2025-12-17 Nr. AB-22953-4-16-3-00624-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3044-815/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00624-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant G. A.,

vertėjaujant H. E. R.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. O. A. A. ir jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. O. A. A. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. O. A. A. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. O. A. A. (toliau – ir Užsienietis) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo terminą iki 2026 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Teikime nurodė, kad Užsienietis yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės, kuris dar neišnagrinėtas, todėl Užsieniečiui tikslinga pratęsti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

3. Užsienietis su teikimu nesutiko, prašė skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas Užsieniečio galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, važiavo tranzitu neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje, ir neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2025 m. liepos 12 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublika perdavė Lietuvos Respublikai Užsienietį.

6. Užsienietis sulaikytas 48 val. ir perduotas VSAT Užsieniečių registracijos centrui. Užsienietis buvo apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje nesuteikiant teisės laisvai judėti, iki bus priimtas sprendimas dėl teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublika kreipėsi į Latvijos Respubliką dėl Užsieniečio perdavimo, bet Latvijos Respublika atsisakė priimti Užsienietį dėl nepakankamų įrodymų. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą Nr. 25S195861 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, kuris dar neišnagrinėtas. Migracijos departamentas kreipėsi į Latvijos Respublikos prieglobsčio skyrių dėl užsieniečio priėmimo savo žinion pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, bet 2025 m. spalio 29 d. prašymas buvo atmestas.

7. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog yra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl laikė, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalies prasme.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatyta, Užsienietis nepateikė įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, Užsienietis Lietuvoje neturi šeiminių ir socialinių ryšių, iš savo kilmės šalies vykdamas į Europą planavo vykti į Prancūziją, be to, kaip nurodė teismas, Vokietijoje gyvena jo sesuo su šeima, Lietuva nebuvo jo kelionės tikslas. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nenustatė, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, taip pat nenustatė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – nevykdytų ar būtų pažeidęs nustatytas sąlygas.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, susijusiomis su užsieniečio judėjimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas priėjo prie išvados, jog Užsieniečio elgesys nepaneigė rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis vėl bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui, todėl taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė turi būti pratęsta trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (Įstatymo 115 str. 1 d.).

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nurodė, kad Užsienietis nepateikė įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį. Užsienietis Lietuvoje neturi šeiminių ir socialinių ryšių, iš savo kilmės šalies vykdamas į Europą planavo vykti į Prancūziją, be to, Vokietijoje gyvena jo sesuo su šeima, Lietuva nebuvo jo kelionės tikslas. Pareiškėjo vertinimu, teismo nurodytos aplinkybės nepatenka į Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytas aplinkybes, todėl asmens sulaikymą motyvuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 12 punktais nebuvo pagrindo.

13. Įstatymo 76 straipsnis reglamentuoja, kokiais atvejais yra priimamas sprendimas nagrinėti asmens prieglobsčio prašymą iš esmės ir iš esmės skubos tvarka. Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 6 punktas numato, kad Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio atveju priimtas sprendimas nagrinėti jo prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, kas rodo, jog Migracijos departamentas, atsakingas už procedūros prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, parinkimą, nelaikė, kad asmuo prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti Užsienietį į užsienio valstybę. Atitinkamai, šis pagrindas taikytas nepagrįstai.

14. Užsienietis nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, de facto sulaikymas, nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, dėl ko prašo taikyti kitą, mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

15. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. VSAT teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas, naujų esminių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas Užsieniečio galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą ir yra nustatyta Užsieniečio tapatybė, byloje taikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, taip pat tai, kad Užsienietis Lietuvoje nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktuose nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad Užsienietis gali pasislėpti.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonė, susijusi su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, ir Užsienietis gali pasinaudoti šia teise.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio M. O. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis