ea6b9bec-5df3-4e3b-866e-71f97c9e32ff · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-175/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11663-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; (S) 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo R.

J. B. gynėjui advokatui Stanislovui Liutkevičiui,nukentėjusiajam L. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. B. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. J. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 10 d., apie 15.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, rankoje demonstratyviai laikydamas ir nutaikęs į nukentėjusįjį L. B., „C“ kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį-garsinį revolverį „Umarex“, Nr. (duomenys neskelbtini), juo grasino, sakydamas „suskaičiuoju iki trijų ir Å¡ausiu“, leisdamas suprasti, kad gali panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , dėl to nukentėjusiajam L.

B. buvo realus pagrindas manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įgyvendintas.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra aiÅ¡kios, R. J. B. kaltė įrodyta ir abejonių nekelia, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. B. ir jo gynėjas advokatas Stanislovas Liutkevičius (toliau – apeliantai) praÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – R.

J. B. iÅ¡teisinti. Teismui manant, kad R. J. B. veika atitinka formaliuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.Skunde teigiama, kad R. J. B. nuteistas nepagrįstai, jo kaltė neįrodyta. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis, tačiau nevertino jų visumos, o kai kurių duomenų net neaptarė ir nevertino iÅ¡ viso.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo buvo padarytos bylos aplinkybių neatitinkančios išvados, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.Skunde nurodoma, kad R. J. B. konfliktas įvyko su akivaizdžiai neblaiviu kaimynu L. B., kuriam praėjus beveik dviem valandoms nuo konflikto buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas. Nors teismas nuosprendyje nukentėjusiojo L. B. ir liudytojų R. R., J. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įvertino kaip nuoseklius ir itin argumentuotus, kuriuose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, detali minėtų asmenų parodymų analizė leidžia daryti priešingas išvadas.

Gynėjui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir suabejojus J. R., R. R. parodymų objektyvumu, buvo pateiktas praÅ¡ymas atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo įsitikinta, kad minėti liudytojai, bÅ«dami namo antrame aukÅ¡te, negalėjo matyti, kas vyksta kiemo gilumoje, galėjo matyti tik konflikto pabaigÄ , t. y. tai, kad R. J. B. buvo atsukęs dujinį revolverį į nukentėjusįjį. Dėl nurodytų aplinkybių įvykio eigÄ bÅ«tų galima atkurti tik remiantis abiejų konfliktavusių asmenų parodymais.

Tačiau nuo alkoholio apsvaigusio nukentėjusiojo parodymai negalėtų būti pripažinti objektyviais. L. B. parodymai, priešingai, negu nustatyta nuosprendyje, negali būti laikomi nuosekliais, itin argumentuotais, be jokių prieštaravimų. Nukentėjusiojo ir liudytojų R. R., J. R. parodymus vertindamas kaip nuoseklius, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantų nuomone, objektyviausi, nepaveikti šalutinių faktorių, pavyzdžiui – kaimynų papasakotų detalių, yra nukentėjusiojo iš karto po įvykio duoti parodymai, kur jis pripažino, kad visų aplinkybių, detalių neatsimena ir tai pateisinama asmeniui, kuris yra apsvaigęs nuo alkoholio.Apeliantas pabrėžia, kad nuteistojo R.

J. B., kuris konflikto metu buvo blaivus ir galėjo adekvačiai vertinti konfliktinę situacijÄ , visų apklausų metu duoti parodymai yra nuoseklÅ«s. Nuteistasis konflikto ir dujinio pistoleto panaudojimo fakto neneigė. Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad R. J. B. neigė aplinkybę, kad grasino ginklu. Nuteistasis to niekada neneigė, paaiÅ¡kino, kad neturėdamas kitos iÅ¡eities, suvokdamas, kad fizine jėga negalės pasiprieÅ¡inti jaunesniam, stambesniam, agresyviai nusiteikusiam L. B., panaudojo savigynai turimÄ dujinį pistoletÄ .

Panaudojimu buvo siekiama atgrasyti nuo veiksmų, kurie galėjo peraugti į tiesioginį smurtÄ ir iÅ¡ nuosavo kiemo iÅ¡varyti agresyvų kaimynÄ .Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įtempti santykiai tarp J. R., R. R. iÅ¡ vienos pusės ir R. J. B. iÅ¡ kitos pusės susiklostė po motinos mirties dalijantis nekilnojamÄ jį turtÄ . Å ias aplinkybes patvirtina 2016 m. gegužės 25 d. R. J. B. raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijos komisariatui apie konfliktus tarp jo ir R. Å¡eimos narių. Nurodytos aplinkybės gali lemti tai, kad liudytojai J.

R. ir R. R., duodami paaiÅ¡kinimus, galėjo bÅ«ti neobjektyvÅ«s. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Aplinkybę, kad 2017 m. kovo 10 d. kilęs konfliktas nebuvo vienkartinis, kad konfliktų iniciatoriumi paprastai bÅ«na L. B., patvirtina ir apelianto 2017 m. balandžio 18 d. raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas apie tai, kad jį vėl necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do akivaizdžiai neblaivus L. B.. Apie įtemptus kaimynų santykius nurodė ir liudytoja Ž. I. S..Apeliantų nuomone, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad vertinant grasinimo realumÄ reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, tačiau nesiėmė jokių priemonių tokiai nukentėjusiojo bÅ«klei nustatyti.

R. J. B. pripažino, kad nukreipė į nukentėjusįjį ginklÄ , pareikalavo palikti kiemÄ , tačiau nesakė, kad nuÅ¡aus ir neskaičiavo. Byloje neužfiksuota, ar ginklas buvo užtaisytas. Kadangi kartu nebuvo tirti Å¡oviniai, darytina iÅ¡vada, kad ginklas nebuvo užtaisytas. Dėl to dujinis pistoletas negalėtų bÅ«ti laikomas tinkamu įrankiu grasinant nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to vargu ar jis galėjo adekvačiai vertinti situacijÄ ir objektyviai nupasakoti savo vidinę bÅ«senÄ , t. y. tai, kaip jis suprato grėsmės realumÄ .

Dėl Å¡ios aplinkybės pirminėse apklausose jis nebuvo apklausiamas. Å ių aplinkybių netyrė ir teismas. Be to, paties nukentėjusiojo elgesys konflikto pabaigoje verčia abejoti jo patirtu iÅ¡gÄ sčiu. Nukentėjusysis priėjo arčiau apelianto ir sakė Å¡auti. R. J. B. po Å¡io nukentėjusiojo veiksmo nuleido ginklÄ ir nuėjo. Byloje liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta, kokį poveikį nukentėjusiojo grėsmės suvokimui turėjo vidutinis girtumas, nors gynyba prašė kviesti teismo medicinos specialistÄ .

Taip pat teismas neteisingai nustatė, kad R. J. B. negalėjo veikti bÅ«tinosios ginties bÅ«klėje, nes pasitiko ateinantį pasikalbėti nukentėjusįjį grasindamas ginklu. Å iuo atveju R. J. B. elgesys konfliktinėje situacijoje atitiko Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ . Prielaida laikytinas teismo teiginys, kad konfliktÄ buvo galima iÅ¡spręsti kreipiantis į policijos įstaigÄ , kadangi toks teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.Skunde daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡analizavus visas bylos aplinkybes, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, matyti, kad R.

J. B. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios grasinti kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ . Be to, buvo naudojamas netinkamas įrankis – neužtaisytas dujinis pistoletas. Dėl to R. J. B. veikoje nėra BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Jei teismas manys, kad formaliai R. J. B. veika atitinka minėto nusikaltimo sudėties požymius, nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusysis apeliacinį skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo R. J. B. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, dėl to padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos ir nepagrįstai R.

J. B. pripažino kaltu dėl grasinimo nužudyti L. B. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ . Apygardos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai kruopščiai iÅ¡tyrė įvykio situacijÄ , įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įrodymus įvertino laikydamasis aukščiau paminėtų BPK reikalavimų, dėl to padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo R.

J. B. veiksmuose.BK 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus teorizavimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktÄ gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir panaÅ¡iai. Vertinant grasinimo realumÄ reikÅ¡mės turi ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Å ios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Svarbu ir tai, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimÄ neturi reikÅ¡mės kokių tikslų kaltininkas siekia.

Tiesioginė tyčia Å¡ioje nusikalstamoje veikoje pasireiÅ¡kia tuo, jog kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresÄ , nerimÄ ir baimę ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame dėstomų argumentų matyti, kad tyčios savo veiksmuose nebuvimÄ R. J. B. grindžia nukentėjusiojo agresyviu elgesiu ir nusiteikimu, siekiu iÅ¡varyti jį iÅ¡ kiemo, atgrasyti nukentėjusįjį R.

J. B. nuo veiksmų, kurie galėjo peraugti į tiesioginį smurtÄ . Vertindama Å¡iuos paaiÅ¡kinimus kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis R. J. B. ginklÄ iÅ¡ namų pasiėmė ir jį nukentėjusiajam demonstravo po to, kai tarp jų prieÅ¡ tai įvykęs žodinis konfliktas jau buvo pasibaigęs. Aplinkybės, kad R. J. B. ir L. B. tarpusavio santykiai nėra draugiÅ¡ki, tarp jų vyksta konfliktai, Å¡ioje byloje yra nustatytos ir abejonių nekelia. Jų neginčija ir pats apeliantas.

Tačiau konfliktiškų santykių buvimas, priešiškumas, nesutarimai dėl turto R. J. B. veiksmų nagrinėjamoje situacijoje nedaro teisėtais, jo elgesio nepateisina ir baudžiamosios atsakomybės nešalina. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsitęsusioje konfliktinėje situacijoje, kokioje buvo R. J. B. ir L. B. santykiai, tokie R. J. B. veiksmai, kaip šaunamojo ginklo demonstravimas, nukreipimas į nukentėjusįjį, visiškai pagrįstai nukentėjusiojo buvo suvokti kaip reali grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai.

Nors R. J. B. teigia, kad ginklÄ pasiėmė pamatęs, kad nukentėjusysis L. B. vėl ateina į kiemÄ , tačiau byloje nustatyta, kad bÅ«tent nuteistasis su Å¡aunamuoju ginklu rankoje artinosi prie nukentėjusiojo. Å iÄ aplinkybę patvirtina tiek nukentėjusysis, tiek įvykį matę kaimynai, kurie byloje apklausti kaip liudytojai.Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo L. B., liudytojų J. R., R. R. parodymus siÅ«loma vertinti kritiÅ¡kai, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaip nuoseklių ir patikimų, vertinimu.

Iš liudytojų J. R. ir R. R. paaiškinimų matyti, kad jų santykiai su nuteistuoju taip pat nėra draugiški, tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nesudaro pagrindo teigti, kad liudytojai nurodė melagingas įvykio aplinkybes siekdami pakenkti nuteistajam. Vertinant liudytojų R. R., J. R. parodymus jų visumos aspektu pagrįstų abejonių dėl jų parodymų teisingumo kolegijai nekyla. Liudytojai, kaip ir nukentėjusysis L. B., patvirtino, kad nuteistasis R. J. B. po kieme įvykusio žodinio konflikto išvažiavo, tačiau netrukus grįžo, iš namų išėjo su ginklu ir jį laikydamas artėjo prie nukentėjusiojo.

Taip pat liudytojai patvirtino, kad nuteistasis ginklÄ buvo nukreipęs į nukentėjusįjį, skaičiavo iki trijų ir sakė Å¡aus. Tai, kad R. J. B. neiÅ¡Å¡ovė, nuleido ginklÄ ir nuėjo, jo tyčios neÅ¡alina, kadangi, kaip minėta, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai nustatyti pakanka, kad situacijÄ nukentėjusysis asmuo suvokė kaip realiai grėsmingÄ jo gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis R. J. B. veiksmus vertino kaip keliančius realiÄ grėsmę jo gyvybei ar sveikatai nekyla.

Pats Å¡aunamojo ginklo demonstravimo, grasinimo juo faktas kelia realiÄ baimę dėl gyvybės ar sveikatos. Tai, kad ginklas nebuvo užtaisytas, grasinimo realumo vertinimui reikÅ¡mės neturi, kadangi byloje nėra nustatyta, jog Å¡i aplinkybė nukentėjusiajam buvo žinoma. Byloje surinkti įrodymai, įvykių seka ir aplinkybės, susiklosčiusios iki įvykio, t. y. konfliktiÅ¡ki nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai, neseniai įvykęs žodinis konfliktas, tik patvirtina nuteistojo siekį įbauginti L.

B., o tuo pačiu ir tai, kad dėl nuteistojo veiksmų nuteistasis iÅ¡ tikrųjų jautė baimę ir grasinimÄ ginklu vertino kaip pavojingÄ jo gyvybei ar sveikatai. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir paties nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ karto po R. J. B. veiksmų – nukentėjusysis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paprašė policijos pagalbos, atsiliepusiai bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė aplinkybes, kurios atitinka duomenis, užfiksuotus nukentėjusiojo, liudytojų apklausose. Taigi, nors R. J.

B. nesiekė nužudyti L. B. ar sunkai sutrikdyti jo sveikatÄ , tačiau pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos iÅ¡raiÅ¡kos formÄ jis galėjo tikėtis, kad nukentėjusysis L. B. grasinimÄ ginklu suvoks kaip realų pavojų savo gyvybei. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas R. J. B. patvirtino matęs, kad nukentėjusysis L. B. iÅ¡sigando ir iÅ¡sigando dėl bÅ«tent dėl to, kad nuteistasis rankoje turėjo ginklÄ . Nors ikiteisminio tyrimo metu duoti asmenų parodymai nelaikomi savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu, tačiau jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai ir jie yra svarbÅ«s formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui.

Å iuo atveju, kaip minėta, tai, kad nukentėjusysis nuteistojo veiksmus vertino kaip realiÄ grėsmę ir dėl tokių veiksmų iÅ¡sigando, patvirtina tiek paties nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, tiek raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Apeliantų pasvarstymai dėl nukentėjusiajam nustatyto neblaivumo įtakos jo suvokimui, galimybei vertinti situacijÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju teisinės reikÅ¡mės kvalifikuojant J. R. B. veiksmus neturi. Nukentėjusysis nuo pat proceso pradžios neneigė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus.

Tačiau nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ karto po įvykio, jo bendrojo pagalbos centro operatorei nurodytos aplinkybės, garso įraÅ¡e iÅ¡ bendrojo pagalbos centro fiksuotas nukentėjusiojo balso tonas, kalbėjimo riÅ¡lumas, pakankamai nuoseklus įvykio detalių nurodymas patvirtina, kad situacijÄ nukentėjusysis vertino adekvačiai, buvo iÅ¡ tikrųjų iÅ¡sigandęs. Teisinės reikÅ¡mės R. J. B. veiksmų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui neturi ir skunde nurodoma aplinkybė, kad liudytojai J.

R. ir R. R. nematė kieme tarp R. J. B. ir L. B. vykusio konflikto. Byloje nustatyta, kad ginklÄ nukentėjusysis demonstravo ir juo nukentėjusiajam grasino po to, kai kieme tarp jų vykęs konfliktas buvo pasibaigęs ir nukentėjusysis buvo išėjęs iÅ¡ nuteistojo kiemo. Aplinkybės, kad R. R. ir J. R. matė įvykį su ginklu, nuteistasis neneigė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų liudytojų, mačiusių nuteistÄ jį su ginklu, nukreiptu į nukentėjusįjį, parodymus laikė vienu iÅ¡ R.

J. B. kaltę patvirtinančių įrodymų ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistojo parodymus teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį situacijÄ pateikti sau palankia linkme ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nurodė aiÅ¡kius tokio vertinimo motyvus. Nors nuteistasis viso proceso metu neigė grasinęs ginklu, Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. R. J. B. pripažino, kad į nukentėjusįjį buvo nukeipęs ginklÄ , liudytojai ir nukentėjusysis patvirtino, kad nuteistasis sakė, jog Å¡aus ir Å¡ios aplinkybės, kolegijos įsitikinimu, yra pakankamos R.

J. B. veiksmus laikyti grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ .Teisėjų kolegijai abejonių nekelia apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistojo iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas buvo realus, paveikė nukentėjusiojo psichinę bÅ«senÄ , jis grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortÄ , baimę, nervinę įtampÄ . Taip pat nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis, artindamasis link nukentėjusiojo su ginklu rankoje, nukreipdamas ginklÄ Ä¯ nukentėjusįjį ir sakydamas, kad Å¡aus, siekė, jog nukentėjusysis jaustų baimę ir suprato, kad nukentėjusysis turėjo pagrindÄ galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad R. J. B. veikoje yra visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Dėl bÅ«tinosios ginties. Apeliaciniame skunde reiÅ¡kiamas alternatyvus praÅ¡ymas baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytÄ pagrindÄ , t. y. nustačius, kad nuteistasis R. J. B. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. AnalogiÅ¡kas praÅ¡ymas buvo teikiamas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nuosprendyje dėl jo pasisakyta.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartÄ patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog nuteistasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, byloje nenustatyta.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės rodo, kad pasibaigus pirminiam ginčo epizodui, kurio metu tarp R.

J. B. ir L. B. įvyko žodinis konfliktas, tačiau Å¡alys iÅ¡siskyrė (nukentėjusysis iÅ¡ kiemo išėjo, nuteistasis iÅ¡važiavo), R. J. B. netrukus grįžo, nuėjo į namus, pasiėmė ginklÄ ir juo grasino nukentėjusiajam. Tokie nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti pateisinami bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Akivaizdu, jog nuo pirminio konflikto buvo praėjęs laiko tarpas, pats nuteistasis patvirtino, kad jam paimant ginklÄ nukentėjusysis jokių grėsmę keliančių veiksmų neatliko, jo nepuolė, taigi jokio realaus, pavojingo kėsinimosi į jo sveikatÄ nebuvo, kaip ir nebuvo jokio objektyvaus pagrindo jam nuo kažko gintis.

Tokia neadekvati nuteistojo reakcija, prielaidomis paremtas manymas dėl galimai gresiančio pavojaus iÅ¡ nukentėjusiojo pusės, negali bÅ«ti vertinama kaip bÅ«tinoji gintis. Nustačius tokias aplinkybes pripažinti, kad nuteistasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.Konstatuojama, kad prieÅ¡ingai, negu tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuosprendyje iÅ¡dėstė visus įrodymus, juos įvertino sistemiÅ¡kai, nurodė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja.

Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip tikėjosi nuteistasis, nereiÅ¡kia, kad jie įvertinti netinkamai, o teismo padarytos iÅ¡vados – neteisingos. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, suraÅ¡ytas laikantis BPK reikalavimų, todėl jį naikinti, kaip to skunde praÅ¡o apeliantai, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R. J. B. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                               Kęstutis Dargužis              Danguolė Šiugždinytė              Algerdas Urbšys