ea6ec8c4-6a75-47dd-a663-d796e17dc2d6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-2752/2011                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 126.8LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo bankrutavusio atsakovo G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto administratoriaus skundas dėl nurodyto atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 5 ir Nr. 6 panaikinimo, priimtos nurodyto atsakovo bankroto byloje Nr. B2-834-368/2011, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi iÅ¡kėlė G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto bylÄ , atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“. Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė patvirtinti atsakovo bankrutuojančios G. M. įmonės „Saulėtekis“ administravimo iÅ¡laidoms apmokėti kasmėnesinę 14 720 Lt sumÄ iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo iÅ¡laidÄ sÄ matÄ : administratoriaus atlyginimas – 3 630 Lt; apskaitos tvarkymas – 2 420 Lt; teisinės paslaugos – 2 420 Lt; ryÅ¡io, kanceliarinės paslaugos – 2 420 Lt; archyvas – 3 630 Lt; iÅ¡laidos VÄ® Registrų centrui, VÄ® „Regitra“ - 200 Lt.

Pirmasis bankrutuojančios G. M. įmonės „Saulėtekis“ įmonės kreditorių susirinkimas įvyko 2011 m. rugpjūčio 5 d., o 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovo įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina.PareiÅ¡kėjas bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti Å¡ios įmonės 2011 m. rugpjūčio 5 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolinius nutarimus:

Nr. 5 dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, kuriuo buvo nustatytas 6 000 Lt dydžio atlyginimas (įskaitant mokesčius) bankroto administratoriui už visÄ laikotarpį iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro; nutarimÄ Nr. 6 dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo ir iÅ¡laidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo, kuriuo patvirtinta 10 000 Lt (įskaitant mokesčius) dydžio suma kitų administravimo iÅ¡laidų apmokėjimui už visÄ laikotarpį iki įmonės pabaigos, juose nustatant, kad Å¡ios sumos pirmoje eilėje turi bÅ«ti mokamos iÅ¡ lėšų, gautų pardavus neįkeistÄ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotų debitorinių skolų ir iÅ¡ patalpų nuomos gautų pajamų (toliau – ginčo nutarimai).

Bankroto administratoriaus nuomone, Å¡ie kreditorių susirinkimo nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja, kad įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti mokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), o ne tokia tvarka, kaip nustatyta kreditorių susirinkimo.

Be to, kreditorių susirinkimas neturėjo teisės mažinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, nustatytos Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi (14 720 Lt dydžio kasmėnesinė administravimo iÅ¡laidų sÄ mata), todėl minėtais nutarimais nustačius tik 6 000 Lt dydžio atlyginimÄ bankroto administratoriui ir administravimo iÅ¡laidų sumÄ sumažinus iki 10 000 Lt, bankroto administratoriui nesudaroma galimybių sklandžiai atlikti administravimo procedÅ«ras, trikdoma bankroto bylos eiga, pažeidžiama administratoriaus bei kreditorių interesų pusiausvyra.

Suinteresuotas trečiasis asmuo atsakovo kreditorius AB DnB NORD bankas prašė atmesti administratoriaus skundÄ . Nurodė, kad pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 1, 3, 5 dalis, akivaizdu, jog įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad administravimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti mokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų, ir nenumatyta draudimo kreditorių susirinkimui nutarti, iÅ¡ kokių lėšų pirmiausia bus dengiamos administravimo iÅ¡laidos. Teigė, kad skiriant iÅ¡laidas administruoti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į faktiÅ¡kai reikalingų ir patirtų iÅ¡laidų dydį, o teismo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra preliminaraus pobÅ«džio, nes tik kreditorių susirinkimui įstatymas suteikia teisę patvirtinti galutinę administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ skundÄ . Nurodė, kad iÅ¡ Ä®BÄ® 36 straipsnio 1, 3, 5 dalių nuostatų akivaizdu, jog įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad administravimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti mokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų, ir nenumatyta draudimo kreditorių susirinkimui nuspręsti, iÅ¡ kokių lėšų pirmiausia bus dengiamos administravimo iÅ¡laidos.

Teismo nuomone, nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad kreditorių susirinkimas neturėjo teisės mažinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, nustatytos Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi, nes, skiriant iÅ¡laidas įmonei administruoti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į faktiÅ¡kai reikalingų ir patirtų iÅ¡laidų dydį, o teismo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata yra preliminaraus pobÅ«džio, nes tik kreditorių susirinkimui įstatymas suteikia teisę patvirtinti galutinę administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , nustatyti administratoriui atlyginimÄ (Ä®BÄ® 23 str. 5, 9 p.).

Teismas pažymėjo, kad, pareiÅ¡kėjui reiÅ¡kiant nepasitenkinimÄ darbu ar darbo užmokesčio dydžiu, atliekant bankroto administratoriaus pareigas, kreditorių susirinkimas turi teisę svarstyti klausimÄ dėl administratoriaus pakeitimo (Ä®BÄ® 23 str.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankroto administratorius praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Ä®statymas nenustato, jog administravimo iÅ¡laidos gali ar turi bÅ«ti mokamos pirmoje eilėje iÅ¡ lėšų, gautų pardavus neįkeistÄ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotų debitorinių skolų, bei iÅ¡ patalpų nuomos gautų pajamų. Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinama įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus prievolė dalyvauti atlyginant administravimo iÅ¡laidas. Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir teismų praktikÄ , kad hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais - ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti, atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis AB civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003).

Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , privalo pagal administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ patvirtinti sumÄ , kuriÄ administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Å iuo atveju buvo nustatyta kasmėnesinė 14 720 Lt suma, be administratoriaus atlyginimo, administravimo suma sudaro 11 090 Lt per mėnesį. Todėl pareiÅ¡kėjas turėjo teisinį pagrindÄ Ä®BÄ® nustatyta tvarka naudoti Å¡ias lėšas nustatytos sÄ matos ribose.

Nei bankrutuojančios įmonės kreditoriai, nei pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog iki kreditorių susirinkimo, kurio 6 darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 10 000 Lt administravimo iÅ¡laidų apmokėjimui, bankroto administratorius, vadovaudamasis 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi, Ä®BÄ® nustatytų pareigų vykdymui buvo iÅ¡ esmės iÅ¡leidęs sumÄ , patvirtintÄ minėta teismo nutartimi. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pirmasis kreditorių susirinkimas neturi teisės netvirtinti patirtų iÅ¡laidų, nevirÅ¡ijančių teismo nustatytų maksimalių dydžių, jei Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010 nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrÄ . Teismas neįvertino, kad Ä®BÄ® 36 straipsnyje nustatyta, jog administratoriaus atlyginimo suma nustatoma, atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti įmonė tęsia (vykdo) veiklÄ , į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iÅ¡keltų bylų bei pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumÄ ir kiekį, todėl nukrypo nuo Ä®BÄ® reikalavimų bei teismų praktikos.

Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog konkrečiu atveju bankrutuojanti įmonė yra individuali įmonė, todėl, remiantis CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prievolėms įvykdyti neužtekus įmonės turto, už jos prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, dėl ko bankroto procedūra tampa ženkliai sudėtingesnė, kadangi sprendžiamas ne tik įmonės, bet ir jos dalyvių atsakomybės klausimas, įmonės bei jos dalyvių turto realizavimo klausimai. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, jog didelė dalis nekilnojamojo turto yra perleista, todėl bus būtina patikrinti sandorius ir inicijuoti galimus teismo procesus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo AB DnB Nord bankas praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Ä®statymas kreditorių susirinkimui paveda spręsti tiek administravimo iÅ¡laidų sÄ matos dydžio, tiek ir sÄ matos apmokėjimo tvarkos bei eiliÅ¡kumo klausimus. Tai, kad bankrutuojančio atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė administravimo iÅ¡laidas pirmÄ ja eile dengti iÅ¡ lėšų, gautų pardavus neįkeistÄ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotų debitorinių skolų bei iÅ¡ patalpų nuomos gautų pajamų, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ kitų gautų lėšų administravimo iÅ¡laidos iÅ¡ viso nebus apmokamos, juolab, nereiÅ¡kia, kad hipotekos kreditorius yra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo iÅ¡laidas.

Ä®statymuose nėra numatyta, kad pirmajame kreditorių susirinkime tvirtinama administravimo iÅ¡laidų sÄ mata privalo susidėti iÅ¡ iÅ¡laidų - iki pirmojo kreditorių susirinkimo, ir iÅ¡laidų - po pirmojo kreditorių susirinkimo. Administratorius turi teisę panaudoti teismo patvirtintÄ lėšų sumÄ bÅ«tiniems administravimo darbams atlikti, tačiau įstatymas nenumato imperatyvo bankroto administratoriui privalomai reikalauti Å¡ios sumos, neatsižvelgiant, ar faktiÅ¡kai tokios iÅ¡laidos buvo patirtos, t. y. sÄ mata iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra preliminaraus pobÅ«džio, o galutinę patvirtina kreditorių susirinkimas.

TokiÄ pozicijÄ visiÅ¡kai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad administratorius jau iki pirmojo kreditorių susirinkimo buvo iÅ¡leidęs teismo patvirtintÄ sumÄ , nes tokie teiginiai yra neįrodyti. Vadovaujantis bankroto administratoriaus ataskaita, administratoriaus atlikti veiksmai, administruojant įmonę, yra minimalÅ«s. Nutarimai dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo sÄ matos dydžio buvo priimti, atsižvelgiant į administratoriaus atlikto darbo apimtis, faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas, aplinkybes, kad bankrutuojanti įmonė nevykdo veiklos, neturi samdomų darbuotojų, įmonės turtas faktiÅ¡kai neperimtas.

Atlyginimas administratoriui buvo patvirtintas atsižvelgiant į tai, kad administratorius per 3 mėnesių laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo neatliko reikšmingų darbų, neužtikrino, kad būtų perimtas bankrutuojančios įmonės turtas bei dokumentai, nevyksta teismo procesų, kuriuose dalyvautų bankrutuojanti įmonė. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, administratoriui nepateikus teismui duomenų apie įmonės valdymo organų siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, buvo atmestas jo prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai netenkino atsakovo bankroto administratoriaus skundo dėl bankrutuojančio atsakovo kreditorių susirinkimo ginčo nutarimų dėl bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų sÄ matos (tarp jos ir administratoriaus atlyginimo bei administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos) patvirtinimo. Dėl administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos Ä®BÄ® 23 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , jÄ pakeisti, nustatyti administravimo iÅ¡laidų mokėjimo eilę ir tvarkÄ (Ä®BÄ® 23 str. 5 p.); nustatyti bankroto administratoriui atlyginimÄ (Ä®BÄ® 23 str. 9 p.).

Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ , o 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta administratoriui už įmonės administravimÄ bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo.Teismas turėjo pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo minėto kreditorių susirinkimo ginčo nutarimus Nr. 5 ir Nr. 6, kuriais, be kita ko, bankrutuojančios įmonės kreditoriai nutarė, jog administravimo iÅ¡laidos pirmoje eilėje turi bÅ«ti mokamos iÅ¡ lėšų, gautų pardavus neįkeistÄ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotų debitorinių skolų, bei iÅ¡ patalpų nuomos gautų pajamų.

Apeliantas teisingai nurodo, jog bankroto administravimo iÅ¡laidos mokamos iÅ¡ bankrutuojančios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų, tačiau neturi pagrindo apelianto argumentai, jog kreditorių susirinkimas negali nustatyti bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos.Ä®monių bankroto įstatymas nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo eiliÅ¡kumo, bet numato, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 36 str. 2 d.).Ä®BÄ® 36 straipsnio 1 dalis numato, kad bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidos yra mokamos iÅ¡ visų rÅ«Å¡ių gautų lėšų, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas nenumato draudimo nustatyti administravimo lėšų apmokėjimo tvarkos, t. y. nenumato draudimo kreditorių susirinkimui nutarti, iÅ¡ kokių lėšų pirmiausia bus dengiamos administravimo iÅ¡laidos.

Minėta, jog pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , taip pat jÄ pakeisti, nustatyti administravimo iÅ¡laidų mokėjimo eilę ir tvarkÄ , nustatyti administratoriui atlyginimÄ yra priskirta kreditorių susirinkimo kompetencijai (Ä®BÄ® 23 str. 5, 9 p., 36 str.). Taigi ginčo nutarimai nereiÅ¡kia, jog atsakovo administravimo iÅ¡laidos nebus mokamos iÅ¡ lėšų, gautų, pardavus įkeistÄ turtÄ , o skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyta administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo tvarka neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms.

Apelianto nurodyta teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes, kaip minėta, kreditorių susirinkimas nenustatė, jog iš lėšų, gautų kitais pagrindais, nei numatyta nutarime, negali būti apmokamos administravimo išlaidos. Juolab kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009, 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005, 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003).

Dėl administravimo iÅ¡laidų dydžio Bankrutuojančios įmonės Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis su bankroto administratoriumi, kurioje nustatomas bankroto administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalis). Kaip minėta, Ä®BÄ® 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimÄ administratoriui ir patvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Tokius kreditorių susirinkimo įgaliojimus lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus bei užtikrinti nemokaus skolininko interesus.

Pagal įstatymÄ , administravimo iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iÅ¡ kurių tenkinami ir kreditorių reikalavimai (Ä®BÄ® 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

Pagal Ä®BÄ® 22 straipsnio 1 dalį pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu administravimo iÅ¡laidos atsiranda nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo; jei nebÅ«tų aiÅ¡ku, kokias lėšas administratorius gali naudoti administravimo veiksmams atlikti, kiltų esminių kliūčių vykdyti bankroto procedÅ«roms. Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , privalo pagal administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ patvirtinti sumÄ , kuriÄ administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ; administratorius Å¡iÄ sÄ matÄ turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos; taigi pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol nėra galimybės suÅ¡aukti kreditorių susirinkimo, laikinÄ jÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2045/2011).

Pagal įstatymÄ (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 7 p.) ir teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010), įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas tvirtina pagal bankroto administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ lėšų sumÄ , kuriÄ administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Tačiau įstatyme nenustatyta, kokios iÅ¡laidos turėtų sudaryti laikinÄ jÄ Ä¯monės administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ .

AiÅ¡kinant Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatÄ , atsižvelgtina į tai, kad pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 4 dalį pirmajam bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui numatyta pareiga nustatyti sumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta administratoriui už įmonės administravimÄ bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

Kadangi bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkos nustatymas priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (Ä®BÄ® 36 str. 2 d.), įstatyme nustatyta teismo kompetencija tvirtinti laikinÄ bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ yra grindžiama bÅ«tinybe užtikrinti bankroto proceso eigÄ tol, kol susirinks kreditorių susirinkimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, tvirtindamas sumÄ , reikalingÄ apmokėti bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidoms, nenustato atlyginimo administratoriui; atlyginimÄ bankroto administratoriui už minėtÄ laikotarpį nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas gali teisingai nustatyti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , tik įvertinęs konkrečius duomenis apie tokių iÅ¡laidų poreikį ir galimus dydžius, o įrodinėjimo naÅ¡ta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių iÅ¡laidų poreikį kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Bankrutuojančios įmonės administratorius bÅ«tinas įmonės administravimo iÅ¡laidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės bÅ«klės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis iÅ¡mokomis, iÅ¡laidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryÅ¡io paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų į bylÄ nepateikta (CPK 178 str.). Tokių dokumentų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314, 338 str.)Be to, kreditorių susirinkimo nutarimu gali bÅ«ti patvirtintos tiek atskiros iÅ¡laidos tvirta suma visam įmonės bankroto procesui į ateitį, tiek ir periodinės sumos (mėnesiui).

Kreditorių pasirinkimui dėl iÅ¡laidų rÅ«Å¡ių bÅ«do gali bÅ«ti reikÅ¡mingi ne tik Å¡ių iÅ¡laidų rÅ«Å¡ių ypatumai, bet ir duomenys apie galimų ginčų tarp kreditorių, skolininkų ir bankrutuojančios įmonės kiekį bei sudėtingumÄ , bankroto proceso trukmę, turimo turto sudėtį, likvidumÄ , jo iÅ¡laikymo kaÅ¡tus, darbuotojų poreikį bei kiti. Kreditoriai administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo iÅ¡laidų atskirų rÅ«Å¡ių dydžius pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010).Nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas negali pakeisti administravimo iÅ¡laidų dydžio (jas sumažindamas), iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintų apygardos teismo nutartimi, kuria nagrinėjamu atveju buvo nustatyta mėnesinė 14 720 Lt suma iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , jog ginčo nutarimu Nr. 6 nepagrįstai patvirtinta sumažinta - 10 000 Lt (įskaitant mokesčius) suma kitų administravimo iÅ¡laidų apmokėjimui, už laikotarpį nuo įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki įmonės pabaigos.

Teisėjų kolegijos nuomone, bankroto administratoriui nepateikus konkrečių pagrįstų duomenų atsakovo kreditorių susirinkimui apie administravimo iÅ¡laidų poreikį ir byloje nesant iÅ¡laidų rÅ«Å¡ių ir dydžio prognozę patvirtinančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti neteisėtu šį ginčo nutarimÄ (CPK 185 str.). Tiek turėtas, tiek bÅ«simas iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314, 338 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, turėdamas įgaliojimus nustatyti įmonės administravimo iÅ¡laidų dydžius, gali reikalauti, jog bankroto administratorius atsiskaitytų kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete dėl visų patirtų iÅ¡laidų, t. y. kreditorių susirinkimas gali netvirtinti jau patirtų iÅ¡laidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos nepagrįstos tinkamai įformintais dokumentais ar virÅ¡ija kreditorių susirinkimo sÄ matoje patvirtintus dydžius.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia iÅ¡laidų ribas, kurios turės bÅ«ti apmokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams); administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sÄ mata, be to, administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti iÅ¡laidas pagal jų paskirtį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

Taigi nėra pagrindo pripažinti neteisėta minėtÄ skundžiamos teismo nutarties iÅ¡vadÄ ar nurodyto kreditorių susirinkimo ginčo nutarimÄ Nr. 6 (CPK 185 str., 302 str., 329 str., 338 str.). Dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo Pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimas nustato administratoriui atlyginimÄ nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Minėta, kad Ä®monių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administratoriaus atlyginimo suma nustatoma, atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklÄ , į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iÅ¡keltų bylų ir pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumÄ bei jų kiekį.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų laikinÄ sÄ matÄ , neturi nustatyti atlyginimo bankroto administratoriui. Tačiau apygardos teismui, tvirtinant laikinÄ bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , nustačius ir atlyginimo bankroto administratoriui dydį iki pirmojo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo, kreditoriai pirmajame susirinkime, įvertinę visus administratoriaus pateiktus duomenis dėl administratoriaus darbo įmonės bankroto byloje masto, patvirtindami bendrÄ administratoriaus atlyginimui skirtinÄ sumÄ , gali į jÄ Ä¯skaityti ir teismo nustatytÄ bankroto administratoriui preliminarų atlyginimo dydį, bei nustatyti galutinį atlyginimo dydį, tiek jį padidindami, tiek sumažindami.Be to, minėta, jog apygardos teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo nutaręs patvirtinti atsakovo bankroto administratoriaus mėnesinį atlyginimÄ (3 630 Lt), o atsakovo įmonės kreditorių susirinkimas, nepritardamas administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimui, ginčo nutarimu Nr. 5 nutarė nustatyti bankroto administratoriui 6 000 Lt (įskaitant mokesčius) atlyginimÄ iki įmonės iÅ¡registravimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas neturėjo pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovo kreditorių susirinkimo ginčo nutarimÄ Nr. 5 dėl bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo, kadangi, minėta, kreditoriai pagal įstatymÄ turi teisę nustatyti bankroto administratoriui atlyginimÄ už visÄ jo darbo laikotarpį, atitinkantį jo vykdomų funkcijų pobÅ«dį, mastÄ ir bylos sudėtingumÄ ; be to, sutarus dėl atlyginimo dydžio, tarp administratoriaus ir įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami pavedimo sutartimi, kurios sudėtine dalimi yra atlyginimo bei jo mokėjimo bÅ«do nurodymas (Ä®BÄ® 11 str. 5 d., 36 str. 5 d.

CK 6.756 str.). Bylos medžiaga, tarp jos – atsakovo bankroto administratoriaus ataskaita, patvirtina, kad įmonė nevykdo veiklos, nėra teisme iÅ¡keltų bylų, nenurodyta, kokių sandorių teisinė analizė atliktina, bankrutuojanti įmonė turi 8 kreditorius, kurių bendra pareikÅ¡tų reikalavimų suma sudaro apie 147 000 litų, o iÅ¡ byloje nėra iÅ¡samių duomenų, kokius bankrutuojančios įmonės administravimo darbus atliko administratorius, kokius darbus dar reikia atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įmonės turtinę padėtį, pareikÅ¡tų kreditinių reikalavimų sumÄ , kitas paminėtas aplinkybes, turėjo pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog kreditorių susirinkimas nustatė protingÄ atlygį bankroto administratoriui, ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovo kreditorių susirinkime patvirtintas administratoriaus atlyginimo dydis neatitinka teisingumo, protingumo reikalavimų.

Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo priėmimo klausimus ir dėl to pagrįstai netenkino atsakovo bankroto administratoriaus skundo dėl ginčo nutarimų. Atkreiptinas dėmesys, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, patvirtinęs bankroto administravimo iÅ¡laidas, gali jas pakeisti ar nustatyti kitokiÄ disponavimo tomis iÅ¡laidomis tvarkÄ (Ä®BÄ® 36 str. 2 d.), todėl esant objektyvioms priežastims, administravimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti pakeistos (padidintos).Dėl nurodytų motyvų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Teisėjai                                                                              Audronė Jarackaitė Kazys KailiÅ«nas Marytė Mitkuvienė