ea75a0c6-ef75-482b-8e9e-d0807648620d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1343-1099/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25461-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; (S) 3.1.7.6.; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. M. ir jos atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovės N. M. atstovei advokatei Mildai Å mitaitei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. M. ieÅ¡kinį atsakovei N. M. dėl per arti pastatyto sodo namo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimo egzistavimo atsakovei atlikus Å«kio pastato rekonstrukcijÄ ir pastačius sodo namÄ galimai nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos.

II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovė G. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) įpareigoti atsakovę N. M. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos/griovimo darbus, kad pastatas – sodo namas, atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus;

2) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdžio metu) ieÅ¡kovė ir jos atstovas patikslino (konkretizavo) reikalavimÄ ir suformulavo jį taip – įpareigoti atsakovę N. M. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Å«kio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos/griovimo darbus, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas 3 m atstumas nuo sodo namo ir Å«kio pastato iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo.

4. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodo, kad ieÅ¡kovė žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 1994 m. spalio 18 d.; iki to žemės sklypas priklausė ieÅ¡kovės tėvams. AiÅ¡kina, kad atsakovei N. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), kuris ribojasi su ieÅ¡kovei priklausančiu nurodytu žemės sklypu. Pažymi, kad atsakovė ginčo žemės sklypo savininke tapo 2010 m. sausio 15 d., minėtÄ Å¾emės sklypÄ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijusi iÅ¡ L. R. ir A. G..

5. Teigia, kad atsakovei priklausančiame ginčo žemės sklype buvo atlikti pastato – sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – sodo namas) rekonstravimo darbai, po kurių, anot ieÅ¡kovės, buvo klaidingai atlikti Å¡io pastato kadastriniai matavimai pagal bylÄ Nr. 1/12095, siekiant iÅ¡vengti problemų dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. IeÅ¡kovės vertinimu, sodo namo bendras plotas faktiÅ¡kai yra didesnis nei nurodyta kadastrinių matavimų byloje.

6. IeÅ¡kovė pažymi, kad kadastrinių matavimų byloje nurodytas bendras sodo namo plotas 79,85 kv. m; teigia, jog į šį plotÄ Ä¯traukti patalpų pastogės plotas ir dalis patalpų ploto pirmame aukÅ¡te, tačiau sodo namo kadastrinių matavimų byloje neįtrauktas objektas, pažymėtas Nr. 1I1ž, kurio užstatymo plotas – 8 kv. m, kuris nurodytas kaip Å«kio pastatas. Nurodo, kad Å«kio pastatas pastatytas prie sodo namo ir kadastrinių matavimų byloje esančiame pirmojo aukÅ¡to plane padaryta durų pločio ertmė, kuri jungia minėtÄ pastatÄ ir visÄ likusį statinį.

Taigi, ieÅ¡kovės teigimu, Å¡is Å«kio pastatas turėjo bÅ«ti įtrauktas į kadastrinių matavimų bylos bendrÄ jį plotÄ , nes tai priblokuotas Å«kio statinys prie sodo namo, turintis tiesioginį ryšį su visu pastatu, o tai laikoma namo priestatu pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 69.2 punktÄ . Be to, pažymi, kad pro šį Å«kio pastatÄ galima pakliÅ«ti į visas sodo namo patalpas, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, nurodytas Å«kio pastatas faktiÅ¡kai naudojamas kaip tambÅ«ras.

Ieškovė, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, nurodo, kad viso sodo namo bendrasis plotas yra kur kas didesnis negu 79,85 kv. m, todėl kadastrinių matavimų byla atlikta neteisingai, nesilaikant Taisyklių reikalavimų. Papildomai pažymi, kad kadangi sodo namas pastatytas per arti ieškovės sklypo, sodo namas negali būti laikomas nesudėtingu statiniu, nes sodo namo bendrasis plotas viršija 80 kv. m.

7. Anot ieškovės, aplinkybę, kad sodo namo plotas yra gerokai didesnis, nei nurodyta pastato kadastrinių matavimų byloje, patvirtina ir tai, jog pastato faktiniai duomenys sudaro:

1) pastato ilgį sudaro 16,5 plytelės, kurios kiekvienos ilgis yra 60 cm, todėl bendras ilgis sudaro (16,5 plytelių x 0,60 m) 9,9 m; 2) pastato plotį sudaro 8,5 plytelės, kurios kiekvienos ilgis yra 60 cm, todėl bendras plotis sudaro (8,5 plytelių x 0,60 m) 5,1 m. Be to, teigia, kad tarp plytelių yra tinko sluoksnis, dėl kurio pastato ilgis ir plotis dar padidėja.

8. Pažymi, kad pastato kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog pastato ilgis – 9,81 m, o plotis – 5,08 m, tačiau iÅ¡ aukščiau apraÅ¡ytų faktinių pastato duomenų akivaizdu, kad jo ilgis ir plotis yra didesni. AiÅ¡kina, kad sodo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti nežymiai sumažinant jo matmenis, jog pastato bendras plotas nevirÅ¡ytų 80 kv. m, iki kurio laikoma, kad pastatas yra nesudėtingas statinys ir jo statybai bei rekonstrukcijai taikoma supaprastinta tvarka; jeigu bÅ«tų pripažinta, kad pastato bendras plotas virÅ¡ija 80 kv. m, rekonstrukcijos darbams bÅ«tų buvęs reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas.

9. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovės tėvas J. M. susitarė su tuometiniu ginčo žemės sklypo savininku A. G., jog jų namas laikinai pastatytas 2 m atstumu iki ieÅ¡kovės sklypo ribos, o ne 3 m, tačiau jie susitarė, kad vėliau Å¡is atstumas bus pakoreguotas iki tinkamos ribos, t. y. kai bus statomas naujas namas, atstumas bus padidintas vienu metru (iki 3 m). Taigi, pažymi, kad ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, jog kaimynams statant naujÄ namÄ , jie privalės pasitraukti nuo ribos, nes kitaip namas negalėjo bÅ«ti priduotas, nebent bÅ«tų buvęs ieÅ¡kovės sutikimas, tačiau tokio sutikimo nebuvo.

10. Anot ieškovės, po sodo namo rekonstrukcijos darbų atstumas iki ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sumažėjo dar labiau, t. y. mažiau nei iki 2 metrų. Nurodo, kad pastato rekonstrukcijos darbai, kuriais pažeidžiamas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas 3 metrų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos, su ieškove nebuvo derinami, ieškovė niekada nebuvo išreiškusi sutikimo tokiems darbams atlikti, todėl arčiau pastatytas pastatas (jo dalis) turėtų būti šalinami.

11. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad praleido 1 metų senaties terminÄ kreiptis su pretenzija dėl pastato, pastatyto arčiau negu 3 m iki kaimyninio sklypo ribos, nes ieÅ¡kovė buvo pasikreipusi ir į atsakovę, ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekcijÄ , taip pat kitus vieÅ¡ojo administravimo subjektus, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi ir niekas nieko konkretaus neatsakydavo.

12. IeÅ¡kovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju reiÅ¡kiami reikalavimai susiję su tuo, jog atsakovei priklausantis Å«kio pastatas ir sodo namas pastatyti (rekonstruoti) mažesniu nei 3 m atstumu iki ieÅ¡kovės sklypo ribos; ieÅ¡kovė dėl to leidimo nėra davusi, todėl Å¡ių pastatų dalys, kurios yra faktiÅ¡kai mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos, turi bÅ«ti paÅ¡alintos. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės tėvas ir vėliau ieÅ¡kovė seniau buvo sutarę/leidę ankstesniems ginčo žemės sklypo savininkams, jog jų sodo namas bÅ«tų pastatytas arčiau nei 3 m atstumu, tačiau statant nuolatinį namÄ Å¡is atstumas turėjo bÅ«ti pakoreguotas, t. y. padidintas iki nustatyto 3 m atstumo.

Teigė, kad buvo bandyta tartis su atsakove dėl minėto atstumo, dėl kitų galimybių (t. y. perkelti sklypų ribas ir pan.), tačiau atsakovė nebuvo linkusi tartis; be to, po rekonstrukcijos darbų nurodytas atstumas dar labiau sumažėjo ir šiuo metu nesiekia nei 2 m; anot ieškovės, pastatų apšiltinamasis sluoksnis negali sudaryti tokio pločio, kokiu sumažėjo nurodytas atstumas. Nurodė, kad ieškovė niekada nedavė atsakovei jokio leidimo/sutikimo dėl statybų/rekonstravimo darbų.

AiÅ¡kino, kad atsakovės nurodomas Å«kio pastatas faktiÅ¡kai yra sodo namo dalis, pastatytas iÅ¡ tų pačių medžiagų, funkciÅ¡kai susijęs su sodo namu, todėl laikytinas sodo namo priestatu (kuris faktiÅ¡kai pastatytas vėliau) ir turi bÅ«ti įtraukiamas į bendrÄ sodo namo plotÄ ; tokiu atveju, anot ieÅ¡kovės, sodo namo (kartu su minėtu Å«kio pastatu) plotas virÅ¡ytų 80 kv. m ir tokiam pastatui turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas statybos leidimas. Pažymėjo, kad atsakovei priklausantys ginčo statiniai užgožia ieÅ¡kovės sklype augančius augalus, lietaus nutekėjimas nuo atsakovės statinių padarytas į ieÅ¡kovės sklypÄ , todėl ieÅ¡kovės teisės neabejotinai pažeidžiamos.

Be to, nurodė, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 23 straipsnio 25 dalis netaikytina, nes ji nuo 2017 m. negalioja; anot ieškovės, šiuo atveju turėtų būti taikomas aktualios redakcijos įstatymas; taip pat nurodė, jog ieškovė iš esmės jau nuo 2011 m. kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į valstybines institucijas dėl nurodytų pažeidimų, tačiau institucijos jokių pažeidimų nenustatė.

13. Atsakovė N. M. atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

14. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad jai nuo 2010 m. sausio 15 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pažymi, kad atsakovė kartu su ginčo žemės sklypu įsigijo 25 kv. m ploto pastatÄ â€“ sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1S1/ž (toliau – sodo namelis), kurio statybų pradžia nurodyta 1992 m., o pabaiga – 2009 m.

15. Teigia, kad 1992 m. ginčo žemės sklypo bendrajame plane nurodyta, jog atstumas nuo Å¡iame žemės sklype esančio sodo namelio iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos yra 2 metrai. Atsakovė nurodo, kad prieÅ¡ atsakovei įsigyjant ginčo žemės sklypÄ , buvo atlikti ir vieÅ¡ame registre įregistruoti jo tikslieji kadastriniai matavimai bei nurodytos minėto žemės sklypo ir sodo namelio posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės.

16. Pažymi, kad 2009 m. iÅ¡matavus faktinį atstumÄ pagal koordinates nuo statinių iki sklypo ribos buvo nustatyta, jog nuo atsakovės sodo namelio iki sklypo ribos Å¡iauriniame taÅ¡ke yra 1,9574 m, o pietiniame – 1,8798 m; nuo ieÅ¡kovės sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sklypo ribos Å¡iauriniame taÅ¡ke yra 2,3928 m, o pietiniame – 2,6018 m.

17. Atsakovė aiÅ¡kina, kad pagal faktinę statinių buvimo vietÄ atsakovės sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas nuo žemės sklypo ribos skiriasi nuo nurodyto bendrajame 1992 m. plane tik 0,04-0,12 metro, o ieÅ¡kovės sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas iki žemės sklypo ribos nuo nurodyto bendrajame 1992 m. plane skiriasi net 0,6-0,4 metro, t. y. yra ženkliai arčiau sklypo ribos, nei turėtų bÅ«ti pagal 1992 m. ginčo žemės sklypo planÄ . Kita vertus, atsakovė teigia, kad atstumo paklaidos gali atsirasti ir dėl vėliau naudotų tikslesnių matavimo prietaisų, todėl atsakovė niekada ieÅ¡kovei jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. Taigi, pabrėžia, kad atsakovės sodo namelio vieta 1992 m. ginčo žemės sklypo plane ir buvo numatyta 2 metrų atstumu nuo žemės sklypo su ieÅ¡kove ribos ir Å¡is atstumas nėra pažeistas (yra tik 5 cm ir 12 cm paklaida).

18. Nurodo, kad 2011 m. atsakovė pradėjo sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ ir paskirties keitimÄ Ä¯ Å«kinį pastatÄ , taip pat naujo pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybÄ . Teigia, kad naujai pastatytas sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pastatytas arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, o rekonstruoto buvusio sodo namelio į Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieta ir atstumas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos nepasikeitė, t. y. jis atitinka 1992 m. ginčo žemės sklypo plane nurodytÄ atstumÄ . Be to, pažymi, kad sodo namelis rekonstruotas į Å«kinį pastatÄ , dalį jo nugriaunant, paliekant tik priblokuotÄ Å«kio patalpÄ lauko inventoriui saugoti be tiesioginio funkcinio ryÅ¡io su nauju sodo namu.

19. Aiškina, kad SĮ 23 straipsnio 25 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Taigi, anot atsakovės, bet kokioms ieškovės pretenzijoms dėl atstumo nuo atsakovės sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir/arba ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki ribos su ieškovės žemės sklypu ir/ar pretenzijoms dėl sutikimo statyti šiuos statinius arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos buvimo ar nebuvimo yra suėjęs senaties terminas.

20. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė neturi jokių įgaliojimų/teisių vertinti jai nepriklausančių statinių statybos dokumentų ar statybÄ reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės teisėti interesai apsiriboja reikalavimu gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimÄ , jei toks reikalavimas taikomas, o Å¡iuo atveju, anot atsakovės, toks sutikimas nebuvo ir nėra reikalingas jokiu atveju, net jeigu įvertinus visus ieÅ¡kovės nurodytus argumentus.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo vertinti ir ginčyti atsakovei priklausančių statinių kadastrinių matavimų teisingumo bei neturi teisės teisme reikšti tokio ieškinio reikalavimo; pabrėžia, jog įstatymas nesuteikia ieškovei teisės reikšti ieškinio viešajam interesui ginti. Pažymi, kad šiuo atveju sodo namelis buvo rekonstruojamas nemažinant esamo atstumo iki besiribojančių sklypų ribų, todėl rašytinio ieškovės sutikimo nereikėjo; papildomai nurodo, jog apšiltinamojo sluoksnio storis neskaičiuojamas.

21. Be to, aiÅ¡kina, kad anksčiau pastatytas atskiras statinys – Å¡iuo atveju rekonstruotas Å«kio pastatas (prieÅ¡ tai buvęs sodo namelis), turintis atskirÄ unikalų numerį, negali tapti kito naujai pastatyto statinio dalimi, todėl nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, jog minėtas Å«kio pastatas laikytinas sodo namo priestatu.

22. AiÅ¡kina, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusi redakcija, nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), deÅ¡imtu skirsniu „Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas“, pastato bendras plotas skaičiuojamas sudedant jo vidaus patalpų plotus. Taigi, anot atsakovės, pastato bendras plotas apskaičiuojamas ne pagal iÅ¡orės sienų (kaip tÄ daro ieÅ¡kovė), o pagal vidaus sienų matmenis, todėl ieÅ¡kovės nurodomi namo iÅ¡orės apdailos plytelių ilgiai pastato bendro ploto apskaičiavimui neturi jokios reikÅ¡mės.

23. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad neva po sodo namelio rekonstrukcijos atstumas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo sumažėjo mažiau negu iki 2 metrų, o pagal SBÄ® turėtų bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai. Pakartotinai pažymi, kad – atsakovės sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti 1992 m., o SBÄ® įsigaliojo tik 2004 m.; – 1992 m. ginčo žemės sklypo bendrajame plane nurodyta, kad atstumas nuo Å¡iame žemės sklype esančio sodo namelio iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos yra 2 m (tÄ patvirtino ir pati ieÅ¡kovė);

– 2011 m. Å¡is sodo namelis buvo rekonstruotas tik nugriaunant jo dalį, jo vieta žemės sklype ir atstumai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo nepasikeitė; – 2014 m. pabaigtas statyti kitas naujas statinys – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pastatytas arčiau kaip trys metrai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, todėl ieÅ¡kovės sutikimas nebuvo ir nėra reikalingas, taip pat nepažeistos jokios ieÅ¡kovės teisės ar interesai; – minėtų statinių statybos darbai baigti, jų kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2014 m., todėl ieÅ¡kovė yra praleidusi 1 metų terminÄ bet kokioms pretenzijoms dėl statinių atstumo iki sklypo ribos reikÅ¡ti ir joks ieÅ¡kovės sutikimas nėra reikalingas, nepriklausomai nuo to, jei atstumas ir bÅ«tų mažesnis.

24. Pažymi, kad ieškovė kitoje tarp šalių nagrinėtoje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-986-595/2017) teigė, jog atsakovės statiniai ir atstumas iki ginčo sklypo ribos jai netrukdo ir jos interesų nepažeidžia.

25. Nurodo, kad ieškovės pozicija dėl susitarimo su ankstesniu ginčo žemės sklypo savininku dėl laikino sodo namelio pastatymo 2 m atstumu, o vėliau jį koreguojant, vertintina kritiškai, nes, anot atsakovės, šiuo atveju sodo namelis nebuvo laikinas statinys, jis buvo įregistruotas NTR (statybos pradžia 1992 m., pabaiga – 2009 m.), todėl negalėjo būti koreguojama jo buvimo vieta ir/ar atstumai iki sklypo ribos. Pažymi, kad nurodytas sodo namelis buvo rekonstruotas, pakeista paskirtis, tačiau atstumas iki ieškovės žemės sklypo nebuvo pakeistas.

26. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pakartotinai nurodė, kad ieÅ¡kovė ir jos tėvas anksčiau sutiko su atstumais tarp sodo namelio ir ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, tuo tarpu atsakovė atliko tik minėto sodo namelio rekonstrukcijÄ Ä¯ Å«kio pastatÄ , iÅ¡laikant senus pamatus, tačiau atstumai buvo iÅ¡laikyti tie patys, todėl ir dėl sutikimo į ieÅ¡kovę nebuvo kreiptasi; tai patvirtino ir inspekcija; faktiniai atstumai galimai kažkiek sumažėjo dėl apÅ¡iltinamojo sluoksnio, nes Å«kio pastatas buvo apÅ¡iltintas, tačiau apÅ¡iltinamojo sluoksnio plotis neskaičiuojamas.

Taigi, anot atsakovės atstovės, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė net neįrodė jos teisių pažeidimo, todėl nepagrįstai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. Be to, ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ reikÅ¡ti pretenzijas dėl minėtų atstumų, nes jas turėjo teisę reikÅ¡ti per vienerius metus nuo statybų pradžios, t. y. iki 2012 m. (arba iki 1993 m.). Pažymėjo, kad atstumas nuo sodo namo iki ieÅ¡kovės žemės sklypo sudaro virÅ¡ 3 m, todėl ieÅ¡kovės sutikimo dėl Å¡ios statybos nereikėjo; o jeigu minėtas atstumas yra truputi mažesnis nei 3 m, tai toks pažeidimas laikytinas mažareikÅ¡miu ir nebÅ«tų proporcinga tokį statinį (jo dalį) griauti.

Nurodė, kad Å«kio pastatas negali bÅ«ti laikomas sodo namo priestatu, nes jis buvo pastatytas anksčiau nei sodo namas. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju ginčo statinių kadastriniai matavimai nėra ginčijami, todėl laikytini teisingais. Atsakovės atstovės vertinimu, nors SÄ® 23 straipsnio 25 dalis Å¡iuo metu negalioja, tačiau ji galiojo rekonstrukcijos ir statybų laikotarpiu (rekonstrukcijos pabaiga 2014 m. rugpjūčio 11 d.), todėl minėta dalis taikytina (jÄ taiko ir teismai savo praktikoje). Pažymėjo, kad jokių pažeidimų nerado ir inspekcija, nors daug kartų tikrino atsakovės statinius.

Anot atsakovės atstovės, ieškovė siekė gauti dalį ginčo žemės sklypo, o jo negavus, kerštauja, reikšdama nepagrįstus reikalavimus civilinėse bylose ir piktnaudžiaudama procesu.

27. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) iÅ¡vadoje nurodyta, kad iÅ¡vadÄ teikianti institucija susipažino su pateiktais dokumentais ir nustatė, jog dokumentų rinkmenoje ,,kadastrinių matavimų byla (duomenys neskelbtini)“ yra pateiktas statinių iÅ¡dėstymo planas iÅ¡ kadastrinių matavimų bylos, parengtos 2009 m. rugsėjo 2 d. (toliau – planas 1), ir statinių iÅ¡dėstymo planas kadastrinių matavimų byloje, parengtoje 2014 m. liepos 1 d. (toliau – planas 2).

Nurodo, kad plane 1 matomas sklype stovintis sodo namelis, pažymėtas indeksu 1S1/ž, kurio iÅ¡oriniai matmenys 5,10x5,57 m; plane 2 matomas Å«kinis pastatas, pažymėtas indeksu 1I1/ž (b.p. 1S1/ž), kurio iÅ¡oriniai matmenys 1,44x5,57 m. Palyginus abiejų planų duomenis galima bÅ«tų teigti, kad Å«kinio pastato viena kraÅ¡tinė (ilgis – 5,57 m) yra buvusio sodo namelio, pastatyto 1992 m. ir rekonstruoto 2011-2014 m., dalis. Nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti ar statant naujÄ nesudėtingÄ pastatÄ â€“ sodo namÄ , pažymėtÄ indeksu 2S1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, parengtoje 2014 m. liepos 1 d., nurodytas sodo namo 2S1/b bendras plotas – 79,85 kv. m, o Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatymo plotas – 8 kv. m), yra iÅ¡laikytas minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, kadangi pateiktuose statinių iÅ¡dėstymo planuose Å¡is atstumas nėra nurodytas.

28. Teismo posėdžio metu inspekcijos atstovė nurodė, kad jeigu Å¡iuo atveju sodo namelis, kuris buvo rekonstruotas į Å«kio pastatÄ , buvo įregistruotas ir rekonstruojant jo kraÅ¡tinės sutapo, galima bÅ«tų nesilaikyti nustatyto privalomo 3 m atstumo, nes toks atstumas buvo ir anksčiau. Teigė, kad nors Å«kio pastatas ir bÅ«tų priblokuotas prie sodo namo, tokie statiniai vis tiek laikytini atskirais, nes registruoti kaip atskiri objektai. Pažymėjo, kad raÅ¡ant iÅ¡vadÄ buvo remtasi kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kurie nėra ginčijami. Teigė, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senatis dėl tam tikrų pažeidimų skaičiuojama nuo statybos pradžios. Nurodė, kad atstumas įprastai matuojamas nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usios statinio vietos (anksčiau jis buvo matuojamos nuo statinio sienos); apÅ¡iltinimo sluoksnis neįskaičiuojamas į bendrÄ atstumÄ .

29. Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau ginčo žemės sklype buvo sodo namelis, pastatytas dar 1976 m., jis buvo pastatytas maždaug 2 m atstumu iki ieÅ¡kovei Å¡iuo metu priklausančio žemės sklypo, tačiau su buvusiu savininku buvo sutarta, jog jis nukels minėtÄ sodo namelį, iÅ¡laikant 3 m atstumÄ . Teigė, kad atsakovės žemės sklype ir Å¡iuo metu vykdomi statybos darbai; atstumas iki Å«kio pastato, kurį liudytojas vertina kaip sodo namo priestatÄ , sudaro apie 1,5 m, o iki naujai pastatyto sodo namo nesudaro 3 m.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės 30. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovei G. M. priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 1994 m. spalio 18 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat sodo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. gruodžio 19 d.

Deklaracija apie statybos užbaigimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)).

31. Nustatyta, kad atsakovei N. M. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. sausio 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė visas sklypas, tačiau 2018 m. vasario 13 d. dovanojimo sutartimi ½ dalį atsakovė padovanojo V. M. (V. M.)), taip pat sodo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. liepos 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1), ir Å«kio pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. sausio 15 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

32. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2010 m. sausio 15 d. įsigijo iÅ¡ L. R. ir A. G. ginčo žemės sklypÄ ir sodo namelį – 25,03 kv. m ploto, pažymėjimas plane – 1S1/ž. Ä®sigijusi nurodytÄ sodo namelį, atsakovė 2011 m. pradėjo jo rekonstravimo darbus ir naujo statinio, t. y. sodo namo, statybos darbus, kurie buvo užbaigti 2014 m. liepos 4 d.; tuo pagrindu iÅ¡duota deklaracija apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ , kurioje nurodyta, jog užbaigta sodo namo (kurio bendras plotas nurodomas 79,85 kv.

m) nauja statyba ir Å«kio pastato (8 kv. m.) (buvęs pastatas 1S1/ž, t. y. sodo namelis) rekonstrukcija, t. y. sodo namelio paskirtis buvo pakeista į Å«kio pastatÄ . Visi Å¡ie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR).

33. IÅ¡vadÄ teikianti institucija, kaip minėta, iÅ¡vadoje, be kita ko, nurodė, kad ginčo Å«kio pastato viena kraÅ¡tinė (ilgis – 5,57 m) yra buvusio sodo namelio, pastatyto 1992 m. ir rekonstruoto 2011-2014 metais, dalis.

34. Byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl atstumų nuo ginčo sodo namo ir ginčo Å«kio pastato iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, todėl tikslinga įvardinti nurodytus atstumus – tiek buvusius anksčiau, tiek po ginčo pastatų statybos/rekonstrukcijos. Taigi, byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad atstumas nuo sodo namelio iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos (iki atsakovei pradėjus rekonstrukcijos/statybos darbus) sudarė apie 2 metrus; tai patvirtina ir byloje pateikta 1992 m. balandžio 18 d. ginčo sklypų schema; Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir ieÅ¡kovė su liudytoju.

35. Pagal atsakovės pasamdyto matininko skaičiavimus 2019 m. lapkričio 9 d. atstumas nuo ginčo ūkio pastato kontūro pamato iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,99 m, kitame taške – 1,91 m; nuo ginčo ūkio pastato kontūro su apšiltintu sluoksniu viename taške sudaro 1,84 m, kitame taške – 1,75 m; atstumas nuo ginčo sodo namo kontūro pamato iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,49 m, kitame taške – 3,33 m; nuo ginčo sodo namo stogo kontūro iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,15 m, kitame taške – 3,01 m.

36. Pagal ieškovės pasamdyto matininko skaičiavimus 2019 m. gruodžio 18 d. atstumas nuo ginčo ūkio pastato sienos iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,86 m, kitame taške – 1,76 m; nuo ginčo ūkio pastato stogo krašto iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,42 m, kitame taške – 1,23 m; atstumas nuo ginčo sodo namo pastato sienos iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,51 m, kitame taške – 3,35 m; nuo ginčo sodo namo stogo krašto iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 3,17 m, kitame taške – 2,97 m.

IeÅ¡kinys netenkintinas. IV. Teismo argumentai ir motyvai 37. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iÅ¡ bet kurio pažeidėjo gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiÅ¡kia, kad Å¡i teisė negali bÅ«ti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

38. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamÄ neleistinÄ poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

39. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieÅ¡kovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktÄ ir Å¡ių teisių pažeidimo faktÄ , o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).

40. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi ginčo Å«kio pastato ir sodo namo rekonstrukcijos/statybos metu, t. y. 2011-2014 m.) 11 priedo 4 dalį, raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų).

41. Pagal SBÄ® 6 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali bÅ«ti statomi esant raÅ¡ytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui. Dėl atstumo nuo ginčo sodo namo iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos ir kitų su juo susijusių aplinkybių 42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atstumas nuo ginčo sodo namo pastato stogo kraÅ¡to (labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usios konstrukcijos) iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos viename taÅ¡ke sudaro 3,17 m, kitame taÅ¡ke – 2,97 m.

Taigi, nurodytas reikalavimas dėl 3 m atstumo (tarp sodo namo ir ieÅ¡kovės žemės sklypo) iÅ¡ esmės laikytinas iÅ¡laikytu, t. y. tik viename taÅ¡ke minėtas atstumas yra mažesnis 3 cm nei privalomas. IeÅ¡kovė, be kita ko, praÅ¡o minėtÄ atstumÄ atstatyti iki nustatyto 3 m atstumo, nes nėra davusi sutikimo dėl mažesnio nei 3 metrų atstumo.

43. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiÅ¡kia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstatavus, kad atliekant statybos/rekonstravimo darbus nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, ir įpareigojant paÅ¡alinti šį pažeidimÄ , turi bÅ«ti vertinamas tokio įpareigojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

44. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

45. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodytas pažeidimas, t. y. reikiamo atstumo nuo ginčo sodo namo stogo iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos neiÅ¡laikymas 3 cm, laikytinas mažareikÅ¡miu pažeidimu, kurio Å¡alinimas – ardant ar kitaip koreguojant dėl to stogÄ , bÅ«tų neproporcingas tokiam pažeidimui, todėl teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje. Be to, toliau Å¡iame sprendime taip pat bus pasisakyta dėl ieÅ¡kovės sutikimo privalomumo (dėl nurodyto atstumo), statant šį sodo namÄ .

46. IeÅ¡kovė, be kita ko, nurodė, kad ginčo sodo namo kadastriniai matavimai buvo atlikti klaidingai ir sodo namo bendras plotas faktiÅ¡kai yra didesnis nei nurodyta kadastrinių matavimų byloje, t. y. didesnis nei 79,85 kv. m, atitinkamai jam reikėjo statybos leidimo. Å iÄ aplinkybę įrodinėjo tuo, kad sodo namo kadastrinių matavimų byloje neįtrauktas objektas, pažymėtas Nr. 1I1ž, kurio užstatymo plotas – 8 kv. m, kuris nurodytas kaip Å«kio pastatas, tačiau, anot ieÅ¡kovės, jis laikytinas namo priestatu; be to, rėmėsi savo atliktais sodo namo iÅ¡orės matavimais (skaičiuodama iÅ¡orės plyteles).

47. Visų pirma, teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktus sodo namo išorės skaičiavimus, nes, kaip teisingai nurodė atsakovė, pastato bendras plotas skaičiuojamas sudedant jo vidaus patalpų plotus (o ne skaičiuojant išorės matmenis), kaip kad nurodyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi rekonstrukcijos/statybos metu); be to, ieškovė nepateikė jokių jos pateiktus skaičiavimus patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

48. Antra, teismas laiko neįrodytus ieÅ¡kovės argumentus, jog ginčo Å«kio pastatas turėtų bÅ«ti laikomas sodo namo priestatu ir jo plotas įskaičiuojamas į ginčo sodo namo plotÄ . Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Å«kio pastatas – prieÅ¡ rekonstrukcijÄ buvęs sodo namelis, turi atskirÄ unikalų numerį, yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl negali tapti kito naujai pastatyto statinio dalimi (Å¡iuo atveju priestatu); tokios pozicijos laikėsi ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė.

Be to, ieškovės nurodomame Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi rekonstrukcijos/statybos metu) 69.2 punkte nustatyta, jog gyvenamosios paskirties pastato priestatu gali būti vėliau pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į šį statinį. Šiuo atveju nustatyta, kad ginčo ūkio pastatas nebuvo pastatytas vėliau nei sodo namas, jis, kaip minėta, buvo rekonstruotas iš buvusio sodo namelio, tuo tarpu sodo namas buvo pastatytas vėliau.

49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, ieškovės argumentai dėl ginčo sodo namo statybos neteisėtumo (neteisingai atlikus matavimus, negavus statybos leidimo/sutikimo) atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti; be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kadastrinių matavimų bylos duomenys, su kuriais ieškovė ir nesutinka, nėra ginčijami/nuginčyti, todėl laikytini teisingais. Dėl atstumo nuo ginčo ūkio pastato iki ieškovės žemės sklypo ribos ir kitų su juo susijusių aplinkybių 50. Viena vertus, iš byloje pateiktų ieškovės matavimų, kurių atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, nustatyta, kad atstumas nuo ginčo ūkio pastato stogo krašto (labiausiai išsikišusios konstrukcijos) iki ieškovės žemės sklypo ribos viename taške sudaro 1,42 m, kitame taške – 1,23 m. Taigi, matyti, kad reikiamas 3 m atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos nėra išlaikytas.

51. Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad sodo namelis, kuris vėliau buvo rekonstruotas ir pakeista jo paskirtis į Å«kio pastatÄ , dar 1992 m. (pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus; pagal ieÅ¡kovę ir liudytojÄ ir dar seniau – nuo 1976 m.) buvo pastatytas maždaug 2 m atstumu iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos; ieÅ¡kovė ir liudytojas nurodė, kad su buvusiais ginčo žemės sklypo savininkais buvo sutarta dėl tokio atstumo, t. y. faktiÅ¡kai buvo duotas žodinis sutikimas dėl tokio atstumo (mažesnio nei privalomas).

Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad su buvusiais savininkais buvo sutarta ateityje nukelti minėtÄ sodo namelį iki reikiamo atstumo, nes, visų pirma, nepateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų; antra, kaip teisingai nurodė atsakovė, nurodytas sodo namelis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, t. y. nebuvo laikino pobÅ«džio statinys, todėl jo pastatymo vieta negalėjo bÅ«ti koreguojama; trečia, toks sÄ lyginis sutikimas dėl sodo namelio statybos (atstumo) negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas.

52. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau matavimai įprastai buvo matuojami nuo sienos, o ne nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų, todėl, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog minėtas 2 metrų atstumas nuo sodo namelio iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos taip pat tuo metu (1992 m.) buvo matuojamas bÅ«tent nuo minėto pastato sienos, o ne, pavyzdžiui, stogo konstrukcijų (CPK 185 straipsnis).

53. Kaip minėta, iÅ¡vadÄ teikianti institucija iÅ¡vadoje, be kita ko, nurodė, kad ginčo Å«kio pastato viena kraÅ¡tinė (ilgis – 5,57 m) yra buvusio sodo namelio, pastatyto 1992 m. ir rekonstruoto 2011-2014 m., dalis. Taigi, teismo vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad rekonstruojant sodo namelį į ginčo Å«kio pastatÄ atstumas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos iÅ¡ esmės nepakito, t. y. nesumažėjo, lyginant su buvusiu sodo namelio atstumu iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos. Tam tikrÄ nurodyto atstumo sumažėjimÄ â€“ Å¡iuo atveju iki 1,23-1,42 m (nuo 2 m), galima paaiÅ¡kinti tuo, jog, kaip minėta, anksčiau matavimai buvo atliekami nuo pastato sienos, o ne nuo stogo konstrukcijų, kaip kad buvo daryta Å¡iuo atveju; taip pat pažymėtina, jog anksčiau matavimai buvo ne tokie tikslÅ«s kaip kad yra Å¡iuo metu (dėl matavimo prietaisų skirtumų).

Be to, atsakovė nurodė (ir ieÅ¡kovė to neginčijo), kad ginčo Å«kio pastatas buvo apÅ¡iltintas, tuo tarpu ginčo byloje nekilo, jog apÅ¡iltinamojo sluoksnio storis neįskaičiuojamas į minėtÄ atstumÄ .

54. Teismas taip pat laiko neįrodytas ieškovės aplinkybes, kad ginčo ūkio pastatas, lyginant ieškovės pasamdyto matininko atliktus ūkio pastato matavimus su sodo namelio išmatavimais, negalėjo tiek padidėti tik dėl apšiltinamojo sluoksnio. Visų pirma, šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų koks būtent yra ginčo ūkio pastato apšiltinamojo sluoksnio storis; antra, kaip minėta, galima paklaida tarp ankstesnių ir dabartinių matavimų (atsižvelgiant į matavimo prietaisų skirtumus ir pan.).

55. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi ginčo Å«kio pastato rekonstravimo metu, t. y. 2011-2014 m.) VIII skyriaus 33.2 punkte nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato); statinio rekonstravimo atveju tokie raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.

56. Taigi, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , galiojusį minėto pastato rekonstravimo metu (pažymėtina, kad iÅ¡ esmės identiÅ¡ka nuostata nustatyta ir Å¡iuo metu galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017), atsakovei atliekant nurodytus rekonstravimo darbus, tačiau nemažinant atstumo tarp rekonstruojamo statinio ir kaimyninio (ieÅ¡kovės) sklypo ribos, ieÅ¡kovės sutikimas dėl tokių darbų nebuvo reikalingas.

57. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir Inspekcija dar 2015 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 2D-19956, kuriame, be kita ko, nurodė, jog po N. M. sodo namo rekonstrukcijos iÅ¡laikyti teisės aktų nustatyti atstumai iki besiribojančių žemės sklypų ribų, taigi ir raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) sodo namo (turima omenyje sodo namelį, nes ginčo sodo namas nebuvo rekonstruojamas, o naujai statomas) rekonstrukcijai neprivalomi.

58. Apibendrinant, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės sutikimo dėl ginčo Å«kio pastato rekonstravimo nereikėjo, nes rekonstruojant minėtÄ statinį buvo iÅ¡laikytas iÅ¡ esmės tas pats atstumas, kuris faktiÅ¡kai buvo ir iki rekonstrukcijos, su kuriuo ieÅ¡kovė buvo sutikusi, t. y. faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ . Dėl termino reikÅ¡ti pretenzijas 59. Kita vertus, net jeigu laikyti, kad minėtai rekonstrukcijai ar sodo namo statybai buvo bÅ«tinas ieÅ¡kovės, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimas, atkreiptinas dėmesys į SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ ir 25 dalį.

60. Pagal SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo raÅ¡ytinis sutikimas yra statybÄ leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimÄ gauti. Ginčo statinio statybÄ leidžiančiam dokumentui pagal SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ priskirtas gretimo sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas. Å io straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad raÅ¡ytiniai sutikimai tampa neprivalomi, jeigu asmenys, iÅ¡ kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti raÅ¡ytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar vieÅ¡ojo administravimo subjektams nepateikė savo raÅ¡ytinių pretenzijų, skundų, praneÅ¡imų dėl statinio statybos.

61. Pažymėtina, kad SÄ® 23 straipsnio 25 dalis galiojo nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. bÅ«tent ginčo Å«kio pastato rekonstravimo ir ginčo sodo namo statybos metu. Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl savavaliÅ¡kos statybos, tai taikomos statybÄ reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiÅ¡kimo metu. Pagal statybos metu galiojusį STR ir kitus teisės aktus sprendžiama, ar buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas statiniui statyti, ir kokie buvo nustatyti techniniai parametrai statiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Apeliacinės instancijos teismai taip pat laikosi praktikos, kad turi bÅ«ti taikomi ginčo statinių statybos/rekonstrukcijos metu galioję teisės aktai (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1329-658/2018).

62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė per įstatyme nustatytÄ vienerių metų terminÄ nuo statybos/rekonstrukcijos pradžios (2011 m.), t. y. tada, kai sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ , pretenzijų atsakovei nepareiÅ¡kė (tiek dėl ginčo sodo namo, tiek dėl Å«kio pastato (buvusio sodo namelio)); pagal bylos duomenis, pirmÄ sias pretenzijas ieÅ¡kovė pradėjo reikÅ¡ti 2015 m., tačiau jos inspekcijos buvo atmestos kaip nepagrįstos (byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų jas ginčijusi).

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte ir SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas raÅ¡ytinis sutikimas rekonstruoti ginčo Å«kio pastatÄ ir statyti sodo namÄ nebuvo privalomas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir pripažinti, kad Å«kio pastato rekonstrukcija ir sodo namo statyba yra neteisėta. Dėl ieÅ¡kovės teisių (ne)pažeidimo 63. IeÅ¡kovės reikalavimai, be kita ko, grindžiami žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad atsakovės įvykdyta statyba (sodo namo) ir rekonstrukcija (Å«kio pastato) pažeidžia ieÅ¡kovės teises dėl neigiamo neleistino poveikio jos žemės sklypui – į ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį nepatenka saulės Å¡viesa, prastai auga augalai, lietaus nuotekos nuo atsakovės statinių nuteka į ieÅ¡kovės žemė sklypÄ .

Pagal Å¡io sprendimo 39 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ bÅ«tent tokį neleistinÄ neigiamÄ poveikį Å¡ioje byloje turėjo įrodyti ieÅ¡kovė, tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti, kad jos veiksmai – Å«kio pastato rekonstrukcija ir sodo namo statyba, neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

64. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

65. Kiekviena statyba, esanti gretimai su kitu pastatu ar po to, kai jis pastatytas, sukelia arba gali sukelti tam tikrų nepatogumų gretimo pastato ir atitinkamai žemės sklypo savininkui ar naudotojui. Siekiant to iÅ¡vengti arba užtikrinti bendrus interesus yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įskaitant prieÅ¡gaisrinius, insoliacinius ir kt., tačiau Å¡ie techniniai reikalavimai nėra savitiksliÅ¡ki ir ne kiekvienas jų pažeidimas lemia teisinės sankcijos taikymÄ .

66. Nagrinėjamu atveju Å¡iame sprendime nustatyta, kad atsakovės vykdyta Å«kio pastato rekonstrukcija ir sodo namo statyba buvo iÅ¡ esmės teisėta (arba su mažareikÅ¡miais pažeidimais), tuo tarpu ieÅ¡kovė, teismo vertinimu, neįrodė savo nurodytų žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimų, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais dėl užstojamos saulės, lietaus nutekėjimo ir pan., tačiau nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai pakankamai ilgai yra įtempti; ieÅ¡kovė dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo į teismÄ buvo kreipusis jau ne vienÄ kartÄ , kas kartÄ nurodydama vis kitas savo galimai pažeistas teises.

Pažymėtina, kad atsakovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-986-595/2017, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkė teisme, ieškovė, nors jau minėtos bylos nagrinėjimo metu neabejotinai žinojo apie esamus atstumus tarp ginčo statinių ir jos žemės sklypo, tačiau jokių reikalavimų dėl šių atstumų nereiškė, priešingai, sutiko, jog nurodyti atstumai netgi būtų dar mažesni, jeigu atsakovė sutiktų perleisti 0,5 m ploto ginčo žemės sklypo dalį ieškovei (ir tik netenkinus minėto ieškovės reikalavimo, buvo pareikštas nagrinėjamas ieškinys).

67. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas netenkina ieškovės suformuluotų ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

68. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

70. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

71. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bendrai 1 717,50 Eur iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti; pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

72. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

73. Byloje iÅ¡ viso patirta 3,58 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 92, 96 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės G. M. ieÅ¡kinio atsakovei N. M. dėl per arti pastatyto sodo namo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, netenkinti.

Priteisti atsakovei N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 717,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič