Legislator Case Law & Legislation
ea682714-ae2b-43b2-badd-562debe33e77 AI generated

ea682714-ae2b-43b2-badd-562debe33e77 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ea682714-ae2b-43b2-badd-562debe33e77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-4505-281/2015Teisminio proc. Nr. 3-61-3-03657-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d. Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, atstovėms ArÅ«nei Å erepkaitei ir Vilijai KerÅ¡ytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

Legislator headnote

AI generated

ea682714-ae2b-43b2-badd-562debe33e77 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be to, pareiÅ¡kėjui, užimančiam pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, teisės aktai nesuteikė jo nurodomos teisės į karjerÄ valstybės tarnyboje ar teisės pasinaudoti tarnybiniu kaitumu. PareiÅ¡kėjas, jį priimant į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, turėjo žinoti, jog tarnybos santykiai su juo gali nutrÅ«kti bet kada vaiko priežiÅ«ros atostogose esančiam asmeniui pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ nutraukti vaiko priežiÅ«ros atostogas, todėl pareiÅ¡kėjo teisėtas lÅ«kestis, jog jis bus priimtas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas vienerius ar dvejus metus, negalėjo susiformuoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-4505-281/2015Teisminio proc. Nr. 3-61-3-03657-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d. Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. M., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, atstovėms ArÅ«nei Å erepkaitei ir Vilijai KerÅ¡ytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas                                                        n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas T. M. 2014-07-28 teismui padavė skundÄ , kurį papildė 2015-04-14 ir patikslino 2015-04-15, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės jam, kaip valstybės tarnautojui, padarytÄ 30 000 € neturtinę žalÄ (b. l. 1-26, 117-120, 132-133).PareiÅ¡kėjas siekia prisiteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir AgentÅ«ra) pareigÅ«nų veiksmų, kurie jo teigimu, pasireiÅ¡kė jo pažeminimu, persekiojimu pareigų ėjimo AgentÅ«roje metu ir neteisėtu atleidimu iÅ¡ užimamų pareigų.

PaaiÅ¡kino, kad jis 2011 metų gegužės mėnesį dalyvavo konkurse užimti AgentÅ«ros Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, valstybės tarnautojo, pareigas. Laimėjęs konkursÄ , nuo 2011-05-11 pradėjo eiti AgentÅ«ros Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas iki kol sugrįš iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų kita AgentÅ«ros specialistė. Jam neteko iÅ¡girsti priekaiÅ¡tų dėl atliekamo darbo kokybės, pavestÄ darbÄ jis atlikdavo neapsiribodamas darbo dienos trukme, dirbdavo ir po darbo valandų, ir pietų pertraukos metus, ir poilsio bei Å¡venčių dienomis.

Praėjus dviem savaitėms nuo darbo pradžios pareiÅ¡kėjo tiesioginė vadovė Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vedėja pradėjo nepagrįstai priekaiÅ¡tauti, keldavo balsÄ prieÅ¡ jį, įžeidinėdavo, Å¡meiždavo ir teikdavo seksualinio priekabiavimo požymių turinčias užuominas, taip pat žemino jį vieÅ¡ai kitų darbuotojų akivaizdoje. Tokiais tiesioginės vadovės veiksmais buvo pažeista valstybės tarnautojo etika ir valstybės tarnybos principai, o pareiÅ¡kėjas patyrė pažeminimÄ ir psichologinį spaudimÄ .

Tiesioginei vadovei sistemingai siekiant susidoroti su pareiÅ¡kėju ir piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų, AgentÅ«ros direktorius 2011 m. liepos mėnesį priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu nuo 2011 m. liepos 29 d. atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų valstybės tarnautojo pareigų. Vadovaujantis VTÄ® 2 straipsnio 10 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, laikas, kuriam priimamas dirbti pakaitinis valstybės, yra apibrėžiamas ne kalendoriniu terminu, o faktu, t. y. jis yra siejamas su karjeros valstybės tarnautojo laikinu negalėjimu eiti savo pareigas.

PareiÅ¡kėjas buvo priimtas dirbti vietoje konkretaus asmens, įvardyto AgentÅ«ros 2011 metų gegužės mėnesio įsakyme, todėl jis įgijo VTÄ® 14 str. 2 d. jam numatytÄ teisę eiti Å¡ias pareigas iki tol, kol minėtas asmuo sugrįš į tarnybÄ po laikino negalėjimo eiti savo pareigas. Nurodo, kad jam dirbant AgentÅ«roje buvo žinoma, jog vaiko priežiÅ«ros atostogose buvusi specialistė, į kurios vietÄ jis priimtas, Å¡iose atostogose bus 1-us arba 2-jus metus. Nutraukus su pareiÅ¡kėju valstybės tarnybos santykius minėta tarnautoja negrįžo į valstybės tarnybÄ ir toliau liko vaiko priežiÅ«ros atostogose, o AgentÅ«ra paskelbė naujÄ konkursÄ pareiÅ¡kėjo eitoms pareigoms užimti.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad AgentÅ«ra, atleisdama pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų ir nesuteikdama jam VTÄ® 20 straipsnio 2 dalyje numatytos galimybės teikti praÅ¡ymÄ perkelti jį į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės įstaigoje, pažeidė imperatyvius VTÄ® reikalavimus ir Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nustatytus pagrindinius valstybės tarnybos (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia), bendruosius teisės principus (protingumo, teisėtų lÅ«kesčių) ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, taip pat Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintus įstatymo virÅ¡enybės (teisėtumo), lygiateisiÅ¡kumo, teisėtumo, teisėtų lÅ«kesčių bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Skundo reikalavimÄ atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad neteisėtai atleidžiant jį iÅ¡ valstybės tarnybos buvo pažeista jo teisė į darbÄ ir karjerÄ valstybės tarnyboje, taip pat teisėti lÅ«kesčiai dirbti valstybės tarnyboje, dėl ko jam buvo padaryta neturtinė žala. Dėl jo atžvilgiu esÄ atliktų neteisėtų, nesÄ Å¾iningų ir tyčinių atsakovo veiksmų iki Å¡iol jaučia neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , įtampÄ , stresÄ , nuoskaudÄ , ilgam laikui pablogėjo sveikatos bÅ«klė, kilo Å«minė stresinė reakcija, atsirado poreikis kreiptis į psichologÄ bei kitų sričių gydytojus, ilgÄ laikÄ gydėsi dienos stacionare ir ambulatoriÅ¡kai, tačiau iki Å¡iol jaučia baimę, pasitikėjimo darbdaviais praradimÄ , o sutrikusi sveikata negerėja.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė jį patenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2014 m. gruodžio 8 d. - 2015 m. sausio 16 d. bei 2015 m. kovo 23 d. - 2015 m. balandžio 3 d. jam buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai dėl ligos. Teigia, kad atsinaujinusios sveikatos problemos, kurios kilo dėl neteisėtų AgentÅ«ros veiksmų, sudaro pagrindÄ praÅ¡yti iÅ¡ AgentÅ«ros priteisti didesnę neturtinę žalÄ (30 000 € vietoj 2014 m. liepos 28 d. skunde nurodytų 30 000 Lt). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė AgentÅ«ra atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo 2014-07-028 skundÄ ir 2015-04-15 patikslintÄ skundÄ prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 74-77, 136-139).PaaiÅ¡kino, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žala yra nepagrįstas, nes AgentÅ«ra jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko.

AgentÅ«ros direktorius 2011-07-26 įsakymu Nr. PS 1-2194 „D. T. Matulevičiaus atleidimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – ir Ä®sakymas) teisėtai ir pagrįstai atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2011 m. liepos 29 d. PareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ pareigų vykdant VTÄ® 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus ir siekiant užtikrinti laisvas iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų grįžtančio, valstybės tarnautojo, pateikusio praÅ¡ymÄ nutraukti vaiko priežiÅ«ros atostogas nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d., pareigas.

Pažymi, kad pareiškėjas buvo priimtas ne į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, t. y. tol, kol į jas negrįš laikinai jų negalintis eiti karjeros valstybės tarnautojas. Vadovaujantis Įsakymo priėmimo metu galiojusiosios VTĮ redakcijos 14 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 8 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, pakaitinis valstybės tarnautojas priimamas į pareigas, iki į jas sugrįžta negalėjęs eiti pareigų valstybės tarnautojas, todėl siekiant užtikrinti nuolatinio valstybės tarnautojo teisę grįžti į eitas pareigas, pakaitinis valstybės tarnautojas turi būti atleistas iš pareigų, kai į jas grįžta laikinai negalėjęs eiti pareigų nuolatinis valstybės tarnautojas.

Be to, pareiÅ¡kėjui, užimančiam pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, teisės aktai nesuteikė jo nurodomos teisės į karjerÄ valstybės tarnyboje ar teisės pasinaudoti tarnybiniu kaitumu. PareiÅ¡kėjas, jį priimant į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, turėjo žinoti, jog tarnybos santykiai su juo gali nutrÅ«kti bet kada vaiko priežiÅ«ros atostogose esančiam asmeniui pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ nutraukti vaiko priežiÅ«ros atostogas, todėl pareiÅ¡kėjo teisėtas lÅ«kestis, jog jis bus priimtas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas vienerius ar dvejus metus, negalėjo susiformuoti.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad darbo AgentÅ«roje metu jis patyrė tuometinio tiesioginio vadovo pažeminimÄ , psichologinį spaudimÄ , beveik peraugantį į fizinį smurtÄ ir pan., yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo darbo AgentÅ«roje metu nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nei iÅ¡ kitų asmenų nebuvo gauta jokių skundų ar informacijos dėl netinkamo vadovės elgesio pareiÅ¡kėjo ar kitų asmenų atžvilgiu. PareiÅ¡kėjo teiginiai, susiję su vadovės elgesiu ir etikos normų laikymusi, priskiriami tarnybinės atsakomybės taikymo dalykui, todėl jų vertinimas priskiriamas ne administracinio teismo, o įstaigos vadovo kompetencijai.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nesikreipė į tiesioginius vadovus, AgentÅ«ros vadovybę ar AgentÅ«ros Personalo skyrių dėl galimai netinkamo minėto asmens elgesio, AgentÅ«ra neturėjo galimybių nutraukti pareiÅ¡kėjo nurodomus jo tiesioginio vadovo tariamai netinkamus veiksmus, todėl savo veikimu ar neveikimu nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių. Atsakovas pažymi, kad AgentÅ«ros veiksmai buvo teisėti ir jie nenulėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimo, todėl Å¡iuo atveju nėra visų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų – valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos AgentÅ«ros, atstovės prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Skundas atmestinas. Nustatyta, kad T. M., atsižvelgiant į jo 2011 m. gegužės 4 d. praÅ¡ymÄ ir vadovaujantis AgentÅ«ros direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. PS1-1739 „Dėl pakaitinio valstybės tarnautojo skyrimo į pareigas“, nuo 2011 m. gegužės 10 d. buvo priimtas pakaitiniu valstybės tarnautoju į AgentÅ«ros Teisės departamento Atstovavimo skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, kol į Å¡ias pareigas sugrįš laikinai negalinti eiti pareigų karjeros valstybės tarnautoja A.

R.-Y. (b. l. 78, 79).Valstybės tarnautoja A. R.-Y. 2011 m. liepos 22 d. pateikė AgentÅ«rai praÅ¡ymÄ atÅ¡aukti jÄ iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 80). Atsižvelgdamas į minėtÄ praÅ¡ymÄ AgentÅ«ros direktorius 2011 m. liepos 25 d. įsakymu „Dėl A. R. Y. atostogų vaikui prižiÅ«rėti nutraukimo” Nr. PS1-2183, nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutraukė AgentÅ«ros vyriausiosios specialistės A. R.-Y. atostogas vaikui prižiÅ«rėti (b. l. 81).AgentÅ«ros direktorius, vadovaudamasis VTÄ® (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.) 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2011 m. liepos 26 d. priėmė įsakymÄ â€žD.

T. M. atleidimo iÅ¡ pareigų” Nr. PS 1-2192, kuriuo nuo 2011 m. liepos 29 d. atleido iÅ¡ užimamų pareigų Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiÄ jį specialistÄ T. M., pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui (b. l. 82). Å ioje administracinėje byloje spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ ir nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-105/2013).Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas AgentÅ«ros direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d.

įsakymu nuo 2011 m. gegužės 10 d. buvo priimtas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, iÅ¡ kurių 2011 m. liepos 26 d. įsakymu nuo 2011 m. liepos 29 d. buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui. Tiek 2014 m. gegužės 6 d. įsakymo, tiek ir 2011 m. liepos 26 d. Ä®sakymo priėmimo metu galiojusiosios VTÄ® redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2010-07-20 iki 2011-11-30) 44 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustatė, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas, o 14 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui, iÅ¡skyrus, kai kiti įstatymai, tarptautinės sutartys ar Europos SÄ jungos teisės aktai nustato galimybę karjeros valstybės tarnautojÄ , į kurio pareigas priimtas pakaitinis valstybės tarnautojas, ilgesniam laikui perkelti į kitÄ darbÄ .Taigi, pakaitino valstybės tarnautojo priėmimo laikas apibrėžiamas ne konkrečiu kalendoriniu terminu, bet įvykiu, t. y., kol į pareigas grįš laikinai jų negalintis eiti karjeros valstybės tarnautojas.

Todėl į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui turėtų bÅ«ti žinoma, kad jis priimamas į pareigas iki sugrįš laikinai jų negalintis eiti karjeros valstybės tarnautojas. Valstybės tarnybÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato apribojimų dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, naudojimo terminų bei vaiko priežiÅ«ros atostogose esantiems asmenims suteikia galimybę jas nutraukti bet kuriuo metu. Todėl pareiÅ¡kėjas, jį priimant į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, turėjo žinoti, jog tarnybos santykiai su juo gali nutrÅ«kti bet kada, vaiko priežiÅ«ros atostogose esančiam asmeniui pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ nutraukti suteiktas vaiko priežiÅ«ros atostogas ir tuo pačiu sugrįžti į anksčiau eitas pareigas.

Taigi nebuvo jokio pagrindo susiformuoti pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiui, kad jis bus priimtas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas konkretų terminÄ .Neturi objektyvaus pagrindo pareiÅ¡kėjo teiginys, kad atleidus jį iÅ¡ pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, buvo pažeista jo teisė į karjerÄ . Pažymėtina, jog valstybės tarnyboje yra skiriamos skirtingos valstybės tarnautojų rūšys: karjeros valstybės tarnautojai, pakaitiniai valstybės tarnautojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, bei įstaigų vadovai.

Skirtingoms valstybės tarnautojų rūšims teisės aktai numato skirtingas garantijas ir tarnybos sÄ lygas. Vadovaujantis VTÄ® 2, 11, 14 ir 16 straipsnių nuostatomis, valstybės tarnyboje yra iÅ¡skiriami karjeros valstybės tarnautojai ir pakaitiniai valstybės tarnautojai. PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma teisė į karjerÄ ar teisė pasinaudoti tarnybinio kaitumo institutu, remiantis Ä®sakymo priėmimo metu galiojusia VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 20 straipsnio redakcija, buvo suteikiama tik karjeros valstybės tarnautojams.

Pažymėtina, jog galimybė perkelti pakaitinį valstybės tarnautojÄ Ä¯ kitas pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas tos pačios ar žemesnės kategorijos laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės institucijoje VTÄ® 20 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta tik nuo 2013 m. birželio 1 d. (2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14, 20, 22, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo ir Ä®statymo papildymo 18 (2) straipsniu įstatymas Nr. XII-280).

AgentÅ«ra yra biudžetinė įstaiga, kuriai taikomos Ä®statyme įtvirtintos imperatyvios personalo valdymo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Todėl nagrinėjamu atveju AgentÅ«ra, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, neturėjo galimybių sudaryti pareiÅ¡kėjui sÄ lygas pasinaudoti tarnybiniu kaitumu. PareiÅ¡kėjui, užimančiam pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, teisės aktai nesuteikė jo nurodomos teisės į karjerÄ valstybės tarnyboje ar teisės pasinaudoti tarnybiniu kaitumu.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad darbo AgentÅ«roje metu jis patyrė tuometinės tiesioginės vadovės pažeminimÄ , psichologinį spaudimÄ ir panaÅ¡iai, kad tokiais veiksmais buvo pažeista valstybės tarnautojo etika bei valstybės tarnybos principai.Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimÄ ir atsakomybę už jų nesilaikymÄ reglamentuoja VTÄ®, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos.

Vadovaujantis VTÄ® 3 straipsnio 3 dalimi, valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimÄ ir atsakomybę už jų nesilaikymÄ reglamentuoja Å¡is ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 28 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojams už pareigų nesilaikymÄ ir padarytus tarnybinius nusižengimus taikoma tarnybinė atsakomybė. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 12 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojas nesilaiko valstybės tarnautojų etikos veiklos principų, bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundÄ valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje tarnauja skundžiamas valstybės tarnautojas, vadovui.

Vadovas turi apsvarstyti skundÄ ir nuspręsti, ar reikia pradėti tarnybinį patikrinimÄ . Vadovaujantis VTÄ® 30 straipsniu ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 4, 5, 14 punktais, tarnybinė atsakomybė taikoma įstaigos vadovo sprendimu, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ .Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, susiję su vadovės ir etikos normų laikymusi, yra priskiriami tarnybinės atsakomybės taikymo dalykui.

Tarnybinė atsakomybė taikoma tik įstaigos vadovo sprendimu, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ . Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjo darbo AgentÅ«roje metu pareiÅ¡kėjas arba kiti asmenys teikė skundus AgentÅ«ros vadovybei dėl galimai netinkamo Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vedėjos elgesio pareiÅ¡kėjo ar kitų asmenų atžvilgiu. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog jo tuometinė tiesioginė vadovė žemino jį vieÅ¡ai kitų darbuotojų akivaizdoje, tačiau pareiÅ¡kėjo darbo AgentÅ«roje metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bendradarbių nebuvo gauta jokios informacijos apie tarp pareiÅ¡kėjo ir jo tiesioginės vadovės kilusius konfliktus ar kokius nors kitus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykdomus jį žeminančius veiksmus.

Be to, byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina faktinę aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo skiriama dirbti nei virÅ¡valandžius, nei poilsio dienomis (b. l. 83-87). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundais nesikreipė dėl galimai netinkamo savo tiesioginės vadovės elgesio į AgentÅ«ros vadovybę, AgentÅ«ra, kaip darbdavys, pareiÅ¡kėjo darbo AgentÅ«roje metu neturėjo objektyvaus pagrindo ir galimybių vertinti tiesioginės vadovės veiksmus ar imtis kokių nors priemonių.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, atsakovas, atleisdamas pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Nenustatyta ir kitų objektyvių aplinkybių, kad atsakovo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, t. y. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos AgentÅ«ros, neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra teisinio pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinę žalÄ .

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,                                                      n u s p r e n d ė :             pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atmesti.            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

                       Teisėja                                                                                              Mefodija Povilaitienė