ea708d5c-aec2-46a5-a0dc-b6463842c22e · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-474-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00015-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1(S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 14 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

T. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės BUAB „T.“ ieÅ¡kinį atsakovui R. T., dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „T.“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. T. 8268,77 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2021-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-384-856/2021 iÅ¡kėlė UAB „T.“ bankroto bylÄ .

Laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2021-03-31 įmonės vadovu buvo R. T.. Ä®monei bÅ«nant nemokiai įmonės vadovas neinicijavo nemokumo proceso, kas lėmė kreditorinių reikalavimų padidėjimÄ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-03-31.

2. Atsakovas R. T. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas teigė, kad įmonės kreditoriniai reikalavimai nepadidėjo. Tvirtino, kad įmonė buvo parduota 2021-04-07 ir pirkėjas ketino investuoti ir toliau sėkmingai vykdyti įmonės veiklÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovei BUAB „T.“ iÅ¡ atsakovo R. T. 8268,77 žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“ 8268,77 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2022-02-17, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ atsakovo R. T. 186,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

4. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Å iaulių apygardos teismo 2021-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-384-856/2021, kuria teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įsiteisėjo. Teismas nustatė, kad UAB „T.“ atsakingi asmenys VÄ® Registrų centrui finansinius duomenis paskutinį kartÄ teikė už 2019 metus. Nustatė, kad nuo 2021-07-01 iki 2021-07-16 UAB „T.“ turėjo 349,51 Eur socialinio draudimo skolÄ (atidėta suma – 5 250,87 Eur), apdraustųjų neturėjo.

Teismas sprendė, kad Å¡ie duomenys patvirtino, jog UAB „T.“ Å«kinė veikla nebevykdoma, įmonė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, t. y. bendrovė yra nemoki. IÅ¡ UAB „T.“ trumpojo balanso už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 matyti, kad bendrovė turėjo 45 090,00 Eur per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Pagal 2018 m. UAB „T.“ pelno (nuostolių) ataskaitÄ Ä¯monės grynasis pelnas sudarė 7 605 Eur. 2019 m. trumpojo balanso duomenimis, 45 090,00 Eur skolos pakartotinai nurodytos kaip per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai.

Pagal 2019 m. UAB „T.“ pelno (nuostolių) ataskaitÄ Ä¯monės grynasis pelnas siekė tik 2820 Eur. Esant prieÅ¡ tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad įmonės balanse nurodytus trumpalaikius įsipareigojimus sudaro pradelstos sumos, kadangi už trumpalaikius įsipareigojimus UAB „T.“ privalėjo atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos (per vienÄ Ä¯monės veiklos ciklÄ ), ir UAB „T.“ neturėjo galimybių iÅ¡ įmonės pelno įvykdyti 2018 m. trumpalaikių įsipareigojimų.

5. Å iaulių apygardos teismo 2021-10-04 nutartimi patvirtinti 46 166,47 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų 5609,03 Eur Sodros, 19711,57 Eur VMI, 2528,62 Eur Swedbank, AB, 13581,52 AB Å iaulių bankas finansiniai reikalavimai. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-03-31 UAB „T.“ kreditoriniai reikalavimai padidėjo 8268,77 Eur, iÅ¡ jų: VMI – 750,36 Eur, VSDFV Panevėžio skyriaus –1308,73 Eur, AB Å iaulių bankas – 5493,58 Eur, Swedbank, AB – 716,10 Eur. Nemokumo administratorė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė teismui prieÅ¡ tai minėtų kreditorių laikotarpio nuo 2020-01-01 iki 2021-03-31 finansinių reikalavimų detalizacijÄ , kuri patvirtina skolų kreditoriams minėtu laikotarpiu padidėjimÄ .

6. Teismas nurodė, kad konkretus ieÅ¡kovei padarytas žalos dydis dėl vadovo laiku neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto (nemokumo) bylos iÅ¡kėlimo yra apskaičiuojamas vertinant po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo neįvykdymo, atsiradusius naujus kreditorių reikalavimus ir (ar) nuo tos dienos iki bankroto (nemokumo) bylos iÅ¡kėlimo dienos padidėjusiÄ kreditorių reikalavimų dalį, jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma lieka nepadengta bankroto (nemokumo) procese.

Teismas pažymėjo, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021-08-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1185-1007/2021 R. T. pripažintas kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ (kreditorių teisių pažeidimas, nemokumo proceso neinicijavimas) ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda, kad R. T. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai, be kita ko, nurodęs, jog suvokė, kad įmonė yra nemoki, todėl teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinys pagrįstas ir ieÅ¡kinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė neteisingai nurodė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, neinicijavo nemokumo proceso ir tai lėmė kreditorinių reikalavimų padidėjimÄ (žalÄ ) laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-03-31, kai įmonei vadovavo atsakovas.

IÅ¡ įmonės balansų matosi, kad įsipareigojimai kreditoriams nepadidėjo, kreditorinių reikalavimų padidėjimo nebuvo ir dėl to atsakovas nepadarė ieÅ¡kovei jokios žalos. IeÅ¡kinyje pateikta lentelė apie 8 268,77 Eur žalÄ yra neįrodyta - nėra duomenų iÅ¡ ko tos sumos susidaro, be to, nėra nurodyta už kÄ ir už kokį laikotarpį. 7.2. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas 2021-04-07 pardavė įmonę A. S.. Å is asmuo, pirkdamas įmonę susipažino su perkamos įmonės finansine padėtimi buvo pasirengęs investuoti į įmonę bei toliau sėkmingai vystyti veiklÄ .

Å iaulių apskrities VMI turėjo galimybę susipažinti su vieÅ¡a informacija Registrų centre ir neteikti pareiÅ¡kimo dėl įmonės bankroto. Ä®monė buvo parduota 2021-04-07, pardavimas vieÅ¡ai įregistruotas 2021-04-30, o teismas pagal VMI pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kėlė įmonei bankroto bylÄ tik 2021-12-01, nežinant naujam įmonės savininkui. Ä®monės balansuose yra nurodyti įsipareigojimai kreditoriams - 45 090,00 Eur, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyta, kad įsipareigojimai kreditoriams yra tik 40 557,44 Eur.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei nepadaryta jokia žala. 7.3. Atsakovas UAB „T.“ direktoriumi buvo iki 2021-03-31. Nuo 2021-03-31 UAB „T.“ direktoriumi buvo paskirtas A. S.. UAB „T.“ bankroto byla iÅ¡kelta 2021-07-23, tai yra įmonei bankroto byla iÅ¡kelta esant kitam direktoriui A. S., kuris vadovavo UAB „T.“ nuo 2021-03-31 ir per tÄ laikÄ tai yra iki 2021-07-23 neinicijavo įmonei bankroto bylos. PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybę, kad bankroto byla iÅ¡kelta esant kitam direktoriui, patraukdamas A.

S. bendraatsakoviu bei nustatyti šio asmens atsakomybę.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė likviduojama UAB „T.“ su reikalavimais nesutiko. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas sekančiais argumentais: 8.1. Laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-03-31 susidarę (padidėję) kreditoriniai reikalavimai ir jų dydis pagrįstas į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovės nemokumo momentas, t.y. 2020-01-01, nustatytas į bylÄ pateiktais ieÅ¡kovės balansais, o susidariusių (padidėjusių) kreditorinių reikalavimų dydį patvirtina byloje pateiktos ieÅ¡kovės kreditorių finansinių reikalavimų detalizacijos.

Pirmosios instancijos teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas, kurio metu teismas aiÅ¡kinosi ir tyrė faktines aplinkybes dėl padidėjusių kreditorinių reikalavimų dydžio ir susidarymo laikotarpio. Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados buvo padarytos visapusiÅ¡kai ir objektyviai. 8.2. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovui kaip buvusiam ieÅ¡kovės vadovui, už nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ ieÅ¡kovei, kai ji tapo nemoki. Susidariusi žala, t.y. padidėję ieÅ¡kovės kreditorių finansiniai reikalavimai, apskaičiuoti tik už tÄ laikotarpį, kai ieÅ¡kovės direktoriumi buvo atsakovas R.

T.. Pirmosios instancijos teismas net neturėjo pagrindo siÅ«lyti ieÅ¡kovei įtraukti į bylÄ bendraatsakoviu A. S., kuris nebuvo ieÅ¡kovės vadovu laikotarpiu, už kurį apskaičiuota ir priteista žala ir nėra atsakingas asmuo už žalÄ , atsiradusiÄ R.T. vadovavimo laikotarpiu. 8.3. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai neturėtų bÅ«ti priimti, nes neturi ryÅ¡io su nagrinėjamos bylos dalyku. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo 10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , t. y. iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ , neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismÄ priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamÄ , bet turintį tokiÄ bylai svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nuo kurios priklausytų bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas, įrodymÄ bÅ«tų nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213).

Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų bÅ«ti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reikalaujanti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtakÄ ginčo iÅ¡sprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios Å¡alies procesinį elgesį.

11. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikia įrodymus: duomenis apie R. T. atleidimÄ iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų, duomenis apie UAB „T.“ akcininkus ir UAB „T.“ akcijų perleidimo sandorius. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas aptariamus įrodymus bÅ«tų prašęs priimti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismas bÅ«tų atsisakęs juos priimti, taip pat akivaizdu, kad atsakovas turėjo visas galimybes Å¡iuos įrodymus gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė priežasčių, kodėl Å¡ių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat neformuluoja jokio praÅ¡ymo Å¡iuos įrodymus priimti, nemotyvuoja ir vėliau atsiradusios bÅ«tinybės teikti naujus įrodymus egzistavimo, todėl su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

12. Atsakovas R. T. apeliacinės instancijos teismui taip pat teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose pakartojo apeliacinio skundo argumentus, papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į jam Å iaulių apylinkės teismo 2021-08-20 nutarimu paskirtÄ baudÄ , nebėra juridinio pagrindo bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje.

13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-290-3330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, ir kt.). 14.

RaÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais atsakovas siekia papildomai pagrįsti savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , taip pat nurodo naujÄ argumentÄ , kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Å is draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiÅ¡kumo užtikrinimu bei su tuo, kad bÅ«tent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas.

Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, tačiau juose negali bÅ«ti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Dėl bendraatsakovio įtraukimo į bylÄ 15. Apelianto teigimu, į bylÄ bendraatsakoviu turėjo bÅ«ti traukiamas ir A. S., nes bÅ«tent jis nuo 2021-03-31 buvo UAB „T.“ vadovu ir nuo 2021-03-31 iki 2021-07-23 neinicijavo įmonei bankroto bylos.

16. Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti atsakovÄ , t. y. asmenį, kuriam jis reiÅ¡kia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Å i ieÅ¡kovo besÄ lyginė procesinė teisė negali bÅ«ti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiÅ¡kiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti (CPK 45 straipsnis).

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Kadangi tokia besÄ lyginė teisė kam reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimus priklauso tik ieÅ¡kovui, byloje nesant duomenų, kad ieÅ¡kovas teikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti atsakovu A.

S., teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo traukti į bylÄ atsakovu Å¡io asmens ir tai nepažeidė apelianto kaip atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumas bÅ«tent jos pasirinkto atsakovo, t.y. apelianto, atžvilgiu. Dėl juridinio asmens vadovo pareigos atlyginti žalÄ 17. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieÅ¡kovės kreditorinių reikalavimų padidėjimo, todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ dėl kreditorinių reikalavimų padidėjimo ir to pasekoje, dėl turtinės žalos dydžio.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad laikotarpiu 2020-01-01 iki 2021-03-31 UAB „T.“ buvo nemoki ir atsakovas turėjo pareigÄ savo valdymo laikotarpiu inicijuoti nemokumo procesÄ , tačiau nesutinka, kad dėl nemokumo proceso neinicijavimo buvo padaryta reikalaujama žala. Atsakovo nuomone, žalos nebuvimÄ Ä¯rodo įmonės balansai. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka.

18. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiradimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtÄ Å¾alÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

19. Nemokumo administratorius, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip buvusio vadovo, žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžius įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atlyginimÄ , turi pareigÄ Ä¯rodyti žalÄ , kuri susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo, jos dydį, priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

20. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

21. Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei Å¡i bendra iÅ¡augusi įmonės skolų suma liks nepadengta.

Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylÄ padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi bÅ«ti teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „T.“ atsakingi asmenys VÄ® Registrų centras finansinius duomenis paskutinį kartÄ teikė už 2019 metus. Už 2020 metus finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami. IÅ¡ 2018 ir 2019 metų balansų matyti, kad įmonės kreditorinių įsipareigojimų dydis (45090,00 Eur) nekito, t.y. kreditoriniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi. IÅ¡ pateiktų balansų duomenų matyti, kad įmonės turto vertė ir grynasis pelnas pelno (nuostolių ataskaitoje) sumažėjo.

Nors apeliantas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo netgi mažesnius nei balansuose deklaruotus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio matyti, kad pagal patvirtinÄ UAB „T.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä pirmos eilės kreditorių reikalavimus sudaro 5609,03 Eur, o antros eilės kreditorių reikalavimus sudaro 40557,44 Eur, iÅ¡ viso 46166,47 Eur, t.y. didesnius kreditorinius reikalavimus nei nurodyti 2018 ir 2019 metų balansuose.

23. IeÅ¡kovė byloje pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-03-31 susidarė 8268,77 Eur dydžio kreditorinių reikalavimų dalis, t.y. Å¡ia lėšų suma padidėjo kreditoriniai reikalavimai. Å iuo laikotarpiu įmonei vadovavo bÅ«tent atsakovas R. T.. Atmestini apelianto argumentai, kad reikalaujama žala nėra aiÅ¡ki. IeÅ¡kovė reikalavimÄ grindžia suma, kuria padidėjo kreditoriniai reikalavimai nuo 2020-01-01 iki 2021-03-31. IÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos kreditorinio reikalavimo detalizacijos (30-31 b. l.) matyti, kad Å¡io kreditoriaus 750,36 Eur reikalavimas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-02-28.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymoje (33-34 b. l.) taip pat pateikti skaičiavimai apie padidėjusį kreditorinį reikalavimÄ už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-04-01. AB Å iaulių bankas (35-36 b. l.) kreditorinis reikalavimas nurodytu laikotarpiu susidarė iÅ¡ pardavimo nuostolio (2018 m. UAB „T.“ buvo įgijusi du sunkvežimius 2018 m. pagal lizingo sutartis su AB Å iaulių bankas, tačiau nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2020 m. Å¡ie sunkvežimiai buvo parduoti, tačiau nebuvo padengta visa paskolos suma), taip pat iÅ¡ palÅ«kanų ir delspinigių.

Ä® AB Swedbank 716,10 Eur reikalavimÄ Ä¯traukti delspinigiai, palÅ«kanų suma ir delspinigių suma už palÅ«kanas. IeÅ¡kovės atstovė teikė detalius paaiÅ¡kinimus dėl reikalavimo bylos nagrinėjimo metu, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai su reikalavimo detalizacija, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nėra aiÅ¡kus. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad žalÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turėtų atlyginti A. S., nes ieÅ¡kovės reikalavimas dėl Å¡io kreditoriaus yra reiÅ¡kiamas už laikotarpį, kuomet bÅ«tent atsakovas buvo UAB „T.“ direktoriumi ir kai tuo laikotarpiu atsakovui buvo kilusi pareiga inicijuoti nemokumo bylÄ .

Tai, kad atsakovas tikėjosi, kad įmonės veiklÄ pavyks atkurti, nepaneigia jo pareigos laiku rÅ«pestingai vertinti įmonės bÅ«klę ir laiku inicijuoti nemokumo procesÄ . Dėl paskirtos baudos administracinio teisės nusižengimo byloje 24. Apelianto teigimu, jam esant nubaustam administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A6-1185-1007/2021 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nepagrįstai reikalaujama atlyginti žalÄ Å¡ioje byloje.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje R. T. skirta 1400,00 Eur dydžio bauda už tai, kad R. T., būdamas UAB „T.“ vadovu, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, neinicijavo nemokumo proceso. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Tuo tarpu civilinės atsakomybės tikslas - kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado, tad nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad apeliantui buvo skirta administracinė nuobauda, neeliminuoja atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalÄ , kuri susidarė dėl jo veiksmų neinicijuojant nemokumo proceso. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ Ä¯gyja ieÅ¡kovė, tačiau ji iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė