 Eur. Mano, kad teismas neteisingai išsprendė bylą dėl proceso teisės normų pažeidimo ir (arba) netinkamai išaiškintų ir pritaikytų materialiosios teisės normų aiškinimo bei taikymo.

15. Marijampolės AVPK nurodo, kad pripažįsta, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu ne visada buvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui. Teismas teisingai nustatė, kad mažesnio nei teisės aktais numatyto ploto sąlygomis pareiškėjas nebuvo laikomas nepertraukiamai, dalį laikotarpio gyvenamojo ploto norma buvo pažeista labai nežymiai. Tačiau mano, kad teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, pripažindamas, jog dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl galimų pažeidimų būtų pablogėjusi jo sveikata ar atsiradusios kitos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.

16. Marijampolės AVPK teigia, kad pareiškėjas savo skundo negrindė aplinkybėmis, jog kamerose buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl to, jog buvo laikomas su suaugusiais asmenimis. Be to, teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi neįpareigojo Marijampolės AVPK pateikti duomenis, su kuo buvo laikomas pareiškėjas kamerose (su nepilnamečiais, ar su suaugusiais asmenimis). Todėl teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas su suaugusiais asmenimis ir tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Laikotarpiais 2015 m. gegužės 28–29 d. ir 2015 m. gegužės 29 d. – birželio 2 d., iki kol pareiškėjui suėjo 18 metų, jis buvo laikomas tinkamomis sąlygomis nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. kartu su nepilnamečiais D. D., gim. 1997 m. gruodžio 30 d., bei T. K., gim. 1997 m. rugsėjo 27 d. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai peržengė pareiškėjo skundo ribas ir vertino aplinkybes, kurių pareiškėjas savo skunde nenurodė.

17. Marijampolės AVPK pažymi, kad jokie teisės aktai nenumatė, kad sanitarinis mazgas turėjo būti įrengtas kitaip ar įrengiamas atskirose patalpose. Taip pat ir Higienos normoje HN 134:2015 nėra įtvirtinta sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai areštinės patalpose. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas dėl pačių areštinėje laikomų asmenų saugumo, kadangi kamerose neturi būti uždarų erdvių. Nebuvo numatyto reikalavimo Areštinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti durimis ar kitokiomis pertvaromis. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl galimų pažeidimų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

18. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės AVPK areštinėje nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. kovo 24 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pritaikęs ieškinio senaties terminą už laikotarpį iki 2015 m. kovo 25 d., iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, jog ginčo laikotarpiu 14 parų pareiškėjui teko mažiau Areštinės kameros ploto, nei nustatyta teisės aktuose, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, o atsakovo atstovui neteikus duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų amžių, teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas buvo laikomas kartu su suaugusiais asmenimis.

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes šiuo atveju būtų pakankamas jo teisių pažeidimo pripažinimas dėl nežymiai per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto; nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotais pareiškėjo teisių pažeidimais dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat teigia, kad teismas peržengė pareiškėjo skundo ribas, vertindamas aplinkybes dėl kartu su pareiškėju laikytų asmenų amžių, be to, teikia įrodymus kartu su apeliaciniu skundu, kad su pareiškėju laikyti asmenys buvo nepilnamečiai.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vertinant atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu pareiškėjo teisės į minimalų Areštinės kameros plotą, turintį tekti vienam asmeniui, bei teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu, iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK Areštinės kamerose buvo laikomas atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. vasario 26 d. (b. l. 40–41). Pagrįstai nustatyta, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjui 14 parų trūko Areštinės kameros ploto (t. y. 2 dienas jam trūko 2,65 kv. m, 5 dienas trūko 1,83 kv. m, 3 dienas trūko 0,3 kv. m, 2 dienas trūko 0,24 kv. m, 2 dienas trūko 0,37 kv. m). Duomenų, kad kurioje nors kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas aktualiu ginčui laikotarpiu, sanitarinio mazgo zona buvo įrengta kaip atskira kabina su durimis iki 2016 m. lapkričio mėn., nėra. Atsakovo atstovas teigia, jog teisės aktai nenumatė, kad sanitarinis mazgas turėjo būti įrengtas kitaip ar įrengiamas atskirose patalpose, tačiau pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad Areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai yra atskirti pertvaromis ir durimis nuo 2016 m. lapkričio mėn. (b. l. 43–49). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės iki 2016 m. lapkričio mėn., ne tik ribojo jo privatumą, bet sukėlė jam ir kitokius nemalonius išgyvenimus.

24. Teisėjų kolegija šiuo aspektu akcentuoja, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Pagal EŽTT formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3408‑261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovo atstovas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo tam tikru laikotarpiu, tik jas kitaip vertina (motyvuodamas nacionaliniu teisiniu reguliavimu), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir visiškai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu iki 2016 m. lapkričio mėn., taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų Areštinės kameros plotą (šios aplinkybės atsakovo atstovas neneigia). Atitinkamai buvo konstatuoti ir Marijampolės AVPK Areštinės ar jos pareigūnų neteisėti veiksmai ir neveikimas.

27. Dėl atsakovo atstovo vertinimo, jog dėl nežymiai pažeisto minimalaus gyvenamojo ploto standarto pareiškėjui pakaktų teisių pažeidimo pripažinimo, pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, ypač nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, vien teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei (žr. nutarties 20, 23, 26 punktus) apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir deklaratyvų atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjas savo skundo negrindė aplinkybėmis, jog kamerose buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl to, jog buvo laikomas su suaugusiais asmenimis. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis akcentuoja, jog ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Areštinėje būdamas nepilnametis (b. l. 3–4). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patikrino šią aplinkybę Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pagal kurį suimtieji ir nuteistieji nepilnamečiai laikomi kamerose atskirai nuo suaugusiųjų) aspektu, ir byloje nesant duomenų, ar pareiškėjas buvo laikomas kartu su suaugusiais, ar nepilnamečiais asmenimis, pagrįstai vertino šią aplinkybę pareiškėjo naudai bei konstatavo, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad atsakovo atstovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, jog pareiškėjas aktualiu ginčui laikotarpiu buvo laikomas kartu su nepilnamečiais asmenimis (b. l. 100–103), šį pirmosios instancijos teismo konstatuotą pažeidimą šalina iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tačiau sprendžia, kad atsižvelgiant į kitus šioje byloje nustatytus rimtus pažeidimus (t. y. neužtikrintą gyvenamojo ploto standartą bei privatumo neužtikrinimą sanitariniame mazge), minėto pažeidimo pašalinimas priteistam žalos atlyginimo dydžiui (150 Eur) neturi įtakos.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytų pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (14 parų neužtikrintos gyvenamojo ploto normos bei privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2016 m. lapkričio mėn.), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, į tai, kad nenustatyta, jog Marijampolės AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (150 Eur) jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra visiškai adekvati ir proporcinga, todėl jos mažinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė