ea76ffca-be38-42e1-a7f4-72196a54edbe · Kauno apygardos teismas

Baudžiamojoje byloje NrBaudžiamoji byla Nr. 1-228-319/2014Proceso Nr. 1-72-1-00358-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.3; 1.2.4.8.1; 1.1.7.2.7; 2.1.15.3.2.2; 2.3.6.4.5 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei ir Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam S. K. jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai V.

D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijų raj. sav., a.k. (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, gyv. Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), nuo 2011-03-10 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, teistas:2005 m. birželio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda; 2012 m. rugsėjo 7 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;2012 m. rugsėjo 12 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, laisvės atėmimu devyneriems mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;2012 m. gruodžio 31 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, subendrinus paskirtÄ bausmę su 2012 m. rugsėjo 12 d. paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams deÅ¡imčiai mėnesių.

Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami darbai ir paskirta atlikti 40 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ , kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ,  n u s t a t ė : kad kaltinamasis S. K., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. spalio 13 d. apie 15 val., savo gyvenamojo namo kambaryje, esančiame Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę V.

D., kuriai tyčia kumščiu sudavė mažiausiai Å¡eÅ¡is smÅ«gius į galvos sritį, bei ranka spaudė jai kaklÄ , po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tÄ pačiÄ dienÄ apie 16 val., savo motinos B. P. K. gyvenamojo namo kieme, esančiame Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei V. D. tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smÅ«gius į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmÄ bei padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Kaltinamasis S. K., 2013 m. spalio 13 d. apie 17 val. 30 min., gyvenamojo namo, esančio Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), kieme, kilus tarpusavio konfliktui, smurtavo artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę V. D., kuriai tyčia peiliu dÅ«rė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinės sritį, padarydamas jai durtinę – pjautinę kairės pusės lÄ stos žaizdÄ su kairio plaučio sužalojimu, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė sugyventinės V. D. sveikatÄ .Kaltinamasis S. K. dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu visiÅ¡kai prisipažino, dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltę pripažino iÅ¡ dalies.

Jis parodė, kad su nukentėjusiÄ ja V. D. gyveno dvejus metus, kartu vedė bendrÄ Å«kį, bendrai iÅ¡ gaunamų lėšų pirko maistÄ , gyveno jo dėdei priklausančiame name ir abu dėdę prižiÅ«rėjo. 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje V. D. buvo išėjusi iÅ¡ namų ir kelias dienas buvo pas A. G.. Jis skambino Violetai ir prašė jos sugrįžti. Spalio pradžioje Violeta sugrįžo, jie pas kaimynę R. iÅ¡gėrė degtinės ir Violeta vėl pradingo. Jis vėl kelis kartus skambino, prašė sugrįžti, kalbėjo, kad iÅ¡ Alytaus reiks parsivežti nukentėjusiosios sÅ«nų L., kuris gyveno su tėvu.

Grįžus nukentėjusiajai abu iÅ¡ Alytaus parsivežė L. ir nusikaltimo padarymo iÅ¡vakarėse ji vėl susitikinėjo su A. G.. 2013-10-13 rytÄ ji grįžo namo. Jis nuėjęs į parduotuvę nupirko degtinės ir grįžęs gėrė kartu su V. D.. Tuo metu atėjo L. draugas N. ir berniukai išėjo. Begeriant jie kalbėjosi apie judviejų santykius ir V. D. prisipažino, kad ji jį iÅ¡davė. Tuo metu nukentėjusioji sėdėjo ant lovos ir jis užšokęs ant jos ranka prispaudė jai kalÄ , o kita ranka sudavė apie 6 smÅ«gius į galvÄ .

Kaip tik tuo metu grįžo L. ir nukentėjusiÄ jÄ jis paleido. V. apsirengė ir kartu su L. išėjo. Jis beiÅ¡einančios nukentėjusiosios ir vėliau einant gatve prašė sugrįžti. Nukentėjusioji nuėjo prie jo motinos namo ir prisėdo ant suoliuko. Jis vėl kalbino jÄ sugrįžti, tačiau atsakius neigiamai 2 kartus ranka sudavė jai per veidÄ . Vėliau nukentėjusioji nuėjo pas sÅ«nėno draugę G., o iÅ¡ jos pas draugę J,, kurios prašė, kad pavėžėtų jÄ pas G,, tačiau ji nesutiko.

Išėjusi iÅ¡ J. ji sparčiai ėjo Seinų g., o jis visÄ laikÄ Ä—jo paskui ir deÅ¡inėje striukės kiÅ¡enėje apčiuopė lenktinį peilį, kurį neÅ¡iodavosi maistui pasipjaustyti. Norėdamas nukentėjusiÄ jÄ pagÄ sdinti iÅ¡sitraukęs peilį atlenkė geležtę ir pribėgęs prie nukentėjusiosios, kuri jau buvo ant vieno iÅ¡ namų laiptų aikÅ¡telės, sugriebęs jÄ už pečių pasuko ir jie susistumdė. Kaip tik Å¡iuo momentu jis paslydo, krito ant nukentėjusiosios ir net nepastebėjo, kaip netyčia jai įdÅ«rė peiliu į kairį Å¡onÄ .

Tuo metu iÅ¡ namo išėjęs Å¡eimininkas atėmė iÅ¡ jo peilį. Parėjęs namo degtinės negėrė ir užmigo. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi su nukentėjusiosios ir ligonių kasos pareikÅ¡tais civiliniai ieÅ¡kiniais sutinka.Nukentėjusioji V. D. parodė, kad su kaltinamuoju gyveno du metus, gyvendami pas jo dėdę jį prižiÅ«rėjo, bendrai vedė Å«kį. 2013 m. vasarÄ S. K. pradėjo labai gerti, užsikodavo, tačiau negėręs alkoholio pratempė tik kelias savaites. 2013 m. rudenį dėl kaltinamojo girtuokliavimo ir smurto prieÅ¡ jÄ naudojimo buvo išėjusi iÅ¡ namų, tačiau grįžo, nes to prašė S. K.. 2013-10-13 apie 15 val. ji namuose gulėjo ant lovos ir užėję į kambarį S. K. atsigulęs ant jos pradėjo smaugti ir sudavė ranka apie penkis smÅ«gius su kumščiu į galvÄ .

Ji apsirengė ir su sÅ«numi L. ėjo link kaltinamojo motinos B. K. namo, buvo užėjusi ir pas G.. VisÄ laikÄ S. K. ėjo paskui, kažkÄ burbėjo ir prie motinos namo sudavė dar du smÅ«gius į veidÄ . Ji bijodama kaltinamojo ir norėdama, kad smurto iÅ¡vengtų jos sÅ«nus, pradėjo bėgti. Matė, kad S. K. juos vijosi. Ji pribėgusi prie vieno namo Seinų g. užbėgo laipteliais ant laiptų aikÅ¡telės ir tuo metu pribėgęs S. K. jÄ pastÅ«mė. ir ji parkrito, gulėjo ant Å¡ono.

Tuo metu S. K., nieko nesakydamas, pasilenkė prie jos ir ji pajuto deginantį skausmÄ kairėje krÅ«tinės pusėje. Kaltinamasis jos užgulęs nebuvo. Pas kaltinamÄ jį rankoje peilio nematė, tačiau matė pakeltÄ deÅ¡inę rankÄ . IÅ¡ namo išėjęs gyventojas kaltinamÄ jį nuo jos atitraukė, girdėjo, kad gyventojas Å¡aukė, jog S. K. rankoje turėjo peilį. Tuo metu sÅ«nus L. stovėjo netoli. Dėl sužalojimo ji gydėsi ligoninėje. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko, žala jai neatlyginta, praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį patenkinti.

Drabužiai, kuriais vilkėjo nusikaltimo padarymo metu, supjaustyti ir kruvini, nenori, kad jai bÅ«tų grÄ Å¾inti. Liudytojas R. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Lazdijų m. Ä®vykio dienÄ apie 17 val. jis sėdėjo kambaryje ir skaitė laikraÅ¡tį, kuomet gatve praėjo moteris su vaiku, paskui vyriÅ¡kis ir ėjo link Seinų g. 67 gyvenamojo namo. Tarp namų apie 50 m. atstumas ir jis matė kaip moteris su vyriÅ¡kiu ant minėto namo laiptų susistumdė, vyriÅ¡kis jÄ papurtė ir abu nukrito ant laiptų.

Jis išėjo į kiemÄ ir pamatė, kaip jo uoÅ¡vis V. J. G. išėjęs iÅ¡ namo verandos bandė J. K. atitraukti nuo nukentėjusiosios. Vaikas stovėjo Å¡alia ir Å¡aukė mama, mama. Pro langÄ ir vėliau išėjus į kiemÄ pas S. K. rankoje peilio nematė, nematė kuriuo momentu jis peiliu įdÅ«rė nukentėjusiajai.Liudytojas V. J. G. parodė, kad išėjęs iÅ¡ verandos pamatė ant namo laiptų nukentėjusiÄ jÄ ir S. K. bei Å¡alia spiegiantį vaikÄ . Matė kaip S. K. pagriebė moterį iÅ¡ už nugaros ir parvertė ant laiptų, bei pats parkrito ant nukentėjusiosios.

Tuo metu jis pamatė pas S. K. peilį ir pagriebęs už rankos atėmė jį iÅ¡ kaltinamojo. Tai buvo lenktinis peilis kurį numetė ant laiptų. S. K. jis nustÅ«mė nuo laiptų ir jis nuėjo. Tuo metu išėjo jo žmona ir pasakė, kad nukentėjusiajai peiliu įdurta į kairį Å¡onÄ . Liudytojas R. I. parodė, kad įvykio dienÄ kieme girdėjo barnį tarp nukentėjusiosios ir S. K.. Dėl kokių priežasčių jie barėsi nesuprato, matė kad abu buvo neblaivÅ«s. Apie 16 val. jie buvo užėję pas jį į namus.

Sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nematė. Vėliau jie nuėjo lik kaltinamojo motinos namo. Praėjus valandai jis pamatė, kad pravažiavo policijos pareigÅ«nai, dar po kelių minučių jam paskambino S. K. ir pasakė, kad padÅ«rė VioletÄ . Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo motina jam parodė gautÄ laiÅ¡kÄ iÅ¡ S. K.. Å iame laiÅ¡ke buvo minima nukentėjusioji ir laiÅ¡kÄ davė paskaityti Violetai.  Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo perskaityti mažamečio L.

B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ( t. 1, b. l. 82-83). L. B. parodė, kad jis gyvena su tėte ir močiute. Mama gyvena Lazdijuose. Mamos vardo nežino. Mama turi draugÄ A.. S. K., kur mamai plautį perdÅ«rė su peiliu ir jį sulaikė ir rado pėdsakus. Kai jis buvo pas draugÄ , mama susimušė kaktÄ Ä¯ duris, kai jis grįžo, mama paprašė nueiti pas jos draugę. Nematė, kad S. mamÄ muÅ¡tų. Mama ant laiptų atsistojo, tada jis pasigavo iÅ¡sitraukė peilį ir įdÅ«rė.

Jis tada su mama buvo prie seno diedo namų, S. pasivijo, jis su mama nuo jo bėgo. Mama sakė „L., greičiau bėk“. Jis iÅ¡ S. pasiėmė pistoletÄ , iÅ¡metė ir jis jo nerado. Kai jis juos atsivijo rankose turėjo peilį, jis negalėjo jo atimt. Matė peilio aÅ¡triÄ dalį. Kai mamÄ perdÅ«rė prie Å¡irdies tada jis apsiverkė. Mamai bėgo kraujas prie Å¡irdies Å¡one. Jis iÅ¡sigando, verkė, norėjo paskambinti policijai, o S. tada pabėgo. Atbėgo daug moterų ir vyrų mamai padėti.

Peilį paėmė policija. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.

1. b. l. 6-12) matyti, kad įvykio vieta yra Lazdijuose, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme. Ant laiptų, prie įėjimo į pastatÄ , kairėje pusėje prie namo sienos aptiktas atlenkiamas peilis, ant kurio aÅ¡menų matyti raudonos spalvos dėmės. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu Å¡ia peilis paimtas. Paimtas peilis apžiÅ«rėtas ir prijungtas prie bylos (t. 1, b. l. 15-17). IÅ¡ reikalaujamų daiktų pateikimo, jų apžiÅ«ros protokolų (t. 1, b l. 18-290 matyti, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® „Lazdijų ligoninės“ priėmimo skyriaus paimta nukentėjusiosios V.

D. drabužiai: striukė, bliuzonas, palaidinė, liemenėlė, džinsinės kelnės ir batai. Paimti daiktai apžiÅ«rėti. Striukės priekinėje dalyje kairėje pusėje nuo striukės apačios 32 cm, nuo Å¡oninės striukės siÅ«lės 3 cm, o nuo rankovės siÅ«lės 14 cm atstumu matyti vertikalus plyÅ¡imas lygiais kraÅ¡tais -2 cm ilgio, kuris yra kiauryminis per striukę, aplink šį įplyÅ¡imÄ matyti 3x3 mm dydžio, tamsiais spalvos dėmė. Bliuzono kairėje pusėje matosi vertikalus 2 cm ilgio įplyÅ¡imas, lygiais kraÅ¡tais.

Aplink įplyÅ¡imÄ matosi patamsėjimai, t.y. dėmės panaÅ¡ios į kraujo dėmes. Bliuzono nugaros pusėje matosi dėmė rudos spalvos 10X7 cm. dydžio su nubėgimais į apačiÄ . Palaidinės kairėje pusėje nuo palaidinės apačios matyti įplyÅ¡imas, kuris nelygiais kraÅ¡tais 2 cm ilgio, aplink kurį matosi rudos spalvos dėmė, su nubėgimais. Tokios dėmės matosi ir kairės pusės rankovėje, kitoje palaidinės pusėje. Pagal pakvitavimÄ nukentėjusiajai grÄ Å¾inti batai, džinsinės kelnės ir liemenėlė ( t.1, b. l. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1122/13(06) konstatuota, kad nukentėjusiajai V. D. durtinė-pjautinė kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos žaizda su kairio plaučio sužalojimu padaryta aÅ¡traus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai peiliu. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose padaryto kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai padaryti abiejų akių vokuose vieno trauminio poveikio pasekoje.

Durtinė-pjautinė kairės krÅ«tinės lÄ stos žaizda su kairio plaučio sužalojimu padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Durtinė-pjautinė kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos žaizda su kairio plaučio sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 38-39). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. pG11-1122/13/14(06) (t. 1, b. l. 42-43) matyti, kad nukentėjusiajai V.

D. padarytas sužalojimas - durtinė-pjautinė kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos žaizda su kairio plaučio sužalojimu galėjo bÅ«ti padaryta tiek V. D. nurodytomis aplinkybėmis, tiek ir įtariamojo S. K. nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau labiau tikėtinas V. D. nurodytose aplinkybėse sužalojimų padarymo mechanizmas. (t.y. sužalojimas padarytas ne įtariamajam S. K. užgriÅ«nant V. D., o nukentėjusiÄ jÄ pasukus į save ir įduriant jai į krÅ«tinę vienÄ kartÄ peiliu).IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 59-69) matyti, kad nukentėjusioji V.

D. nusikaltimų padarymo vietoje, patvirtindama savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kur kaltinamasis S. K. prieÅ¡ jÄ smurtavo sumušė - sudavė smÅ«gius, namuose, (duomenys neskelbtini) Lazdijai, ir sudavė du smÅ«gius prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, parodė vietÄ , laiptus prie namo, (duomenys neskelbtini), Lazdijuose, ant kurių jÄ pavijęs kaltinamasis dÅ«rė peiliu jai į kairį Å¡onÄ . IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 124-138) matyti, kad kaltinamasis S. K., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė kurioje vietoje namuose, (duomenys neskelbtini) Lazdijuose sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai, - vietÄ (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, kur sudavė su smÅ«gius nukentėjusiajai ir vietÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijuose, ant laiptų kur krisdamas netyčia nukentėjusiajai įdÅ«rė peiliu į kairį Å¡onÄ . IÅ¡ akistatos protokolo (t. 1, b. l. 144-145) matyti, kad nukentėjusioji V.

D. akistatos metu su kaltinamuoju laikėsi savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu patvirtindama, kad kaltinamasis S. K. ant jos užvirtę nebuvo, buvo tik palinkęs, po ko ji pajuto deginantį skausmÄ kairiame Å¡one. IÅ¡ reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 97-102) paimto laiÅ¡ko, adresuoto B. K. turinio matyti, kad kaltinamasis S. K. prašė, kad nukentėjusioji V. D. pakeistų savo parodymus ir pareigÅ«nams paaiÅ¡kintų, kad jis peiliu jai įdÅ«rė netyčia (t. 1, b. l. 99).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-10-13, 18 val. 19 min.. kaltinamajam S. K. nustatytas 1, 83 promilės girtumas (t. 1, b. l. 108).Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu bÅ«du, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis S. K. nukentėjusiajai V. D. nežymiai sutrikdė sveikatÄ ir peiliu sunkiai jÄ sužalojo. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo S. K. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis visiÅ¡kai prisipažino, kad smurtavo prieÅ¡ V.

D. - namuose sudavė Å¡eÅ¡is smÅ«gius jai į veidÄ ir dar du smÅ«gius prie motinos namų. Å iuos kaltinamojo parodymus patvirtino nukentėjusioji V. D.. Aptartoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose padarytos kieto buko daikto poveikyje ir Å¡ie sužalojimai padaryti abiejų akių vokuose vieno trauminio poveikio pasekoje. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ .

Taigi Å¡ie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia muÅ¡damas nukentėjusiÄ V. D. sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. BK 248 str. 2 d. iÅ¡aiÅ¡kina, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

Lietuvos Respublikos CK 3.229 str. nustatyta, kad „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius“. IÅ¡ Å¡io apibrėžimo seka, kad partneriais pagal Å¡eimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti Å¡eimÄ . Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisme patvirtino, jog jie 2 metus gyveno bendrai faktinėje Å¡eimoje, vedė bendrÄ Å«kį, taigi, jie laikytini Å¡eimos nariais, kas pripažintina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis ir veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo S. K. duotų parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis kaltu prisipažino iÅ¡ dalies.

Jis neneigė, kad turėjo lenktinį peilį, tačiau juo nukentėjusiÄ jÄ norėjo tik pagÄ sdinti, įdurti juo ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ tikslo neturėjo, tai įvyko netyčia, jam paslydus ant laiptelio ir užkritus ant nukentėjusiosios. IÅ¡ esmės tokius parodymus kaltinamasis S. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b. l. 120, 122). Neabejotinai nustatyta, kad besitęsiantis konfliktas tarp S. K. ir nukentėjusiosios prasidėjęs namuose, tai aptarta aukščiau, baigėsi ant gyvenamojo namo, esančio Seinų g. 67 Lazdijuose, laiptų.

IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji vengdama smurtaujančio kaltinamojo su mažamečiu sÅ«numi L. bėgo Seinų gatve ir ant minėtų laiptų jÄ kaltinamasis pavijo ir pagriebęs už drabužių pargriovė ant laiptų aikÅ¡telės. Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis besivydamas nukentėjusiÄ jÄ turėjo striukės kiÅ¡enėje lenktinį peilį. Kaltinamojo aiÅ¡kinimÄ kad norėjo Å¡iuo peiliu tik pagÄ sdinti teismas atmeta, ir vertina tai, kaip kaltinamojo gynybinę pozicijÄ .

V. D. kontakto su kaltinamuoju metu nematė peilio, tačiau ji teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai patvirtino, kad kaltinamasis buvo tik pasilenkęs prie jos, o ne užvirtęs, kaip teigė jis ir bÅ«tent tuo metu ji pajuto deginantį skausmÄ kariame Å¡one. Tokius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo duota užduotis specialistui įvertinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo pateiktas versijas ir specialistas, atlikęs tyrimÄ aukščiau paminėtoje iÅ¡vadoje, konstatavo, kad labiau tikėtinas V.

D. nurodytose aplinkybėse sužalojimų padarymo mechanizmas, t.y. sužalojimas padarytas ne S. K. užgriÅ«nant V. D., o nukentėjusiÄ jÄ pasukus į save ir įduriant jai į krÅ«tinę vienÄ kartÄ peiliu. Å i specialisto iÅ¡vada, kuria teismui nėra pagrindo abejoti, tik patvirtina nukentėjusiosios nuoseklius aiÅ¡kinimus ir paneigia kaltinamojo aktyviÄ gynybinę pozicijÄ , kuriÄ jis aptartame laiÅ¡ke bandė primesti nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus jam naudinga linkme. Liudytojas V. J.

G., ant kurio gyvenamojo namo laiptų buvo sužalota V. D., taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji buvo pargriauta ant laiptų, jis bandė atitraukti kaltinamÄ jį ir pamatęs jo rankoje peilį užgulė ant S. K. ir atėmęs peilį nustÅ«mė jį nuo laiptų. Taigi liudytojas taip pat nematė, kuriuo metu kaltinamasis V. D. įdÅ«rė peiliu, tačiau tai neabejotinai jau buvo įvykę iki jis pamatė kaltinamojo rankoje peilį. Taigi smÅ«gis peiliu jau buvo suduotas iki jam besigrumiant su kaltinamuoju.

Liudytojas R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pro langÄ matė ant laiptų besigrumiančius kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ ir tik išėjęs į laukÄ pamatė, kad ant laiptų išėjęs ir jo uoÅ¡vis V. J. G.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į liudytojo V. J. G. garbų amžių, teismas mano, kad Å¡is liudytojas pirminių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nematė ir išėjo iÅ¡ gyvenamojo namo tuomet, kai kaltinamasis jau buvo įdÅ«ręs peiliu nukentėjusiajai.

Taigi teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis S. K. vydamasis nukentėjusiÄ jÄ , apčiuopęs peilį kiÅ¡enėje ir norėdamas juo įdurti nukentėjusiajai, atlenkė jo geležtę ir aukščiau aptartomis aplinkybėmis, bÅ«damas supykęs, kad nukentėjusioji negrįžta pas jį ir yra jam neiÅ¡tikima, dÅ«rė jai į kairį Å¡onÄ . BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ .

Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. V. D. padaryto sužalojimų lokalizacija bei kaltinamojo pasirinktas įrankis – peilis, kuriuo nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad S. K. durdamas peiliu nukentėjusiajai į gyvybei ir sveikatai svarbiÄ sritį, suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ , ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, t. y. jis numatė įvairių padarinių galimybę, tarp jų ir sužalojimus, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizavo ir norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo, todėl jo veikoje, atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo S. K. ir nukentėjusiosios V. D. gyvenimo kartu aplinkybes (veikos kvalifikavimas pagal BK 140 str. 2 d.), yra nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtis. Tarp kaltinamojo S. K. aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.Nukentėjusiosios V.

D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintinas. Kaltinamasis S. K. su civiliniu ieškiniu sutinka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė ir tai nurodyta civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 71), kad įvykio metu jai buvo sugadinti (sukruvinti ir supjaustyti) drabužiai – striukė, džinsinės kelnės, bliuzonas, palaidinė, kurių bendra vertė 120 Lt. Šių daiktų (drabužių) apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 19-30) sugadinimai nurodyti. Taigi nukentėjusiajai turtinė žala neabejotinai padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais ir turi būti atlyginta, nes tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nukentėjusioji V.

D. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sužalojimo metu ir vėliau gydymosi laikotarpiu jautė skausmÄ , suprastėjo sveikata ir dėl to negali įsidarbinti, dėl turi įvairių nepatogumų ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, todėl patyrė 1 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ . Neteisėtais veiksmais gali bÅ«ti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes – nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę - nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais, jo turtinę padėtį – nusikaltimo padarymo metu S. K. niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Teismas atsižvelgdamas į minėtas, bei faktines bylos aplinkybes, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusiÄ teismų praktikÄ , mano, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti nedidelė suma neturtinei žalai atlyginti patenkintina visiÅ¡kai.

Kaltinamasis su ieškiniu dėl neturtinės žalos sutinka. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintinas pilnai. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio ir pridėtų dokumentų (t.

1. b. l. 47-49) matyti, kad nukentėjusioji V. D. dėl padaryto sužalojimo buvo gydoma VÅ Ä® ,,Lazdijų ligoninėje“ nuo 2013-10-13 iki 2013-10-21 ir už Å¡ias paslaugas ligonių kasa minėtai medicinos įstaigai sumokėjo 3077, 10 Lt. Civilinis ieÅ¡kovas atlyginęs kaltinamojo S. K. tyčiniais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ susijusiÄ su gydymo iÅ¡laidomis turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl iÅ¡ kaltinamojo civilinio ieÅ¡kovo naudai priteista minėtos gydymo iÅ¡laidos.

Su šiuo pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis S. K. sutinka.Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu paimtų drabužių – striukės, bliuzono, palaidinės atsiimti iš policijos komisariato nenori, kadangi jie yra sutepti, sužaloti ir yra menkaverčiai. Atsižvelgiant į tokius nukentėjusiosios paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad šie daiktai menkaverčiai ir turi būti sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Įvykio vietoje surastas peilis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji, nors ir yra nusikaltimo padarymo įrankis, tačiau dėl savo menkavertiškumo taip pat sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino tik iš dalies, todėl tai laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Skiriant bausmę kaltinamajam S. K. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkių ir labai sunkių (BK 11str. 3 ir 6 d.). Kaltinamasis nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 31), registruotas darbo biržoje. S. K. anksčiau teistas keturis kartus, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ ir Å¡iuos nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir tai rodo, kad kaltinamasis jau yra nusikalsti susiformavusi asmenybė.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų bei faktinių bylos aplinkybių mano, kad kaltinamajam turi bÅ«ti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės žemiau sankcijose numatyto bausmės vidurkio. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumÄ , todėl paskirtinos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 5d. 2p.) Kaip jau minėta kaltinamasis S. K. nusikaltimus padarė pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl paskirtina bausmė ir bausmė paskirta 2012-12-31 nuosprendžiu subendrintinos. (BK 64 str. 3d.).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas ir suimtas, todėl į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (BK 66 str., BPK 140 str. 9d.).Kaltinamojo S. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir 62 straipsnį ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra pagrindo.  Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam S. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jį bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas V.

K.. IÅ¡ tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad valstybės patirtos iÅ¡laidos, teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ sudarė 420 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bÅ«damas laisvėje nors ir niekur nedirbo, turto neturi, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau yra sveikas bei darbingas ir ateityje jas iÅ¡galės sumokėti, todėl iÅ¡laidos suteikus antrinę teisinę pagalbÄ pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Tokiai pat motyvais proceso iÅ¡laidomis pripažintinos ir iÅ¡laidos, kurios pagal teismo nutartis buvo iÅ¡mokėtos į teismo posėdžius atvykusiems nukentėjusiajai V.

D. (48 Lt) bei liudytojams R. K. ( 79, 03 Lt) ir V. J. G. 91, 15 Lt)- viso 218, 18 ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo S. K. (BPK 103, 105, 106 str.).  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir paskirti bausmes:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - terminuotÄ laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams. - pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ - terminuotÄ laisvės atėmimÄ keturiems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę terminuotÄ laisvės atėmimÄ keturiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi paskirtÄ bausmę subendrinti su 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirti subendrintÄ bausmę terminuotÄ laisvės atėmimÄ keturiems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtÄ bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013 m spalio 13 d. iki 2014 m. birželio 10 d.   Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.KardomÄ jÄ priemonę, suėmimÄ , palikti nepakeistÄ ir nustatyti suėmimo terminÄ - iki įsiteisės nuosprendis.  Civilinius ieÅ¡kinius patenkinti.Priteisti iÅ¡ S. K. 120 (vienas Å¡imtas dvideÅ¡imt) Lt nukentėjusiajai V.

D. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ S. K. 1 000 (vienas tÅ«kstantis) Lt nukentėjusiajai V. D. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ S. K. 3 077, 10 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie SAM sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini)) už V. D. gydymÄ .Priteisti iÅ¡ S. K. 420 (keturi Å¡imtai dvideÅ¡imt) Lt valstybės naudai už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (sÄ sk. Nr (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Priteisti iÅ¡ S. K. 218, 18 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei. Daiktinius įrodymus: peilį, nukentėjusiosios V. D. striukę, bliuzonÄ ir palaidinę, saugomus Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariate, sunaikinti.             Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                           Rimas Å virinas