Legislator Case Law & Legislation
2024-11-13 Nr. AB-16671-3-61-3-04359-2024-2 AI generated

2024-11-13 Nr. AB-16671-3-61-3-04359-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-11-13 Nr. AB-16671-3-61-3-04359-2024-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-3-(l5.2.1 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę. eilės patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2VĮ-3-(l5.2.1 E.)) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė), poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas (Administracija suprojektavo ir perdavė 550 žemės sklypus (patvirtinti NŽT Įsakymu), kurių bendras plotas yra apie 195 ha, o NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2VĮ-2) patvirtino patvirtintame Piliečių sąraše buvo įrašyti 633 pretendentai (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. (pagal plotą)) bei 310 pretendentų gauti lygiavertį žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. (per vertę)). Bendras plotas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises minėti piliečiai, įrašyti į Eilę, yra 66 ha žemės, t. y. daugiau nei pakanka (turimas žemės sklypų plotas beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą). Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai;

Legislator headnote

AI generated

2024-11-13 Nr. AB-16671-3-61-3-04359-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. 07-19 sprendimą Nr. 2S-426-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. Z.“ (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-730-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04359-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. 07-19 sprendimą Nr. 2S-426-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. Z.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra pretendentas Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 19 d. Įsakymas) patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas).

Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. Įsakymas) buvo pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbraukta 14 teritorijų, taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktas vienas žemės sklypas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas), kuriuo pakeitė Teritorijų sąrašą ir iš jo išbraukė 8 teritorijas, taip pat pakeitė Sklypų sąrašą ir iš jo išbraukė 5 sklypus.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos” (toliau – ir Potvarkis), kuriame nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

Pareiškėjas pabrėžė, kad, vadovaujantis nurodytais teisės aktais, NŽT priėmė Sprendimą, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1200 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1200 ha žemės sklypo dalį, esančia 0,2000 ha žemes sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos.

Pareiškėjas akcentavo, kad 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu neteisėtai buvo sumažinti sąrašai, iš kurių pretendentai, įskaitant pareiškėją, galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Minėti įsakymai yra apskųsti Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. el-4741-809/2024 ir Nr. el3-4874-535/2024.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu nustatant žymiai mažesnes teritorijas, iš kurių būtų galima rinktis ir formuoti grąžintinus žemės sklypus, jam buvo nepagrįstai apribotos pasirinkimo galimybės. Dėl šios priežasties Sprendimas, kuriuo yra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, neleidžiant pasirinkti iš platesnio sąrašo, atitinkamai negali būti laikomas teisėtu. Tokiais institucijų veiksmais pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir teisėti pareiškėjo lūkesčiai atkurti nuosavybę, pasirenkant iš platesnio Sklypų sąrašo ir Teritorijų sąrašo, kurie Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymais buvo neteisėtai apriboti (sutrumpinti).

Atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baigė pasiruošimą administracinės bylos nagrinėjimui ir sustabdė šią administracinę bylą Nr. eI3-14343-780/2024 (proceso Nr. 3-61-3-04359-2024-2) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (100 str. 1 d. , p., 101 str. 2 p.), nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1200 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1200 ha žemės sklypo dalį, esančia 0,2000 ha žemes sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą iš esmės grindė tuo, jog dėl 2023 m. spalio 9 d. Įsakymo ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriais buvo pakeisti (sutrumpinti) Sklypų sąrašas ir Teritorijų sąrašas, pareiškėjas nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus sklypus iš platesnio sąrašo.

Teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusiu sprendimu yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi Įsakymo preambulėje nurodytos nuorodos į teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykį, tačiau nenurodytos aplinkybės ir motyvai, kokiu pagrindu buvo būtina priimti Įsakymą dėl sąrašų keitimo. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas panaikintas ABTĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl byla tebėra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. eA-1997-502/2024) ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs.

Teismas, įvertinęs ginčo pagrindą ir dalyką tiek šioje byloje, tiek Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nurodė, kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą išimtinai grindžia tuo, jog 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu galimai neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu jam buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu.

Teismas konstatavo, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginę reikšmę vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas akcentavo, kad šiuo atveju nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

NŽT nurodo, kad, net ir panaikinus 2023 m. spalio 9 d. Įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nuostatas bei esant priimtam Potvarkiui ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o NŽT negalėtų jų įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašus dėl to, kad:

1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-3-(l5.2.1 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę. eilės patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 2VĮ-3-(l5.2.1 E.)) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė), poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas (Administracija suprojektavo ir perdavė 550 žemės sklypus (patvirtinti NŽT Įsakymu), kurių bendras plotas yra apie 195 ha, o NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2VĮ-2) patvirtino patvirtintame Piliečių sąraše buvo įrašyti 633 pretendentai (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. (pagal plotą)) bei 310 pretendentų gauti lygiavertį žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. (per vertę)). Bendras plotas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises minėti piliečiai, įrašyti į Eilę, yra 66 ha žemės, t. y. daugiau nei pakanka (turimas žemės sklypų plotas beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą). Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai;

2) NŽT yra patvirtinusi galutinį Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą ir šis sąrašas yra galiojantis bei remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, Tvarkos 38 punktu bei Potvarkio 2 punktu negalėtų būti keičiamas. Priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, remiantis Eile, NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų. Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2VĮ-1) ir Įsakymu 2VĮ-2, 2024 metais NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai, kadangi Nacionalinei žemės tarnybai iš naujo atlikus Tvarkos 38 punkte nurodytas procedūras, šie asmenys atsirastų nelygioje padėtyje lyginant su pareiškėju ir kitais asmenimis, kurie kreipėsi į teismus dėl NŽT 2024 metais priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pagal patvirtintą Eilę ir Piliečių sąrašą, panaikinimo.

NŽT pažymi, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir iš Įsakymu Nr. 2VĮ-1 patvirtinto Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal Eilę (neatvykusiems dėl pateisinimų priežasčių) (Atkūrimo įstatymo 21 str. 7 d.).

NŽT pažymi, kad teismas nepagrįstai vertino, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtaką teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui, todėl bylą nagrinėjančiam teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Administracija nurodo, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nebus nustatinėjamos jokios aplinkybės, be kurių negalėtų būti tęsiama nagrinėjama ši administracinė byla, o ir pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardino ir nemotyvavo, be kokių aplinkybių jis negali atkurti teisinės taikos tarp šalių šioje administracinėje byloje ir kokių aplinkybių jis pats nustatyti negali. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą kitokioms išvadoms.

Pareiškėjas atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo vertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir Sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Potvarkis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Vyriausybės atstovo kreipimasis yra priimtas ir Potvarkio teisėtumas yra tikrinamas administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024.

Pareiškėjas nurodo, kad Administracija yra viena iš žemės atkūrimą vykdančių institucijų, atsakinga už tai, jog NŽT gautų tikslią ir išsamią informaciją apie mieste esančius laisvus žemės plotus, kurie galėtų būti perduoti pretendentams. Kita vertus, Administracija nėra suinteresuota sąžiningai vykdyti jai priskirtų funkcijų, nes miestas yra suinteresuotas pasilikti jam patikėjimo teise perduotą vertingiausią valstybės žemę. Būtent todėl vertingiausi žemės plotai yra paslapčia, neargumentuotai ir visiškai neteisėtai išbraukiami iš sąrašų, o žemės atkūrimas staiga baigiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdyta ši administracinė byla Nr. eI3-14343-780/2024 (proceso Nr. 3-61-3-04359-2024-2) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.). Taip pat 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 2 p.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo pretendentui (pareiškėjui) atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais (taip pat ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu) galbūt neteisėtai buvo sutrumpinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, todėl pareiškėjas neteko galimybės rinktis iš platesnio sąrašo grąžintinų sklypų.

Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) kilusių ginčų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir nulemtas iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, yra susiję su ginčo esme ir vertintini bylą nagrinėjant iš esmės. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme). Todėl minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl NŽT atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla šiuo atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė