2021-02-23 Nr. ANB-125-4-70-3-00968-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-8-942/2021

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00968-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu G. V. nubaustas už administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, administracine nuobauda – 1200 Eur bauda už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., būdamas bokso Nr. 3 savininkas, statytojas, neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte parengto statinio rekonstravimo projekto ir privalomo statybą leidžiančio dokumento rekonstruoti statinį, savavališkai rekonstravo neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą pastatą – pastato garažo bokse Nr. 3 (unikalus Nr. 2997-2006-3015:0003) atliko rekonstravimo darbus, t. y. esamą bokso Nr. 3 šiaurės vakarų fasado laikančiąją sieną paaukštino apie 0,21 m iki maždaug 2,58 m aukščio, taip pakeisdamas pastato išorės matmenį bokso Nr. 3 dalyje. Dėl to statytojui G. V. dėl savavališkai atliktų rekonstravimo darbų 2019 m. spalio 11 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-191011-00038, privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191011-00041 bei 2019 m. spalio 14 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191014-00040. Tokiais veiksmais G. V. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas.

2. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinis skundas netenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas G. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo:

4.1. Teismų sprendimai yra priimti padarant esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus. Teismai nepagrįstai nesirėmė Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija, Institucija) taisyklių 53 punkto nuostata, kad VTPSI prisiima atsakomybę už klaidingą konsultavimą, jeigu asmuo vadovaujasi Inspekcijos viršininko, jo įgalioto asmens patvirtinta rašytine arba kita Inspekcijos viešai paskelbta konsultacija. Šiuo atveju asmeniui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Bylos duomenys patvirtina, kad jis (pareiškėjas) ne kartą kreipėsi į Inspekciją dėl garažo kapitalinio remonto (t. y. statinio suremontavimo nekeičiant jo išorės matmenų), prašydamas informacijos, kokio dydžio garažo išorinis aukščio matmuo turėtų būti, kad atlikti statybos darbai nebūtų vertinami kaip statinio rekonstrukcija, o būtų laikomi statinio kapitalinio remonto darbais. Inspekcijos konsultavimo skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu nurodė, kad bendruoju atveju buvę statinio (jo dalies) išorės matmenys nustatomi pagal statinio kadastro duomenų bylos įrašus; pastato (jo dalies) laikančiųjų konstrukcijų atstatymas iki pirmiau nurodytais būdais nustatytų pastato išorės matmenų laikytinas statinio kapitaliniu remontu; 2018 m. balandžio 24 d. raštu Inspekcija nurodė, kad fasadinės sienos aukštis (sienos vertikalios plokštumos ir stogo karnizo sandūros taškas, esantis stogo konstrukcijos apačioje) H = 2,60 m. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad iš tiesų garažo bokso kadastriniuose dokumentuose yra užfiksuotas H (aukštis), kuris lygus 2,60 m. Tokį matmenį įvardijo ir Institucija savo raštuose, teikdama atsakymus jam (pareiškėjui). Teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus taikydami jam (pareiškėjui) ANK 352 straipsnio 5 dalyje nustatytą poveikio priemonę (baudą), nes atstatydamas sienos aukštį iki 2,58 m jis (pareiškėjas) vadovavosi VTPSI konsultacijose nurodytu fasadinės sienos aukščiu H = 2,60 m.

4.2. Teismai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai vertinami kaltininko naudai) principą. Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad iš 2017 m. spalio mėn. VTPSI rašto G. V. matyti, jog pastato aukščio nukrypimas iki 0,20 m priskirtinas prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių. Teismas nutarime nurodė, kad garažo išorės matmuo (aukštis) buvo padidintas apie 0,21 m, tai reiškia VTPSI rašte nurodytą leistiną 0,20 m pastato aukščio nuokrypį atliekant remontą.

4.3. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2016 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir taip padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad garažo bokso kadastriniuose dokumentuose yra užfiksuotas H (aukštis) 2,60 m, tačiau nusprendė, kad jis (pareiškėjas) jį paaukštino iki maždaug 2,58 m, taip pakeitė išorinius statinio matmenis ir atliko statinio rekonstrukciją. Teismai neargumentavo, kodėl suremontuoto bokso išorinis matmuo H = 2,58 m laikomas paaukštintu, jeigu statinio kadastrinės bylos brėžinyje ties visų boksų fasadine siena nurodytas aukštis H = 2,60 m privalo būti laikomas teisingu. Nustačius, kad išorinis suremontuoto garažo bokso aukštis yra 2,58 m, teismai, vadovaudamiesi minėtomis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, negalėjo spręsti, kad jis yra paaukštintas, lyginant su kadastro byloje užfiksuotais duomenimis (2,60 m), t. y. kad atlikta statinio rekonstrukcija.

5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas Tadas Būdvytis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti G. V. prašymo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą bei Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas, nes jame nurodomos aplinkybės prieštarauja viena kitai, jo reikalavimai grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis, o savo samprotavimais.

5.2. Šiaulių apylinkės teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl G. V. kaltumo padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus bylos duomenis.

5.3. Pareiškėjas šioje byloje aktyviai naudojosi savo teisėmis ir aplinkybes, nurodomas pareiškime, nurodė ir teisminio nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu. Pareiškėjas teisme nepaaiškino, kodėl selektyviai rinkosi, kokiais dokumentais vadovautis, ir vadovavosi ne jam teiktais privalomaisiais nurodymais, o konsultacijomis, kurios yra bendro pobūdžio ir konkrečiam atvejui netaikomos.

5.4. G. V., prašyme teigdamas, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, iškreipia ginčijamame nutarime išdėstytų teismo motyvų esmę. Nutarime atsižvelgiama į šių duomenų saugotojo VĮ Registrų centro raštuose teiktus paaiškinimus, kad nors tokie duomenys ir yra fiksuoti, tačiau kokia matavimo metodika buvo gauti šie duomenys, VĮ Registrų centras negali paaiškinti, nes tokie duomenys nėra išlikę ir nėra žinomi. Atsižvelgiama į tai, kad nurodomo mato atskaitos taškai (matavimo pradinis taškas ir galutinis taškas) nėra žinomi. Šie duomenys ginčijamuose nutarime ir nutartyje vertinti kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis ir faktais.

5.5. Pareiškėjo nurodomas 2020 m. vasario 14 d. Inspekcijos raštas Nr. 2D-2128 adresuotas ne pareiškėjui, o V. Š.. Šiame rašte nurodyta, kad bendruoju atveju buvę statinio (jo dalies) išorės matmenys nustatomi pagal statinio kadastro duomenų bylos įrašus, esant poreikiui, papildomai vertinami statinio projekto sprendiniai ir (ar) atliekama statinio (jo dalies) ekspertizė. Nurodyta, kad ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

5.6. 2018 m. balandžio 24 d. Inspekcijos rašte Nr. 2D-5455 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad pastato aukščio nukrypimas iki 0,2 m būtų priskirtinas prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projektinių sprendinių tik tuo atveju, jei būtų parengtas paprastojo remonto aprašas, pagal kurį turėtų būti vykdomi darbai. Pareiškėjas vykdė ne paprastojo remonto darbus, o statinio rekonstrukciją ir nebuvo parengęs rekonstrukcijos projekto, todėl nėra galimybės svarstyti apie leistiną nukrypimą nuo statinio projektinių sprendinių.

5.7. G. V. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį už savavališką statybą rekonstruojant statinį (to paties statinio, tos pačios fasadinės sienos, tik ties kitais garažų boksais) ir nagrinėjant minėtą bylą savo kaltę pripažino – nurodė, kad supranta, jog savavališkai vykdė būtent rekonstrukcijos statybos darbus (tarp jų ir statybos darbus, dėl kurių pasikeitė statinio išorės matmuo (aukštis) – paaukštino sieną). Todėl G. V., tuo metu suprasdamas savo veiksmus ir jų keliamas pasekmes, vykdydamas analogiškus statybos darbus ties garažo boksu Nr. 3, negalėjo nesuprasti, kad jų ir pasekmės bus analogiškos.

5.8. Nors pareiškėjas savo prašyme ir nurodo, kad netinkamai buvo taikytos proceso teisės normos, tačiau nenurodo, kokios proceso teisės normos buvo pažeistos, kokių procedūrų priimant skundžiamus nutarimą bei nutartį buvo nesilaikyta.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. prašymas atmestinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

7. Pažymėtina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-51-489/2017, 2AT-18-489/2019). Pažymėtina, kad proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Dėl ANK 352 straipsnio 5 dalies taikymo

9. Pareiškėjas ginčija ANK 352 straipsnio 5 dalies taikymą, teigdamas, kad jis atliko pastato kapitalinį remontą, o ne vykdė pastato rekonstrukciją. Toks pareiškėjo teiginys nepagrįstas.

10. ANK 352 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Savavališkos statybos sąvoka ir neypatingų statinių rekonstravimo tvarka nustatytos Statybos įstatyme.

11. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis reglamentuoja, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas yra pertvarkyti statinį – pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Minėto įstatymo 2 straipsnio 72 dalis statinio rekonstravimą apibrėžia kaip statybą, kurios tikslas yra perstatyti statinį – pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. V., neturėdamas parengto statinio rekonstravimo projekto ir privalomo statybą leidžiančio dokumento rekonstruoti statinį, savavališkai rekonstravo garažo bokso Nr. 3 laikančiąją sieną pamūrydamas 2 plytų eiles, taip paaukštindamas ją apie 0,21 m iki maždaug 2,58 m aukščio, ir taip pakeisdamas pastato išorės matmenį garažo bokso Nr. 3 dalyje.

13. Iš Šiaulių apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl G. V. kaltumo padarius jam Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 27 straipsnio 22 dalyje nustatytus pažeidimus grindžiamos byloje esančiais ir nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Teismas tyrė ir analizavo visus, tiek G. V. kaltinančius, tiek ir teisinančius, įrodymus – G. V. paaiškinimus, liudytojų A. P. ir L. M. parodymus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo aktą, savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, faktinius duomenų patikrinimo vietoje aktus, fotolentelę, VĮ Registrų centro Komercinių paslaugų departamento raštą ir kt., – juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia G. V. kaltę, taip pat aptarė G. V. iškeltas gynybos versijas ir jas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs bylos duomenų vertinimą, atsakydamas į apeliacinį skundą, išdėstė išsamius teisinius argumentus dėl G. V. padaryto administracinio nusižengimo teisinio vertinimo. Pareiškėjo nesutikimas su teismų išvadomis ir atskirų įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismai pažeidė ANK 567 straipsnio ir 569 straipsnio reikalavimus.

14. G. V. prašyme dėl administracinės bylos atnaujinimo nurodo, kad nustačius, jog išorinis suremontuoto garažo bokso aukštis yra 2,58 m, teismai, vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, negalėjo spręsti, kad garažo fasadinė siena yra paaukštinta, lyginant su kadastro byloje užfiksuotais duomenimis (H = 2,60 m), t. y. kad atlikta statinio rekonstrukcija.

15. Pažymėtina, kad kadastro duomenys ginčijamuose pirmosios instancijos teismo nutarime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nei G. V., nei Inspekcijos nebuvo kvestionuojami. Teismai konstatavo, kad iš tiesų 1972 m. kovo 15 d. pastato Nekilnojamo turto kadastro registro dokumentų byloje užfiksuotas garažo aukščio matmuo H = 2,60 m, tačiau, kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2019 m. liepos 28 d. rašto, VĮ Registrų centras neturi informacijos, kokiais teisės aktais vadovaujantis 1972 m. kovo 15 d. buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi faktiniai pastatų aukščiai. Be to, rašte pažymėta, kad duomenys, sukaupti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka neanalizuojant nekilnojamojo turto bylose esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo.

16. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, G. V., turėdamas abejonių dėl garažo bokso Nr. 3 sienos aukščio, kadangi kadastro duomenų byloje nurodytas garažo sienos aukštis neatitiko faktinio garažo sienos aukščio, t. y. buvo netikslumų dėl kadastrinių duomenų, nesiėmė priemonių šiems duomenims patikslinti ir jiems atnaujinti (nepateikė prašymo atlikti garažo kadastrinių matavimų ir nesudarė sutarties su vykdytoju, kuri yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas), nors toks Institucijos siūlymas jam ir buvo pateiktas. Taigi, pareiškėjas, žinodamas, kad kadastro duomenų byloje nurodytas garažo aukštis neatitinka statinio sienos faktinio aukščio, nesiėmė jokių Statybos įstatyme nurodytų veiksmų, kad atliktų savo, kaip statytojo, pareigas.

17. Pareiškėjas teigia, kad garažo išorės matmens (aukščio) padidinimas apie 0,21 m yra leistinas pastato aukščio nuokrypis atliekant remontą, nes pagal Inspekcijos raštus pastato aukščio nukrypimas iki 0,20 m priskirtinas prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių. Šis G. V. argumentas yra nepagrįstas.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija daugelyje atsakymų G. V. paaiškino, kad statinio kapitalinis remontas yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), ir jei būtų parengtas paprastojo remonto aprašas, pagal kurį turėtų būti vykdomi darbai, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 79.2 punktą pastato aukščio nukrypimas iki 0,2 m priskirtinas prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto. Rašte taip pat konstatuota, kad G. V., neparengęs statinio paprastojo remonto aprašo, pagal kurį turėtų būti vykdomi darbai (projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi norint atlikti tokius darbus), savavališkai atliko ne remonto, o statinio rekonstravimo darbus, pakeisdamas statinio išorės matmenis. Todėl G. V. atlikus savavališkos statybos darbus be parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento nėra galimybės svarstyti apie leistiną nukrypimą nuo statinio projektinių sprendinių.

19. G. V. prašyme dėl administracinės bylos atnaujinimo nurodo, kad dėl garažo fasadinės sienos aukščio jį suklaidino Inspekcijos konsultacija, kuri buvo klaidinga, todėl pagal Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 53 punktą asmeniui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos.

20. Pagal ANK 21 straipsnį neatsako asmuo, kuris šiame kodekse nustatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. ANK neapibrėžta klaidingos oficialios konsultacijos sąvoka ir sąlygos, kuriomis minėta konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, jos nustatomos kitais įstatymais.

21. ANK 21 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jei ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Šio straipsnio 3 dalis nustato išimtis, kai ši taisyklė netaikoma: 1) po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota; 2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informaciją, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti; 3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti; 4) jeigu kituose ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose vadovavimasis klaidinga konsultacija yra nustatytas kaip ūkio subjekto atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones.

22. Atsižvelgiant į minėtas VAĮ nuostatas, ūkio subjektui, besivadovavusiam klaidinga konsultacija, negali būti taikomos poveikio priemonės – ekonominės sankcijos (piniginės baudos), licencijų, leidimų galiojimo, ūkinės komercinės veiklos sustabdymas ar nutraukimas, draudimas naudoti tam tikras patalpas ar įrenginius ūkinei veiklai, dotacijų ar lengvatų nesuteikimas ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į šį VAĮ nustatytą reguliavimą, būtina atleisti nuo fizinių asmenų administracinės atsakomybės ir asmenis kaltininkus (ūkio subjektų vadovus ar kitus atsakingus asmenis), jei atitinkama jų padaryta veika atitinka ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį.

23. Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Konsultavimo taisyklės) 4.1 punkte nustatyta, kad konsultacija – Inspekcijos teikiama administracinė paslauga – žodinis ar rašytinis atsakymas į asmens paklausime pateiktą (-us) klausimą (-us) teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių ir su jais susijusių teisės aktų nuostatų taikymo klausimais pagal Inspekcijos kompetenciją. Tai reiškia, kad Inspekcijos konsultacijų paskirtis yra suteikti informaciją teisės aktų nuostatų taikymo klausimais, tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos l. e. viršininko pareigas R. Planutienės 2020 m. sausio mėn. raštas G. V., šiame rašte taip pat konstatuota, kad Inspekcijos 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. raštai, kuriais buvo išnagrinėti G. V. pateikti skundai ir prašymai, pagal Konsultavimo taisykles nelaikytini rašytinėmis konsultacijomis, nes Konsultavimo taisyklės nenustato sprendimų priėmimo dėl statinių aukščio ar kitų Inspekcijos specialistų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo ir taikymo konkrečiais atvejais priimant sprendimus klausimų aiškinimo. Šiame rašte taip pat akcentuota, kad konsultacija neteikiama į asmenų pateiktus kreipimusis, kuriuose prašoma apginti asmens (kito asmens) pažeistas teises ir teisėtus interesus, suteikti Inspekcijos turimą informaciją, priimti administracinį sprendimą.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas G. V., minėti Inspekcijos raštai negali būti laikomi konsultacijomis ir susiklosčiusioje situacijoje nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 21 straipsnio bei Asmenų konsultavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 53 punkto nuostatų.

25. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimu G. V. jau buvo nubaustas pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį už savavališką statybą nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. rekonstruojant garažų boksus Nr. 1 ir 2, esančius (duomenys neskelbtini), (t. y. to paties garažo fasadinės sienos, kaip ir nagrinėjamoje byloje, tik ties kitais garažų boksais) ir savo kaltę padaręs administracinį nusižengimą pripažino bei gailėjosi dėl padarytų pažeidimų. Todėl G. V., vykdydamas analogiškus savavališkos statybos darbus ties garažo boksu Nr. 3, negalėjo nesuprasti, kad pažeidžia įstatymus ir vykdo pastato rekonstrukciją, o ne kapitalinį remontą.

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, taikydami G. V. ANK 352 straipsnio 5 dalį, nepadarė esminio materialiosios teisės pažeidimo, todėl naikinti skundžiamus teismų sprendimus ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą G. V. prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Aurelijus Gutauskas