Legislator Case Law & Legislation
ea78facc-337f-4f0e-af37-a93d8b24fc99 AI generated

ea78facc-337f-4f0e-af37-a93d8b24fc99 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ea78facc-337f-4f0e-af37-a93d8b24fc99
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

aplinkybės dėl kurių praÅ¡oma atnaujinti procesÄ egzistavo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ , 2) pareiÅ¡kėjui Å¡ios aplinkybės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

Legislator headnote

AI generated

ea78facc-337f-4f0e-af37-a93d8b24fc99 · Lietuvos apeliacinis teismas: Byla iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, o atsakovo kasacinio skundo kasacinis teismas nepriėmė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-1554-180/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02288-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2., 3.3.4.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2190-794/2016 dėl atsakovo J.

R. praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-3216-232/2018 pagal ieÅ¡kovų M. Å . ir I. Å . ieÅ¡kinį atsakovui J. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims notarei Lilijai Å ilerienei ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovas J. R. pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame prašė atnaujinti procesÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti civilinėje byloje Nr. 2-2190-794-/2016, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovų M.

Å . ir I. Å . reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ : pripažino ieÅ¡kovo ir atsakovo 2005 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini, toliau – ginčo sutartis) negaliojančia ab initio, taikė restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾ino atsakovo J. R. nuosavybėn 10 500 kv. m miÅ¡ko žemės sklypÄ , duomenys neskelbtini, esantį duomenys neskelbtini (toliau – ginčo sklypas), paimant jį iÅ¡ ieÅ¡kovų, ir priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo už šį žemės sklypÄ sumokėtus 231 696,01 Eur, perskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. PraÅ¡ymo argumentai: jam (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos Å¡ios faktinės aplinkybes, t.y. kad: 2014 m. sausio 27 d. ieÅ¡kovas su sutuoktine sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SK - 744, pagal kuriÄ nuosavybės teise įgijo į statinius, esančius duomenys neskelbtini; įsigiję nuosavybės teisę į statinius, 2014 m. vasario 21 d. sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12250, kuria įsigijo aplink statinius esantį žemės sklypÄ , o 2017 rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VB 7455, Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus – pastatus ir žemės sklypÄ duomenys neskelbtini, itin pelningai pardavė (įsigijimo kaina – 6 509,44 Eur, o pardavimo kaina – 117 777 Eur, CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, atsakovo įsitikinimu, įrodo, kad ieškovas verčiasi ne tik profesionalia advokato veikla, bet ir nekilnojamojo turto projektų vystymu, todėl ginčo sandoris buvo sudarytas verslo tikslais ir kvalifikuotinas kaip verslo sandoris, o jį sudariusiems asmenims taikytini didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai.

3. Statyba ginčo sklype nebuvo galima ir ginčo sandorio sudarymo metu, o profesionalia advokato praktika besiverčiančiam ir didelę praktikÄ nekilnojamojo turto prekybos srityje turintis ieÅ¡kovas turėjo galimybę įvertinti visas rizikas, susijusias su įsigyjamo objekto valdymu, naudojimu ir disponavimu bei Å¡ių teisių galimu apribojimu ateityje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi atmetė atsakovo J. R. praÅ¡ymÄ .

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo praÅ¡yme nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ .

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai pastatÄ ir sklypÄ , duomenys neskelbtini, įsigijo savo poreikiams tenkinti, Å¡eimai gyventi, paruošė rekonstrukcijos projektÄ , o pardavė šį nekilnojamÄ jį turtÄ dėl to, kad pasikeitė Å¡eimos planai ir ieÅ¡kovai nusprendė skirtis ir iÅ¡siskyrė bendru Å¡alių susitarimu – santuokÄ nutraukdami ir pasidalindami santuokoje įgytÄ turtÄ bei prievoles bankui. Å iÄ aplinkybę įrodo Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (ieÅ¡kovų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu, patvirtinus ieÅ¡kovų pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių).

7. Teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai santuokos nebÅ«tų nutraukę, ieÅ¡kovų sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, atsakovo įvardijami kaip įrodantys tai, kad ieÅ¡kovai, sudarydami ginčo sandorius veikė kaip verslininkai pasipelnymo tikslais, dėl ko jiems keltini didesni apdairumo ir rÅ«pestingo reikalavimai, nesudarytų pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo. Ginčo sandoris, kuris pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo, sudarytas 2005 m. lapkričio 14 d., o sandoriai kurie įvardijami kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, neva įrodančiomis ieÅ¡kovų vertimÄ si prekyba nekilnojamu turtu, sudaryti po 9-rių ir daugiau metų, negali bÅ«ti vertinami kaip įrodantys ieÅ¡kovų elgesio verslumÄ .

8. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino tai, kad net ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ir verčiasi advokato praktika, nesudaro pagrindo teigti, jog sudarydamas sandorį ieÅ¡kovas turėjo elgtis atidžiau ir rÅ«pestingiau nei eilinė sandorio Å¡alis, nei kitas tokio iÅ¡silavinimo neturintis asmuo, nes sandorio sudarymo metu klausimas dėl galimybės statyti statinius miÅ¡ko paskirties žemėje teisine prasme buvo sudėtingas, reikalaujantis itin iÅ¡samios teisinės analizės, jo teisinis reglamentavimas buvo painus ir prieÅ¡taringas, dėl Å¡io klausimo reglamentavimo prieÅ¡taringumo įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose pasisakė net Konstitucinis Teismas.

Net ir bÅ«damas atidesnis ir rÅ«pestingesnis ieÅ¡kovas galėjo suklysti dėl tokios statybos galimybės, ypač įvertinant tai, kad nors paminėti įstatymai tokias statybas draudė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamente buvo nuostata, leidžianti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus (3 p.), o sudarant sandorį, leidimas statyti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gyjamame žemės sklype, buvusio namo vietoje buvo iÅ¡duotas kompetentingos institucijos, todėl ieÅ¡kovai, siekdami įsitikinti iÅ¡duoto statybos leidimo teisėtumu, bÅ«tų turėję ne tik atlikti iÅ¡samų teisinį situacijos vertinimÄ , bet ir įsitikinti statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumu bei sodybos ankstesniu buvimu žemės sklype, o tai neįmanoma be didelės apimties archyvinių dokumentų, planų tyrinėjimo.

9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas Å¡iuo atveju vertintinas kaip pakankamai profesionalus Å¡ių civilinių santykių dalyvis, sudaręs ne vienÄ panašų nekilnojamojo turto sandorį (nuosavybės teisių atkÅ«rimo, statybos leidimų gavimo ir kt.), ginčo byloje pasirÅ«pino dokumentais, kurie ieÅ¡kovams sukÅ«rė statybos galimumo regimybę ir suformavo klaidingÄ Ä¯sitikinimÄ Å¾emės sklypo pirkėjams, kad jie perka ne Å¡iaip miÅ¡ko paskirties žemę, o žemės sklypÄ su teise bei realia galimybe jame statyti gyvenamÄ jį namÄ .

10. Byla išnagrinėta apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, o atsakovo kasacinio skundo kasacinis teismas nepriėmė.

11. Proceso atnaujinimas dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos galimas tik dėl apeliacine tvarka neperžiÅ«rėto (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties), o Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, o pareiÅ¡kėjo kasacinis skundas nepriimtas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovas J. R., atstovaujamas advokato M. Intos, atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2190-794/2016 nagrinėjimÄ ir atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį netinkamai, formaliai taikė ir aiÅ¡kino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , todėl skundžiama nutartis tÅ«rėtų bÅ«ti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta. 12.2. IeÅ¡kovai 2014 m. sausio 27 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SK-744, kuria nuosavybės teise įgijo pastatÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), esančius duomenys neskelbtini. 2014 m. vasario 21 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo aplink aptariamus statinius esantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ingai, nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, aplinkybės, kurios patvirtina, kad ieÅ¡kovas M. Å . turi praktinės patirties nekilnojamojo turto projektų vystyme, egzistavo dar 2014 metais, t.y. jos egzistavo ir nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-2190-794/2016, todėl sudaro tiesioginį ir akivaizdų pagrindÄ procesui byloje atnaujinti. 12.3. Aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo M. Å . patirtį nekilnojamojo turto projektų vystymo srityje, negalėjo bÅ«ti ir nebuvo žinomos atsakovui, kurios atsakovui paaiÅ¡kėjo tik 2018 m. 12.4.

PrieÅ¡ingai nei skundžiamame sprendime nurodo teismas, atsakovo nurodomos aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę, o teismas apie jas žinojęs, bÅ«tų priėmęs iÅ¡ esmės kitokį teismo sprendimÄ , t.y. sutartis nebÅ«tų pripažinta negaliojančia, neva ieÅ¡kovams suklydus dėl sutarties objekto. Remiantis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad ieÅ¡kovas M. Å . užsiima nekilnojamojo turto projektų vystymu ir ypač atsižvelgiant į ieÅ¡kovo profesinę kvalifikacijÄ , t. y. aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ bei advokato vykdomÄ veiklÄ , Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2A-944-516/2016, bÅ«tų buvęs įpareigotas taikyti aukÅ¡tesnius rÅ«pestingumo ir atidumo standartus ieÅ¡kovams bei kitaip vertinti jų veiksmus sudarant ginčo sutartį. 12.5.

Po ginčo sutarties sudarymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, priimtas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, kuriuo buvo konstatuota, kad statyba miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje yra negalima, neturi jokios įtakos ginčo sandorio teisėtumui ar juo labiau ieÅ¡kovų gebėjimui suvokti sutarties objektÄ , nes jokia nauja teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklė nebuvo sukurta, o nutarime pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai vertintini kaip nuosekli ankščiau formuotos doktrinos tÄ sa.

2. IeÅ¡kovai M. Å . ir I. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Procesas civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo atnaujintas ir teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai tyrė bei vertino ieÅ¡kovo nurodomas naujas aplinkybes ir priėmė sprendimÄ , kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir/ar atsakovo naujai į bylÄ pateikti įrodymai buvo įvertinti netinkamai. 13.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. liepos 20 d. nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo pardavimo sutartis, taip pat ir jos pelningumas, negali bÅ«ti vertinama kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, nes aptariama aplinkybė atsirado jau po galutinio Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo užbaigtas nagrinėti tarp Å¡alių 2012 m. pradėtas teisminis ginčas. 13.3.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovų po devynerių metų nuo ginčui aktualios 2005 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, 2014 metais naujai sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, negali bÅ«ti vertinami kaip įrodantys ieÅ¡kovų elgesio versliÅ¡kumÄ . 13.4. 2005 ir 2014 metais sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandoriai negalėtų bÅ«ti vertinami kaip verslo sandoriai, nes jie neatitinka vieno iÅ¡ Å«kinei komercinei (verslo) veiklai konstatuoti bÅ«tino požymio – veiklos tęstinumo. 2005 m. lapkričio 11 d.

žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas sklypas ieÅ¡kovų niekada nebuvo parduotas. 13.5. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nėra naujos ir atsakovo jau buvo įrodinėjamos bei atitinkamai jos buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2A-944-516/2016. 13.6. Ginčo sutartyje bÅ«tent atsakovas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai ieÅ¡kovams patvirtino, kad jam yra žinoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovai perka žemės sklypÄ statyti jame gyvenamÄ jį namÄ (sutarties 4.2 p.) bei garantavo, kad paslėptų trÅ«kumų, dėl kurių turto naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie juos žinodami jų nebÅ«tų pirkę arba tiek mokėję, nėra (sutarties 4.4 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

4. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo J. R. praÅ¡ymas priimti naujÄ sprendimÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-2190-794/2016, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

5. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atnaujino procesÄ paminėtoje byloje, nusprendęs, kad atsakovo pateiktos pirkimo – pardavimo sutartys: 2014 m. sausio 27 d. pastatų duomenys neskelbtini ir 2014 m. vasario 21 d. žemės sklypo pirkimo ir 2017 m. rugsėjo 11 d. pastatų ir žemės sklypo duomenys neskelbtini, pardavimo, kuriais jis (atsakovas) grindė ieÅ¡kovo, ginčijusio ieÅ¡kiniu 2005 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ dėl suklydimo, vertimÄ si ne tik profesine advokato praktikÄ , bet ir nekilnojamojo turto projektų vystymu, dėl ko, ginčydamas sutartį dėl suklydimo, ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, atitinka naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kriterijų, nes nebuvo žinomos pareiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Atnaujinęs procesÄ byloje, teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , tačiau priėjo iÅ¡vados, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priimti naujÄ sprendimÄ .

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ â€“ ekstraordinarinį bÅ«dÄ Ä¯siteisėjusiam teismo sprendimui peržiÅ«rėti.

Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Bylos, užbaigtos teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.). Vienas iš įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK366 str. 1 d. 2 p.).

Å is pagrindas reiÅ¡kia, kad, norint atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, turi egzistuoti Å¡ios sÄ lygos:

1) aplinkybės dėl kurių praÅ¡oma atnaujinti procesÄ egzistavo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ , 2) pareiÅ¡kėjui Å¡ios aplinkybės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos;

3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) Å¡ios aplinkybės gali turėti esminę reikÅ¡mę iÅ¡nagrinėtai bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visiÅ¡kai kitoks teismo sprendimas. Visos Å¡ios įstatymo nustatytos sÄ lygos turi egzistuoti kartu, nes jeigu nėra kurios nors iÅ¡ jų, proceso atnaujinimas negalimas. 7. 2018 m. liepos 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atnaujino procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nevertindamas visų bÅ«tinų sÄ lygų, kad pripažinti atsakovo nurodytas aplinkybes esant pagrindu atnaujinti procesÄ byloje.

Kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, apeliantas nurodė 3 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, ieÅ¡kovo sudarytas 2014 ir 2017 metais, kuriais jis (apeliantas) siekia įrodyti ieÅ¡kovo patirtį nekilnojamojo turto versle, taip paneigiant ieÅ¡kovo teiginį apie suklydimÄ , sudarant 2005 m. nekilnojamojo turto sandorį su atsakovu. Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta 2016 metais, galima pripažinti, kad paminėtos 2014 metų, iÅ¡skyrus 2017 metų, sutartys tuo metu egzistavo, tačiau į bylÄ nebuvo pateiktos. 2017 metų sutartis neatitinka vienos iÅ¡ sÄ lygų – ji neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, dėl ko tokia sutartis nevertinama.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu nežinojo apie tokias sutartis ir negalėjo jų sieti su ieÅ¡kovo patirtimi nekilnojamojo turto versle. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas ginčo bylos nagrinėjimo metu ėmėsi reikiamų priemonių, kad sužinotų apie ieÅ¡kovo sudarytus sandorius, ir, neigdamas ieÅ¡kovo suklydimÄ 2005 metų sutarties sudarymo metu, įrodinėtų byloje jo (ieÅ¡kovo) turimÄ ne tik profesionaliÄ teisinę patirtį, bet ir patirtį nekilnojamojo turto versle.

Be paminėtų sÄ lygų, svarbi naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių esminė reikÅ¡mė, t. y. tai, kad Å¡ie naujai paaiÅ¡kėję faktai bÅ«tų tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču ir paneigtų ginčijamo teismo sprendimo iÅ¡vadas. Tokios aplinkybės turi konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumÄ ir (ar) neteisėtumÄ .

8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paminėtoji sÄ lygÄ dėl apelianto nurodytų naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių esmės neįrodyta. IeÅ¡kovas ginčijo 2005 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ su atsakovu dėl suklydimo, t. y. CPK 1.90 straipsnio pagrindu. Atsakovo (apelianto) pateiktos sutarys, kuriomis jis siekia įrodyti ieÅ¡kovo turėtÄ patirtį, sudarytos 2014 metais, t. y. po 9-rių metų nuo ginčytos sutarties sudarymo. Ginčijant sandorį dėl suklydimo, reikÅ¡minga sandorio sudarymo metu sandorio Å¡alies valia dėl suvoktos esminės sandorio aplinkybės. Esminiu laikytinas suklydimas dėl sandorį sudariusiam asmeniui svarbių aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebÅ«tų sudaręs. Ar asmuo suklydo, sprendžiama atsižvelgiant į protingumo kriterijus, t. y.

į jo elgesį, patirtį ir t.t. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes: sandorio sudarymo aplinkybes, ieškovo elgesio kriterijus, jo patirtį, sudarant panašius sandorius ir t. t. Apelianto pateiktos 2014 metų sutartys negali būti vertinamos retrospektyviai (retrospektyv?s [pranc. retrospectif < lot. retrospicio – žiūriu atgal], susijęs su praeitimi, nagrinėjantis praeitį), ir sietinos su ieškovo turėta patirtimi sudarant 2005 metų sutartį, nes tuo metu tokios sutartys neegzistavo.

IeÅ¡kovo patirtis, įgyta po ginčytos sutarties sudarymo, neturi jokios esminės reikÅ¡mės jo (ieÅ¡kovo) valiai, sudarant 2005 metų sutartį. Taigi apelianto pateiktos 2014 metų sutartys (apie 2017 metų sutartį jau pasisakyta) neatitinka vienos iÅ¡ esminių sÄ lygų – tai nėra aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visiÅ¡kai kitoks teismo sprendimas.

9. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina iÅ¡vados, kad dėl apelianto nurodytų tariamai naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių nebuvo pagrindo nei atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, nei priimti naujÄ sprendimÄ , panaikinant įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-944-516/2016.

10. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė