2021-11-10 Nr. AB-23567-3-62-3-01833-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-11-10 Nr. AB-23567-3-62-3-01833-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-808-442/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01833-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nežmoniškomis sąlygomis 1 sektoriaus 3 būrio 1 ir 3 gyvenamosiose patalpose pažeidžiant higienos normos reikalavimus. Nurodė, jog patalpose langai mediniai, langų rėmai sutrūniję, pastoviai pučia per langus vėjas, tinkamai neužsidaro. Esant stipriam vėjui sunku užmigti. Negalėdavo tinkamai išsimiegoti, todėl būdavo irzlus, kreipėsi pagalbos į gydytojus, psichologus. Dėl nemigos ir sutrikusios psichologinės būsenos buvo paskirti vaistai. Lyjant lietui, per langus lašėdavo į patalpas vanduo, buvo drėgna. Dieninis dirbtinis apšvietimas buvo labai silpnas. Negalėdavo nei rašyti, nei skaityti, atsirado regos problemų. Buvo paskirti vaistai lašinti į akis. Dėl suprastėjusios regos 2019 m. birželio 10 d. etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kurioje buvo paskirtas gydymas bei išrašytas receptas akiniams. Teigė, jog pastoviai patalpoje buvo pelėsis, tai nustatė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) specialistai. Patalpose nebuvo rūbų džiovyklės. Dėl tokių gyvenimo sąlygų pareiškėjas jaučia neatitaisomus padarinius sveikatai, o ypač regai, negali aktyviai judėti, nes iš karto ima dusulys, vartoja psichiatro paskirtus vaistus.
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad patalpas pagal teisės aktus turi prižiūrėti, valyti, vėdinti nuteistieji, todėl atliekant tinkamai pareigas jose negalėtų būti ir pelėsio. Įstaigos 3 būryje yra varstomi langai ir sudaryta galimybė išvėdinti patalpas, tačiau jose gyvenantys nuteistieji langus išiminėja ir taip juos sugadina (sudaužo stiklo paketus, sulaužo rankenėles, sugadina lango rėmus). Įstaiga neturi galimybės remontuoti ar keisti inventorių taip dažnai. Nurodė, jog kreipėsi dėl lėšų skyrimo pakeisti langus, gavus lėšas langai bus pakeisti. Duomenų apie tai, jog nuo lubų lašėtų vanduo, nėra. Teigė, jog 3 būrio patalpose taip pat veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o papildomai patalpas galima vėdinti ir per langus bei ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus pranešimą apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos. Įstaigos 3 būryje džiovyklė drabužiams yra įrengta kieme. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas, akcentavęs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. kovo 19 d.) ir 1 gyvenamojoje patalpoje (nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.).
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 12 punktu, įvertinęs NVSC 2019 m. liepos 30 d. patikrinimo akto Nr. (2.22 4.80)PA-5692 turinį, nustatė, kad ginčo laikotarpiu 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje langai buvo be stiklų, o 1 ir 3 gyvenamosiose patalpose rėmai nesandarūs, supuvę, todėl konstatavo, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 12 punktas.
8. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų NVSC patikrinimo aktų turinį, taip pat nustatė, kad ginčo laikotarpiu 1 gyvenamojoje patalpoje buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatytas reikalavimas dėl dirbtinės apšvietos. Taip pat nustatė, kad šis pažeidimas nebuvo šalinamas kuo skubiau, nes vykstant grįžtamajai kontrolei būdavo nustatomi pakartotiniai pažeidimai, susiję su netinkama apšvieta. Pažeidimo (netinkamo apšvietimo) pašalinimo faktas nustatytas tik 2019 m. spalio 1 d., kai buvo atlikti dirbtinės apšvietos matavimai. Teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje būtų pažeistas Higienos normos HN 134:2015 14 punktas.
9. Teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo pasitvirtino iš dalies, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 3 būrio 1 patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Duomenų patvirtinančių, jog netinkamas apšvietimas buvo ir 3 būrio 3 patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. kovo 19 d., teismas nenustatė. Taip pat nenustatė, kad dėl netinkamo apšvietimo 3 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas teiktų skundus. Todėl dėl netinkamo apšvietimo 3 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjo argumentus teismas atmetė.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl pelėsio patalpose, NVSC patikrinimo aktus, nenustatė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo. Be kita ko, nurodė, kad teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. Teismas akcentavo Higienos normos HN 134:2015 37 punkte, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-372 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytą reguliavimą ir pažymėjo, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į administraciją, taip pat nėra aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.
11. Teismas, įvertinęs NVSC 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo akto bei Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 29 d. rašto turinį, nustatęs, kad Higienos normos HN 134:2015 40 punkto pažeidimas buvo nustatytas ir pašalintas tik 2019 m. balandžio mėnesį, pripažino, kad atsakovo atstovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. balandžio mėnesio nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punkte ir Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatytų reikalavimų sudaryti sąlygas džiovinti drabužius.
12. Teismas iš 2020 m. rugpjūčio 6 d. psichologės pažymos nustatė, kad pareiškėjas į psichologus ginčo laikotarpiu kreipėsi 2019 m. birželio 25 d. dėl patiriamo diskomforto, nepatogumų, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sąlygos. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. kreipėsi dėl regėjimo sutrikimų, 2019 m. birželio 11 d. konsultuotas LAVL ir patvirtinta, jog jam reikalingi akiniai, 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi dėl nemigos, skirtas gydymas.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjui gyvenant 3 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. kovo 19 d. nebuvo nustatyta, jog buvo netinkamas apšvietimas. Į gydytojus dėl regos sutrikimų pareiškėjas kreipėsi 2019 m. gegužės 21 d., todėl teismas sprendė, jog regos sutrikimus negalėjo lemti pareiškėjo buvimas 1 gyvenamoje patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. Gydytojų išvados, jog regos nustatytą sutrikimą iš esmės lėmė netinkamas apšvietimas, byloje nėra. Tačiau teismas pripažino, jog nustatyti pažeidimai iš dalies prisidėjo prie pareiškėjo sveikatos pablogėjimo.
14. Teismas sprendė, kad neužtikrinant pareiškėjui tinkamo apšvietimo 1 gyvenamojoje patalpoje, nesant techniškai tvarkingų langų, neužtikrinant galimybės džiovinti rūbus, pareiškėjas galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.
15. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 80 Eur.
III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priimti naują sprendimą bei priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 375 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir jo papildyme nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytais pažeidimais padarytą žalą jo sveikatai, kuri yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su konstatuotais pažeidimais, ir tik iš dalies atsižvelgė į patirtus emocinius išgyvenimus dėl netinkamų sąlygų. Teismas vadovavosi tik psichologo pažyma, neatsižvelgė į gydytojų skirtą gydymą, nevertino kreipimosi į gydytojus priežasčių. 1 gyvenamojoje patalpoje, kur be apšvietimo pažeidimo buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., o į gydytojus dėl regėjimo sutrikimų kreipėsi 2019 m. gegužės 21 d. Į gydytojus kreipėsi po dviejų mėnesių nuo paskyrimo į 3 būrio 1 gyvenamąją patalpą. Būtent dėl grubaus reikalavimo apšvietimui pažeidimo pripažintinas regėjimo sutrikimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl regėjimo problemų pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. apsilankė pas gydytoją. Dėl šios sveikatos problemos 2019 m. birželio 10 d. buvo etapuotas į LAVL, kur 2019 m. birželio 11 d. buvo paskirtas gydymas, išrašytas akinių receptas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas konstatuotinas ir 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje. Iki nustatytų pažeidimų dėl netinkamo apšvietimo regėjimo problemų neturėjo. Teismas nustatė Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą, tačiau nevertino nustatyto pažeidimo poveikio pareiškėjo sveikatai, t. y. dėl netinkamų langų rėmų pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti, jį kankino nemiga. Teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, atsižvelgiant į ilgą pažeidimų laikotarpį, nėra adekvati.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris pagal mokslinius straipsnius gali būti įgimtas (paveldėtas) arba įgytas. Įgytas būna po traumų, uždegimų ar chirurginių intervencijų akies srityje. Byloje nėra faktinių įrodymų, jog pareiškėjo regėjimui galėjo turėti įtakos apšvietimo trūkumas gyvenamojoje patalpoje. Be to, nuteistieji dažnai patys gadina pataisos įstaigos inventorių t. y. daužo apšvietimo lemputes ir tada rašo skundus NVSC. Pataisos įstaigos darbuotojai, gavę duomenų apie sugedusias / sugadintas lemputes, iškart jas keičia naujomis, tačiau nuteistieji, žinodami, kad vyks NVSC patikrinimai, situaciją pakoreguoja taip, kad būtų konstatuoti pažeidimai. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, negali būti pagrindu sprendimą naikinti.
20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
21. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai įvertino nustatytus pažeidimus, kaip galinčius sukelti fizinį nepatogumą, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija. Pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris pagal mokslinius straipsnius gali būti įgimtas (paveldėtas) arba įgytas. Įgytas būna po traumų, uždegimų ar chirurginių intervencijų akies srityje. Byloje nėra faktinių įrodymų, jog pareiškėjo regėjimui galėjo turėti įtakos apšvietimo trūkumas gyvenamojoje patalpoje. Be to, nuteistieji dažnai patys gadina pataisos įstaigos inventorių t. y. daužo apšvietimo lemputes ir tada rašo skundus NVSC. Pataisos įstaigos darbuotojai, gavę duomenų apie sugedusias / sugadintas lemputes, iškart jas keičia naujomis, tačiau nuteistieji, žinodami, kad vyks NVSC patikrinimai, situaciją pakoreguoja taip, kad būtų nustatyti pažeidimai, tada su gautais patikrinimo aktais kreipiasi į teismus piktnaudžiaudami proceso teisėmis ir reikalaudami neturtinės žalos atlyginimo.
22. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis sąlygomis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtina įvertinti pinigais.
23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
24. Pareiškėjas nurodo, kad NVSC atsakymas į pareiškėjo prašymą patvirtina, kad netinkamas apšvietimas yra vienas iš esminiu rizikos veiksnių, turinčiu įtakos sveikatai. Pravieniškių PN-AK laikomiems asmenims nėra žinoma apie NVSC planuojamus atlikti patikrinimus. Bylos duomenys patvirtina dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo sveikatai padarytą žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl neužtikrinto apšvietimo 1 gyvenamojoje patalpoje, techniškai netvarkingų langų, neužtikrintos galimybės džiovinti rūbus, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 80 Eur suma, kitą skundo dalį atmetė.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį, išsamiai neįvertino nustatytų pažeidimų poveikio pareiškėjo sveikatai.
28. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas, apeliaciniame skunde formuluodamas reikalavimą pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą kaip pakankama satisfakcija jo pažeistoms teisėms apginti, iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų.
31. Vertinant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.
32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).
33. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
34. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).
35. Be to, būtina pabrėžti, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui sutriko dėl to sveikata, ar ne ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo Higienos normos HN 134:2015 12 punkto (nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.), 14 punkto (nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.), 40 punkto (nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. balandžio mėnesio) pažeidimus (3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje langai buvo be stiklų, o 1 ir 3 gyvenamosiose patalpose rėmai nesandarūs, supuvę; 3 būrio 1 patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas; nesudarytos sąlygas džiovinti drabužius), kitų higienos normų pažeidimų teismas nenustatė.
37. Pirmosios instancijos teismas vertino nustatytų higienos normos reikalavimų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatai. Bylos duomenys patvirtina, ką nustatė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į psichologus dėl patiriamo diskomforto, nepatogumų, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sąlygos. Teismas taip pat vertino byloje esantį 2020 m. rugpjūčio 10 d. medicinos pažymėjimą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. kreipėsi dėl regėjimo sutrikimų, 2019 m. birželio 11 d. konsultuotas LAVL kur jam buvo rekomenduoti akiniai, 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi dėl nemigos ir dėl to jam buvo skirtas gydymas. Teismas sprendė, kad nustatyti pažeidimai iš dalies prisidėjo prie pareiškėjo sveikatos pablogėjimo.
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatytos aplinkybės, įvertinus konstatuotų pažeidimų ir pareiškėjo kreipimosi į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų laiką, sudaro pagrindą pripažinti, jog nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai. Tačiau pabrėžtina, kad teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo atstovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis. Bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimo priežastimi buvo išimtinai konstatuoti pažeidimai, o ne kitos priežastys.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti turi įtakos ir tai, kad Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimo nesilaikyta ir 3 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas, nes byloje nėra duomenų (NVSC patikrinimo aktų), kuriuose būtų užfiksuotas dirbtinės apšvietos normos pažeidimas nurodytoje patalpoje ginčo laikotarpiu.
40. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas priteisti 2 375 Eur sumą, nenurodo jokių kriterijų ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjo neturtinę žalą vertinti pareiškėjo prašoma priteisti suma. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.), aplinkybę, kad nustatyti pažeidimai dėl netinkamos apšvietos ir netvarkingų langų turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, nenustačiusi atsakovo atstovo tikslo pažeminti ar sumenkinti pareiškėją, taip išskiriant jį iš kitų Pravieniškių PN-AK laikomų asmenų, vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 80 Eur suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.
42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys