ea738966-3ea4-46e7-b18b-a96fedec4cd7 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-16-494/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02277-2013-6Procesinio sprendimo kategorija:20.2; 99.5; 113.1; 114.9.1;114.9.3.1; 116.4.VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 4 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Andželai ViÅ¡umirskajai,dalyvaujant ieÅ¡kovei R. B., jos atstovui adv. J. Kovalenko,atsakovei A. B., jos atstovui adv. V.Dubrovskij, vertėjai L.Jasnauskienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei A. B. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas priteisimo, n u s t a t ė: I. R. Barkovska ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. B. 7661,31 Lt nuostolių, 6% metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) t.y. ieÅ¡kovei priklauso 754/1000, o atsakovei 246/1000 buto.

IeÅ¡kovė ir atsakovė (tiksliau atsakovės sÅ«nus) gyvena minėtame bute, tačiau atsakovė piktybiÅ¡kai nuo 2002 m. gruodžio mėn. nemoka komunalinių mokesčių už šį butÄ . 2003 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovė žodžiu pranešė atsakovei, kad yra susidaręs 60,92 Lt atsakovės įsiskolinimas ieÅ¡kovei už komunalinius mokesčius, atsakovė pažadėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei skolÄ ir toliau apmokėti jai priklausančiÄ dalį mokesčių. Kadangi, ieÅ¡kovė ir atsakovė (atsakovės sÅ«nus) gyvena minėtame bute dviese, tai visi komunaliniai mokesčiai, remiantis Å¡alių susitarimu, turėtų bÅ«ti dalintini per pusę, o ne proporcingai ieÅ¡kovei ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausančio buto plotui, nes Å¡alto vandens, elektros energijos ir dujų sunaudojimas yra proporcingas jame gyvenančių asmenų skaičiui, o ne buto plotui.

IeÅ¡kovė viena, savo lėšomis mokėjo ir moka visas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas: už sunaudotÄ Å¡altÄ vandenį, elektros energijÄ ir dujas. Kadangi atsakovė yra nurodyto buto bendraturtė, bet prie buto iÅ¡laikymo neprisidėjo ir neprisideda, atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. IeÅ¡kovė buto iÅ¡laikymui ir priežiÅ«rai iÅ¡leido: 869 Lt už dujinę viryklę BEKO CG 51010 GS; 61,29 Lt už dujinės viryklės atjungimÄ ir pajungimÄ ; 1030 Lt už Å¡arvuotas duris; 1227,38 Lt už plastikinius langus.

Visus Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovė pirko bendram Å¡alių naudojimui. NaujÄ dujinę viryklę reikėjo pirkti, nes sena jau nebuvo tinkama saugiam naudojimui. Bute ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis taip pat buvo pakeistos durys ir langai, nes seni langai buvo supuvę, o durys žiemÄ leido Å¡altį. Visais Å¡ias minėtais daiktais ieÅ¡kovė ir atsakovė naudojasi kartu, todėl atsakovė, kaip minėto buto bendraturtė, turi atlyginti pusę ieÅ¡koves patirtų nuostolių. IeÅ¡kovė taip pat apmokėjo 187,71 Lt įsiskolinimÄ už gamtines dujas už 2005 m. sausio-gegužės mėnesius ir 11947,24 Lt buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų (elektra, Å¡altas vanduo, dujos) nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. IÅ¡ viso ieÅ¡kovė butui iÅ¡leido 15322,62 LT, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina pusė Å¡io nuostolių sumos, t.y. 7661,31 Lt.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, jame nurodytais pagrindais. Papildomai parodė, kad nuo 2002 metų gruodžio mėn. iki 2012 metų balandžio mėnesio atsakovei priklausančioje buto dalyje gyveno atsakovės sÅ«nus, o ieÅ¡kovės buvęs vyras J. B.. Ji sakiusi atsakovei apie dujinės viryklės, Å¡arvuotų durų ir virtuvės lango pakeitimÄ , atsakovė sakė, kad kai turės pinigų, tai atiduos už Å¡ių daiktų pakeitimÄ . Tokie pokalbiai su atsakove vyko 2005 – 2006 metų vasarÄ ir rudenį, dalyvaujant ieÅ¡kovės kaimynei bei ieÅ¡kovei dukrai.

RaÅ¡tu iÅ¡ atsakovės atlyginti dalį piniginių lėšų ieÅ¡kovė nesikreipė. Dujinę viryklę reikėjo keisti, nes sena buvo nesaugi, duris reikėjo keisti, nes durys buvo sulaužytos, jas sugadino atsakovės sÅ«nus, jis daužydavo duris. Virtuvėje langÄ reikėjo pakeisti, nes langas buvo medinis, rėmai iÅ¡puvę, pro langÄ eidavo Å¡altis. Kai gyveno bute atsakovės sÅ«nus, tai jis naudojosi ir dujine virykle, vandeniu, elektra, valgyti sau darydavo, arbatÄ virdavo. Atsakovės sÅ«nus jokių mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjo.

Todėl atsakovė kaip buto savininkė turi atlyginti ieÅ¡kovei ½ dalį ieÅ¡kovės patirtų nuostoliųIeÅ¡kovės atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovė A. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Parodė, kad supranta ko ieÅ¡kovė iÅ¡ jos reikalauja. IeÅ¡kovė su ja nieko nekalbėjo apie viryklės, durų, lango pakeitimÄ , nieko nederino. IeÅ¡kovė tik jai sakė, kad pirko naujÄ viryklę, o senÄ iÅ¡veÅ¡ broliui į kaimÄ .

KartÄ atėjusi į butÄ atsakovė pamatė, kad įstatytos naujos įėjimo durys. Atsakovės kambaryje nekeistos nei durys, nei langas. IeÅ¡kovė buvo iÅ¡vykusi į OlandijÄ , o iÅ¡ ten grįžo su pinigais, tai viskÄ ir keitė. Sutinka, kad ji, t.y. atsakovė yra buto bendrasavininkė, bet ji ten negyveno, o tik kartais atvažiuodavo, be to ieÅ¡kovei duodavo po 50 Lt, po 100 Lt už elektrÄ , raÅ¡telių iÅ¡ ieÅ¡kovės neimdavo. Be to ji net neturi raktų nuo buto. Jos sÅ«nus buvo ieÅ¡kovės vyras, jų santuoka dabar nutraukta.

Jos sÅ«nus jai – atsakovei perdavė dalį Å¡ito buto, nes ieÅ¡kovė norėjo iÅ¡ jo dalį buto atimti. Ji neturi už niekÄ mokėti, tegul moka jos sÅ«nus, kadangi bute jis gyveno.Atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti.Liudytoja V. M. parodė, kad yra ieÅ¡kovės kaimynė, taip pat pažįsta atsakovę, kuri yra ieÅ¡kovės buvusio vyro J. B. motina. IeÅ¡kovė su buvusiu vyru iÅ¡situokė gal prieÅ¡ 10 metų. Po jų santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės bute gyveno jos buvęs vyras.

Atsakovė yra buto vieno kambario savininkė, ji tik atvažiuodavo į butÄ , butÄ atsirakindavo savo raktu. Ji pamena, kad atsakovė prie jos sakydavo ieÅ¡kovei, kad kai turės pinigų, tai prisidės prie durų ir lango keitimo. Tie pokalbiai apie durų ir langų keitimÄ buvo gal trys – keturi metai atgal. Duris buvo sulaužęs ieÅ¡kovės buvęs vyras, o atsakovės sÅ«nus. Ji girdėjusi, kaip pastarasis sakydavo, kad už niekÄ nemokės, nes ne jis buto savininkas. Ji nežino ar atsakovė mokėdavo buto komunalinius mokesčius.Liudytoja I.

S. parodė, kad ieÅ¡kovė yra jos mama, o atsakovė – yra močiutė. Mama gyvena bute, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ji yra buto dalies savininkė, o kitos buto dalies savininkė yra atsakovė. Visus buto komunalinius mokesčius, t.y. už elektrÄ , dujas, vandenį moka mama, o močiutė moka už jos dalies Å¡ildymÄ ir Å¡iukÅ¡les. Močiutė pastoviai bute negyveno, o tik atvažiuodavo, ten gyveno atsakovės sÅ«nus. Buto įėjimo durys buvo pakeistos, nes vos laikėsi, buvo senos. Taip pat mama pirko ir mokėjo už virtuvės langÄ , kurį reikėjo keisti.

Ji – liudytoja, savo vardu pirko langÄ lizingo bÅ«du, nes mamai nedavė lizingo, bet už mamos pinigus. Dujinė viryklė buvo pakeista, nes buvo jau sena. Ji girdėjusi, kad močiutė visada sakydavo, kad darykit, kÄ reikia, o kai ji turės pinigų, tai padės. Močiutė vienÄ ar du kartus buvo davusi jai, kad ji perduotų ieÅ¡kovei, 50 Lt už komunalinius mokesčius.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei R. B. priklauso 754/1000 dalys, o atsakovei A. B. priklauso 246/1000 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., (b.l. 12).

Šiuo adresu yra deklaruota ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio J. B. gyvenamoji vieta (b.l. 9), 2002-03-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-670-06/02 ieškovės R. B. ir J. B. santuoka nutraukta bendru sutikimu bei šiuo teismo sprendimu tarp šalių padalintas aukščiau nurodytas butas: ieškovei – 75.4/100 dalys buto, J. B. – 24,6/100 dalys buto ir nustatyta naudojimosi buto patalpomis tvarka (b.l. 10-11, 145). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo J.

B. 2002-12-02 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklausiusiÄ buto dalį padovanojo savo motinai (atsakovei) A. B.. (b.l. 12). Atsakovės A. B. deklaruota gyvenamoji vieta – Darbininkų 10-2, Naujininkų sen., Vilniuje (b.l.116).Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1d.). CK 4.73 str. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita; jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.

  Pagal CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).   Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms: jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ (CK 4.76 str.).

 Taigi, CK 4.76 str. nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir iÅ¡laikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tai yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gyvendinimu. Minėtoje normoje nustatyta, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, o jeigu vienas iÅ¡ jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini),Vilniaus r. sav., bendrasavininkės, dėl to ginčo byloje nėra. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog CK 4.76 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir iÅ¡laikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Tai yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gyvendinimu. Å ioje normoje nustatyta, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, o jeigu vienas iÅ¡ jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

Atsižvelgiant įnurodytas nuostatas, Å¡ioje civilinėje byloje svarbu nustatyti, kurios ieÅ¡kinyje nurodytos iÅ¡laidos buvo skirtos turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. Akivaizdu, kad tai yra iÅ¡laidos namo Å¡ildymui (už gamtines dujas), tačiau prie Å¡ių iÅ¡laidų negalima priskirti įmokų už sunaudotÄ vandenį, elektrÄ , taip pat telekomunikacijų paslaugas. Pastarosios įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo iÅ¡laikymu ir iÅ¡saugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu.

Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Dėl to teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimų dėl iÅ¡laidų už vandenį, elektrÄ ir telekomunikacijų paslaugas pagrįstumo klausimÄ , turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sÄ lygos. Å iomis nuostatomis rėmėsi ieÅ¡kovė, nurodydama, kad ji įvykdė atsakovo prievoles kreditoriams, todėl jai regreso tvarka turėjo pereiti kreditoriniai reikalavimai.

Sprendžiant Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens (atsakovo) naudojimasis suteiktomis paslaugomis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006 ir kt.).Kaip nurodė atsakovė, ji bute negyveno ir negyvena, bute ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu gyveno atsakovės sÅ«nus, kuris naudojosi komunalinėmis paslaugomis, todėl atsakovė neturi atlyginti ieÅ¡kovei praÅ¡omos priteisti skolos už komunalinius mokesčius, juos atlyginti turi atsakovės sÅ«nus.

Tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti, todėl yra atmestini, kadangi Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo nemokėti mokesčių, susijusių su bendro daikto iÅ¡laikymu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės nurodytos skolos už komunalinius mokesčius paskaičiavimo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų paskaičiavimų bei mokesčių knygelės iÅ¡rašų, ieÅ¡kovė 2005 m. sausio mėnesio - 2005 m. gegužės mėnesio laikotarpyje už Å¡ildymÄ dujomis sumokėjo 187,71 Lt, laikotarpyje nuo 2002 metų gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. už elektrÄ , Å¡altÄ vandenį ir dujas viso 11947,24 Lt (b.l. 13-88).

CK 6.50 str. 1 d. leidžia prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdyti trečiajam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai. Kaip jau paminėta, pagal CK 4.76 str. kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu). Kadangi butas yra bendras, ieÅ¡kovės su atsakovo prievolė tretiesiems asmenims mokėti mokesčius už buto Å¡ildymÄ ir teikiamas komunalines paslaugas taip pat yra bendra, o ne asmeninė.

CK 6.114 str. 3 p. numato, kad reikalavimo teisė pereina trečiajam asmeniui, kai jis įvykdo prievolę, kuriÄ jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kuriÄ Ä¯vykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Atsakovei nevykdant bendros pareigos mokėti mokesčius už buto Å¡ildymÄ ir komunalines paslaugas, ieÅ¡kovė turėjo teisę apmokėti dalį atsakovei tenkančių mokesčių, o juos sumokėjusi pagal CK 6.114 str. 3 p. įgijo teisę reikalauti minėtos dalies iÅ¡ atsakovės. Tačiau, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina ne ½ dalis ieÅ¡kovės sumokėtų mokesčių už buto Å¡ildymÄ ir kitas komunalines paslaugas, kas sudaro 187,71 Lt ir 11947,24 Lt, viso 12134,95 Lt, o nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančios buto dalies, t.y. 246/1000, kas atitinkamai sudaro 46,18 Lt (187,71 Ltx246:1000), bei 2939,02 Lt (11947,24 Ltx246:1000), viso 2985,20 Lt, t.y. 864,57 Eur (2985,20 Lt:3,45280 Eur).Pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoto, o CK 4.83 str. 4 d. nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Å¡io kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.Lietuvos A.

T., formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001 ir kt.).IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl priteisimo iÅ¡ atsakovės 869 Lt už dujinę viryklę Beko CG 51010 GS, 61,29 Lt už dujinės viryklės atjungimÄ ir prijungimÄ , 1030 Lt už Å¡arvuotas duris, 1227,38 Lt už plastikinį (virtuvės) langÄ (b.l.89-92, 146-149), yra atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

IeÅ¡kovė nepateikė jokių oficialių įrodymų (patikrinimo aktai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, foto nuotraukos ir pan.), pagrindžiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad dujinę viryklę reikėjo bÅ«tinai pakeisti, nes ji buvusi sena ir ja naudotis buvo nesaugu, jog įėjimo į butÄ durys buvo sulaužytos ir buvo netinkamos naudoti, o virtuvėje esantis langas praleido Å¡altį, jo mediniai rėmai buvo iÅ¡puvę ir, kad atsakovė sutiko, kad Å¡ie daiktai bÅ«tų pakeisti, todėl vadovautis tik ieÅ¡ovės ir liudytojų: ieÅ¡kovės dukters bei ieÅ¡kovės kaimynės parodymais, nėra pagrindo.

Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasikreipusi raÅ¡tu į atsakovę dėl Å¡ių daiktų pakeitimo, o atsakovė kategoriÅ¡kai neigė, kad jokio sutikimo atsakovė ieÅ¡kovei nedavė. Taip pat atsakovė nurodė, kad apsilankymų bute metu matė, kad yra pakeistos durys, langas ir dujinė viryklė, kuriuos ieÅ¡kovė, turėdama pinigų pasikeitė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pastoviai bute negyveno (tai posėdžio metu patvirtino pati ieÅ¡kovė), ieÅ¡kovės nurodyti teiginiai, kad aukščiau nurodytus daiktus ieÅ¡kovė pirko bendram ieÅ¡kovės ir atsakovės naudojimui, vertintinos kritiÅ¡kai.

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 str. 1d.). PalÅ«kanų paskirtis dvejopa, pirma, tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, antra, jos kompensuoja kreditoriaus praradimus. Ä®statymo leidėjas įtvirtina nenuginčijamÄ prezumpcijÄ , kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu.

Todėl CK 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 864,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2013-08-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o ne 6 procentų, kaip nurodyta ieškinyje, nes ieškovė atsakovė yra fiziniai, o ne juridiniai asmenys ar verslininkai (CK 6.210 str. 2 d.). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, atitinkamai iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkinta 38,96 procentai reikalavimo), priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 6,48 Eur (22,40 Lt:3,45280 Eur) žyminio mokesčio (CPK 79, 88, 93, str. str.).

Kadangi paÅ¡to iÅ¡laidų suma – 3,32 Eur (11,49 Lt:3,45280 Eur), nežymiai virÅ¡ija į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotinÄ minimaliÄ sumÄ , todėl iÅ¡ atsakovės valstybei nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str., n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 864,57 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 57 eurocentus) nuostolių, 5 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (864,57 Eur) nuo 2013-08-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 6,48 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 48 eurocentus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.          Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

          Teisėja                                                                                     Dalia Zeniauskaitė