ea78299c-c47f-4e32-a617-249a7b13f26c · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-103-864/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14936-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5., 3.4.2.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3508-432/2018 pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuotieji asmenys L. Č., AB Luminor Bank, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Kauno Å¡vara“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, Lindorff Oy, veikiantis per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , UAB „Namų priežiÅ«ros centras“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, antstolis V. K., antstolis M. P., antstolis R.

S., antstolė J. Ž., antstolis V. Z.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ .

2. Nurodė, kad jis yra nemokus, o nemokumÄ sukėlė bankrutavusi UAB „Saulės dovanos“, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo investavęs savo lėšas, taip pat bankrutavusi pareiÅ¡kėjo UAB „Čiaupas“.

3. Teigė, jog pajamų gavimÄ riboja sunki pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo pajamos per mėnesį sudaro 113,84 Eur netekto darbingumo pensija, taip pat pareiÅ¡kėjas gauna 25,75 Eur ketvirtinę iÅ¡mokÄ .

4. Anot pareiÅ¡kėjo, pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų nepakanka įsipareigojimams įvykdyti, įsipareigojimų vertė virÅ¡ija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ dydį (68 083,15 Eur pradiniame pareiÅ¡kime ir 70 987,46 Eur 2018 m. balandžio 30 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose).

5. Suinteresuotasis asmuo UAB „Kauno švara“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, o pareiškėjo skola yra 431,54 Eur.

6. Suinteresuotasis asmuo AB Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad su pareiÅ¡kėju sudarė kreditavimo sutartį, kuri Å¡iuo metu yra nutraukta ir vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas trukdo antstolei vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nuolat skundžia antstolės veiksmus.

8. Anot suinteresuotojo asmens AB Luminor Bank, pareiškėjo finansinė padėtis nėra kritiška, nes įsipareigojimai yra 70 501,34 Eur, turi turto už 59 504 Eur bei turi debitorinių reikalavimų, kurių vertė - 16 923,57 Eur, t. y. pareiškėjas yra mokus.

9. Pažymėjo, kad už pareiÅ¡kėjÄ yra laidavusi solidari laiduotoja, kuri taip pat turi turto ir pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jos finansinę padėtį. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas bankroto byloje ketina parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir visas lėšas skirti administratoriui ir savo pragyvenimui, tačiau tam bankrotas nėra reikalingas.

10. Teigė, jog byloje nėra duomenų, kodėl pareiškėjas negauna ir negali gauti papildomų lėšų savo išlaidoms padengti. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra dviejų juridinių asmenų vadovas, tačiau nenurodo gaunamų pajamų.

11. Suinteresuotasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime prašė bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skola yra 886,88 Eur.

12. Suinteresuotasis asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime prašė bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skola yra 8 740,05 Eur.

13. Suinteresuotasis asmuo Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialÄ , atsiliepime prašė iÅ¡braukti iÅ¡ suinteresuotųjų asmenų sÄ raÅ¡o, nes pareiÅ¡kėjas neturi jokių įsipareigojimų Lindorff Oy.

14. Suinteresuotasis asmuo UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, prašė jį atmesti, nes pareiÅ¡kėjo turimas turtas leidžia pareiÅ¡kėjui įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skola yra 2 046,94 Eur.

15. Suinteresuotieji asmenys L. Č., UAB „Julianus Inkaso“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Bitė Lietuva“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, antstolis V. K., antstolis M. P., antstolis R. S., antstolė J. Ž. ir antstolis V. Z. atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 16. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ .

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 82 925,67 Eur, o pareiškėjo turimo turto vertė - 72 742,71 Eur.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo galimybės susirasti darbÄ yra ribotos, pareiÅ¡kėjas nedirba, kas mėnesį gauna 113,84 - 121,88 Eur dydžio netekto darbingumo pensijÄ ir 25,75 Eur kompensuojamÄ iÅ¡mokÄ kas tris mėnesius.

19. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog suinteresuotasis asmuo L. Č. yra laidavusi už pareiÅ¡kėjo skolas, todėl atsako solidariai su pareiÅ¡kėju prieÅ¡ jo kreditorių AB Luminor Bank dėl 64 163,41 Eur dydžio įsipareigojimo. Savo ruožtu, įvertinęs aplinkybes, jog solidari pareiÅ¡kėjo bendraskolė L. Č. turi žemės sklypÄ , kurio vertė 3 707 Eur, taip pat (duomenys neskelbtini) 2 013 akcijų (30 proc.), kurių vidutinė rinkos vertė - 72 000 Eur, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra objektyvios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti visÄ kreditoriui AB Luminor Bank iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ â€“ 64 163,41 Eur - iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bendraskolei priklausančio turto.

20. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju kol nėra realizuotas bendraskolei L. Č. priklausantis turtas ir ši bendraskolė nepareiškė reikalavimo pareiškėjui, teismas negali konstatuoti pareiškėjo nemokumo Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo turimo ir laiduotojos turto (72 742,71 + 72 000 = 144 742,71 Eur) užtektų įsiskolinimams padengti, pareiÅ¡kėjo turimo turto vertė yra didesnė už jo skolas, jis turi galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas nemokiu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 22. PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

23. PareiÅ¡kėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė turto dalis, o taip pat visiÅ¡kai nevertino, ar pareiÅ¡kėjo turimÄ skolÄ apskirtai de jure ir de fakto yra galima iÅ¡ieÅ¡koti. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas turi vienÄ skolininkÄ A. P., tačiau skolos iÅ¡ Å¡io skolininko pareiÅ¡kėjas neturi galimybės iÅ¡ieÅ¡koti, kadangi yra suėjęs įstatyme nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam vykdymui terminas, ir, be to, Å¡is skolininkas yra nemokus (vykdomojoje byloje dėl 382 893,20 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io skolininko L. Č. – H. naudai nuo 2009 m. spalio 13 d. iki Å¡io atskirojo skundo suraÅ¡ymo dienos nėra visiÅ¡kai iÅ¡ieÅ¡kotos jokios piniginės lėšos). Anot pareiÅ¡kėjo, Å¡is debitorinis įsiskolinimas yra bevertis.

24. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir 20 148,35 Eur didesnę pareiškėjo turimo turto vertę, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjui priklausančios paprastosios vardinės akcijos yra bevertės, nustatė netinkamas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis, netinkamai apskaičiavo nekilnojamojo turto rinkos vertes, neįvertindamas aplinkybės, jog didžioji dalis pareiškėjui priklausančio turto priklauso kartu su kitais bendrasavininkais.

25. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino ir aplinkybės, jog įsiskolinimas hipotekos kreditoriui kiekvienÄ dienÄ Å¾enkliai didėja.

26. Anot pareiÅ¡kėjo, Å¡iuo metu faktinė situacija yra tokia, kad pareiÅ¡kėjui optimistiniu skaičiavimu turto vertė sudaro 52 594,36 Eur, o tuo tarpu realÅ«s įsiskolinimai teismo nutarties priėmimo dienÄ sudarė 87 113,92 Eur. Taigi, pareiÅ¡kėjo teigimu, pastarojo įsipareigojimai už jo turimo turto vertę yra didesni 34 519,56 Eur.

27. Nurodo, jog priimant ginčo nutartį, teismas visiÅ¡kai neanalizavo bei nevertino laiduotojos turimų įsipareigojimų. Teigia, jog pareiÅ¡kėjo skaičiavimu laiduotojos įsipareigojimų dydis Å¡io atskirojo skundo suraÅ¡ymo dienos duomenimis sudaro ne mažesnę nei 8 619,40 Eur sumÄ , kuri susideda iÅ¡ 6 759,53 Eur pagrindinės skolos ir 1 859,87 Eur procesinių palÅ«kanų. Atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis vykdomųjų bylų yra pradėtos daugiau nei prieÅ¡ 7 metus ir iÅ¡ esmės nėra įvykdytos, todėl yra konstatuotina, kad pati laiduotoja taip pat galimai yra nemoki ir galimybė iÅ¡ieÅ¡koti susidariusius įsiskolinimus iÅ¡ laiduotojos sunkiai tikėtina. Anot pareiÅ¡kėjo, Å¡ios aplinkybės skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai nevertino teismas, nors, pareiÅ¡kėjo nuomone, akivaizdu, kad vien Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės paneigia teismo nutarties pagrįstumÄ .

28. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas sutinka su teismo nutartyje konstatuota laiduotojos turimo turto - žemės sklypo verte ir laikosi pozicijos, kad Å¡io turto vertė yra 3 707 Eur. Nurodo, jog nors teismas ir nepasisakė apie laiduotojos turimÄ skolininkÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neturi jokios įtakos, kadangi Å¡is skolininkas - A. P. - yra nemokus. PaaiÅ¡kina, kad civilinėje byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas, kuriame kaip ekspertizės dalis yra nurodyta įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertė (jame yra nurodyta, kad Å¡io turto vertė yra 259 000 Eur), tačiau civilinėje byloje pareiÅ¡kėjas taip pat yra pateikęs prieÅ¡ metus (duomenys neskelbtini) atlikto nekilnojamojo turto vertinimo akto dalį, iÅ¡vadÄ , beje be pastato avarinės bÅ«klės nusidėvėjimo, kurioje yra konstatuota, kad nekilnojamojo turto vertė yra 200 000 Eur.

Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju kyla pagrįstos abejonės, kaip neprižiūrimo, nuolat griūvančio ir avarinės būklės esančio nekilnojamojo turto vertė galėjo padidėti net 30 proc. nuo paskutinio turto vertinimo. Nurodo, jog pareiškėjas negali sutikti su ekspertizės aktu ir dėl to, kad nors akcijų vertė buvo nustatyta 2018 m. liepos 23 d. duomenimis, tačiau pačioje ekspertizėje paskutiniai finansiniai ataskaitų rinkiniai yra sudaryti 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atliekant ekspertizę, turėjo bÅ«ti papraÅ¡yta sudaryti įmonės finansinę ataskaitÄ ekspertizės atlikimo dienos duomenimis, tačiau to padaryta nebuvo. Teigia, jog atliekant ekspertizę nebuvo įvertinta ir tai, kad įmonės veikla nuostolinga bei kitos svarbios aplinkybės (anot įmonės direktoriaus, keletÄ metų yra siekiama parduoti pastatÄ , tačiau to padaryti dėl jo avarinės situacijos nėra galimybės; pastatas yra tokios bÅ«klės, kad jis yra pavojingas žmonėms ir įmonė moka baudas už avarinę pastato bÅ«klę; joks investuotojas nenori investuoti lėšų į šį turtÄ , todėl jis turi bÅ«ti užkonservuotas).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad Å¡io pastato parduoti net nėra galimybės už (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje nurodytÄ vertę. PaaiÅ¡kina, jog, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju akcininkai privalės imtis priemonių ir investuoti savo lėšas tam, kad bÅ«tų užtikrintas vieÅ¡as interesas ir gyventojų saugumas, o Å¡iuo konkrečiu atveju laiduotoja to padaryti negalės, nes ji lėšų neturi ir iÅ¡ esmės yra nemoki taip pat.

29. Suinteresuotasis asmuo L. Č. atsiliepime praÅ¡o teismo tenkinti pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ .

30. Nurodo, kad teismas ginčo nutartyje turėjo įvertinti ne tik laiduotojos turimÄ turtÄ , tačiau taip pat turėjo įvertinti ir laiduotojos turimus kitus įsipareigojimus (Å¡iuo metu laiduotojos bendra įsiskolinimų suma sudaro ne mažesnę nei 6 759,53 Eur sumÄ , kuri yra susidariusi už eilę metų ir nėra iÅ¡ieÅ¡kota iki Å¡io momento). Teigia, jog jeigu ji padengs ar bus iÅ¡ieÅ¡kota bent dalis pareiÅ¡kėjo įsiskolinimo bankui pagal jo prievoles, tuomet laiduotoja privalės regresu reikÅ¡ti reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui dėl lėšų, kurias ji sumokėjo pagal pareiÅ¡kėjo skolas.

31. Pažymi, jog suinteresuotasis asmuo L. Č. visiÅ¡kai palaiko pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde iÅ¡vardintus argumentus, susijusius su jai priklausančių paprastųjų vardinių akcijų rinkos verte. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamÄ nutartį ir jÄ grįsdamas iÅ¡skirtinai laiduotojai priklausančių akcijų verte, teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad jos bus pardavinėjamos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso eigoje pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles, dėl ko akcijų pradinė pardavimo kaina bus tik 80 proc. jų vertės, o nepardavus pirmose varžytinėse, jų kaina sumažės iki 60 proc. turto vertės. Be to, anot suinteresuotojo asmens L. Č., pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad prie iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungs ir kiti antstoliai, kurie vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos turto. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

33. Nustatyta, jog kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus. Savo ruožtu, Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas naujus įrodymus pateikė savalaikiai, t. y. su atskiruoju skundu, ir vertindamas aplinkybę, jog tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas, teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti šiuos įrodymus.

34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-3508-432/2018, kuria nutarta atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , konstatavus faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas nemokiu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

35. Ä®vertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog ginčo nutarties nepagrįstumÄ bei neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiÅ¡kėjui priklausančio turto vertę bei neatsižvelgė į pagrindinio kreditoriaus kiekvienÄ dienÄ skaičiuojamas netesybas, neanalizavo ir neįvertino bendraskolės turimų įsipareigojimų, bei, anot pareiÅ¡kėjo, padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl bendraskolei priklausančių (duomenys neskelbtini) akcijų vertės.

36. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas negali būti laikomas nemokiu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

37. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau ir MMA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi bÅ«ti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi virÅ¡yti 25 MMA, Å¡ių skolų mokėjimo terminai turi bÅ«ti pasibaigę ir asmuo faktiÅ¡kai (objektyviai) neturi turėti galimybės Å¡ias skolas padengti.

Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingÄ laikotarpį Å¡iuos įsipareigojimus įvykdyti, reiÅ¡kia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma virÅ¡ija jo turimo turto vertę, nereiÅ¡kia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtinÄ pinigų sumÄ , gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, bÅ«tinas pragyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Taigi, teismas turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ias skolas padengti nei Å¡iuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingÄ terminÄ , t. y. teismas, inter alia (lot. be kita ko), turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo turimo turto vertė - 72 742,71 Eur, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) (34 444 Eur vertė), 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (793,33 Eur vertė), 1/6 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (4 150 Eur vertė), 59/300 nekilnojamojo turto (pastato - gyvenamojo namo ir kiemo statinių) (duomenys neskelbtini) (14 415,67 Eur), 98/585 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (138,04 Eur vertė), 1/6 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (430 Eur vertė), 50 vnt. akcijų (duomenys neskelbtini) (1 448,10 Eur vertė), debitoriniai reikalavimai (16 923,57 Eur).

39. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo debitorinius reikalavimus vertino, įskaitydamas Å¡iuos reikalavimus į visÄ pareiÅ¡kėjo turimo turto vertę, tačiau iÅ¡ ginčo nutarties nustatyta, jog tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada buvo padaryta, neįvertinant realių pareiÅ¡kėjo galimybių Å¡iuo metu iÅ¡ieÅ¡koti turimas skolas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skolininkų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl galimybės pateikti vykdymui vieno didžiausio pareiÅ¡kėjo skolininko A.

P. atžvilgiu turimÄ vykdomÄ jį dokumentÄ (ne)buvimo bei aplinkybė dėl realios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti Å¡iÄ turimÄ skolÄ iÅ¡ didžiausio pareiÅ¡kėjo skolininko (ne)buvimo pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinama bei analizuojama, nors tiek vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atsiradęs didžiausias debitorinis reikalavimas, tiek duomenys iÅ¡ antstolių informacinės sistemos apie Å¡io pareiÅ¡kėjo skolininko atžvilgiu vykdomÄ vykdomÄ jÄ bylÄ dėl didelės skolos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo byloje yra.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog vertinant pagrindo įtraukti į pareiÅ¡kėjo turimo turto vertę pareiÅ¡kėjo debitorinius reikalavimus (ne)buvimÄ , debitoriniai reikalavimai nebuvo tinkamai iÅ¡analizuoti galimybių juos patenkinti ir grÄ Å¾inti skolas pareiÅ¡kėjui aspektais. 40. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančios akcijos yra bevertės, kadangi vien įmonės Å¡iuo metu esanti galimai sunki finansinė padėtis nesÄ lygoja pagrindo tokios įmonės akcijas vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažinti esant bevertėmis.

41. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjui priklausančio turto vertę nustatė iÅ¡samiai neįvertinęs visų aplinkybių, kurios svarbios nustatant šį faktÄ fizinio asmens bankroto byloje.

42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo ginčo nutartyje padarytai iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjui (ne)galimumo, buvo bÅ«tina įvertinti ir pareiÅ¡kėjo bendraskolės L. Č. turtinę padėtį, tačiau sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog nustatant bendraskolės L. Č. turtinę padėtį, Å¡iuo atveju nebuvo pirmosios instancijos teismo įvertinti visi Å¡iai aplinkybei nustatyti svarbÅ«s aspektai.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio nustatyta, jog bendraskolės L. Č. turtinė padėtis buvo nustatyta, tik įvertinus jai priklausančio nuosavybės teise turimo turto vertę. Savo ruožtu, bendraskolės L. Č. turimi finansiniai įsipareigojimai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami, nors, akivaizdu, jog finansinių įsipareigojimų (ne)buvimas, jų dydžio nustatymas, bendraskolės L. Č. atžvilgiu vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai turi įtakos, nustatant tikrÄ jÄ Å¡ios bendraskolės L. Č. turtinę padėtį.

43. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas, be kita ko, grindė ir bendraskolės L. Č. finansine padėtimi, nepagrįstai apeliuodamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje išaiškino, jog minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje vertintos faktinės aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių vertintinų šios bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, jog ne visais atvejais, esant solidariajai skolai, vien ta aplinkybė, kad solidarus skolininkas turi turto ir galbÅ«t skola gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ solidaraus skolininko, pakankama iÅ¡vadai, kad skolos suma turi bÅ«ti neįskaičiuojama į bankroto siekiančio asmens pradelstų įsipareigojimų masę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada gali bÅ«ti padaryta tik tuomet, jei yra objektyvių įrodymų pagrindžiančių, jog egzistuoja reali galimybė kreditoriaus reikalavimÄ padengti iÅ¡ solidarus skolininko turto.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas realios galimybės kreditoriaus reikalavimÄ padengti iÅ¡ solidaraus skolininko turto buvimÄ konstatavo iÅ¡ esmės nustatęs tik visÄ bendraskolei L. Č. nuosavybės teise priklausančio turto vertę, neįvertinęs bylos nagrinėjimo metu pareikÅ¡tų prieÅ¡taravimų pagrįstumo dėl galimybės bendraskolei L. Č. priklausančiu turtu padengti turimÄ Ä¯siskolinimÄ kreditoriui AB Luminor Bank.

44. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos pareiÅ¡kėjui iÅ¡kėlimo nenustatė reikÅ¡mingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens mokumo, o atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas grÄ Å¾intinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

45. Teismas pažymi, jog nagrinėjant iÅ¡ naujo klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga tokiu atveju vadovautis aktualiais Å¡io klausimo nagrinėjimo metu nustatytomis VÄ® „Registrų centras“ pareiÅ¡kėjui priklausančio turto vertėmis, nustačius pareiÅ¡kėjui priklausančias turto dalis bei atitinkamai jų vertes.

46. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

47. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant tai, kad nagrinėjamu atveju bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas grÄ Å¾intinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, 2019 m. sausio 29 d. byloje gauto praÅ¡ymo dėl civilinės bylos sustabdymo nagrinėjimas Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teisme yra netikslingas, be to, Å¡is praÅ¡ymas galės bÅ«ti pateiktas bei nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Ramunė Mikonienė