ea76941a-1f94-4c39-8bab-e9393aa0d5b3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-524-485/2019 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01131-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. T. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimÄ Nr. 95-276 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam J. T.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. T. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 1.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 9 d. Komisijos posėdžio dienÄ â€“ 2019 m. gegužės 2 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 7 dienos.

3. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 95-276 priimtas sprendimas taikyti J. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimÄ Nr. 95-276.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis priimta nevertinant visų lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių. Teismas, nors ir pripažino nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu, tačiau jos neįvertino kaip pakankamos ir akivaizdžios, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagrindo manyti, jog J.

T., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Teismo iÅ¡vados dėl nepakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu nepagrindžia jokie jo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys. 5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog kaltę dėl nusikaltimo padarymo teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino, be to, viso bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatinamas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje bÅ«rio veikloje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ mažėja.

J. T. nepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų, santykių su buvusiais draugais, bendrauja tik su Å¡eimos nariais, nuo 2019 m. birželio 13 d. jam suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ir palydos, kas rodo pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimÄ juo, kurį stiprina teigiama darbinė motyvacija ir turimas darbas laisvėje. Lygtinio paleidimo atveju ketina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei ieÅ¡koti darbo savarankiÅ¡kai.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis J. T. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (daugiau kaip vienÄ trečdalį paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ OASys metodika, J. T. nustatoma vidutinė – 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 82 balų. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, Å¡i aplinkybė teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visÄ bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas iÅ¡imtinai teigiama linkme, o pakartotinio nusikalstmo elgesio rizikÄ vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (11 svertinių taÅ¡kų), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

10. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimÄ , motyvais, skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo pakankamai įvertinti duomenys apie jo pažangÄ , į kuriuos atsižvelgė Komisija nutarime. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Nagrinėjamu atveju J. T. nuteistas už apysunkio nusikaltimo, kuriuo pažeidžiamos dvi vertybės – nukentėjusiojo sveikata ir nuosavybė. Nors, kaip teigia nuteistasis, jis savo kaltės teisminio proceso metu neneigė, tačiau jo elgesyje vyrauja nusikaltimų nuosavybei modelis ir, lyginant su ankstesniais teistumais, nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę Å¡iuo metu, pobÅ«dis lemia didėjantį nuteistojo veiksmų pavojingumÄ , kas sudaro pagrindÄ spręsti, jog ankstesnėmis taikomomis bausmėmis bei poveikio priemonėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekiami.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis terminuoto laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo nukreiptas pažeidęs Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, jas įvertinęs kaip nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu bÅ«damas struktÅ«ruotoje aplinkoje naujų teisei prieÅ¡ingų veiksmų nepadarė ir nepalaiko ryÅ¡io su nusikalstamų veikų bendrininkais, nesudaro pagrindo nevertinti ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio, kuris sudaro pagrindÄ spręsti apie didesnį asmens pavojingumÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pritariant apylinkės teismo nutarties argumentams, aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

11. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Minėta, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti.

12. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. BÅ«tent iÅ¡ to, kaip nuteistasis vykdo Å¡ias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindÄ spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, bÅ«damas laisvėje sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas suraÅ¡ant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibÅ«dinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo praÅ¡ymÄ , bet ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino Å¡ioje iÅ¡vadoje nurodytus nuteistÄ jį apibÅ«dinančius duomenis, nepagrįsti.

13. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nebuvo baustas drausmine tvarka, nuo 2018 m. lapkričio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), yra motyvuotas tęsti darbinę veiklÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Å ie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes, vien Å¡ių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

14. Nuteistajam socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami net penki kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys, nuostatos. Nors dalis iÅ¡ jų – ankstesni teistumai vertinami kaip statinis veiksnys, tačiau nuteistojo pažanga eliminuojant dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančius veiksnius nepakankama. Kaip pagrįstai nurodė pirmosiosios instancijos teismas, nuteistojo bendravimo įgÅ«džiai vis dar iÅ¡lieka vidutiniÅ¡ki, jis nepakankamai atviras, gynybiÅ¡kas, į užduodamus klausimus atsako kuo trumpiau ir formaliai, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis linkęs nepateikti visos lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikÅ¡mingos informacijos apie save.

Nors nuteistasis teigia, jog geba valdyti savo impulsyvų elgesį ir yra labai ramus, neturi problemų, kurių negalėtų iÅ¡spręsti pats, tačiau, įvertinus spontaniÅ¡kÄ smurtinio nusikaltimo, už kurio padarymÄ Å¡iuo metu atlieka bausmę, pobÅ«dį, toks nekritiÅ¡kas nuteistojo požiÅ«ris į ankstesnį gebėjimÄ savo finansinių tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, nesÄ lygoja pagrindo manyti, jog ateityje nuteistasis, galimai susidÅ«ręs su finansiniais sunkumais, savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Nuteistasis iki Å¡iol minimizuoja savo indėlį nusikalstamų veikų padaryme. Nors kaltę teigia pripažįstantis, tačiau iki Å¡iol yra linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę, linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, draugų įtakÄ . Å i aplinkybė, įvertinus jÄ nuteistojo negebėjimo įsisÄ moninti visas savo veiksmų pasekmes kontekste, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog rizika pakartotinai nusikalsti nuteistajam bÅ«nant nestruktÅ«ruotoje aplinkoje vis dar nėra eliminuota.

15. Itin kritiÅ¡kai vertintina ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis, atlikęs pakankamai reikÅ¡mingÄ paskirtos bausmės dalį, bÅ«damas keturis kartus teistas, daugiausia dėl turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų darymo, iki Å¡iol yra linkęs pasitikėti tik savo tiesioginiu patyrimu, tačiau apie savo ateities tikslus kalba nekonkrečiai. Pataisos įstaigos duomenimis iÅ¡ nuteistojo pagal vykdomuosius raÅ¡tus 4879,39 Eur sumai atlyginti yra iÅ¡ieÅ¡koti tik 22,47 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis pakankamai aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytÄ pareigÄ dengti turimus finansinius įsipareigojimus, net ir įvertinus tai, jog nuteistasis, vykdydamas teismo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, atliko kelias įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Nuteistasis iki nuteisimo gaudamas atlyginimÄ lėšas tvarkė nekompetentingai, gaunamas pajamas skirstė neplaningai. Iki Å¡iol jis neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, todėl, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistojo rizika nusikalsti, susidÅ«rus su finansiniais sunkumais lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju, vis dar iÅ¡lieka.

16. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme, pataisos proceso metu vis dar nėra pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors Å¡iuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais finansiniais sunkumais, sprendimo įgÅ«džius, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : Nuteistojo J. T. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika