ea7284eb-1d78-4e35-9d90-a807669f64ab · Jonavos rajono apylinkės teismas

Baudžiamosios bylos Nr.1-18-490/2017m.Proceso Nr. 1-01-1-60420-2015-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5 JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 24 d. Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė , sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant prokurorėms Vaidotei Žižienei, Ramunei Brazdeikytei, gynėjui ArtÅ«rui Baužai, nukentėjusiesiems K. P., Ž. V., jo atstovui advokatui Antanui Vitlipui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Jonavoje, lietuvis, LR pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-17 Anykščių r/a teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. , 138 str. 2 d. 8 p. , 63 str.  laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d.Teismas n u s t a t ė :

J. J. 2015m. spalio 31 d. apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini) kaimo tarpmiestinės stotelės, esančios prieÅ¡Â kavinę adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su K. P. metu, tyčia, peiliu arba kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aÅ¡triu duriančiu - pjaunančiu daiktu dÅ«rė vienÄ kartÄ Å½. V. į juosmens sritį ir padarė jam kiauryminį durtinį pjautinį juosmens sužalojimÄ su 4-5 juosmeninio tarpslankstelinio disko pažeidimu, kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir Å¡ios srities nugaros smegenų struktÅ«rų pažeidimu, kuo sunkiai sutrikdė Ž.

V. sveikatÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Be to J. J. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tarpusavio konflikto su K. P. metu, netrukus po Ž. V. sužalojimo, peiliu arba kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aÅ¡triu duriančiu - pjaunančiu daiktu, tyčia, sudavė vienÄ kartÄ K. P. į deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ ir padarė žaizdÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos priekiniame pavirÅ¡iuje I delnakaulio projekcijoje, kuo nežymiai sutrikdė K. P. sveikatÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje J. J. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykio dienos vakare nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti su buvusios žmonos draugu K. P.. Nesutarimas kilo dėl to, kad jo buvusi žmona ir dviejų sÅ«nų motina tÄ dienÄ neatsakinėjo į jo telefono skambučius, o jis norėjo pamatyti vaikus. Galiausiai telefonu atsiliepė jos draugas K. P. ir pasakė, kad jis užauginsiÄ s jo vaikus, o jam reikia dingti iÅ¡ jų gyvenimo.

Jiedu abu susižodžiavo. K. P. pasiÅ«lė jam atvažiuoti ir pažadėjo jį sumuÅ¡ti. Jis paprašė savo draugo nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Draugas jį atvežė ir paliko. Jis nuėjo prie autobusų stotelės, kuri yra apie 70 m nuo baro, kuriame, kaip jis įtarė pagal triukÅ¡mÄ telefone, ir buvo K. P.. Jis paskambino tuo pačiu telefonu, o kai juo vėl atsiliepė K. P., pasiÅ«lė jam ateiti prie stotelės pasikalbėti. Pats jo laukė tamsoje. Pamatęs, kad iÅ¡ baro išėjo krÅ«va žmonių ir ėmė bėgti stotelės link, jis iÅ¡ tamsos nepasirodė.

Vaikinai, jo neradę, grįžo į barÄ . Jis nuėjo prie raudonų plytų pastato, kur gulėjo krÅ«va metalo. IÅ¡ ten pasiėmė plokščiÄ strypÄ ir smailÄ skardos gabalÄ , įsidėjo juos į striukės kiÅ¡enę. Tai galėjo bÅ«ti automobilio dalys. Po to jis dar kartÄ paskambino telefonu ir pasakė K. P., kad laukia vienas stotelėje. Netrukus pamatė, kad iÅ¡ baro stotelės link iÅ¡bėgo vaikinas, už jo , atsilikę kokia 10m iÅ¡ baro iÅ¡bėgo dar kokie septyni aÅ¡tuoni žmonės. Jis atsistojo ir iÅ¡sitraukė tuos metalus, vienÄ paėmė į vienÄ rankÄ , kitÄ â€“ į kitÄ .

Kažkas iÅ¡ jų suriko, kad pas jį ginklas.  Jie sustojo, kažkas pasakė, kad tai ne ginklas ir jie vėl pradėjo į jį bėgti. Jis mėgino iÅ¡ stotelės iÅ¡trÅ«kti ir bėgo į kairę pusę. Jie jį puolė, kažkuris su pagaliu trenkė į jam deÅ¡inės kojos keliÄ ir jį sužeidė. Jis suklupo, kažkas suklupo su juo, prasidėjo grumtynės. Jis mosikavo turimais metalais. Pripažįsta, kad gindamasis bei griÅ«damas ir galėjo kurį nors sužeisti. Tada jam pavyko iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ stotelės ir jis Å¡lubuodamas traukėsi palei keliÄ (duomenys neskelbtini) pusėn. Keli vaikinai ėjo jam iÅ¡ paskos ir mėtė į jį akmenis.

Taip jis ėjo apie kilometrÄ . Tada iÅ¡sikvietė taksi, kurio laukė apie pusvalandį. Atvažiavus taksi automobiliui, jis iÅ¡metė turėtus metalus. Tie vaikinai, kurie jį persekiojo, dar trukdė automobiliui iÅ¡važiuoti. Jis paprašė, kad taksi jį iÅ¡leistų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuėjo pernakvoti pas draugÄ , nes namo grįžti bijojo dėl K. P. ir jo draugų kerÅ¡to. Pats į policijÄ dėl sužalojimo nesikreipė. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam Ž.

V.. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu ir sutinka priklausomybę gydytis. Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes nukentėjusįjį sužalojo gindamasis, o Ž. V. praÅ¡oma neturtinė žala yra , jo manymu, yra per didelė.   Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodoma Å¡iais įrodymais:Nukentėjusysis K. P. parodė, kad iki įvykio kaltinamÄ jį buvo matęs pora kartų. Tuo metu jis draugavo su jo buvusia žmona, kuriÄ dabar jau yra vedęs. Ä®vykio dienÄ jis su draugais Ž.

V., A. ir E. M. iÅ¡gėrinėjo bare, kai atėjusi A. J. pasiskundė, kad jos buvęs sutuoktinis įkyriai skambinėja. Jis paprašė duoti telefonÄ su juo pakalbėti. Kalbėdami jiedu apsižodžiavo ir jis pasakė, kad galįs atvažiuoti pasikalbėti, o kaltinamasis atsakė, kad atvažiuos pats. Po kurio laiko kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad jau atvažiavo. Jis su broliu D. P. nuėjo prie stotelės, bet nieko nerado ir grįžo į barÄ . Tada kaltinamasis jam vėl paskambino ir priekaiÅ¡tavo, kad jis atėjęs ne vienas ir kvietė ateiti vienam.

Jis vėl išėjo į laukÄ , o brolio paprašė nueiti ir perspėti draugus bare, nes nujautė kažkÄ negero. Eidamas stotelės link, joje pamatė stovintį kaltinamÄ jį. Nepriėjęs stotelės, iÅ¡ už nugaros iÅ¡girdo, kad atbėga jo draugai. Kaltinamasis suÅ¡uko, kad prašęs ateiti jam vienam, ėmė bėgti jo link ir bandė smogti, iÅ¡ po striukės iÅ¡sitraukęs kažkokį metalinį daiktÄ , lyg Å¡autuvÄ , bet nepataikė. Pamatęs ginklÄ , jis pabėgo laiptais į Å¡onÄ ir draugams suÅ¡uko, kad gaudytų kaltinamÄ jį.

Po to jis grįžo ir pamatė, kad Ž. V. mėgino spirti kaltinamajam , bet paslydo ir nugriuvo ant nugaros. Tada kaltinamasis pribėgo prie Ž. V., apžergė jį ir smogė jam deÅ¡ine ranka, kurioje buvo kažkoks daiktas. Tuo metu A. M. metė akmenis į kaltinamÄ jį, kad jį nuvarytų nuo Ž. V.. Jis, pribėgęs iÅ¡ Å¡ono, spyrė kaltinamajam. Tas klupo ir jam iÅ¡ rankų iÅ¡krito kažkokie daiktai, girdėjosi metalo skambesys. Jis su E ir A. M. bandė kaltinamÄ jį sulaikyti. Kaltinamasis smogė jam į rankÄ ir perdÅ«rė.

Jis draugams pasakė, kad atsitrauktų nuo peilio. Kaltinamasis ėmė trauktis tolyn, jo brolis liko kviesti pagalbÄ Å½. V., o jis su E. M. sekė kaltinamÄ jį, kad Å¡is nepabėgtų. Ėjo atsilikę nuo jo apie 15m, nes matė jo rankose peilį. Paėjus apie 800m, pamatė, kad atvažiuoja taksi, į kurį kaltinamasis įlipo. Jie mėgino automobilį sulaikyti, bet nepavyko ir kaltinamasis iÅ¡važiavo. Po to atvažiavo greitoji pagalba, Ž. V. iÅ¡vežė į klinikas, o jį su sužalota ranka paleido namo.

Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Nukentėjusysis Ž. V. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Ä®vykio dienÄ jis su draugais bare gėrė alkoholį. Buvo labai girtas, todėl dėl girtumo neprisimena ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl su kitais vaikinais iÅ¡bėgo į laukÄ , pamena tik, kad norėjo kaltinamajam įspirti, bet  pagriuvo ir daugiau nieko neprisimena. Ä®vykio metu buvo sužalotas jo stuburas. Dėl padaryto sužalojimo jis ilgai buvo nedarbingas, juto stiprius skausmus, dar ir dabar Å¡lubuoja, aptirpę keturi kojos pirÅ¡tai, skauda sėdint.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 79,65 eurus turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.Liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamasis – buvęs sutuoktinis, su juo bendrauja tik dėl vaikų. Ä®vykio dienÄ jis ėmė įkyriai skambinėti. Ji įtardama, kad jis neblaivus, neatsiliepinėjo į skambučius. Galiausiai ji nuėjo į barÄ pas K. P., su kuriuo tuo metu jau apie mėnesį kartu gyveno, ir paprašė vyriÅ¡kai pasiÅ¡nekėti, paaiÅ¡kinti kaltinamajam, kad girtam vaikų pasimatyti neduos.

K. P. kalbėjosi, bet įtikinti gražiuoju kaltinamojo nepavyko. Po to K. P. pasakė, kad kaltinamasis atvažiuoja. K. P. nuėjo su juo pasikalbėti į stotelę, bet nieko nerado ir grįžo atgal. Ji prašė K. P. niekur neiti, bet jos niekas jau neklausė. Kai vaikinai išėjo, ji taip pat išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti. Matė, kaip K. P. eina stotelės link pirmas, jo draugai – atsilikę 50 m. Po to įvyko kažkokia sumaiÅ¡tis. Pamatė, kad Ž.V. guli ant vejos netoli stotelės. Su D.

P. ji liko kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ Å½. V., nes jis buvo sužalotas. K. P. buvo sužalota ranka. Pas kaltinamÄ jį rankose daiktų nematė, nes įvykius stebėjo nuo baro. Liudytojas E. M. parodė, kad įvykio dienos vakarÄ buvo bare, kuriame buvo ir K. P., kuris su A. J. kalbėjosi, kad jai pradėjo skambinėti buvęs vyras. K. P. jo paklausė, ar jis galės iÅ¡eiti padėti, jeigu kas. Jis sutiko. Vėliau jam sėdint bare, kažkas arėjo ir pasakė, kad prie stotelės vyksta kipiÅ¡as.

Jis išėjo vienas, ar dar kas su juo ėjo,  nežiÅ«rėjo. Atėjo iki stotelės, kur stovėjo K. P. ir kaltinamasis. Jie vienas kitÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Jis su K. P. ėjo kaltinamajam iÅ¡ priekio, o Ž. V. pasirodė kaltinamajam iÅ¡ už nugaros. Pamatė, kad kaltinamasis kažkÄ iÅ¡traukė ir laiko rankose. Ž. V. norėjo kaltinamajam spirti, bet nugriuvo. Tada kaltinamasis apžergė Ž. V. ir gulinčiam dÅ«rė peiliu. IÅ¡ karto po įdÅ«rimo kaltinamasis norėjo dar kartÄ durti, bet jis su K.

P. ėmė mėtyti į jį ant žemės buvusia skalda, kad  atsitrauktų nuo Ž. V..  Kaltinamasis atsitraukė ir pradėjo eiti link pagrindinio kelio. Jis ir K. P. sekė jį iki (duomenys neskelbtini) ženklo, kad nepabėgtų. Bet atvažiavo taksi kaltinamojo pasiimti. Jis dar mėgino stabdyti taksi, buvo atsirėmęs ant kapoto, bet automobilis nuvažiavo. Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio metu bare su K. P., Ž. V. ir R. V. gėrė degtinę. Matė, kad K. P. kalbėjo su kažkuo telefonu, buvo atėjusi A.

J.. Dėl girtumo įvykio detalių nepamena, pats į laukÄ išėjęs nebuvo ir kaip nukentėjo Ž. V., nežino. Liudytojas A. O. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Įvykio dienos vakarÄ apie 21 val. paskambino J. J. ir iÅ¡sigandusiu balsu paklausė, ar galįs pas jį užeiti. Jis sutiko. J. J. atėjęs papasakojo, kad buvo (duomenys neskelbtini) kaime prie kažkokio baro, kur jį užpuolė Å¡eÅ¡i ar aÅ¡tuoni asmenys. Jam pavyko iÅ¡ ten pabėgti. J. J. Å¡lubavo, kitÄ dienÄ vos galėjo paeiti.

Pas jį kaltinamasis buvo iki pirmadienio, nes bijojo grįžti namo, galvojo, kad ten jo gali  laukti užpuolikai.Liudytojas A. B. parodė, kad dirba taksistu, kaltinamasis yra jo klientas. Ä®vykio dienos vakare gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietÄ , kaltinamasis jį sustabdė, pakeldamas rankÄ . Prie automobilio matė dar kelis vyrus, kurių vienas mėgino jį stabdyti, bet kaltinamasis prašė nestoti, paaiÅ¡kindamas, kad jie jį užpuolę, tai jis ir nuvažiavo į JonavÄ .

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolais nustatoma, kad 2015-10-31 apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ ,  dalyvaujant nukentėjusiajam K. P., liudytojai A. J. , (duomenys neskelbtini) šalia tarpmiestinės stotelės prieÅ¡ais kavinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). , ant žolės rasta rusvos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . ApžiÅ«ros metu fotografuota (1 t., b. l. 13-15). Papildomai įvykio vieta apžiÅ«rėta 2015-12-03 , prie protokolo pridėta fotolentelės, planas, vietovės žemėlapis su atžymomis (1 t., b. l. 16-24).Tarnybiniu praneÅ¡imu nustatoma, kad Jonavos PK KPS tyrėjas A.

B. su J. J. pagal šio nurodymus vietoje ieškojo daiktinių įrodymų, kuriuos J. J. , jo žodžiais tariant, išmetė į griovį kelio atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., tačiau daiktų rasta nebuvo (1 t., b. l. 167). Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK KPS vyresn. tyrėjos J. K. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad buvo atlikta nukentėjusiųjų K. P., Ž. V., liudytojos A. J. bei įtariamojo J. J. mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, kuria nustatyta, kad J.

J. 2015-10-31 A. J. skambino  13 kartų (1 t., b. l. 97-114). 2016-01-19 ir 2016-02-03 MRT pokalbių suvestine nustatoma, kad 2015-10-31 liudytoja A. J. ir liudytojas E. M. skambino į BPC, nurodydami, kad yra sužeistas žmogus, nurodydami įvykio aplinkybes ir tai, kad bando sulaikyti įtariamÄ jį (1 t., b. l. 150-165).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu nustatoma, kad liudytojas A. B. atpažino J. J. kaip asmenį, kurį taksi automobiliu 2015 m. rudenį , laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val., vežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-89). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad J. J. savanoriÅ¡kai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ ir priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurių nustatoma, kad J. J. įtariama menisko patologija (1 t., b. l. 90-91 .Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3032/2015(02) nustatoma, kad K. P. rasta žaizda deÅ¡inės plaÅ¡takos priekiniame pavirÅ¡iuje I delnakaulio projekcijoje.

Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) kontakto (-ų )pasekoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 120). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G272/2016(02) nustatoma, kad Ž. V. konstatuotas kiauryminis durtinis pjautinis juosmens sužalojimas su 4-5 juosmeninio tarpslankstelinio disko pažeidimu, kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir šios srities nugaros smegenų struktūrų pažeidimu.

Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu ar įrankiu paveikus juosmens sritį, galimai 2015-10-31. Sužalojimas nebūdingas kieto buko daikto poveikiui, galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl kiauryminio durtinio pjautinio juosmens sužalojimo su kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir šios srities nugaros smegenų struktūrų pažeidimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 123-124). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3043/2015(02) nustatoma, kad J.

J. konstatuoti Å¡ie sužalojimai: deÅ¡inio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imas, kuris galėjo iÅ¡sivystyti nuo smÅ«gio kietu buku daiktu į deÅ¡inio kelio sÄ nario iÅ¡orinį pavirÅ¡ių. Å is sužalojimas vertinant atskirai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Odos nubrozdinimai nugaroje, stuburo krÅ«tininės dalies protekcijoje ir deÅ¡inio sėdmens srityje iÅ¡sivystė nuo dviejų poveikių kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu ir galėjo iÅ¡sivystyti metant labiausiai tikėtina briaunÄ turinčius betono luitus ir panaÅ¡iai.

Visi Å¡ie pavirÅ¡iniai nubrozdinimai iÅ¡sivystė nuo dviejų poveikių ir vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Židininis kraujo iÅ¡siliejimas deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to odoje galėjo iÅ¡sivystyti nuo Å¡ios srities suspaudimo, sužnybimo ar panaÅ¡iai ir sprendžiant pagal spalvÄ bei uždegiminės reakcijos nebuvimÄ , greičiausiai padarytas ankščiau, t. y. ne užduotyje nurodytu laiku. Užduotyje nurodytu laiku galėjo bÅ«ti padaryti trimis poveikiais trys sužalojimai, deÅ¡inio kelio sÄ nario menisko plyÅ¡imas ir odos nubrozdinimai nugaroje ir sėdmens srityje.

Sužalojimų, bÅ«dingų savigynai nėra. Kelio girnelė, labiausiai tikėtina, sužalota žmogui stovint, ar bent remiantis deÅ¡iniÄ ja koja į žemę, kai buvo patirtas smÅ«gis į iÅ¡orinį kelio pavirÅ¡ių. Nubrozdinimai nugaroje ir sėdmenyje padaryti, galimai tiriamajam esant įvairiose padėtyse, tačiau jėga veikia iÅ¡ nugaros. Žmogus tokius sužalojimus gali pasidaryti ir pats. Pvz. menisko plyÅ¡imas gali iÅ¡sivystyti nuo staigaus , ypač sukamojo kelio judesio (1 t., b. l. 127-128).Parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatoma, kad J.

J. vietoje parodė, kur rado ir pasiėmė metalinius daiktus, kur ir kaip jais mosikuodamas mėgino išvengti jį puolusių vaikinų, o K. P. vietoje parodė, kur kokiu būdu buvo sužalotas jis ir Ž. V. (1 t., b. l. 33-36, 2 t., b. l. 89-91). Šie jų parodymai iš esmės sutampa su aukščiau ištirtais įrodymais.   Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo padaryta veika buvo kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d. Aukščiau ištirtais įrodymais byloje yra nustatyta, kad J.

J. aÅ¡triu duriančiu pjaunančiu įrankiu tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam Ž. V. į nugaros sritį ir jį sunkiai sužalojo bei sudavė smÅ«gį tuo pačiu įrankiu Ž. P. į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ ir jį nežymiai sužalojo. Tai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d., sudėtį. Kaltinamasis teigia, sužalojimus padaręs gindamasis. Tačiau Å¡iuos jo parodymus paneigia aukščiau iÅ¡tirti nukentėjusiojo K. P. ir liudytojo E. M. bei kitų liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Å¡io straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiÅ¡kia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį galima matyti ar girdėti, ar kitaip pajausti. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan.

Å iuo atveju, J. J. buvo konflikto iniciatorius ir aktyviai puolė nukentėjusiuosius su kÅ«no žalojimui pritaikytais įrankiais. Ž. V. jis sužalojo gulintį ant žemės, kai jis jam jokio pavojaus jau nekėlė. Nukentėjusiojo K. P. ir E. M. veiksmai, mėtant į kaltinamÄ jį skaldÄ tikslu jį nuvyti nuo Ž. V., rodo, kad puolimo persvara buvo kaltinamojo pusėje. Dėl paminėto kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimÄ suÅ¡velninti savo atsakomybę.           Tokiu bÅ«du byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas ir yra baustinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis J. J. padarė vienÄ Â tyčinį sunkų ir vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 5d. ). Jis yra teistas už analogiÅ¡kÄ veikÄ , baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 44-59). Jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (LR BK 59 str. 1d. 2p.).

Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 str.). Atsižvelgiant į nusikaltimų  padarymo aplinkybes ( iÅ¡ esmės konfliktas, peraugęs į nusikaltimÄ , kilo tarp kaltinamojo ir K. P. dėl moters, kurio jie nesugebėjo civilizuotai iÅ¡spręsti, o ėmėsi spręsti iÅ¡ jėgos pozicijų, į tai nurodo ne tik kaltinamojo elgesys, bet ir K.

P. veiksmai, buriant draugus pagalbai), į kaltinamojo asmenybę (dirba , turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus) bei į aukščiau paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas.  Iki bausmės vykdymo pradžios J. J. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – ji baigtina taikyti (BPK 139 str. 3d.). Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys 1140,49 Eur dėl Ž.

V. ir K. P. gydymo yra įrodytas pažymomis (1 t., b.l. 40-41, 56), todėl yra tenkintinas visiÅ¡kai (LR CK 6. 283 str. 1d.).Nukentėjusysis Ž. V. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 79,65 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra įrodyta kvitais (2t., b.l. 148-150), todėl yra tenkintina visiÅ¡kai (LR CK 6. 283 str. 1, 2 d.). Neturtinę žalÄ nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl patirto sužalojimo jo sveikata sutriko sunkiai, jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir didelius nepatogumus.

Jis ilgai gydėsi, buvo nedarbingas. Po traumos liko liekamieji reiÅ¡kiniai –  skauda sėdint, stojant.  Atsižvelgtina, kad dėl J. J. padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo Ž. V. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir Å¡iuo metu jis jaučia neigiamas sveikatos sutrikdymo pasekmes, todėl pagrindas priteisti neturtinę žalÄ yra (LR CK 6.250 str. 2d.). Kaltinamasis nukentėjusiojo ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės pripažino, nesutikdamas tik su jo dydžiu, atlygino 500 eurų žalos. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ( nukentėjusysis, įvykio metu bÅ«damas visiÅ¡kai girtas, pats nesuvokdamas, kodėl ir už kÄ , kartu su kitais draugais įsikiÅ¡o į kaltinamojo ir Ž.

P. ginÄÄ , mėgino spirti kaltinamajam, bet pargriuvo ir tuo metu buvo sužalotas ), į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, iÅ¡laiko tris vaikus, turto neturi) bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys mažintinas iki 5000 Eur. Kadangi kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam Ž. V. 500 Eur žalos, todėl iÅ¡ kaltinamojo jam priteistina 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str. , n u s p r e n d ž i a :

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d. ir nubausti pagal BK 135 str. 1d. laisvės atėmimu 3(trejiems) metams, pagal BK 140 str. 1d. – areÅ¡tu 30 (trisdeÅ¡imt) parų. Vadovaujantis BK 63 str. 2d., Å¡ias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3(trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. Å¡iÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su 2016-03-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį Å¡velnesnės bausmės, ir galutinę subendrintÄ bausmę J.

J. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymÄ atidėti 2(dvejiems) metams. J. J. įpareigoti : neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei gydytis priklausomybės ligas.Priteisti iÅ¡ J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) -Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 03505, buveinė Europos a. 1, Vilnius, a/s LT 2173000100002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, 1140,49 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų 49 centus) už Ž.

V. ir K. P. gydymÄ ;-Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), 79,65 Eur (septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 65 ct) turtinei žalai ir 4500 (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.          Iki bausmės vykdymo pradžios kardomÄ jÄ priemonę kaltinamajam palikti nepakeistÄ Â â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, po to – jÄ baigti taikyti.   Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                Jolanta Damulienė