ea6c5b5e-2cfb-4028-9a0a-b92beef341da · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-204/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01232-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei LR Konstitucijos nuostatų pažeidimų pripažinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kiniu A.

B. prašė:

1) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė jo teisę į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-1800-262/2010 iÅ¡nagrinėjimÄ per trumpiausiÄ laikÄ , teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ ir minėtoje civilinėje byloje vykdė diskriminacijÄ , taikė dvigubus teisingumo standartus jo atžvilgiu;

2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja jo teises nagrinėjant civilines bylas pagal jo ieškinius;

3) priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės 151 000 Lt teisingÄ atlyginimÄ už jo teisių pažeidimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010, civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, t.y., 150 000 Lt turtinę ir 1 000 Lt neturtinę žalÄ , sprendimo vykdymÄ pavedant LR teisingumo ministerijai. Nurodė, kad 2006 m. liepos 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ teisminės gynybos dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir pažeidimų paÅ¡alinimo bei padarytos žalos atlyginimo.

Nurodė, kad nagrinėdamas jo bylÄ teismas pažeidė teises į teisingÄ bylos Nr. 2-1800-262/2010 iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis. Teigė, kad byla neiÅ¡nagrinėta daugiau nei penkeri metai, bylos nagrinėjimas vilkinamas, skiriant teismo posėdžius kas puse metų ir vėliau. Vilkindamas bylos nagrinėjimÄ teismas pažeidė jo teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ nuo Vilniaus miesto 2-ojo teismo ir Lietuvos generalinės prokuratÅ«ros veiksmų baudžiamojoje byloje, kuriais buvo suvaržytos jo teisės ir pažeisti teisėti interesai.

Dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr.A2-3812/603/2011 (bylos Nr. 2-1800-262/2010) pagal A. B. ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai dėl pažeistų teisių, pažeidė ieÅ¡kovo A. B. teisę į tinkamÄ teismo procesÄ Å¡io proceso trukmės aspektu. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Spręsdamas dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio, numatančio kiekvieno žmogaus teisę, kad bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai pagal įstatymÄ iÅ¡nagrinėtų įsteigtas nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas, pažeidimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1800-262/2010 (2-3812/2011) nustatė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2006 m. liepos 4 d.

Jam 2006 m. liepos 20 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams iki 2006 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti ir sumokėti žyminį mokestį. Tiek ši nutartis, tiek nutartis dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atsakovas buvo apskųstos, buvo šalinami atskirųjų skundų trūkumai. Tik 2007 m. sausio 29 d. ieškovui sumokėjus dalį žyminio mokesčio už ieškinį ir pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinys buvo priimtas 2007 m. vasario 5 d. Teismas laikotarpio nuo 2006 m. liepos 4 d. iki 2007 m. vasario 2 d. nelaikė bylos vilkinimu ir nenustatė teismo kaltės.Gavus atsakovų atsiliepimus, 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi byla buvo skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2007 m. birželio 28 d.

IeÅ¡kovui teismo Å¡aukimas buvo įteiktas 2007 m. balandžio 19 d., tačiau jis tik 2007 m. birželio 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡reikalauti eilę dokumentų, posėdžio metu pareikalavo iÅ¡reikalauti baudžiamÄ sias bylas, skirti antrÄ parengiamÄ jį teismo posėdį. PraÅ¡ymai buvo patenkinti, byla atidėta, 2007 m. spalio 9 d. paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis. Teismas buvo informuotas, kad bylų atsiųsti negali, nes viena iÅ¡ jų yra nagrinėjama, o kita persiųsta, pakartotinai iÅ¡ valstybės institucijų reikalavo pateikti papildomus įrodymus, ieÅ¡kovui siuntė dokumentų nuoraÅ¡us. 2007 m. spalio 9 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas, kitas paskirtas 2008 m. sausio 8 d., tačiau tÄ dienÄ gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ iki bus gautos baudžiamosios bylos, todėl ketvirtas parengiamasis posėdis paskirtas 2008 m. kovo 27 d.

Baudžiamoji byla teismui pateikta 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. kovo 27 d. ieÅ¡kovas visam Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ , todėl parengiamasis teismo posėdis atidėtas iki nuÅ¡alinimo klausimo iÅ¡sprendimo. Penktas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2008 m. lapkričio 11 d., 2008 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovas pranešė, kad jis yra suimtas ir prašė užtikrinti jo dalyvavimÄ teismo posėdyje. IeÅ¡kovo neetapavus ir Lietuvos apeliaciniam teismui negrÄ Å¾inus baudžiamosios bylos, parengiamasis posėdis buvo atidėtas, 2009 m. kovo 19 d. paskirtas Å¡eÅ¡tas parengiamasis teismo posėdis.

IeÅ¡kovÄ etapavus į kitÄ teismÄ , 2009 m. birželio 16 d. teismo posėdis buvo atidėtas, o dėl jo pablogėjusios sveikatos bÅ«klės buvo atidėtas ir 2009 m. lapkričio 12 d. teismo posėdis. Be to, 2009 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovas teismui pateikė nuÅ¡alinimo praÅ¡ymÄ teisėjai O. G. ir visam Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui atmetus šį pareiÅ¡kimÄ , byla skirta nagrinėti 2010 m. gegužės 6 d. IeÅ¡kovas pakartotinai pateikė analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , todėl jam 2010 m. birželio 22 d. nutartimi už piktnaudžiavimÄ procesine nuÅ¡alinimo teise paskirta 1 000 Lt bauda.

Byla grÄ Å¾inta teismui, 2011 m. sausio 13 d. paskirtas teismo posėdis byloje, gautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , nes ieÅ¡kovas yra suimtas. 2011 m. sausio 13 d. nutartimi nusiÅ¡alino teisėja O. G., byla paskirta nagrinėti teisėjai L. L., posėdis paskirtas 2011 m. vasario 11 d. Gautas ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas teisėjai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atmetė nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui praÅ¡ymÄ , byla paskirta nagrinėti 2011 m. balandžio 26 d., protokoline nutartimi byla atidėta 2011 m. gegužės 16 d.

PaaiÅ¡kėjus, kad jis yra suimtas ir praÅ¡o užtikrinti jo dalyvavimÄ , byla atidėta ir parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2011 m. birželio 17 d. Posėdžio dienÄ ieÅ¡kovas paprašė bylÄ parengiamajame posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant ir nepereiti į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, nes jis nori pateikti dokumentų originalus. Protokoline nutartimi konstatuota, kad bylos nagrinėjumui pasiruoÅ¡ta, paskirtas teismo posėdis 2011 m. spalio 5 d.. Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovui nedalyvaujant.

Byla buvo iÅ¡nagrinėta, nutarta sprendimÄ paskelbti 2011 m. spalio 25 d.. Teisėjai susirgus, sprendimo paskelbimas atidėtas 2011 m. lapkričio 21 d, vėliau bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo atnaujintas, byla paskirta į posėdį 2011 m. gruodžio 5 d.. IÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2011 m. gruodžio 27 d. Å ios dienos sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas. Ä®vertinęs minėtas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad du teismo posėdžiai buvo atidėti dėl to, kad nebuvo gautos ieÅ¡kovo praÅ¡omos iÅ¡reikalauti bylos, keturi posėdžiai dėl to, kad ieÅ¡kovas teikė nuÅ¡alinimus teisėjams, naudojosi apskundimo teise.

Bylos nagrinėjimas taip pat buvo atidėtas dėl vienos teisėjos nusiÅ¡alinimo, o kitos ligos. Teismas nustatė, kad byla teisme buvo nagrinėjama penkerius metus. Teismo nuomone, bylos nagrinėjimas užtruko tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek dėl pasyvaus teismo vaidmens organizuojant bylos nagrinėjimo procesÄ , skiriant bylas naujam parengiamajam posėdžiui po pakankamai ilgo laiko tarpo bei nesugebant užkirsti kelio ieÅ¡kovo piktnaudžiavimui turimomis proceso teisėmis. Teismas taip pat įvertino ieÅ¡kovo veismus procese, jo praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ , Å¡ių praÅ¡ymų pateikimÄ likus dienai iki teismo posėdžio ir priėjo prie iÅ¡vados, kad ir pats ieÅ¡kovas prisidėjo prie per ilgo teismo proceso.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant minėtÄ bylÄ buvo pažeista A. B. teisė į tinkamÄ teismo procesÄ Å¡io proceso trukmės aspektu, tačiau įvertinus paties A. B. veiksmus (nesavalaikis praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti įrodymus pareiÅ¡kimas ar nepagrįstas nuÅ¡alinimų teisėjams ir teismui reiÅ¡kimas konkrečiai nagrinėjamoje byloje, kurioje faktiÅ¡kai teismas tenkino visus ieÅ¡kovo praÅ¡ymus atidėdamas parengiamuosius posėdžius, siekiant sudaryti sÄ lygas A. B. dalyvauti juose), yra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovu, kad teismas jo atžvilgiu vykdė diskriminacijÄ , taikė dvigubus teisingumo standartus, pažeidinėjo jo teises ir tokiais veiksmai pažeidė Konvencijos 13,14 str. str. bei Konstitucijos 28, 29, 30, 33 str. str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad bylÄ nagrinėjęs teismas rinko įrodymus, apie tai informavo ieÅ¡kovÄ , ėmėsi priemonių, kad užtikrinti jo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose.Spręsdamas dėl 150 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, teismas nurodė, kad A. B. nenurodė ir neapibÅ«dino patirtos neturtinės žalos turinio, t. y., nuo kada ir kuo jam pasireiÅ¡kė kokie liekamieji neigiami pokyčiai, kokie moraliniai praradimai, kitokio pobÅ«džio materialiniai suvaržymai, Å¡ių praradimų įtaka tolimesniame visuomeniniame ir/ar Å¡eimyniniame gyvenime, darbinėje veikloje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kokiomis neigiamomis pasekmėmis pasireiÅ¡kė galimi jo teisių pažeidimai.

Teismo nuomone, vien užtrukęs bylos nagrinėjimas, nesuponuoja patirtos nukentėjusiojo neturtinės žalos.Teismas taip pat netenkino reikalavimo priteisti 1 000 Lt turtinei žalai atlyginti, nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad A. B. nepiktnaudžiavo procesine teise. Be to, nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad bylos Vilniaus apygardos teisme yra vilkinamos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinio dalį, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylÄ buvo pažeisti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktai ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas neiÅ¡nagrinėjo antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo, nepateikė Å¡io reikalavimo atmetimo motyvų, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis naikintina.2. Teismas netinkamai taikė CPK 178 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas nepiktnaudžiavo nuÅ¡alinimo teise.

IeÅ¡kovui buvo nepagrįstai paskirta 1 000 Lt bauda. IeÅ¡kovo reiÅ¡kiami nuÅ¡alinimo praÅ¡ymai buvo pagrįsti, nes byla buvo iÅ¡nagrinėta tik po to, kai nusiÅ¡alino teisėja O. G..3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ , kad civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 nagrinėjimo metu nebuvo vykdoma diskriminacija, dėl to nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ , kuri nebuvo tinkamai apibÅ«dinta. Moraliniai praradimai ir diskriminacija buvo patirta nagrinėjant ir kitas civilines bylas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kokie iÅ¡ jo reikalaujamų iÅ¡reikalauti įrodymų pagrįs jo reikalavimus. PraÅ¡ydamas priteisti 1 000 Lt turtinei žalai atlyginti, jis nepateikė įrodymų, kad jis tokias iÅ¡laidas yra patyręs. Reikalaudamas priteisti neturtinę žalÄ , atsakovas turi jos faktÄ ir dydį pagrįsti remdamasis įstatymuose ir teismų praktikoje nustatytais kriterijais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jo reikalavimai. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovo 2011 m. birželio 17 d. patikslinto ieÅ¡kinio, jis reikalavo 1) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010 pažeidė jo teisę a) bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ;

b) veiksmingÄ teisminę gynybÄ ;

c) vykdė diskriminacijÄ ir taikė dvigubus standartus.

2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieškovo teises pagal jo civilinėse bylose pareiškiamus ieškinius.

3) priteisti 151 000 Lt už teisių pažeidimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti sistemingÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ nagrinėjant jo civilines bylas Vilniaus apygardos teisme IeÅ¡kovas ginčija teismo sprendimo dalį motyvuodamas tuo, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo, todėl tai yra absoliutus teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo, nes tam tikri motyvai dėl kitų civilinių bylų, iÅ¡skyrus pagrindinę Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ bylÄ Nr. 2-1800-262/2010, buvo pateikti.

Šiuo atveju teisėjų kolegija esminio proceso pažeidimo dėl motyvų nepateikimo negali konstatuoti, tačiau pastebi, kad šioje byloje buvo padaryti kiti proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos proceso trukmei ir sklandžiam bylos nagrinėjimui.Kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, jau ieškinio priėmimo stadijoje iškildavo ieškinio atitikimo įstatymo reikalavimams klausimas. Procesinio dokumento neatitikimams įstatymo reikalavimams pašalinti buvo naudojamasi trūkumų šalinimo institutu, o 2011 m. lapkričio 25 d.

Panevėžio apygardos teismas patikslintÄ ieÅ¡kinį priėmė tokį, koks jis ir buvo pateiktas (teisėjo rezoliucija) (t. 1, b. l. 23). Kaip minėta, priimtame patikslintame ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime buvo įtrauktas ir reikalavimas pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieÅ¡kovo teises pagal jo civilinėse bylose pareiÅ¡kiamus ieÅ¡kinius. Å iuo atveju teismas, priimdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį nesvarstė, ar Å¡iame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas minėtas reikalavimas gali bÅ«ti priimtas.Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iÅ¡kelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).Kaip matyti iÅ¡ byloje priimto patikslinto ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas prašė pripažinti civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010 padarytus pažeidimus (reikalavimas Nr.

1) ir priteisti dėl Å¡ių pažeidimų atsiradusiÄ 151 000 Lt žalÄ (reikalavimas Nr. 3). ReikalavimÄ pripažinti sistemingus Vilniaus apygardos teismo daromus ieÅ¡kovo teisių pažeidimus ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė nereikalaudamas kokiu nors bÅ«du modifikuoti jo subjektines teises ir pareigas, todėl tokio reikalavimo tenkinimas nesukels jokių padarinių. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimÄ turėjo atsisakyti priimti, o vėliau iÅ¡aiÅ¡kinus Å¡ias aplinkybes, bylos dalį nutraukti.

Dėl teisės į veiksmingÄ teisminę gynybÄ (EŽTK 13 straipsnis) pažeidimo ir ieÅ¡kovo diskriminavimo (EŽTK 14 straipsnis) IeÅ¡kovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tiek ir dėl efektyvios teisminės gynybos netaikymo civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010, tiek dėl diskriminacijos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino EŽTK 6 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ proceso trukmės aspektu, tačiau atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl neefektyvios teisminės gynybos pripažinimo ir diskriminavimo fakto nustatymo.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieÅ¡kovo teisių į efektyviÄ teisminę gynybÄ pažeidimo minėtoje civilinėje byloje pastebi, kad pagal EŽTK 13 straipsnį kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos Konvencijoje, buvo pažeistos, turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu, ar tai padarė einantys oficialias pareigas asmenys.

EŽTK 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. IeÅ¡kovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstas nenustatė teisės į efektyviÄ teisminę gynybÄ pažeidimo (EŽTK 13 straipsnis). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus teisių Teismas byloje JasiÅ«nienė prie LietuvÄ (peticijos Nr. 41510/98, 2003-03-06) nurodė, kad nėra bÅ«tina nagrinėti skundo pagal Konvencijos 13 straipsnį, kadangi 6 straipsnis yra lex specialis Å¡ios pareiÅ¡kimo dalies atžvilgiu.

Taigi nėra pagrindo nustatyti Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ .Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl diskriminavimo fakto ir dvigubų standartų taikymo pripažinimo. EŽTK 14 straipsnis numato, kad naudojimasis Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi bÅ«ti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, ginimo ar kitokio statuso.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas nustatyti diskriminacijos faktÄ , savo ieÅ¡kinyje nenurodė, kokiu pagrindu jis buvo diskriminuojamas, kuo pasireiÅ¡kė diskriminaciniai veiksmai, apsiribojo bendro pobÅ«džio fraze, kad tai patvirtins civilinės bylos Nr. 2-1800-262/2010 medžiaga.Teisėjų kolegijos nuomone, tas faktas, kad bylÄ nagrinėjęs teismas reikalavo, kad ieÅ¡kovas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismÄ , laikytųsi proceso įstatymų reikalavimų, pateiktų teismui CPK reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, savo nurodomas aplinkybes pagrįstų tinkamais įrodymais, negali bÅ«ti traktuojamas kaip ieÅ¡kovo atžvilgiu taikoma diskriminacija.

PrieÅ¡ingai, proceso įstatymų laikymasis užtikrina Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo laikymÄ si, leidžia apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas. IeÅ¡kovas nei savo ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė diskriminaciniai veiksmai, kokiais atvejais buvo taikomi dvigubi standartai, Å¡ių savo aplinkybių nepagrindė minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu įvykusiais faktais (priimtais sprendimais), kuriuos pagrįstų tos bylos medžiaga. Vien nurodymas, kad bylos medžiaga patvirtina diskriminavimo faktÄ nėra pakankamas, nes ieÅ¡kovas savo procesiniame dokumente turi aiÅ¡kiai nurodyti, kokiais veiksmais jis buvo diskriminuojamas.

BÅ«tent tai ieÅ¡kovui siÅ«lė teismas per nustatytÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kovui nenurodžius kuo pasireiÅ¡kė jo diskriminacija, nėra galimybės konstatuoti EŽTK pažeidimo fakto, o tai, kad teismai reikalauja laikytis teisės aktų reikalavimų ir savo teisę į teisminę gynybÄ realizuoti laikantis procesinių teisės normų negali bÅ«ti laikoma diskriminuojančiu elgesiu. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimo Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė civilinėje byloje Nr. 2-3812-603/2011 (2-1800-262/2010) padarytų Konstitucijos 28, 29, 30 33 straipsnių pažeidimus.

Minėtuose Konstitucijos straipsniuose yra įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas, asmenų lygybės principas, teisės į teisminę gynybÄ principas, teisė skųsti priimtus sprendimus.Teisėjų kolegija nenustatė, kokiais veiksmais ar neveikimu Å¡ie principai ar teisės buvo pažeisti nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas buvo įpareigojamas pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, ar tai, kad jam buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimÄ procesine nuÅ¡alinimo teise negali bÅ«ti laikoma Konstitucijoje įtvirtintų principų ir teisių pažeidimų.

PrieÅ¡ingai, teismas, įpareigodamas ieÅ¡kovÄ laikytis įstatymo reikalavimų, užtikrina tiek įstatymo virÅ¡enybės principo laikymÄ si, tiek užtikrina asmenų lygybės principo laikymÄ si, taip pat garantuoja, kad teisminė gynyba bus efektyvi. Dėl 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimo Kaip nustatyta iÅ¡ ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio, jis reikalavimÄ atlyginti 1 000 Lt turtinę žalÄ grindžia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi, kuria ieÅ¡kovui buvo paskirta 1 000 Lt bauda už piktnaudžiavimÄ procesine nuÅ¡alinimo teise.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io apelianto reikalavimo pastebi, kad jam paskirta 1 000 Lt bauda nėra jam teismo neteisėtais veiksmais padaryta žala, o tai yra teismo pritaikyta sankcija už ieÅ¡kovo padarytus procesinius pažeidimus, Å¡iuo atveju už piktnaudžiavimÄ teise. Å ios nuobaudos esmė yra ta, kad užkirsti keliÄ daromiems pažeidimams, o Å¡is tikslas yra pasiekiamas per neigiamų pasekmių sukėlimÄ nusižengusiam proceso dalyviui. Å iuo atveju ieÅ¡kovo sudrausminimas paskiriant jam baudÄ negali bÅ«ti laikomas teismo neteisėtais veiksmais, o paskirta bauda negali bÅ«ti laikoma jam padaryta žala.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui bauda buvo paskirta už tai, kad jis pakartotinai pateikė analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dėl nuÅ¡alinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ta aplinkybė, kad teisėja O. G. vėliau pati nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, reiÅ¡kia jam paskirtos baudos nepagrįstumÄ ir žalos padarymo faktÄ . Su tokiais ieÅ¡kovo teiginiais negalima sutikti, nes teisėja nusiÅ¡alino dėl to, kad nekiltų abejonių dėl jos neÅ¡aliÅ¡kumo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kovas reikalavo po 50 000 Lt priteisti už per ilgÄ teismo procesÄ , už teisės į efektyviÄ teisminę gynybÄ pažeidimÄ bei už diskriminavimÄ . Apeliacinės instancijos teismui nenustačius ieÅ¡kovo diskriminavimo fakto ir teisės į efektyviÄ teisminę gynybÄ pažeidimo, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už Å¡ių teisių pažeidimÄ . Spręsdama dėl neturtinės žalos (50 000 Lt) atlyginimo už per ilgÄ teismo procesÄ , teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo netenkino iÅ¡ esmės dėl to, kad bylos nagrinėjimas užtrÅ«ko tiek dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo teisėmis, tiek dėl teismo nesugebėjimo aktyviai organizuoti darbÄ , užkirsti kelia piktnaudžiavimui, todėl atleido atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jam padaryta neturtinė žala.Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsisakymo ieÅ¡kovui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už per ilgÄ teismo procesÄ ir ieÅ¡kovo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ , turi nurodyti ir apibÅ«dinti Å¡ios neturtinės žalos turinį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog prie bylos nagrinėjimo ilgos trukmės prisidėjo ir ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pat teismo posėdį reikÅ¡damas praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ , nuÅ¡alinti bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ .Ä®vertinusi tÄ aplinkybę, kad pats ieÅ¡kovas savo veiksmais prisidėjo prie bylos vilkinimo bei į tai, kad jis neturtinės žalos padarymo fakto neįrodinėjo, apsiribojo vien tik reikalavimo pareiÅ¡kimu, teisėjų kolegija mano, kad jo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankamai teisingas neturtinės žalos atlyginimas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro tiek įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, tiek vadovaudamasi EŽTT praktika (Žičkus prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 26652/02), 2009 04 07). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Civilinio proceso kodekso 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas A. B., todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti sistemingÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ nagrinėjant jo civilines bylas Vilniaus apygardos teisme, panaikinama ir Å¡i bylos dalis nutraukiama. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo A. B. reikalavimas pripažinti sistemingÄ jo teisių pažeidimÄ nagrinėjant jo civilines bylas Vilniaus apygardos teisme, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiRasa GudžiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė Danutė MilaÅ¡ienė