2022-05-11 Nr. AB-12291-3-61-3-00888-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-99-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00888-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tetirvinai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tetirvinai“ (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. sausio 6 d. skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. BR6-3721973 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui pritaikytos 5 proc. kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankcijos programoms: 7 473,34 Eur pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus; 88,63 Eur išmokai už pirmuosius hektarus; 4 911,88 Eur susietajai paramai už pienines karves; 775,86 Eur susietajai paramai už baltyminių augalų auginimą; 6 010,20 Eur žalinimo išmokai; 2) įpareigoti Agentūrą per vieną mėnesį priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Nr. 19-1004874562-1; 3) panaikinti Agentūros 2019 m. gruodžio 4 d. atsakymą į prašymą Nr. BR6-7575 (toliau – ir Agentūros atsakymas).

2. Komisija 2020 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 21R-107(AG-29/04-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. skundas dėl Agentūros atsakymo ir Sprendimo dalies panaikinimo, ir pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad:

4.1. Jis Agentūrai pateikė 2019 m. birželio 9 d. paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Nr. 19-1004874562-A1-1 (toliau – ir Paraiška), kurią patikslino 2019 m. birželio 12 d. prašymu. Agentūra 2019 m. spalio 17 d. telefonu pareiškėją informavo, kad 2019 m. spalio 21 d. bus atliekama patikra vietoje. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 8 d. gavo Agentūros 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimą Nr. 61452 apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus, prie kurio buvo pridėta Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 19-1004874562-D5-1 (toliau – ir Ataskaita).

Patikra vietoje buvo pradėta 2019 m. kovo 4 d. 10:15 val., o baigta 2019 m. spalio 31 d. 15:00 val. Nors ataskaitos „B“ dalies 2.5 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie patikrą vietoje, tačiau apie patikrą jis buvo informuotas 2019 m. spalio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo jos pradžios. Būtent 2019 m. kovo 4 d. patikros metu, į kurią pareiškėjas nebuvo kviestas ir joje nedalyvavo, buvo nustatytas ir Ataskaitos „E“ dalyje nurodytas V.R.36.1 pažeidimas: kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 224522-2966 lauke Nr. 2 daug mėšlo krūvelių.

Prie Ataskaitos pridėtos 2 inspektorės darytos minėto pažeidimo nuotraukos, kuriose nurodyta, kad fotografuota 2019 m. kovo 4 d. pietų ir pietryčių kryptimis aktualus ir pradinis KŽS sklypo Nr. 224522-2966 laukas Nr.

4. Agentūra 2019 m. gruodžio 4 d. atsakyme nurodė, kad pažeidimas buvo nustatytas KŽS Nr. 224522-2966 lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,30 ha KVV (vasariniai kviečiai) plotas. Tačiau Agentūros 2019 m. lapkričio 29 d. sprendime, kurį pareiškėjas gavo tik 2020 m. sausio 27 d., nurodyta, kad pažeidimas buvo nustatytas KŽS Nr. 224522-2966 lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 26,13 ha KVV (vasariniai kviečiai) plotas (pagal 2018 m. paraiškos laukų įbraižymą; pagal 2019 m. paraiškos laukų įbraižymą pažeidimas buvo nustatytas KŽS Nr. 224522-2966 lauke Nr. 4 (kuriame deklaruotas 63,74 ha KUK (kukurūzų plotas). Agentūros 2019 m. gruodžio 4 d. atsakyme neteisingai nurodytas lauko, kuriame nustatytas pažeidimas, numeris (turėjo būti laukas Nr. 4, o ne laukas Nr.

2) ir jame deklaruota kultūra (turėjo būti kukurūzai, o ne vasariniai kviečiai). Agentūros pareiškėjui atsiųstas Sprendimas nėra pasirašytas elektroniniu parašu – atsiųsta tik nuskanuota ranka pasirašyto dokumento kopija, nepatvirtinta nustatyta tvarka.

4.2. Ataskaitos priede Nr. 1 „GAAB, VR ir AAR neatitikimų įvertinimas pagal kriterijus“, tam skirtose vietose KŽS ir lauko numeris nėra nurodyti, tik pažymėta pastabose, kad KŽS Nr. 224522-2966 lauke Nr. 2 nustatytas V.R.36.1 pažeidimas (daug mėšlo krūvelių). Inspektorė pažeidimą įvertino pagal 3 kriterijus ir nustatė, kad pažeidimas yra didelis (mastas), sunkus (sunkumas) ir nepastovus (poveikio trukmė). Ataskaitos „C“ dalyve CC.BK.2 eilutėje nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė klausimo / pasiūlymo / pastabų. Ataskaitoje yra šios pastabos: 2019 m. kovo 4 d., 6, 7, 8 dienomis tikrinta „V.R.36.1. Lauke Nr. 1 KŽS Nr. 221522-4389 mėšlo krūva, informuota RAAD. Lauke Nr. 2 KŽS Nr. 224522-2966 nustatyta V.R.36.1 pažeidimas (daug mėšlo krūvelių). Po pastabomis pažymėta, kad pareiškėjo paaiškinimas dėl neatitikimų nereikalingas (paaiškinimų grafa neužpildyta). Pareiškėjo atstovas agronomas paaiškino, kad inspektorė tik 2019 m. spalio mėn. vykdytos patikros metu informavo jį apie 2019 m. kovo mėn. užfiksuotą pažeidimą, parodydama 2 pažeidimo nuotraukas. Agronomas inspektorei paaiškino, kad jokio pažeidimo nebuvo, nuotraukose užfiksuotos ne mėšlo, šienainio krūvelės, į tai inspektorė atsakė, kad dėl to spręs vadovybė. Ataskaitoje nurodyta klaidinga informacija, kad pareiškėjas neva nepateikė pastabų (paaiškinimų). Aplinkybę, kad agronomas patikros vykdymo vietoje inspektorei pateikė paaiškinimus įvairiais klausimais, patvirtina po 2019 m. spalio 22 d. inspektorės padaryta nuotrauka DSC_0069 nurodytas vienas iš jo paaiškinimų. Tačiau paaiškinimai būtent dėl pažeidimo inspektorei nebuvo reikalingi (tai pažymėta ataskaitoje). Nėra aišku, kokiu tikslu inspektorė parodė agronomui padarytas pažeidimo nuotraukas, tuo labiau, kad nuo jų padarymo buvo praėję daugiau nei 7 mėnesiai. Ataskaita nepasirašyta patikrą atlikusios ir Ataskaitą užpildžiusios inspektorės, o pareiškėjo parašo vietoje yra neįvardinto asmens parašas. Pareiškėjo užpildytos paraiškos III dalies 16 punkte nurodyta, kad pareiškėjas, pasirašydamas paraišką, pareiškia, jog žino, kad pasirašyta patikros vietoje ar nuotolinės patikros ataskaita nereiškia, jog sutinka su patikros vietoje ar nuotolinės patikros rezultatais, o tik yra apie juos informuotas.

4.3. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 14 d. Agentūrai pateikė raštą Nr. SD-39 dėl patikros vietoje nustatytų neatitikimų, kuriuo su Ataskaitoje nustatytu pažeidimu nesutiko ir prašė jo nelaikyti pažeidimu. Paaiškino, kad tai yra 2018 m. sudėto šienainio kaupo atliekos, kurį baigė naudoti 2019 m. vasario mėn. pabaigoje. Kaip iš nuotraukų matosi, buvo smarkiai prilyta ir nebuvo galima įvažiuoti nesugadinant viršutinio derlingo žemės sluoksnio. Nuotraukose labai aiškiai matosi, kad tai šienainio krūvelės šalia šienainio kaupų. Agentūra 2019 m. lapkričio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pritaikė 5 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankciją sprendime nurodytoms programoms, iš viso 19 259,91 Eur. Agentūra 2019 m. gruodžio 4 d. raštu netenkino pareiškėjo prašymo.

4.4. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos gyvūnų mokslų fakulteto prof. dr. R. S., pareiškėjo prašymu, parengė 2020 m. sausio 22 d. išvadą, kurioje nurodė, kad iš pateiktų fotonuotraukų (daug mėšlo krūvelių), priedas Nr. 1, priedas Nr. 2, nustatyti, ar tai yra mėšlas, ar silosuotų pašarų likučiai, yra neįmanoma. Tokiam sprendimui priimti reikėtų ištirti šios masės mėginių pavyzdžius.

4.5. Agentūros 2019 m. lapkričio 29 d. Sprendimas buvo priimtas anksčiau už 2019 m. gruodžio 4 d. atsakymą, t. y. anksčiau nei buvo įvertintas 2019 m. lapkričio 14 d. pateikto prašymo nustatytą pažeidimą nelaikyti pažeidimu pagrįstumas. Atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Agentūros atsakyme nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nusprendė neatsižvelgti į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą, negali būti laikomi adekvačiais, aiškiais ir pakankamais. Pareiškėjas apie patikrą vietoje buvo informuotas tik 2019 m. spalio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo jos pradžios, o pažeidimas buvo užfiksuotas 2019 m. kovo 4 d. (pirmą patikros vietoje dieną). Inspektorė 2019 m. kovo mėn. patikros vietoje apsilankė dar 3 kartus – 6, 7 ir 8 d., tačiau šių apsilankymų metu jokių pažeidimų nenustatė. Kitą kartą patikros vietoje inspektorė apsilankė tik 2019 m. spalio 15 d. Ataskaita buvo baigta rengti 2019 m. spalio 31 d., t. y. praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo patikros vietoje pradžios. Todėl atsakovas pažeidė 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (toliau – ir Reglamentas) 25 straipsnį ir 72 straipsnio 3 dalį. Komisija nenustatė, kad atsakovas taip pat pažeidė ir Ataskaitos parengimo terminą (Reglamento 72 straipsnio 4 dalis).

4.6. Agentūros atlikta patikra vietoje neatitiko ir kitų reikalavimų. Reglamento 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad patikros vietoje yra tik trumpiausios būtinos trukmės, tačiau jei tam tikrų atitikties kriterijų, įsipareigojimų ir kitų pareigų laikymąsi galima patikrinti tik per konkretų laikotarpį, atliekant patikras vietoje gali prireikti vėlesnių papildomų apsilankymų vietoje, tokiu atveju patikros vietoje koordinuojamos taip, kad tokie apsilankymai pas vieną gavėją būtų trumpiausios būtinos trukmės, o jų skaičius – mažiausia būtinas. Jeigu būtini papildomi apsilankymai, kiekvienam papildomas apsilankymui taikomas Reglamento 25 straipsnis (Reglamento 26 straipsnio 4 dalis). Nors Komisija teisingai nustatė, kad apie patikrinimą, dėl kurio kilo ginčas, ir apie nustatytą pažeidimą pareiškėjui nebuvo pranešta, tačiau ji iš esmės netinkamai vertino šių pažeidimų įtaką pareiškėjo teisių gynybai, t. y. pareiškėjas tam, kad būtų galėjęs veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą, turėjo būti informuotas apie nustatytą pažeidimą per tinkamą terminą. Praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, patikros vietoje – suartame lauke – joks nepriklausomas ekspertas jokių matavimų atlikti negali. Atsakovas tam, kad būtų pagrindas abejoti patikros vietoje rezultatais, reikalauja pareiškėjo pateikti tokius įrodymus, kurių dėl paties atsakovo padaryto pažeidimo pateikti neįmanoma. Tai reiškia, kad atsakovui nustatyto termino praleidimo neigiamos pasekmės nepagrįstai perkeliamos pareiškėjui. Ataskaita turėjo būti baigta rengti per mėnesį nuo patikros vietoje, o buvo baigta rengti praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, todėl, jeigu Ataskaita būtų buvus parengta nustatytu terminu (iki 2019 m. balandžio 4 d.), pareiškėjas būtų galėjęs veiksmingai ginti savo teises.

4.7. Komisijos ir atsakovo iš nuotraukų padarytos išvados, jog nuotraukose užfiksuotos mėšlo krūvelės, o ne šienainis, negali būti pripažintos teisingomis. Atsakovas, nurodydamas, kad nustatyti neatitikimai galėjo būti anuliuojami, jeigu būtų pateikta nepriklausomo eksperto išvada, parengta analizuojant Ataskaitą, vėl reikalauja pareiškėjo pateikti tokius įrodymus, kurių pateikti neįmanoma. Komisija sprendime nurodė, kad abejoti inspektorės išvada neturi pagrindo, nes pareiškėjo pateikta 2020 m. sausio 22 d. eksperto išvada yra daryta tik iš nuotraukų, o inspektorė laukuose išmėtytas krūveles apžiūrėjo, įvertino ir aprašė. Komisija netinkamai ištyrė minėtą eksperto išvadą, nes ekspertas jokios išvados iš nuotraukų nepadarė – priešingai, nurodė, jog iš nuotraukų nustatyti, ar tai yra mėšlas, ar silosuotų pašarų likučiai, yra neįmanoma, tokiam sprendimui priimti reikėtų ištirti šios masės mėginių pavyzdžius. Eksperto vertinimu, tinkamas nagrinėjamu atveju tyrimo metodas būtų mėginių pavyzdžių ištyrimas. Komisija padarė nepagrįstas išvadas pasitikėdama inspektorės užfiksuotomis nuotraukomis ir pasitikėdama jos padarytomis išvadomis. Komisija posėdyje neapklausė inspektorės, neprašė jos pateikti jokių paaiškinimų, nesidomėjo jos kvalifikacija ir patirtimi. Byloje yra tik duomenys apie inspektorės užfiksuotą pažeidimą, tačiau nėra jokių duomenų apie mėšlo krūvelių apžiūrą ir vertinimą.

4.8. Atsakovas Ataskaitos 1 priede nenurodė reikalavimo pažeidimo ploto (ha) ir reikalavimą atitinkančio ploto (ha). Nors Ataskaitos 1 priede yra skirta vieta nurodyti tik geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimo pažeidimo plotą (ha) ir GAAB reikalavimą atitinkantį plotą (ha), vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 2.7 papunkčiu, šis plotas nustatomas ir valdymo reikalavimo pažeidimo atveju: reikalavimų pažeidimo plotas – paramos paraiškoje privalo deklaruoti atskiro lauko, kuriame nustatytas bent vieno iš geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimas, ploto dalis. Inspektorė pažeidė reikalavimą nustatyti V.R.36.1 reikalavimo pažeidimo plotą. Todėl vien dėl šios priežasties yra pagrindas abejoti inspektorės kompetencija ir išvadų teisingumu.

4.9. Abejoti inspektorės kompetencija ir išvadų teisingumu reikėtų ir dėl kitų priežasčių. Inspektorė 2019 m. kovo 4 d. patikrinimo metu užfiksavo ne tik „daug mėšlo krūvelių“ lauke, bet ir „mėšlo krūvą“ KŽS Nr. 221522-4389 lauke Nr. 1, tačiau dėl minėto pažeidimo inspektorė nenustatė jokio valdymo reikalavimų pažeidimo, o tik nurodė, jog apie „mėšlo krūvą“ informavo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir RAAD). RAAD su pareiškėju dėl „mėšlo krūvos“ nesusisiekė. Be to, pareiškėjas neturi jokių duomenų apie tai, jog RAAD iš viso būtų atlikęs kokius nors veiksmus pagal inspektorės pranešimą. Todėl darytina išvada, kad arba inspektorė apie „mėšlo krūvą“ RAAD nepranešė arba, nors ir pranešė, atvykę ją apžiūrėti RAAD atstovai nenustatė jokio pažeidimo (krūva buvo ne mėšlo).

4.10. Pagal patvirtintą pareiškėjo 2019 m. bendrą skysto ir tiršto mėšlo tvarkymo planą, draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Pareiškėjo atstovas posėdžio metu parodė Komisijai ne tirštojo mėšlo rietuves, o tranšėjos (silosinės), kurioje yra laikomas šienainis, nuotraukas. Netinkama šėrimui šienainio masė buvo laikoma ne tik šalia tranšėjų (silosinių), bet ir kraunama į didelę krūvą, kurią inspektorė pavadino „mėšlo krūva“. Į rietuves yra dedamas ne šienainis, o panaudotas kraikas. Pateiktoje aerofotografinėje nuotraukoje matosi, kad rietuvės yra kitose vietose nei tranšėjos (silosinės). Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ne visas šienainis telpa tranšėjose (silosinėse), daug metų laiko šienainį ir laukuose. Atsakovas bylos Komisijoje nagrinėjimo metu vadovavosi ne tik pareiškėjui su Ataskaita pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas pažeidimas, bet ir kitomis patikros vietoje darytomis pažeidimo nuotraukomis, kurias pateikė tik su atsiliepimu į skundą. Ši aplinkybė patvirtina, kad su Ataskaita pateiktų pažeidimo nuotraukų atsakovui nepakako pagrįsti savo pozicijos ir kad atsakovas nuslėpė nuo pareiškėjo dalį turimos informacijos apie nustatytą pažeidimą. Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, po kiekvienos atliekamos patikros rengiama tikrinimo ataskaita, kad būtų galima susipažinti su išsamia informacija apie atliktas patikras (Reglamento 41 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 1 dalis, 53 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių ataskaitų atsakovas nerengė.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2019 m. birželio 9 d. pateikė Paraišką, kurioje deklaravo 2 359,48 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės ir žalinimo išmokos; 254,24 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą; 30 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama išmoka už pirmuosius hektarus. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005ir (EB) Nr. 485/2008, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotu reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Administravimo taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 3D-9 „Dėl 2015-2020 metų susietosios paramos už pienines karves administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis 2015–2020 metų susietos paramos už pienines karves administravimo taisyklėmis, patvirtintomis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3D-760 redakcija) patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika).

6.2. Pagal Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 9 d.) 4.5 papunktį, pareiškėjai privalo laikytis valdymo reikalavimų, numatytų Apraše, o už jų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika. Agentūra 2019 m. kovo 4 d.–2019 m. spalio 31 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad KŽS Nr. 224522-2966 lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 63,74 ha KUK (kukurūzai) plotas, buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ patvirtinto Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte nurodyto reikalavimo, draudžiančio mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra apie nustatytą neatitikimą paskelbta pagrindiniame Agentūros informavimo šaltinyje – informaciniame portale. Administravimo taisyklių 66.5, 72, 75.1, 75.11 papunkčiuose nustatyta, kad pagrindinis informavimo būdas apie pareiškėjo paraiškos administravimo eigą, vertinimo rezultatus yra portalas bei pareiškėjas laikomas informuotu apie nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie juos atsiradimo portale dienos (Administravimo taisyklių 73 p.). Vadovaujantis Administravimo taisyklių 75.1 papunkčiu, apie nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota paraiškoje pasirinktu būdu, elektroniniu paštu, Agentūros 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 61452, su kuriuo pateikta patikros ataskaitos Nr. 19-1004874562-D5-1 kopija kartu su 2019 m. kovo 4 d. padarytomis užfiksuoto pažeidimo nuotraukomis.

6.3. Agentūra 2019 m. lapkričio 19 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, kad jis nesutinka su patikros metu nustatytu pažeidimu bei prašo netaikyti sankcijų. Agentūra, išnagrinėjusi minėtą skundą, 2019 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. BR6-7575 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių (patvirtinančių) buvus nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar patenkančių į Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą pavyzdinį force majeure aplinkybių sąrašą, kurių negalima numatyti ir kontroliuoti ir dėl kurių sankcijos galėtų būti netaikomos.

6.4. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog Agentūros atsiųstas išsamus 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas nėra pasirašytas elektroniniu parašu – atsiųsta tik nuskanuota ranka pasirašyto dokumento kopija, nepatvirtinta nustatyta tvarka. Nėra aišku, kokį nustatytos tvarkos pažeidimą pareiškėjas turi omenyje, kokį galiojantį teisės aktą Agentūra pažeidė. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiama tik rezultatų visuma. Informaciniame pranešime turi būti nurodyta, kad informacija apie fizinių ir juridinių asmenų gautą paramą (pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, savivaldybė, pašto kodas, iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gautos paramos suma, finansuojamų priemonių pobūdis ir aprašymas) bus paskelbta viešai (nurodant laiką, kada informacija bus paskelbta) visuomenei informuoti, taip pat gali būti perduota Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos audito ir tyrimų institucijoms, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus. Agentūra 2019 m. lapkričio 29 d. priėmė Sprendimą ir šio sprendimo pagrindu parengė Sprendimo išrašą, kuriame nebuvo detalizuoti pažeidimai, o buvo pateikta tik rezultatų visuma. Pareiškėjas, gindamas savo galbūt pažeistas teises, minėtą Sprendimo išrašą apskundė Komisijai. Taip pat pateikė prašymą Agentūrai pateikti išsamų, argumentuotą sprendimą. Į šį prašymą Agentūra atsakė 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. BR6-678 „Dėl atsakymo į prašymą ir sprendimo pateikimo“ ir pareiškėjui Sprendimą išsiuntė. Priimdama Sprendimą, Agentūra jokių teisės aktų ar nustatytų tvarkų nepažeidė, priešingai, Sprendimas yra pasirašytas turinčio teisę jį pasirašyti asmens, patvirtintas antspaudu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 3 dalis).

6.5. Ataskaitoje (E dalis, eilės Nr. VR36.1 ir dalyje „Pastabos“) nurodytas pažeidimas buvo užfiksuotas nuotraukose, kuriose aiškiai matyti fiksuojami faktai, t. y. mėšlo krūvelės, kurios driekiasi per visą KŽS Nr. 224522-2966 lauko Nr. 4 plotį. Jeigu pažeidimas būtų tik dalyje lauko, inspektorė tą būtų pažymėjusi, tačiau inspektorė fiksavo, kad visame KŽS Nr. 224522-2966 lauke Nr. 4 yra nustatytas pažeidimas (daug mėšlo krūvelių). Be to, su Ataskaita pateiktose nuotraukose yra nurodomos koordinatės, fotografavimo laikas, pažeidimas, paraiškos numeris, pareiškėjo pavadinimas. Nuotraukos atliktos laikantis foto mastelinės fotografijos reikalavimų, t. y. jose matyti tolumoje esantys objektai (miškas, elektros stulpas), pažeidimas fiksuotas keliomis kryptimis, iš ko susidaro aiškus fotografuojamo daikto vaizdas. Be to, konstatuodama faktą, kad yra daug mėšlo krūvelių, inspektorė neprivalėjo jų susiskaičiuoti, pažeidimo konstatavimui tai neturėjo įtakos.

6.6. Nesutinka su skundo argumentu, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrą vietoje. Pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su Administravimo taisyklėmis (paraiškos III d. 1 p.), sutiko, jog Agentūra neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje (2019 m. Paraiškos III d. 11 p.). Administravimo taisyklių 105 punkte įtvirtinta, jog už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra. Be to, Reglamento 25 straipsnyje nustatyta, kad apie patikras vietoje gali būti nepranešta, jeigu tai pakenktų jų tikslui ar veiksmingumui. Agentūra Sprendimu taikė sankcijas pareiškėjui dėl KŽS Nr. 224522-2966 esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 63,74 ha KUK (kukurūzai) plotas, Aprašo 10 punkto reikalavimo nesilaikymo, t. y. minėtame lauke buvo paskleistas mėšlas. Būtent dėl mėšlo skleidimo KŽS Nr. 224522-2966 lauke Nr. 4 (daug mėšlo krūvelių) buvo taikytos sankcijos. Todėl nėra tikslinga aiškintis kitas aplinkybes (RAAD informavimo būdą, formą, laiką ir pan.), kurios nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

6.7. Prie Ataskaitos buvo pridėtos patikros metu darytos nuotraukos, t. y. KŽS Nr. 224522-2966 lauko Nr. 4, kuriame nustatytas pažeidimas užfiksuotas 2 nuotraukose, kuriose aiškiai matyti mėšlo krūvelės, kurios driekiasi per visą KŽS Nr. 224522-2966 lauko Nr. 4 plotą. Be to, prie nuotraukų yra nurodomos koordinatės, fotografavimo laikas, pažeidimas, 2019 m. Paraiškos numeris, pareiškėjo pavadinimas. Nuotraukos atliktos laikantis foto mastelinės fotografijos reikalavimų, t. y. jose matyti tolumoje esantys objektai (miškas, elektros stulpas), pažeidimas fiksuotas keliomis kryptimis, iš ko susidaro aiškus fotografuojamo daikto vaizdas. Pažeidimas buvo užfiksuotas tinkamai, nes ne nuotraukų skaičius patvirtina pažeidimą, o nuotraukose tuo metu užfiksuota buvusi reali situacija. Nors Ataskaitoje įdėtos tik 2 nuotraukos, tačiau jose aiškiai matyti mėšlo krūvelės, kurios driekiasi per visą KŽS Nr. 224522-2966 lauko Nr. 4 plotą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tetirvinai“ skundą patenkino – panaikino Komisijos 2020 m. vasario 7 d. sprendimą 21R-107(AG-29/04-2020), Agentūros 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. BR6-3721973 dalį, kuria pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankcijos, bei Agentūros 2019 m. gruodžio 4 d. atsakymą Nr. BR6-7575. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė:

8.1. Pareiškėjas Agentūrai pateikė 2019 m. birželio 9 d. Paraišką, kurioje iš viso deklaravo 146 KŽS, kurių bendras plotas yra 2 359,48 ha. Tarp deklaruotų laukų, eilės Nr. 50, yra KŽS Nr. 221522-4389 laukas Nr. 1, kurio 4,56 ha plote deklaruota KUK ir eilės Nr. 72 yra KŽS Nr. 224522-2966 laukas Nr. 2, kurio 63,74 ha plote deklaruota KUK.

8.2. Agentūra 2019 m. lapkričio 15 d. pranešimu Nr. 61452 pareiškėją informavo, kad, atlikus pateiktos paraiškos patikrą vietoje, buvo nustatyti deklaruotų duomenų neatitikimai, kurie pateikiami patikros vietoje (nuolatinės) patikros ataskaitos Nr. 19-1004874562-D5-1 kopijoje. Prie šio pranešimo pridėta Ataskaitos kopija. Atsakovo inspektorės parengtos Ataskaitos „Pastabose“ nurodyta, jog „2019-03-04;06;07;08 dienomis tikrinta V.R 36.1.; Lauke Nr. 1 KŽS 221522-4389 mėšlo krūva, informuota RAAD; Lauke Nr. 2 KŽS 224522-2966 nustatyta V.R. 36.1 pažeidimas (daug mėšlo krūvelių)“.

8.3. Agentūra priėmė 2019 m. lapkričio 29 d. Sprendimą (sprendimo išrašas), kuriame nurodė, jog, įvertinus pareiškėjo 2019 m. birželio 9 d. pateiktos Paraiškos deklaruotus duomenis, pareiškėjui skiriama 365 938,23 Eur dydžio galutinė paramos suma. Lentelės, kurioje pateikiamos išmokos ir sankcijos, 6–10 eilutėse nurodyta, kad pareiškėjui skirta 5 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo netyčinė sankcija šioms programoms: pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus – 7 473,34 Eur; išmokai už pirmuosius hektarus – 88,63 Eur; susietajai paramai už pienines karves – 4 911,88 Eur; susietajai paramai už baltyminių augalų auginimą – 775,86 Eur; žalinimo išmokai – 6 010,20 Eur. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. prašymu Agentūros prašė pateikti VAĮ nuostatas atitinkantį Agentūros Sprendimą. Agentūra 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. BR6-678 pateikė išsamų Sprendimą.

9. Teismas nurodė, kad su kompleksine parama susijusi kontrolės sistema ir administracinės nuobaudos yra reglamentuojama Reglamento V antraštinėje dalyje. Reglamento 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos patikros atliekamos per 1 (vieną) apsilankymą. Jos apima reikalavimą ir standartų patikrinimą, kurį galima atlikti per tą apsilankymą. Tų patikrų tikslas – nustatyti galimus tų reikalavimų ir standartų nesilaikymo atvejus, taip pat nustatyti, ką reikėtų tikrinti toliau. Reglamento 72 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad po kiekvienos atliekamos patikros vietoje kompetentinga institucija rengia tikrinimo ataskaitą. Apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus gavėjui pranešama per 3 mėnesius nuo patikros vietoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių, nustatančių šios programos priemonių bendrą administravimo tvarką, 4.17 papunkčiu, patikra vietoje – tai Agentūros darbuotojų atliekamas pareiškėjo ar paramos gavėjo paramos paraiškoje, paramos sutartyje, mokėjimo prašyme ir kt. pateiktų duomenų, dokumentų, investicijų ir veiklų patikrinimas projekto įgyvendinimo vietoje. Pagal šių Administravimo taisyklių 165 punktą, po kiekvienos patikros vietoje ir ex post (po fakto) patikros rengiama patikros vietoje ataskaita, kuria suteikiama galimybė peržiūrėti išsamius atliktų patikrų vietoje duomenis. Ex post patikrinimus atlieka tie Agentūros darbuotojai, kurie nedalyvavo vykdant atitinkamo projekto patikrinimus iki paramos lėšų išmokėjimo paramos gavėjui (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. metų programos administravimo taisyklių 166 p.).

10. Teismas pažymėjo, kad, nors Ataskaitos „Pastabose“ ir atsiliepime nurodyta, be to ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyriaus specialistė D. R. patvirtino, kad pareiškėjas buvo tikrinamas 4 kartus, t. y. 2019 m. kovo 4, 6, 7 ir 8 d., tačiau atsakovas, pažeisdamas Reglamento 72 straipsnio 1 ir 3 dalis, įpareigojančias po kiekvienos atliekamos patikros vietoje Agentūrą rengti tikrinimo ataskaitą, tokių ataskaitų po kiekvieno pareiškėjo patikrinimo nerengė. Teismas darė išvadą, kad 2019 m. kovo 4, 6, 7 ir 8 d. nustatyti duomenys nėra oficialiai patvirtinti, jais remtis, nustatant galimus pareiškėjo deklaruotų laukų pažeidimus, nėra pagrindo.

11. Teismas akcentavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjui per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo buvo pranešta apie pažeidimą. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo agronomas H. K. apie 2019 m. kovo 4 d. (pirmą patikros dieną) užfiksuotą pažeidimą buvo informuotas tik 2019 m. spalio 17 d. vykdytos patikros metu parodžius jam nuotraukas, kurias jis iš karto įvertinęs Agentūros specialistei nurodė, kad nuotraukose yra užfiksuotos ne mėšlo, o šienainio krūvelės. Teismas darė išvadą, kad atsakovas apie padarytą pažeidimą pranešdamas pareiškėjui po 7 mėn. nuo jo užfiksavimo momento, kai pareiškėjas nebeturėjo objektyvių galimybių atlikti ginčo medžiagos analizę ar kitais būdais gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, pažeidė pareiškėjo teisės į gynybą principą ir asmens teisę būti išklausytam.

12. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekano 2020 m. sausio 22 d. išvada patvirtina, jog pagal pateiktas nuotraukas yra neįmanoma įvertinti laukuose buvusios medžiagos ir nustatyti, ar tai mėšlas, ar silosuotų pašarų likučiai. Minėtoje išvadoje nekonstatuota, kokia tai buvo konsistencija. Tuo tarpu, nors Agentūros specialistė teisme patvirtino, jog minėtos ginčo lauke buvusios krūvelės buvo būtent mėšlo krūvelės, tačiau jokių konkrečių duomenų, pagal kokius požymius ji padarė tokias išvadas, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti. Byloje nepateikta duomenų, kokiais kriterijais remiantis ji sprendė, kad patikros metu ginčo lauke buvo būtent mėšlo krūvelės. Be to, Agentūros specialistės parengtoje Ataskaitoje iš viso nėra duomenų, jog minėta specialistė ginčo objektą būtų apžiūrėjusi ir vertinusi bei pagal kokius nors konkrečius požymius aprašiusi (tik jį pavadinusi mėšlu). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nors Ataskaitos pastabose pažymėta, kad „2019 m. kovo 4, 6, 7, 8 dienomis tikrinta V.R. 36.1 KŽS221522-4389 lauke Nr. 1 mėšlo krūva, informuota RAAD“, tačiau iš į bylą pateikto Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. atsakymo Nr. BR6 į pareiškėjo prašymą matyti, kad joks oficialus Agentūros raštas dėl 2019 m. kovo 4–8 d. patikros vietoje metu rasto pažeidimo, t. y. mėšlo krūvos, nebuvo išsiųstas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentui (RAAD). Šios nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad byloje nepakanka atsakovo poziciją pagrindžiančių duomenų, panaikinančių bet kokias abejones, jog ginčo lauke buvo rastos būtent mėšlo krūvelės.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad skundžiamas Agentūros Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis grindžiamas Ataskaita, kurioje užfiksuoti duomenys yra neobjektyvūs, nėra patikimų duomenų, jog ginčo lauke rastos krūvelės buvo mėšlo krūvelės, nėra 2019 m. kovo 4, 6, 7, 8 d. patikrinimų vietoje ataskaitų. Tokius ginčijamo Sprendimo trūkumus teismas laikė esminiais ir sudarančiais savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimą.

14. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas ir Agentūros Sprendimo dalis, kuria pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankcijos, bei Agentūros atsakymas tarpusavyje yra betarpiškai susiję, be kita ko, grindžiami iš esmės ta pačia argumentacija apie esą pareiškėjo padarytą pažeidimą, todėl, naikinant Komisijos sprendimą, kartu naikinami ir Agentūros Sprendimo dalis, kuria pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo netyčinės sankcijos, bei Agentūros atsakymas.

III. 15. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą Nr. eI3-2774-983/2020 sustabdyti ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo dėl Reglamento 72 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, suformuojant apeliaciniame skunde pateiktus klausimus arba suformuoti klausimus taip, kaip teismas matytų esant tinkama; jeigu teismas nuspręstų nesikreipti į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, atsakovas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Komisijos sprendimą.

16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Tikrintoja pagal patikros pobūdį CC privalėjo patikrinti visus 2019 m. Paraiškoje pareiškėjo deklaruotus plotus, jų iš viso pareiškėjas deklaruoja 2 359,48 ha, 146 laukus įvairiose savivaldybėse, ne tik Pasvalio. Taigi yra suprantama ir logiškai paaiškinama, jog 2019 m. pavasarį tikrintojai prireikė 4 dienų, t. y. kovo 4 d., kovo 6 d., kovo 7 d. ir kovo 8 d., kad visuose deklaruotuose laukuose būtų patikrintas VR10 reikalavimas. VR10 pažeidimas buvo nustatytas tik viename iš laukų, t. y. KŽS Nr. 224522-2966 esančiame lauke Nr. 4, kuriame 2018 m. deklaruotas 63,74 ha KUK (kukurūzai) plotas. Visuose kituose pareiškėjo deklaruotuose laukuose 2019 m. pavasarį VR10 pažeidimas nebuvo fiksuotas. Todėl negalima sutikti su teismo pozicija, jog 2019 m. pavasarį atliktos patikros buvo atskiros, savarankiškos patikros, po kurių NMA kiltų pareiga užpildyti ir pareiškėjui išsiųsti patikros vietoje ataskaitas, kadangi tai buvo kelias dienas trukęs VR10 reikalavimo tikrinimas. Juo labiau, kad likusių apsilankymų metu (kovo 6 d., kovo 7 d., kovo 8 d. jokių pažeidimų nerasta). Todėl Ataskaitos skyriuje „Pastabos“ ir buvo nurodyta, kad „2019-03-04;06;07;08 dienomis tikrinta V. R 36.1.“, tačiau teismas į šiuos paminėtus aspektus neįsigilino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

16.2. NMA laikosi pozicijos, kad apie patikrų rezultatus, jeigu yra nustatomi pažeidimai, pareiškėjams pranešama tik užbaigus patikrą, laikantis Reglamento nuostatų, t. y. patikros vietoje ataskaita yra išsiunčiama, atsakius į visus patikros vietoje ataskaitos klausimus ir visus reikiamus įsipareigojimus patikrinus. CC patikros turi savo specifiką dar ir dėl to, kad dalis įsipareigojimų, tokių kaip geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai pvz. dėl auginamų žemės ūkio augalų ariamojoje žemėje ar juodojo pūdymo įdirbimo, gali būti tikrinami tik augalų vegetacijos laikotarpiu arba iš karto po jo, o kiti reikalavimai, pvz. mėšlo neskleidimas draudžiamuoju laikotarpiu, gali būti patikrinami tik šaltuoju metų laiku, todėl CC patikrų atlikimo laikotarpis užsitęsia tam tikrą laiko tarpą, tačiau tai vis tiek yra ta pati viena CC patikra, o ne atskiros patikros, po kurių NMA, anot pirmosios instancijos teismo, turėtų pildyti ir siųsti atskiras patikros vietoje ataskaitas. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes ir sistemiškai neįvertino CC patikros, nepagrįstai ją išskaidė į kelias atskiras dalis. Šiuos NMA argumentus patvirtina ir Reglamento V dalies nuostatos, skirtos apžvelgti su kompleksine parama susijusią kontrolės sistemą, o tiksliau – Reglamento 25 straipsnis, 26 straipsnio 4 dalis, 66 straipsnis. Teisės akto leidėjas aiškiai atriboja dvi sąvokas – CC patikra vietoje ir vėlesni papildomi apsilankymai, todėl jos negali būti tapatinamos. Šių aspektų pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir neįsigilino į CC patikrų vietoje specifiką, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

16.3. Teismas neteisingai nurodo, kad neva NMA privalėjo pareiškėjui per 3 mėn. nuo pažeidimo padarymo pranešti apie pažeidimą, kadangi tokių teisinių nuostatų dėl pranešimo apie pažeidimą nuo pažeidimo padarymo per 3 mėn. Reglamente nėra pateikta, todėl teismas iš NMA negali reikalauti daugiau negu situacijas reglamentuoja konkretūs teisės aktai. NMA nėra žinoma ir NMA nenustatinėja pareiškėjų daromų pažeidimų konkretaus momento, kadangi tai padaryti būtų neįmanoma. Be to, fiksuojant VR10 pažeidimą, užtenka nustatyti faktą, kad draudžiamuoju laiku, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. laukuose buvo skleistas mėšlas ir (ar) srutos. Šiuo tikslu NMA ir atlieka patikras vietoje žiemos metu bei ankstyvą pavasarį, t. y. tik tam tikru laikotarpiu, kaip tą nustato Aprašas. Teismas, pasisakydamas apie pranešimo dėl pažeidimo terminus, remdamasis Reglamento 72 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, padarė klaidingas išvadas, todėl toks sprendimas turėtų būti panaikinamas.

16.4. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir pažymi, kad NMA ne kartą savo pasisakymų pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ginčą metu akcentavo, jog pareiškėjas, kaip ir visi kiti pareiškėjai, gavę patikros vietoje ataskaitą, per 15 darbo dienų dėl jos gali pateikti skundą NMA direktoriui. Pateikus įrodymų dėl netinkamai, nepagrįstai fiksuotų pažeidimų ar dėl egzistavusių force majeure aplinkybių, patikros vietoje rezultatai panaikinami. Taigi ir patys pareiškėjai taip pat turi būti aktyvūs, gindami savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas teise būti išklausytam prieš priimant sprendimą, pasinaudojo, 2019 m. lapkričio 14 d. pateikdamas skundą dėl patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų. NMA minėtą pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. atsakymą Nr. BR6-7575 „Dėl atsakymo į prašymą“. Skundas nebuvo patenkintas, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius ar force majeure aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas taip pat pasinaudojo teise į gynybą, apskųsdamas Sprendimą, kuris buvo paremtas NMA patikros vietoje rezultatais.

16.5. Pirmosios instancijos teismas buvo subjektyvus ir nepagrįstai NMA tikrintojos fiksuotus pažeidimus vertino kaip neturinčius jokios įrodomosios galios. NMA tikrintoja ir liudydama teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai nekilo abejonių dėl ginčo lauke esančios medžiagos, bei dar kartą patvirtino, kad ten buvo tikrai mėšlas. Teismas tinkamai neįvertino ataskaitos ir NMA tikrintojos liudijimo teisme. Pareiškėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl tikėti vien jo žodiniais paaiškinimais, nesant tai pagrindžiančių dokumentų, negalima. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo lauke mažomis krūvelėmis laikė netinkamą naudoti šienainį, ar kaip vėliau teigė, silosą. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi suinteresuotos šalies darbuotojo liudijimu ir pasisakymais, visiškai neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 ir 4 dalis.

16.6. NMA teismo posėdžio metu paaiškino, kad informacija apie pareiškėjo KŽS Nr. 221522-4389 esančiame lauke Nr. 1 aptiktą mėšlo krūvą Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos aplinkos ministerijos (anksčiau buvo RAAD) buvo perduota per jos oficialų internetinį tinklalapį anonimiškai, nurodant minėto lauko koordinates, o oficialus raštas iš tikrųjų nebuvo siųstas šiai institucijai. Tačiau informacijos pateikimo forma neturėtų daryti įtakos, sprendžiant mėšlo buvimo ginčo lauke klausimą. Teismas NMA 2020 m. gegužės 19 d. rašte Nr. BR6-2974 „Dėl atsakymo į prašymą“ pateiktą informaciją vertino kaip patikros rezultatų trūkumą, abejones dėl nustatyto VR10 pažeidimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad VR10 pažeidimas buvo fiksuotas ne KŽS Nr. 221522-4389 esančiame lauke Nr. 1, o KŽS Nr. 224522-2966 esančiame lauke Nr. 4 (ginčo lauke), todėl yra nesuprantama, kuo ši faktinė aplinkybė (oficialaus rašto neišsiuntimas) galėjo daryti įtaką VR10 pažeidimo fiksavimo teisėtumui ginčo lauke, juo labiau, kad mėšlo krūva, apie kurią NMA pateikė informaciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos aplinkos ministerijos, buvo fiksuota visai kitame, ne ginčo lauke. NMA nuomone, oficialaus rašto neišsiuntimas, kai tokios pareigos NMA nenustato nei vienas galiojantis teisės aktas, neįrodo, kad ginčo lauke buvo paskleistos ne mėšlo krūvelės.

16.7. Dėl kreipimosi į ESTT prejudicinio sprendimo atsakovas nurodo, kad, atsižvelgus į šios administracinės bylos specifines aplinkybes, kurios neleidžia kilusių klausimų išspręsti savarankiškai atsižvelgiant į grėsmę nukrypti nuo vienodo Europos Sąjungos teisės taikymo bei taikytiną teisę, t. y. Reglamento nuostatas, siekiant tinkamai išnagrinėti teisinį ginčą, yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl Reglamento nuostatų išaiškinimo ir taikymo. ESTT turėtų ir galėtų pateikti nuomonę dėl Reglamento 72 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo kitų Reglamento straipsnių, tokių kaip 26 straipsnio 4 dalies, 66 straipsnio kontekste, t. y. ar po kiekvieno apsilankymo pas pareiškėją / paramos gavėją, atliekant kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, kai yra nustatomi pažeidimai, institucija turi jam per 3 mėn. išsiųsti patikros vietoje ataskaitą, nors yra žinoma, kad ateityje, taip pačiais kalendoriniais metais esant tam tikram laikotarpiui, pas tą patį pareiškėją / paramos gavėją bus atlikti papildomi apsilankymai, tikslu užbaigti kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje? Ar vis dėlto, pareiškėjas / paramos gavėjas informuojamas apie nustatytus pažeidimus, po to, kai pilnai užbaigiami tikrinti visi kompleksinės paramos reikalavimai, patikros vietoje ataskaitą išsiunčiant nepažeidus 3 mėn. termino patikros vietoje ataskaitai išsiųsti.

16.8. Pareiškėjas UAB „Tetirvinai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių bus.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

17.1. NMA 2019 m. kovo 4 d. patikros vietoje metu nustačiusi Aprašo 10 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą ir 2019 m. kovo 8 d. užbaigusi šio reikalavimo laikymosi patikras vietoje, turėjo nustatytais terminais parengti patikros vietoje ataskaitą ir informuoti pareiškėją apie pažeidimą (Reglamento 71 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakovas apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus pareiškėjui turėjo pranešti per 3 mėnesius nuo patikros vietoje dienos. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjui per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo buvo pranešta apie pažeidimą. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo agronomas H. K. apie 2019 m. kovo 4 d. (pirmą patikros dieną) užfiksuotą pažeidimą buvo informuotas tik 2019 m. spalio 17 d. vykdytos patikros metu parodžius jam nuotraukas.

17.2. Dėl pareiškėjo teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs ir neatitinka byloje susiklosčiusios situacijos. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo išklausytas prieš taikant sankcijas, atitinkamai negalėjo ir veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą. Tai, kad asmuo gali ginčyti sprendimą teisme, nepaneigia viešojo administravimo subjekto pareigos laikytis teisės principų ir nepažeisti asmens procesinių teisių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-602/2019). Tam, kad būtų galėjęs veiksmingai pasinaudoti savo teise į teisinę gynybą, pareiškėjas turėjo būti informuotas apie nustatytą neatitikimą per protingą terminą. Praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po patikros vietoje suartame lauke joks nepriklausomas ekspertas jokių matavimų atlikti nebegali. Tai patvirtino ir byloje pateikta eksperto išvada. Atsižvelgiant į tai, kad jokių minėtą eksperto išvadą paneigiančių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti šia eksperto išvada.

17.3. Priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjas pateikė į bylą visus galimus, nors ir netiesioginius, įrodymus – 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Tetirvinai“ žemės ūkio produkcijos (šienainio) pajamavimo žiniaraštį; 2019 m. UAB „Tetirvinai“ bendrą skysto ir tiršto mėšlo tvarkymo planą; UAB „Tetirvinai“ tranšėjos / silosinės nuotrauką; UAB „Tetirvinai“ tranšėjos / silosinės nuotrauką; UAB „Tetirvinai“ rietuvių ir tranšėjų / silosinių aerofotografinę nuotrauką, dėl kurių atsakovas atsiliepime nepasisakė. Teismas betarpiškai išklausė tiek inspektorės, tiek agronomo liudijimus teismo posėdyje ir sprendime išsamiai motyvavo jų vertinimą. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo atmesti agronomo parodymus (pvz., dėl jų prieštaringumo, neaiškumo ir pan.) ir vadovautis tik inspektorės parodymais (kuri taip pat gali būti laikoma suinteresuota, nes yra atsakovo darbuotoja). Nors, atsakovo teigimu, teismas neva pirmenybę suteikė suinteresuotos šalies teiginiams (kokiems konkrečiai nenurodo), o ne rašytiniams įrodymams, iš teismo sprendimo motyvų yra aišku, kad teismas atsižvelgė į rašytinius įrodymus – visų pirma, nepriklausomo eksperto išvadą, kurios nepaneigia jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

17.4. Dėl nereikalingo kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo užsitęstų bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka. Reglamento 72 straipsnio 3 dalies 1 pastraipoje yra reglamentuojamas pranešimo gavėjui apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus terminas –3 mėnesiai nuo patikros vietoje dienos. Tiek Komisija, tiek teismas nustatė, kad atsakovas šį terminą pažeidė ir nekilo jokio neaiškumo. Atsakovas neskundė Komisijos sprendimo ir apeliaciniu skundu prašo jį palikti galioti. Atsiliepime į skundą, kuris buvo grindžiamas ir šio termino pažeidimu, atsakovas dėl termino pažeidimo nepasisakė ir nenurodė jokio kito Reglamento 72 straipsnio 3 dalies aiškinimo. Iš pateiktų klausimų ESTT matyti, kad atsakovas sutapatina patikros vietoje ataskaitos išsiuntimo pareiškėjui terminą su pranešimo jam apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus terminu. Tačiau Reglamento 72 straipsnyje iš viso nėra reglamentuojamas patikros vietoje ataskaitos išsiuntimo pareiškėjui terminas. Atsakovo pateikti klausimai atmestini ir tuo pagrindu, kad yra nesusiję su byloje susiklosčiusia situacija ir grindžiami prielaidomis (pvz., kad yra žinoma, jog ateityje, tais pačiais kalendoriniais metais esant tam tikram laikotarpiui, pas tą patį pareiškėją / paramos gavėją bus atlikti papildomi apsilankymai, tikslu užbaigti kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui apie nustatytą pažeidimą nebuvo pranešta daugiau nei 7 mėnesius nuo patikrinimo vietoje dienos, nors visą šį laiką jokia patikra vietoje (kuri reiškia fizinį patikrinimą nuvykus pas pareiškėją) nebuvo vykdoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterpto mėšlo.

19. Būtent nutarties 18 punkte išdėstytos nuostatos nesilaikymas, t. y. KŽS 2019 m. kovo 4 d. fiksuotas, kaip tvirtinama atsakovo, mėšlas ir suponavo skundžiamo Sprendimo dalies priėmimą.

20. Tikrinamoje administracinėje byloje iš esmės disputas kilo labiau dėl faktinės aplinkybės nei dėl teisinio kvalifikavimo. Agentūra savo poziciją grindė nuotraukomis, inspektorės atlikta patikra vietoje (žr. nutarties 6.5 p.), o pareiškėjas teigė, jog tai buvo šienainis, be to, nurodo neturėjęs galimybės pateikti papildomų įrodymų, nes buvo informuotas per vėlai (žr. nutarties 4.1–4.2 p.).

21. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

22. Akcentuotina, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklės suponuoja, jog kiekviena bylos šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas dėl NMA priimtų sprendimų skirti sankcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019; 2021 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-643-815/2021).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo padarytą pažeidimą įrodinėjo NMA tikrintojos padarytomis nuotraukomis, taip pat pastarosios parodymais apie aplinkybės, nustatytas atliekant patikrą.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus bei vertintus įrodymus, daro išvadą, kad NMA pozicija nebuvo pakankamai pagrįsta. Visų pirma, prie bylos pridėtos nuotraukos neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad jose fiksuotas būtent mėšlas, o ne šienainio atliekos. NMA darbuotoja, atlikusi patikrą ir apklausta liudytoja, pirmosios instancijos teismo posėdyje davė gana abstrakčius parodymus dėl ginčo aplinkybės. Buvo dėstoma, jog rastos mėšlo krūvos, tačiau neatskleista, kodėl jos pripažintos būtent mėšlo krūvomis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju UAB „Tetirvinai“ dirbantis agronomas aiškiai apibūdino, kodėl nuotraukose fiksuotos krūvos negali būti laikomos mėšlo krūvomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šio asmens parodymais, nes jie buvo išsamūs ir iš esmės atspindintys tai, kas buvo nufotografuota patikros metu – šienainio atliekos, o ne tręšiamoji medžiaga (mėšlas). Parodymai buvo pateikti žemės ūkio srities atstovo, nuoseklūs, aiškūs bei logiški, kuriais pagrįstai ir buvo pasiremta, tenkinant skundą.

25. Taigi, įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog patikros vietoje ataskaitoje užfiksuoti duomenys buvo nepagrįsti, teisinga. Byloje pagrįstai nustatyta, jog buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

26. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

27. Kadangi įrodymų nepakako, negalėjo būti priimtas ir Sprendimas.

28. Be kita ko, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Reglamento 25 straipsnyje (Pranešimas apie patikras vietoje), kurį pareiškėjas nurodo buvus pažeistą (žr. nutarties 4.5 p.), buvo numatyta, kad apie patikras vietoje gali būti pranešama, jei tai nekenkia jų tikslui ar veiksmingumui. Pranešama griežtai laikantis trumpiausio būtino laikotarpio, kuris neviršija 14 dienų. Tačiau apie patikras vietoje, atliekamas pagalbos už gyvulius paraiškų arba mokėjimo prašymų pagal su gyvuliais susijusios paramos priemonių arba įsipareigojimų, apie kuriuos pranešta pagal 14 a straipsnio 5 dalį, atveju pranešama ne vėliau kaip prieš 48 valandas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Be to, jeigu su kompleksine parama susijusiems aktams ir standartams taikytinuose teisės aktuose nustatyta, kad patikra vietoje turi būti atliekama iš anksto nepranešus, tos taisyklės taikomos ir su kompleksine parama susijusioms patikroms vietoje.

29. Reglamento 72 straipsnyje, kuris teigiama taip pat buvo Agentūros pažeistas, buvo pasisakyta, jog apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus gavėjui pranešama per tris mėnesius nuo patikros vietoje dienos. Kai atliekamos patikros vykdant stebėseną pagal 70 a straipsnį, gavėjas informuojamas apie bet kokį nustatytą reikalavimų nesilaikymą per tris mėnesius nuo tam gavėjui suteikto laikotarpio, per kurį jis turi imtis spręsti problemą arba ištaisyti padėtį pagal 70 a straipsnio 1 dalies d punktą, pabaigos.

30. Nutarties 28 ir 29 punktuose išdėstytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Agentūra be teisės atlikti patikras vietoje turi ir pareigas – pranešti apie patikras, pranešti apie nustatytus reikalavimų nesilaikymo atvejus.

31. Gautoje patikrinti administracinėje byloje, atsižvelgiant į ginčo faktinę aplinkybę, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo būti paisoma ne tik ką tik nurodytų nuostatų, bet ir vadovaujamasi gero viešojo administravimo principu, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Aptariamu atveju, turint omenyje ginčo aplinkybės specifiką ir siekiant suteikti galimybę pareiškėjui tinkamai apsiginti, apie Sprendime nustatytą pažeidimą NMA pareiškėją galėjo ir turėjo informuoti, kiek įmanoma operatyviau.

32. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Atmetamas ir apelianto prašymas dėl kreipimosi į ESTT, kadangi, kaip jau buvo minėta, visų pirma, kilo fakto klausimas, kurio konstatavimas pareiškėjo naudai paneigia teisinį poreikį svarstyti klausimą dėl kreipimosi į ESTT.

34. Kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjas nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė