2020-01-22 Nr. AB-1461-3-65-3-00204-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-29-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00204-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei I. R. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-550-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) nustatyti, kad atsakovei I. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-550-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 403,09 Eur;

3) leisti išregistruoti juridinį faktą – 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ dėl 729/2919 dalies 0,2919 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos ir 2015 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo;

4) patvirtinti NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-532-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

5) nustatyti, kad atsakovei I. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-532-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 1496,08 Eur;

6) leisti išregistruoti juridinį faktą- 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ dėl 1788/10744 dalies 1,0744 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos ir 2015 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, Susisiekimo ministerija 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovę I. R. paskutiniu jos žinomos gyvenamosios vietos adresu apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jos nuosavybės teise valdomo 8,7100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat informavo apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio metu bus nustatomos tikslios paimamo žemės sklypo ribos, atliekamas žemės ir joje esančio turto vertinimas. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo 2016 m. ir Lietuvoje negyvena, apie žemės paėmimo procedūros pradžią pareiškėjas atsakovę informavo ir viešais skelbimais laikraštyje „Lietuvos aidas“ bei Panevėžio laikraštyje „Sekundė“.

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau - Projektas) pareiškėjas 2018 m. spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ bei Panevėžio laikraštyje „Sekundė“ informavo atsakovę apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais.

Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-11-315K (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1) buvo parengta 2018 m. lapkričio 6 d., pagal kurią vertinamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2919/9640 dalies (proj.300(2)-3)), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 1 614 Eur. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 18-11-314K (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 2) buvo parengta 2018 m. lapkričio 6 d., pagal kurią vertinamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10744/77460 dalies (proj.300(1)-3)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 2 856 Eur, žemės sklypo (projektinis Nr. 382-3) vertė yra 5 991 Eur., žemės sklypo nuomininko kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 103 Eur.

NŽT direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – NŽT 2019 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1P-24-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau - Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovei priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 1,0744 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(1)-3, į 6,4500 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(1)-1 bei į 0,2216 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(1)-2. Pagal Sąrašą atsakovei priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 0,2919, kurio projektinis Nr. 300(2)-3, į 0,3730 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(2)-1, bei į 0,2991 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 300(2)-2. NŽT 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17 E.) nustatyta, kad paimami žemės sklypai, kurių projektiniai numeriai Nr. 300(1)-3 ir Nr. 300(2)-3.

NŽT direktorius 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-550-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-550-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 729/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr.1). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr.1 pagal Vertinimo ataskaitą Nr.1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 403,09 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr.1 vertė – 403,09 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr.1 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur. Šiuo aktu NŽT direktorius taip pat nutraukė 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ dėl 729/2919 dalies 0,2919 ha žemės sklypo , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nutarė išregistruoti juridinį faktą - minėtą nuomos sutartį bei 2015 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl žemės sklypo dalies.

NŽT direktorius 2019 m. vasario 18 d. aktu Nr. ŽVP-532-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-532-(1.18.)) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2683/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr.2). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 2 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 1496,08 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr.2 vertė – 1496,08 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr.2 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur. Šiuo aktu NŽT direktorius taip pat nutraukė 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp I. R. ir žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ dėl 2683/10744 dalies 1,0744 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nutarė išregistruoti juridinį faktą- minėtą nuomos sutartį bei 2015 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl žemės sklypo dalies.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 5 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir Panevėžio laikraštyje „Sekundė“ pranešimais viešai informavo atsakovę, kad NŽT priėmė 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus jos valdomų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šių pranešimų paskelbimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovę, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. yra išdavusi įgaliojimą savo tėvui A. R. savo nuožiūra naudotis, valdyti, disponuoti jai priklausančiu turtu, Susisiekimo ministerija apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų priėmimą 2019 m. gegužės 21 d. informavo ir atsakovės įgaliotą asmenį A. R.. Apie tai 2019 m. kovo 4 d. raštu buvo informuota ir paimamos žemės nuomininkė žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“.

Susisiekimo ministerija pervedė NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-550-(1.18.) ir Nr. ŽVP-532-(1.18.) nurodytas sumas (403,09 Eur ir 1496,08 Eur) į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 2ZP-178 pranešė atsakovės įgaliotam asmeniui bei pačiai atsakovei elektroniniu paštu.

Susisiekimo ministerijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT 2019 m. vasario 8 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą.

Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir NŽT atsiliepimuose sutiko su Susisiekimo ministerijos pareiškime pareikštais reikalavimais. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad yra visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patvirtinti NŽT priimtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje aktų teisėtumą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą, leido Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus bei pradėti juos naudoti visuomenės poreikiams – geležinkelio linijai tiesti, taip pat leido išregistruoti juridinius faktus – žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp atstovės ir ŽŪM „Berčiūnai“.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31, kuriuo patvirtintas Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas (toliau – Specialusis planas) ir kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.

Teismas nustatė, kad Susisiekimo ministerija viešais skelbimais laikraštyje „Lietuvos žinios“ bei Panevėžio laikraštyje „Sekundė“, informavo atsakovę apie parengtą Projektą. Bylos medžiaga patvirtina, kad NŽT direktorius 2019 m. vasario 18 d. priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus Nr. ŽVP-550-(1.18.) ir Nr. ŽVP-532-(1.18.), apie kurių priėmimą pareiškėjas informavo žemės savininkę elektroniniu paštu bei jos įgaliotą atstovą 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr.2-3761 bei pakvietė atsakovę šiuos aktus pasirašyti. NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose nurodytas sumas už paimamus Žemės sklypą Nr.1 ir Žemės sklypą Nr. 2 (1496,08+403,09 Eur) pervedė į notaro depozitinę sąskaitą (šią aplinkybę patvirtina 2019 m. liepos 15 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 14-3252).

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, sprendė, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo yra pagrįsti ir tenkinami. Patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, leidžiama įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus valstybės vardu ir pradėti šiuos žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams, naikinami Nekilnojamojo turto registre įrašyti juridiniai faktai apie žemės nuomos sutartis.

III. Atsakovė I. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo pareiškimą atmesti, arba palikti nenagrinėtu, arba grąžinti iš naujo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat atsakovė prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė teigia, kad buvo pažeistos jos teisės dalyvauti teismo procese ir atlikti teisėtus procesinius veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str.), nes ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 72 str. 2 d.). Šaukimas kartu su procesiniais dokumentais buvo gautas tą pačią dieną kai įvyko bylos nagrinėjimas – 2019 m. rugsėjo 23 d. (šaukimas įteiktas 2019 m. rugsėjo 21 d. – šeštadienį). Tokiu atveju atsakovei nebuvo suteiktas įstatymo numatytas minimalus 7 dienų laiko tarpas, skirtas susipažinti su procesiniais dokumentais ir susirasti ją atstovaujantį atstovą arba pačiai dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsakovė informuoja, kad apie administracinės bylos egzistavimą ji buvo informuota 2019 m. rugsėjo 23 d. gavus šaukimą. Ji įpareigojimo pateikti atsiliepimą į Susisiekimo ministerijos 2019 m. liepos 29 d. pareiškimą negavo, todėl ir nepateikė atsiliepimo pirmosios instancijos teismui. Nors teismas žinojo, kad atsakovė trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvauja kitose bylose ir turi įgaliotą asmenį, turintį teisę priimti jai adresuotus ir teikti jos paruoštus bei pasirašytus dokumentus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovė, esant objektyviai susidariusiomis aplinkybėmis, buvo maksimaliai aktyvi siekdama pati ir per įgaliotą asmenį gauti informaciją iš teismo.

Atsakovė pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jai nebuvo pateiktas Projektas. Nesant įvykdytiems Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 1–6 dalies, 9 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimams, žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir jos įregistravimas valstybės vardu, įgyvendinant ypatingos reikšmės „Rail Baltica“ projektą, yra neteisėtas, pažeidžiantis minimo įstatymo reikalavimus, kadangi nėra parengtas, pateiktas kartu su NŽT direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17 E.). Taip pat nėra žinoma, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas atsakingų institucijų patvirtintas ir atsakovės paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita atitinka šį projektą.

Vyriausybės 2017 m sausio 11 d. nutarime Nr. 31 žemės paėmimas yra taikomas vieninteliam sklypui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir plotas 8.71 ha. Tokiu būdu pareiškėjo nurodyti kadastriniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nieko bendro su minimu Vyriausybės nutarimu, kurio prieduose yra nurodyta, kad visuomenės reikmėms yra paimamas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 8,71 ha sklypas ir paskelbus procedūros pradžią asmuo praranda disponavimo teisė į šį sklypą, iš kitos pusės, pareiškėjui, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žemės paėmimo įstatymu, atsiranda pareiga ir imperatyvi prievolė teisingai atsilyginti už visą disponuojamą daiktą.

Atsakovė nurodo, kad advokatas P. J. atstovauja AKJ Consultus, kuri atstovauja Susisiekimo ministeriją, tačiau P. J. neturi teisinės galios tiesiogiai atstovauti Susisiekimo ministerijos ir ministro interesų, todėl negalėjo pateikti procesinių dokumentų. Pareiškimas buvo pateiktas per EPP sistemą, tačiau toks pateikimo ir pasirašymo būdas yra negaliojantis, nes advokatas nepasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu. Advokatas P. J. atstovauti Susisiekimo ministeriją gali tik tada, kai AKJ Consultus vadovas jį įgalioja tai daryti, tačiau advokatui teisė atstovauti pareiškėją nėra numatyta sutartyje Nr. 1F-125.

Atsakovė pažymi, kad teisme yra neišnagrinėta byla Nr. eI-2371-320/2019, kurios nagrinėjimo dalykas – klaidingai atmatuoto žemės sklypo Nr(duomenys neskelbtini) ribos, posūkio taškai ir kiti duomenys. Tarp šios ir minėtos bylos yra tiesioginis ryšys, todėl jos turi būti sujungtos arba šioje byloje reikia laukti, kol bus išnagrinėta pirmoji (administracinė byla Nr. eI-2371-320/2019).

Į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir bendrasavininkiai T. R. ir V. R., kurie turi tiesioginį interesą šių sklypų atžvilgiu.

Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas pažymi, jog teismas neturėjo pagrindo vertinti pirminių parametrų neatidalinto 8,71 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų, nes šioje byloje nėra sprendžiamas minėto viso žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo klausimas. Ne visas pradinis žemės sklypas, o tik atskiros jo dalys buvo paimtos visuomenės poreikiams. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-550-(1.18.) ir 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-532-(1.18.), teisėtumo klausimas, kuriais įformintas konkrečių atsakovei priklausančių žemės sklypo dalių, suformuotų ir įregistruotų atskirų parametrų žemės sklypais, paėmimas, t. y. vertina žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų atitikimą Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardintoms sąlygoms.

Atsakovė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad teismas padarė daug proceso teisės normų pažeidimų. Atsakovė taip pat nurodo, kad jai šaukimas į teismą buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 21 d. (šeštadienį), o bylos nagrinėjimas buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo 23 d. jai esant ne Lietuvoje. Dėl to jai buvo apribota galimybė pasirūpinti savo teisių atstovavimu. Tačiau Susisiekimo ministerija nesutinka su atsakovės teiginiais, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, ir pažymi, jog teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovei šaukimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą įteikė apie tai paskelbdamas specialiajame interneto tinklalapyje. Pareiškėjo vertinimu, teismas atsakovę apie vyksiantį teismo posėdį informavo tinkamai. Atsakovei esant užsienio valstybėje, ji turėjo galimybę prašyti pratęsti atsiliepimo į pareiškimą pateikimo terminą bei prašyti atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Be to, jai buvo žinoma apie įvyksiantį teismo procesą tuo atveju, jeigu ji atsisakytų pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, todėl atsakovė iš anksto galėjo pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu. Taip pat atsakovė Lietuvoje buvo paskyrusi įgaliotinį A. R., kuris buvo informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso eigą ir įvyksiantį teismo procesą, todėl, pareiškėjo manymu, nebuvo pažeista atsakovės teisė pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

Atsakovė teigia, kad advokatas P. J. tiesiogiai neturi teisės atstovauti pareiškėjo interesų. Tačiau pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė priedą Nr. 1 – 2018 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartį Nr. 1F-125, sudarytą tarp pareiškėjo ir AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos, kuria AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatams ir advokatų padėjėjams, taip pat ir advokatui P. J., sudariusiems su bendrija išimtinių teisinių paslaugų sutartis pavesta atstovauti pareiškėjo interesams administracinėse bylose, kilusiose Susisiekimo ministerijai atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti. Taip pat pareiškėjas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad pareiškimas į LITEKO VEP buvo įkeltas nepasirašytas, todėl yra negaliojantis, ir teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį, proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Pareiškėjo atstovas advokatas P. J., jungdamasis per LITEKO VEP sistemą jau yra patvirtinęs savo, kaip advokato tapatybę, dėl to tinkamas procesinių dokumentų pateikimo būdas nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti siejamas tik su elektroninio parašo sertifikato galiojimu. Advokatas P. J. prie sistemos prisijungia naudodamasis jam suteiktais prisijungimo duomenimis.

Pareiškėjo vertinimu, nėra (nebuvo) jokio pagrindo stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, kol bus išnagrinėta kita byla Nr. eI-2371-320/2019, arba šias abi bylas sujungti. Kiek žinoma pareiškėjui, administracinėje byloje Nr. eI-2371-320/2019 ginčas yra kilęs dėl T. R. (netgi ne atsakovės) valdomų žemės sklypų ribų vietos. Tuo tarpu Rail Baltica geležinkelio vėžės vieta projektuota ne pagal į projekto teritoriją patekusių privačių žemės sklypų ribas, bet pagal techninių parametrų reikalavimus bei tokius vietovės ypatumus kaip reljefiškumas, gruntinis pagrindas ir pan. Be kita ko, pareiškėjo vertinimu, netikslingas nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymas sukeltų žalą ypatingos valstybinės svarbos projekto (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) vykdymui.

Atsakovė kaip proceso pažeidimą nurodo ir tai, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir bendrasavininkai T. R. ir V. R., kurie turi tiesioginį interesą šių sklypų atžvilgiu. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo į administracinę bylą įtraukti T. R. bei V. R., nes nei nagrinėjamas ginčas, nei priimta skundžiama nutartis neliečia jų teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo reikalavo patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą bei leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, t. y. žemės sklypų dalis. Pareiškėjas prašė patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą bei leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamas tik tas žemės sklypų dalis, kurios priklauso atsakovei I. R..

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti.

Teismas, nustatęs, kad visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos ir tai pagrindžiantys įrodymai pateikti kartu su pareiškimu teismui, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai patvirtino žemės paėmimo aktų teisėtumą. Atsakovė netinkamai aiškina Žemės paėmimo įstatymą, teigdama, kad visuomenės poreikiams turi būti paimamas visas pradinių parametrų, neatidalintas 8,71 ha žemės sklypas, tačiau Žemės paėmimo įstatymo nuostatose kaip tik pabrėžiama būtinybė visuomenės poreikiams paimti tik tiek žemės, kiek yra būtina šiems poreikiams užtikrinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovės prašomų įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Vaidos ir T. R. teisėtiems interesams šio teisminio ginčo baigtis neturės jokios įtakos, nes žemės paėmimo aktuose, dėl kurių teisėtumo sprendžiama šioje byloje, nurodytos tik atsakovės valdomos žemės sklypų dalys.

Administracinėje byloje Nr. eI-2371-320/2019 ginčas yra kilęs dėl atsakovės valdomų žemės sklypų ribų vietos, o Rail Baltica geležinkelio vėžės vieta projektuota ne pagal į projekto teritoriją patekusių privačių žemės sklypų ribas, bet pagal techninių parametrų reikalavimus bei tokius vietovės ypatumus kaip reljefiškumas, gruntinis pagrindas ir pan. Todėl netgi panaikinus ginčijamus administracinius aktus dėl bendrosios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų, liktų galioti ne tik žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto sprendiniai dėl žemės sklypų ribų pertvarkymo, bet ir Specialiojo plano sprendiniai su nustatytomis koordinatėmis dėl konkrečios geležinkelio kelio vietos, o būtent jie ir lemia visuomenės poreikiams reikalingo žemės sklypo, paimamo iš atsakovės nuosavybės teise valdomos žemės, konfigūraciją ir ribas, neatsižvelgiant į tai, kuriam žemės savininkui jie priklauso.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas - Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria patvirtintas NŽT direktoriaus aktų teisėtumas ir nustatyti atlyginimo už paimtų žemės sklypų atlyginimo dydžiai bei leista išregistruoti žemės nuomos sutartį.

Atsakovė I. R., pasinaudodama Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise paduoti atskirąjį skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties, kuria išsprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo klausimas, ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, nėra įstatyme numatytų sąlygų paimti žemę visuomenės poreikiams, pareiškėjo atstovo advokatas P. J. negalėjo pateikti procesinių dokumentų, taip pat teismas neįtraukė kitų žemės sklypų bendrasavininkių T. R. ir V. R.. Be to, atsakovė nurodo, kad teisme yra neišnagrinėta administracinė byla Nr. eI-2371-320/2019, kuri yra susijusi su nagrinėjama byla, todėl reikėjo šias bylas sujungti, arba palaukti, kol bus išnagrinėta byla dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.

Pirmiausia pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kurio 6 straipsnyje yra reglamentuojama ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias turi įvertinti teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo: 1) ar galioja Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) ar galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) ar žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) ar yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) ar yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) ar projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Taigi, nagrinėjamo pobūdžio bylose valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, su pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, turi pagrįsti, kad egzistuoja Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Atitinkamai, šios aplinkybės nustatymas (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos egzistavimas) yra pakankamas pagrindas apygardos administraciniam teismui nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Jei apygardos administracinis teismas nutartyje įvertina visas minėtas Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, konstatuodamas jų buvimą arba nebuvimą, laikytina, kad teismas nurodė motyvus, kuriais jis priėjo savo išvadas, t. y. tinkamai motyvavo nutartį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras yra galiojantys teisės aktai, t. y. konstatavo Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. konstatavo Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, taip pat nustatė, kad yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, t. y. konstatavo Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų egzistavimą bei, kad yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas, o projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi Akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, t. y. konstatavo Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą (pirmosios instancijos teismo nutarties 5–6 psl.).

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nurodė motyvus, kuriais priėjo savo išvadas ir teisės aktus, kuriais vadovavosi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai pagrįsta ir motyvuota, teismas įvertino Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu aplinkybių buvimą. Atitinkamai, atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad nėra Įstatyme numatytų sąlygų apimti žemę visuomenės poreikiams, atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovė atskirajame skunde nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (ar dalis jų) nagrinėjamu atveju, priimant pirmosios instancijos teismo nutartį, neegzistavo.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl T. R. ir V. R. priklausančių žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams – nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos 729/2919 dalies 0,2919 dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos 2683/10744 dalies 1,0744 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams. Taigi, šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl T. R. ar V. R. teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių asmenų neįtraukė į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje aiškiai nurodė atsisakymo motyvus.

ABTĮ 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Vadovaujantis ABTĮ 77 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priėmė Susisiekimo ministerijos pareiškimą ir įpareigojo atsakovę pateikti atsiliepimą. Minėta nutartis su pareiškėjo pareiškimu ir priedais buvo išsiųsta šalims. Negavus atsakovės atsiliepimo 2019 m. rugsėjo 9 d. specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas teismo pranešimas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovei apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, todėl atmestini atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad teismas padarė daug proceso teisės pažeidimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir atsakovės argumentai dėl pareiškėjo atstovo advokato P. J. įgaliojimų ir jo 2019 m. liepos 29 d. pateikto pareiškimo pasirašymo tinkamumo. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Atitinkamai ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu; skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.). Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu. Nagrinėjamu atveju pareiškimas teismui buvo pateiktas per Lietuvos teismų informacinę sistemą, todėl, vadovaujantis nurodytomis teisinės normomis, toks pareiškimo pateikimas yra tinkamas. Prie pareiškimo pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartis Nr. 1F-125, sudaryta tarp Susisiekimo ministerijos ir AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos, patvirtina, kad P. J. buvo pavesta atstovauti Susisiekimo ministerijai.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. eI-2371-320/2019 arba palaukti kol bus išnagrinėta pirmoji (administracinė byla Nr. eI-2371-320/2019). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį, bylos sujungiamos tik tada, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo, to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo). Nagrinėjamu atveju ši sąlyga netenkinama, nes atsakovės nurodytoje byloje (administracinė byla Nr. eI-2371-320/2019) ginčas kilo dėl T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 8,71 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, o todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą buvo pažeistos proceso teisės normos, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas, kadangi vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas galutinis sprendimas byloje.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės I. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė