2024-12-18 Nr. AB-18520-3-61-3-03849-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2606-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03849-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. B. W. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. A. B. W. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. A. B. W. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 24S159451 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, jog jo išvykimas iš kilmės valstybės yra susijęs su politinėmis problemomis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) piliečiai prarado darbus, įstatymai šalyje nėra tinkamai įgyvendinami. Pareiškėjas teigė, kad dalyvavo protestuose 2022 m., o protestuotojai yra sulaikomi ir įkalinami, t. y. dėl jo dalyvavimo protestuose jam šiuo metu gresia persekiojimas jo kilmės valstybėje.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, jog išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes negalėjo susirasti darbo, o tik antroje apklausoje papasakojo apie protestus, todėl jo pasakojimas yra nenuoseklus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo paaiškinimas, jog (duomenys neskelbtini) negali susirasti darbo yra tiesiogiai susijęs su padėtimi (duomenys neskelbtini), kurioje yra bloga ekonominė padėtis ir su pareiškėjo dalyvavimu protestuose – pareiškėjas būtent ir protestavo prieš tuometinį prezidentą dėl sukeltos krizės jo kilmės valstybėje.

Be to, pareiškėjas paaiškino, kad pirminės apklausos metu jis bijojo plačiau pasakoti apie išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes ir nors pareiškėjas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, atvykęs iš kitos valstybės, buvo apklausiamas valstybės pareigūnų, todėl natūralu, kad pasitikėjimo atskleisti visą informaciją galėjo ir nebūti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis protestavo iki 2022 m. gegužės 9 d., kuomet atsistatydino ministras pirmininkas (kuris buvo itin kritikuojamas civilių gyventojų) ir pažymėjo, kad ministras pirmininkas buvo (duomenys neskelbtini) prezidentu 2005–2015 metais, kas galbūt turėjo įtakos šiam nesusipratimui.

Pareiškėjo pasakojimas neprieštaravo kilmės valstybės informacijai, priešingai, Departamentas atliko paviršutinišką tyrimą ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateiktas pasakojimas prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Pareiškėjo teigimu, Departamentas apskritai nerinko kilmės valstybės informacijos ir netyrė bei nepasisakė dėl pareiškėjo pasakojimo dalies, jog kilmės valstybėje jis yra persekiojamas, policijos kviečiamas į apklausas dėl dalyvavimo protestuose. Pareiškėjas nurodė, kad bijo, jog kilmės valstybėje dėl dalyvavimo protestuose jam gali būti „sufabrikuotos“ bylos.

Pareiškėjas papildomai nurodė, kad istoriją apie paso gavimą ir išvykimą iš (duomenys neskelbtini) papasakojo Departamento darbuotojui. Atsakovo nurodyti „neatitikimai“, pasak pareiškėjo, nereiškė, kad pareiškėjas klaidino tyrimą ar teikė neteisingą informaciją – pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra įsišaknijusi korupcija, tad pasą gavo ir vėliau jį persiuntė į Dubajų sumokėjęs kyšį. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pareiškėjo pasakojimo detalių neatitikimus nepagrįstai sureikšmino, suteikė jiems esminę reikšmę vertinant viso pasakojimo realumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis bijo grįžti į kilmės valstybę, nes jis dalyvavo protestuose, o protestuotojai yra persekiojami ir sulaikomi (pareiškėjas paaiškino, kad policija juo nuolat domisi, ieško, kviečia į apklausas). Esant minėto pobūdžio nereikšmingiems neatitikimams pareiškėjo pasakojime, Departamentas, pareiškėjo nuomone, turėjo pareigą bendradarbiauti su pareiškėju ir dėti pastangas juos pašalinti. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad su juo nebuvo bendradarbiauta. Pareiškėjas buvo apklaustas 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. gegužės 13 d., pastarosios apklausos metu tikslinti nesutapimai, įvertintas jo pateiktas dokumentas ((duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta ne tik pirmiau įvardinti duomenys, bet ir kilmės valstybės informacija (International Federation for Human Rights 2023 m. ataskaita ir kituose šaltiniuose esanti informacija).

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas tiek pirminės, tiek pagrindinės apklausos metu neslėpė, jog išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė jo sunki ekonominė padėtis (duomenys neskelbtini), išaugusios dujų, degalų ir elektros kainos, noras padėti savo šeimai finansiškai, sumažėjusi darbo apimtis dėl turistų stygiaus. Tačiau savo prastos ekonominės padėties pareiškėjas nesiejo nei su viena iš penkių (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar dėl politiniai įsitikinimai) konvencinių priežasčių.

Prieglobsčio prašytojo tikslas rasti darbą, užsitikrinti savo ateitį, kad galėtų gerai gyventi ir padėti šeimai, yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygojo tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Departamentas taip pat išanalizavo pareiškėjo paaiškinimų dalį dėl jo dalyvavimo protestuose ir baudžiamojo persekiojimo politiniais motyvais.

Tyrimo metu nustačius prieštaravimus tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalis dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose buvo Departamento atmesta, nesant galimybės patvirtinti prašytojo teiktus parodymus rašytiniais įrodymais. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ir teikdamas skundą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo dalyvavimą protestuose. Taigi ir kitas pareiškėjo skundo argumentas, kad priimant sprendimą nebuvo surinkta kilmės valstybės informacija apie protestuotojų sulaikymą buvo nepagrįstas, nes pareiškėjo pasakojimo dalis dėl protestų yra atmestina nesant rašytinių įrodymų.

Atsakovas pažymėjo ir tai, kad vien dalyvavimas protestuose nesant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintų pagrindų nėra pagrindas suteikti prieglobstį.

6. Tyrimo metu atsakovas nustatė, kad Departamentui prašytojo pateikto (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam pareiškėjui, 13 puslapyje yra išvykimo iš (duomenys neskelbtini) spaudas, kurį įspaudė (duomenys neskelbtini) Imigracijos tarnyba, datuojamas 2023 m. rugsėjo 5 d. Atsižvelgus į tai nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas tikslingai klaidino Departamentą teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją. Priešingai nei nurodė prašytojas, jis iš (duomenys neskelbtini) išvyko teisėtai, pasinaudodamas jam priklausančiu pasu. Atsakovas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojo pasas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2023 m. vasario 3 d., taigi pasas išduotas 7 mėn. prieš išvykstant iš kilmės valstybės, kas reiškė, kad jis paso negalėjo gauti per Dubajuje esančią (duomenys neskelbtini) diplomatinę atstovybę. Taip pat pažymėjo, kad siunčiant pasą „DSH“ kurjerių ar pasitelkiant bet kokią kitą siuntų pristatyto tarnybą, išvykimo spaudas nėra įspaudžiamas į pasą, nes spaudas yra skirtas nurodyti, kad asmuo atvyksta / išvyksta iš šalies, o ne tai, kad „išvyksta“ pats pasas. Taip pat tokius štampus įspaudžia muitinė, todėl abejotina, kad „DSH“ atklijuotų siuntą vien tik tam, kad pateikti muitinei, kad ši įspaustų išvykimo štampą. Apibendrinant visas prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, atsakovo teigimu, buvo pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, prieglobsčio prašytojas nepateikė.

7. Atsakovo vertinimu, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. jis tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nebuvo laikytina visiškai pagrįsta.

8. Departamentas nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentais dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti.

Departamento vertinimu, ginčijamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas sprunkant nuo policijos pareigūnų, netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad turi dėdę Italijoje, Italijos Respubliką įvardino kaip tikslo šalį. 2023 m. gruodžio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas 2023 m. gruodžio 17 d. apie 1 km nuo valstybės sienos su Lenkijos Respublika, išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką dokumentų patikrinimui sustabdžius automobilį, kuriame, neskaitant prieglobsčio prašytojo, keliavo dar trys užsieniečiai.

Automobilį vairavęs Latvijos Respublikos pilietis paaiškino, kad minėtus asmenis, tarp kurių buvo pareiškėjas, buvo sutaręs nuvežti iki Lenkijos – Vokietijos valstybių sienos. Atsakovo vertinimu, aplinkybių visuma leido pareiškėjo veiksmus vertinti, kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Taip pat buvo įvertintos aplinkybės, jog pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Atsakovas sprendė, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, turėjo tikslą, per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį (buvo net du kartus sulaikytas neteisėtai bandantis išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką). Atsakovo nuomone, Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. A. B. W. H. skundą.

10. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

10.1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjas, 2023 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. gavo pranešimą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kad (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja (duomenys neskelbtini) pilietis, gabena nelegalius migrantus. (duomenys neskelbtini) pilietis, sprukdamas nuo pareigūnų, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, rėžėsi į pastatą ir apvirto ant dešinės pusės šono. Iš automobilio buvo ištraukti keturi užsienio piliečiai, tarp kurių buvo ir pareiškėjas.

10.2. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 20 d. vykusios pirminės apklausos metu nurodė palikęs (duomenys neskelbtini) dėl ekonominių priežasčių, nes negali išlaikyti savo šeimos (žmonos ir dviejų vaikų). (duomenys neskelbtini) yra labai įtempta politinė situacija. (duomenys neskelbtini) jautė pavojų savo sveikatai bei gyvybei, nes kaime, kuriame gyveno prieš 2 metus jį bandė užpulti (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai. Prašytojo teigimu, kitais metais (duomenys neskelbtini) viskas tikrai sugrius, šią informaciją galima patikslinti internete. Prašytojo tikslas buvo pasiekti Italiją, kur gyvena jo pusbrolis. Prašytojo teigimu, jis iš (duomenys neskelbtini) išvyko lėktuvu į Rusijos Federaciją, vykdamas tranzitu per Dubajų.

10.3. 2024 m. gegužės 13 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) prezidentą jis pradėjo dalyvauti nuo 2022 m. balandžio 30 d. Prieglobsčio prašytojas pažymėjo, kad protestai (duomenys neskelbtini) prasidėjo žymiai anksčiau, tačiau jis prie jų prisijungė tik 2022 m. balandžio 30 d. Tuo metu situacija šalyje buvo labai nestabili, daugelis dalykų, kurie yra reikalingi žmogaus kasdieniam gyvenimui, tokie kaip dujos, degalai, elektra, buvo neprieinami. Jis dirbo turizmo srityje, tačiau dėl susidariusios situacijos nebuvo turistų ir jis negalėjo pragyventi iš turimo darbo, todėl jam beliko tik protestuoti. Protestai vyko pačiame (duomenys neskelbtini) mieste ir greta miesto. Pirmoji demonstracija kurioje sudalyvavo prieglobsčio prašytojas įvyko 2022 m. balandžio 30 d., (duomenys neskelbtini) mieste, greta (duomenys neskelbtini) miesto. Prieglobsčio prašytojas prie demonstracijos prisijungė kartu su dar 5 draugais. Jis demonstracijoje dalyvavo nuo 17:00 val. iki 00:00 val. Demonstracija prasidėjo taikiai, nieko nevyko iki 23:00 val. vakaro. Prieglobsčio prašytojas nurodė prie protesto prisijungęs nuo autobuso stotelės, nuo kurios autobusai vyksta į sostinę. 17:00 val. proteste dalyvavo apie 250 žmonių. Susirinkę protestuotojai skandavo šūkius, reikalavo degalų, elektros, laikė plakatus. Protestuotojai pradėjo skirstytis apie 23:00 val. ir grįžti namo, nes darėsi vėlu. Policija prieš protestuotojus nenaudojo smurto, prašė skirstytis, dalis policininkų palaikė protestuotojus. Prašytojas buvo eilinis protestuotojas, šaukė ir laikė plakatą, temstant laikė fakelą. Protesto metu prieš prašytoją nebuvo panaudoti neteisėti veiksmai.

10.4. 2022 m. gegužės 1 d. prieglobsčio prašytojas kartu su 3 draugais sunkvežimiu nuvyko iki (duomenys neskelbtini) miesto ir apie 13:00 val. prisijungė prie protestų. (duomenys neskelbtini) mieste buvo susirinkę apie 800–1 000 protestuotojų. Žmonės rinkosi prie (duomenys neskelbtini) parko, esančio greta prekybos centro. Pareiškėjas protesto metu skandavo, laikė plakatą su užrašu „Prezidente, pasitrauk, eik namo“. Proteste prašytojas dalyvavo iki 17:00 val. ir tuomet išvyko namo. Pareiškėjo teigimu, 2022 m. gegužės 1 d. protesto metu policija nesiėmė veiksmų prieš protestuotojus. 2022 m. gegužės 2 d. policija bandė išsklaidyti minią, trukdė pravažiuoti transportui, tačiau nei 2022 m. gegužės 1 d., nei 2022 m. gegužės 2 d. policija prieš prieglobsčio prašytoją netaikė neteisėtų veiksmų. 2022 m. gegužės 8 d. pareiškėjas, negalėdamas tęsti darbo nusprendė vykti protestuoti į (duomenys neskelbtini) sostinę – (duomenys neskelbtini) miestą.

Protestas vyko priešais (duomenys neskelbtini) prezidentūrą. Nors protestuotojai buvo taikūs, artėjant link vakaro policija pradėjo naudoti ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus. Policijai ir kariuomenei pradėjus elgtis agresyviai, protestuotojai taip pat pradėjo elgtis agresyviai. Pareiškėjas proteste dalyvavo iki 22.30 val., tuomet nuvyko į draugo namus esančius (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 9 d. prieglobsčio prašytojas nuo 09.00 val. iki 12.00–13.00 val. vėl dalyvavo proteste, kol žmonės nepradėjo veržtis į prezidento sekretoriaus patalpas.

Pareiškėjas nusprendė, kad geriau veržtis ne į sekretoriaus patalpas, o į pačią prezidentūrą. Protestuotojams pradėjus veržtis į prezidentūrą policija pradėjo šaudyti į protestuotojus tiek guminėmis kulkomis, tiek gyva amunicija. Prasidėjus šaudymui pareiškėjas pasišalino iš įvykio vietos ir pasislėpė pagrindinėje autobusų stotyje, o vėliau grįžo į draugo namus ir proteste nedalyvavo. Pareiškėjas nurodė, kad protesto (duomenys neskelbtini) mieste metu jis buvo aktyvus, vartė barikadas, metalinius stovus, tačiau smurto prieš kitus asmenis nesiėmė.

Pareiškėjo teigimu, gali būti, kad jis buvo užfiksuotas filmuotoje vaizdo medžiagoje. 2022 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) prezidentas pabėgo iš (duomenys neskelbtini), o už dviejų dienų paskirtas naujas prezidentas. Nors naujas prezidentas deklaravo vertybes priešingas senajam prezidentui, žmonės buvo areštuojami ir persekiojami, jiems fabrikuojami įkalčiai, žmonės įkalinami. Pareiškėjo teigimu, po protestų policija lankėsi pas jo draugus bei prašytojo namuose ir nurodydavo atvykti į policijos nuovadą. Pareiškėjui pasiteiravus kokiu pagrindu, policija nenurodydavo.

Pirmąjį kvietimą atvykti į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą prieglobsčio prašytojas sulaukė mobiliuoju telefonu praėjus 1,5–2 mėn. nuo protestų (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas įtaria, kad jo telefoną policija gavo iš sulaikyto draugo. Pareiškėjui nenuvykus į policijos nuovadą nurodytu laiku šis sulaukė dar vieno skambučio ir buvo įspėtas neignoruoti raginimo ir atvykti į policijos nuovadą. Po antrojo skambučio sulaukto iš policijos nuovados pareiškėjas sekančią dieną išvyko pas sesę. Pareiškėjas manė, kad jeigu jis kurį laiką nesirodys, policija nustos juo domėtis ir ieškoti, tačiau įvyko priešingai.

Policija atvyko į jo namus, kur gyvena jo vaikai ir žmona. Policija teiravosi kur yra prieglobsčio prašytojas ir nurodė, kad šis turi atvykti į policiją duoti parodymus. Pareiškėjo teigimu, grįžimo į kilmės valstybę atveju jis būtų sulaikytas ir jam pateikti sufabrikuoti kaltinimai, pavyzdžiui dėl narkotikų ar nužudymo. Pareiškėjo teigimu, jis 2023 m. liepos 14 d. į Dubajų iš (duomenys neskelbtini) išvyko nelegaliai, pasinaudodamas kito asmens pasu, kuris buvo panašus į prieglobsčio prašytoją. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo naudoti savo asmeninio paso, nes išvykti su asmeniniu pasu būtų buvę neįmanoma.

Pareiškėjas nuvykęs į Dubajų, „DHL“ kurjerių pagalba atsisiuntė savo asmeninį pasą iš (duomenys neskelbtini) ir su asmeniniu pasu teisėtai išvyko iš Dubajaus į Rusiją. Pareiškėjo teigimu, Departamentui jis pateikė originalų pasą su kuriuo išvyko iš Dubajaus, o kito asmens pasą, kurį neteisėtai panaudojo išvykti iš (duomenys neskelbtini) jis paliko Dubajuje.

11. Teismas apžvelgė Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nurodė, kad iš minėtų teisės normų matyti, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, nurodyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; kils grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ir kt.). Taip pat teismas apžvelgė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose ir pažymėjo, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

12. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo nurodomos priežastys nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamu valstybės institucijų, tačiau Departamentas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, tyrimo metu pagrįstai nenustatė pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (pareiškėjas 2022 m. dalyvavo keliuose mitinguose prieš prezidentūrą ir, kaip teigia, nebuvo sulaikytas, smurto nepatyrė, tik gavo pranešimą atvykti į policiją) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju ateityje.

Departamentas Sprendime priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina pagrįsta. Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, duotus apklausų metu bei surinktą medžiagą, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas tik daugiau bendrais bruožais grindžia savo būsimo persekiojimo tikimybę, iš esmės visai nepagrįsdamas individualaus jo galimo persekiojimo. Kaip pareiškėjas nurodė apklausų metu, jis yra tik įsitikinęs, kad grįžęs į kilmės valstybę bus persekiojamas.

Iš pareiškėjo apklausų metu duotų paaiškinimų taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas, grįsdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, iš esmės labiau akcentavo bendrą nepasitenkinimą kilmės valstybės valdžios vykdoma politika (nestabili, daugelis dalykų, kurie yra reikalingi žmogaus kasdieniam gyvenimui, tokie kaip dujos, degalai, elektra, buvo neprieinami), todėl tai tik paskatino pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjas nutarė vykti į Italiją, kur gyvena jo giminaičiai. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo pasakojimų galima teigti, kad pareiškėjo prašymo pagrindas yra bendro pobūdžio politinė padėtis, kuri pareiškėjui tiesiog nėra priimtina, o ir pareiškėjo pasakojimuose nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus jo sveikatai ar gyvybei.

Kaip nurodė pats pareiškėjas, po jo dalyvavimo mitinguose, galimai pas jį buvo apsilankiusi policija, tačiau kokiu tikslu pareiškėjas konkrečiai negalėjo nurodyti (jam nėra žinoma). Pareiškėjas nors ir nurodė, kad jam, jo pažįstami asmenys yra pranešę apie jo paiešką, tačiau apie tai jokių įrodymų byloje nėra. Taip pat pareiškėjas realiai nebuvo sulaikytas, prieš jį nebuvo panaudotas smurtas. Pareiškėjas galimai save tapatina su kitais asmenimis, dalyvavusiais mitinguose, jų patirtimi, kurios, nagrinėjamos bylos kontekste, nėra pagrįstos.

Teismas nustatė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui, dėl jo politinių įsitikinimų, būtų iškelta administracinė ar baudžiamoji byla. Taigi, teismas pažymėjo, kad pateikta informacija (dėl galimai kilsiančios grėsmės, dėl politinių įsitikinimų), perspektyvinio individualaus vertinimo aspektu, yra gana skurdi ir, palyginus su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, stokoja detalių, nes pateikti tik bendro pobūdžio faktai.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas politinėje veikloje, net ir aktyvus, savaime nelemia galimybės gauti prieglobstį, o vien tik abstraktūs teiginiai, kad dėl dalyvavimo protestuose pareiškėjui galimai grasino vietos policija, buvo sulaikytas, nėra pakankami prielaidai, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, kaip buvo matyti iš pareiškėjo apklausų metu duotų paaiškinimų, pareiškėjo išvykimą iš jo kilmės šalies galimai daugiau lėmė ekonominiai tikslai (sunku išlaikyti šeimą).

14. Nors pareiškėjas teigė, kad Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko aktualumo reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Teismas nustatė, kad pagal bylos medžiagą, atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį (kelios apklausos), tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko patikimą, pareiškėjo pasakojimo kontekste aktualią informaciją apie žmogaus teisių padėtį kilmės šalyje (rėmėsi ginčo laikotarpiui aktualia tarptautine informacija).

15. Apibendrinęs, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomo galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Bet to, byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Pareiškėjas daugiau sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grįžimo į kilmės šalį, tačiau nei vieno pareiškėjo pasakojimo negalima susieti su Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytomis priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai). Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti susidorojimas su juo. Pareiškėjas neįrodė ir jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų buvo matyti, jog pareiškėjo faktinė situacija neatitinka Įstatymo 130 straipsnyje nustatytų kriterijų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų įstatyme nustatytas priežastis, dėl kurių pareiškėjas galėtų likti Lietuvos Respublikoje. Taip pat, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas tyčia, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, turėjo tikslą, per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį, Departamentas pagrįstai priėjo išvadą nesuteikti termino savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Teismo vertinimu, sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra adekvatus nustatytų jo atvykimo į Lietuvą aplinkybių kontekste.

17. Teismas apžvelgė Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodė, kad išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį realios rizikos, sąlygojusios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta, taip pat nenustačius, kad pareiškėjas turi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarką, patvirtintą Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Teismas įvertinęs aplinkybes dėl nelegalaus sienos kirtimo, tikrųjų tikslų (kelionės tikslas – Italija), tai, kad nebuvo nustatyta reali rizika, sąlygojusi prieglobsčio, tarptautinės apsaugos skyrimą, taip pat nustatęs, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, darė išvadą, kad šių aplinkybių visuma pagrįstai Departamentui leido, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Numatytas 3 metų draudimo atvykti terminas, nagrinėjamu atveju, pagrįstai laikytinas proporcingu.

19. Teismas akcentavo, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Teismas sprendė, kad, kadangi pareiškėjo atžvilgiu taikomas išsiuntimas, todėl šio asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

20. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ir nėra pagrindo jį panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Nepatenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

22. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: „nei vieno pareiškėjo pasakojimo negalima susieti su Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytomis priežastimis (dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai). Departamentas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti susidorojimas su juo“. Su šiais nepagrįstais teismo argumentais pareiškėjas nesutinka, kadangi jis savo prieglobsčio prašymą ir persekiojimą kilmės valstybėje grindžia viena iš Konvencinių priežasčių. Pareiškėjas paaiškina, kad jis protestavo iki 2022 m. gegužės 9 d., kuomet atsistatydino ministras pirmininkas M. R. (kuris buvo itin kritikuojamas civilių gyventojų). Pareiškėjas nurodė, kad jis bijo grįžti į kilmės valstybę, nes jis dalyvavo protestuose, o protestuotojai yra persekiojami ir sulaikomi (pareiškėjas paaiškino, kad policija juo nuolat domisi, ieško, kviečia į apklausas). Taigi, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia viena iš Konvencijos priežasčių – savo politiniais įsitikinimais.

22.2. Departamentas, nagrinėdamas asmenų prieglobsčio prašymus, privalo atlikti tyrimą ir surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją. Šiuo atveju, Departamentas apskritai nerinko kilmės valstybės informacijos ir netyrė bei nepasisakė dėl pareiškėjo pasakojimo dalies, jog kilmės valstybėje jis yra persekiojamas, policijos kviečiamas į apklausas dėl dalyvavimo protestuose. Pareiškėjas nurodė, kad bijo, jog kilmės valstybėje dėl dalyvavimo protestuose jam gali būti „sufabrikuotos“ bylos, tačiau Departamentas nesurinko kilmės valstybės informacijos apie protestų dalyvius ir jų persekiojimą. Tai patvirtina Departamento priimtas Sprendimas, iš kurio matyti, kad reikalinga kilmės valstybės informacija nebuvo renkama. Vis dėlto, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo.

22.3. Nesutinka, kad jo išvykimą iš jo kilmės šalies galimai daugiau lėmė ekonominiai tikslai (sunku išlaikyti šeimą), nes tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) negali susirasti darbo yra tiesiogiai susijęs ir su padėtimi (duomenys neskelbtini), kurioje yra bloga ekonominė padėtis, ir su pareiškėjo dalyvavimu protestuose – jis būtent ir protestavo prieš tuometinį prezidentą dėl sukeltos krizės jo kilmės valstybėje. Be to, pirminės apklausos metu pareiškėjas bijojo plačiau pasakoti apie išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nevertino.

22.4. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, o šių klaidų neištaisė ir pirmosios instancijos teismas.

22.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, t. y. neįpareigojo atsakovo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo, ir ginčijamas sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintas, iš to išplaukia, kad atsakovo Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas atsiliepime nurodo:

24.1. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad su juo nebuvo bendradarbiauta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo apklaustas 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. gegužės 13 d., pastarosios apklausos metu tikslinti nesutapimai, įvertintas jo pateiktas dokumentas ((duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinti duomenys ir kilmės valstybės informacija (International Federation for Human Rights 2023 m. ataskaita ir kituose šaltiniuose esanti informacija). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas tiek pirminės, tiek pagrindinės apklausos metu, neslėpė, jog išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė jo sunki ekonominė padėtis (duomenys neskelbtini). Departamentas taip pat išanalizavo pareiškėjo paaiškinimų dalį dėl jo dalyvavimo protestuose ir baudžiamojo persekiojimo politiniais motyvais. Apibendrinant visas prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, buvo pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, prieglobsčio prašytojas nepateikė, bei pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

24.2. Sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai konstatuota dėl pareiškėjui nesuteiktino prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai buvo gabenamas per Lietuvos Respubliką neturint dokumentų patvirtinančių jo teisėtą buvimą Lietuvoje, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovo nuomone, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 24S159451 teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

26. Departamento Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, ir nėra pagrindo jį panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Teismas, nepatenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

29. Teisėjų kolegija, nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

30. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

31. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

32. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

33. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, neteisingai nustatė ar išvis nenustatė visų svarbių aplinkybių, o šių klaidų neištaisė ir pirmosios instancijos teismas.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

38. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Departamentas nesurinko reikalingos kilmės valstybės informacijos – Departamentas vertino ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus ir informaciją, bet ir papildomai surinktą kilmės valstybės informaciją – International Federation for Human Rights 2023 m. ataskaitos „Anatomy of a crackdown The repression of (duomenys neskelbtini) aragalaya protest movement“ duomenis, Centre for Policy Alternatives – Social Indicator 2023 m. gegužės mėn. ataskaitoje „A Brief Analysis of the Aragalaya“ pateiktą aragalaya įvykių chronologiją ir kt. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (pareiškėjas 2022 m. dalyvavo keliuose mitinguose prieš prezidentūrą ir, kaip teigia, nebuvo sulaikytas, smurto nepatyrė, tik gavo pranešimą atvykti į policiją) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl bendros situacijos, vykstančios jo šalyje, t. y. kilmės valstybėje vykstančių žmogaus teisių galimų pažeidimų („sufabrikuotų“ bylų), niekaip nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo galimybės jo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija (dėl galimai kilsiančios grėsmės, dėl politinių įsitikinimų), perspektyvinio individualaus vertinimo aspektu, yra gana skurdi ir, palyginus su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, stokoja detalių, nes pateikti tik bendro pobūdžio faktai. Pažymėtina, kad objektyvių įrodymų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad pareiškėjo išvykimą iš jo kilmės šalies galimai daugiau lėmė ne ekonominiai tikslai (sunku išlaikyti šeimą), pareiškėjas nepateikė.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, jog prieglobsčio prašytojo individualios aplinkybės nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas kilmės valstybėje dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, o pareiškėjo argumentai dėl dalyvavimo protestuose ir su tuo susijusiu galimu persekiojimu, vertintini kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento Sprendimo išvadas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

41. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jam grėstų mirties bausmė grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų Įstatyme nustatytas priežastis, dėl kurių pareiškėjas galėtų likti Lietuvos Respublikoje, priėjo prie išvados, kad Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra adekvatus nustatytų jo atvykimo į Lietuvą aplinkybių kontekste. Teismas taip pat kaip pagrįstą ir proporcingą vertino atsakovo nustatytą draudimą pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo panaikinti ar pakeisti Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, pareiškėjas taip pat nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą, todėl šios Sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

43. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020 ir kt.).

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. A. B. W. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius