ea63e7dd-e80f-4faf-b912-a72e99beb227 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-92-64/2012Teisminio proceso Nr. 1-233-00030-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.5.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 3 d.Vilnius Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai I.

J., nuteistajam O. A.,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. A. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams.IÅ¡ O. A. priteista 1000 Lt I. J. neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė:

O. A. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 28 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme tyčia vienÄ kartÄ spyrė į kojÄ I. J., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis O. A. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendį ir nutraukti bylÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais. Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.PaaiÅ¡kina, kad jis su I.

J. nebuvo susituokę, tačiau turi bendrÄ mažametį vaikÄ V. A., kad I. J., kaip ieÅ¡kovė, Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo nori pakeisti bendravimo tvarkÄ su vaiku, ji siekia uždrausti matytis su vaiku. Tvirtina, kad dėl to jų santykiai yra įtempti. Teigia, kad I. J. privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismÄ , prieÅ¡ tai dirbtinai sudarydama konfliktines situacijas, kad bÅ«tų patenkintas jos ieÅ¡kinys.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė procesinius pažeidimus vertindamas įrodymus, grindžiančius jo kaltę.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jo kaltę patvirtina liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir sutampa, kadangi nukentėjusi I. J. ir liudytoja R. J. yra giminės, suinteresuoti asmenys bylos baigtimi, jų parodymai yra neobjektyvÅ«s. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja R. J. parodė, kad buvo namie ir įvykio nematė, o tai sužinojo iÅ¡ kitų asmenų. Teismo metu, R. J. nurodė, kad įvykį matė tiesiogiai. Mano, kad R. J. davė melagingus parodymus, palaikydama dukrÄ , todėl jos parodymų negalima vertinti kaip objektyvių.

Taip pat negali objektyviais parodymais laikyti ir liudytojo R. J. parodymų, kadangi ji yra nukentėjusiosios brolis. Pati nukentėjusi nurodė, kad ji po smÅ«gio krito, patyrė sužalojimus, jai bėgo kraujas, tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie sužalojimus ar skausmÄ . Teigia, kad jis nesudavė smÅ«gių. Nurodo, kad pagal faktines aplinkybes, nukentėjusioji iki motociklo ėjo jam iÅ¡ paskos, jis nešė sÅ«nų, o prie motociklo jai perdavė sÅ«nų, todėl negalėjo jai įspirti, kadangi vaikas visada buvo ant rankų, tiek ant jo, tiek ant I.

J.. Daro prielaidÄ , kad jei perdavus nukentėjusiajai vaikÄ , jis bÅ«tų spyręs I. J. ir kaip ji teigia, kad po smÅ«gio ji nugriuvo, tai tokiu atveju, butų sužalotas ir mažametis vaikas, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Nors byloje buvo apklaustos ikiteisminio tyrimÄ atlikusios tyrėjos, tačiau naujų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, mano, kad nebuvo pateikta. Pažymi, kad įvykis vyko daugiabučio namo kieme, Å¡viesiu paros metu, tačiau jokių kitų liudytojų, be Å¡eimos narių, nenustatyta.

Taip pat apeliantas mano, kad apylinkės teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nes nemotyvavo skiriamos bausmės dydžio. Nurodo, kad teismų praktikoje numatyta, kad nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nenustačius kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, pateisinančių tokios bausmės skyrimÄ , bei nesant teismo motyvų, skirtinas Å¡velnesnis laisvės apribojimo bausmės dydis arba Å¡velnesnė bausmė.

Teigia, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tvirtina, kad skiriant jam bausmę, nebuvo atsižvelgta į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam buvo paskirta didesnė kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės apribojimo bausmė.Skunde O.

A. nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , priteisdamas iÅ¡ jo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors mano, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies laikytinas nepagrįstu. Mano, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas, nes nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų nesikreipė į specialistus, o dėl tariamų iÅ¡gyvenimų byloje nėra jokių įrodymų. Dėl to mano, kad teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas nukentėjusiosios ir nukentėjusiosios ieÅ¡kinį, nukrypo nuo teismų praktikos.Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji I.

J. praÅ¡o nuteistojo O. A. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus dėl liudytojų parodymų vertina kaip O. A. siekį iÅ¡vengti bausmės. Teigia, kad O. A. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina R. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei pats O. A. paaiÅ¡kinime Vaiko teisių apsaugos tarnybai pripažino, kad jis matė kaip jos motina R. J. išėjo tuo metu į kiemÄ . Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusioji ir privati kaltintoja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai įtakojo teismo iÅ¡vadÄ dėl O. A. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.Apylinkės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį, priimtÄ O. A. atžvilgiu dėl nukentėjusiajai I. J. sukelto fizinio skausmo, iÅ¡ esmės grindė tik nukentėjusiosios I.

J. bei liudytojų R. J. bei R. J. parodymais. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų asmenų parodymus bei kitus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų R. ir R. J. parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s bei nesutampantys tarpusavyje, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, faktines aplinkybes atitinkantys ir O. A. kaltę įrodantys.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas tiek apklausiamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigÅ«no liudytoju, tiek taikinamojo posėdžio metu, tiek ir teismo posėdžiuose pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose laikėsi nuoseklios pozicijos, jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė, jog nukentėjusiajai I.

J. nespyrė į kojÄ ir jos nesužalojo. PrieÅ¡ingai nukentėjusiosios I. J. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. 2011-05-28 pareiÅ¡kime nurodė, kad O. A. jai spyrė ir ji suklupo, po to griebė savo sÅ«nų iÅ¡ O. A. (medžiaga Nr. 40-67-1-AT-61 5 lapas). 2011-06-02 paaiÅ¡kinime nukentėjusioji nurodė, kad jai einant O. A. spyrė jai į blauzdÄ ir taip pat atidavė jai tuo metu sÅ«nų (medžiaga Nr. 40-67-1-AT-61 7-8 lapai). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad išėjo, norėdama su juo atsisveikinti pasiėmusi vaikÄ , bet O.

A., eidamas priekyje, ji sekė jam iÅ¡ paskos, paskui kažkaip jiedu susikeitė vietomis – ji užėjo už jo – tada jis jai spyrė į kojÄ , ji suklupo, jai suplyÅ¡o pėdkelnės, koja buvo kruvina (30 b. l.). Vėlesnio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji jau pasakojo, kad ji ėjo ramiai Å¡alia O. A., kai jis jai įspyrė į kojÄ (į blauzdÄ ), ji nuktelėjo, deÅ¡inę kojÄ perbraukė per asfaltÄ , suplyÅ¡o pėdkelnės, buvo kruvini kojos pirÅ¡tai. Atsakydama į bylÄ nagrinėjančios teisėjos klausimus, nukentėjusioji parodė, kad po spyrio jai į kairės kojos blauzdÄ , ji vos nepriklaupė, o su deÅ¡ine koja braukė per asfaltÄ , kad ji ėjo O.

A. priekyje, ji ėjo jam iš kairės, kad spyris buvo stiprokas ir kad spyrio vietoje buvo nežymus paraudimas, o kitos kojos pirštai buvo nubrozdinti (45-46 b. l.). Atsakydama į O. A. klausimus nukentėjusioji parodė, kad ji ėjo šalia kaltinamojo, kad jis jai buvo iš kairės, kai O. A. jai spyrė, po spyrio ji ant kelių nepriklaupė, bet rankomis atsirėmė į žemę, kad spyris buvo iš karto nulipus nuo bordiūro (47 b. l.). Apklausta apeliacinės instancijos teisme I. J. parodė, kad ji ėjo priekyje O.

A. link jo motociklo, kad jis paskubėtų greičiau iÅ¡važiuoti, lipant nuo bordiÅ«ro O. A. jai spyrė į kojÄ , ji suklupo ir kojÄ perbraukė per asfaltÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių nukentėjusiosios parodymų apie jos sužalojimo aplinkybes, I. J. parodymai skiriasi, nes lieka abejonė kaip nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti spirta, jei ji ėjo iÅ¡ paskos O. A. ar Å¡alia jo, kodėl, anot nukentėjusiosios, jie susikeitė, jei O. A. nešė vaikÄ , o ji ėjo jam iÅ¡ paskos, norėdama atgauti vaikÄ , taip pat lieka abejonė, ar ji po spyrio buvo suklupusi, ar tik nikstelėjo, ar atsirėmė rankomis į grindinį bei ar buvo sužalota visa koja (koja buvo kruvina ar tik kojos pirÅ¡tai) ir kt.Taip pat nesutapimų nukentėjusiosios parodymuose nustatyta ir dėl to, kas matė jos sužalojimÄ : iÅ¡ pradžių ji nurodė, kad įvykį matė jos motina, brolis bei kaimynai, vėliau nurodo, kad įvykį matė ir jo brolio draugas R.

Å ..IÅ¡ bylos matyti, kad R. Å . teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, o paaiÅ¡kinimÄ R. Å . davė, bÅ«damas dar 14-kos metų, nedalyvaujant nei vienam iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui arba pedagogui. Dėl to R. Å . paaiÅ¡kinimas, duotas tyrėjai J. N., negali bÅ«ti pripažintas vienu iÅ¡ teisėtu bÅ«du gautu įrodymu, patvirtinančiu O. A. kaltę spyrus nukentėjusiajai vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ .Pagrįtai apeliaciniame skunde O. A. teigia, kad tikėti liudytojos R.

J. parodymais negalima, kadangi jie yra skirtingi. Analizuojant liudytojos R. J. parodymus mtyti, kad paaiÅ¡kindama įvykio aplinkybes tyrėjai, R. J. parodė, kad ji spyrį I. J. į blauzdÄ ir jos suklupimo ji pati nematė, o žino iÅ¡ savo sÅ«naus R. J. pasakojimo (medžiaga Nr. 40-67-1-AT-61 12 lapas). Tačiau teismo posėdžiuose tvirtino, kad pati matė kaip O. A. spyrė I. J. į kojÄ ir ji suklupo ant kelio, jį nusibrozdindama, kad buvo kruvinas ir kojos pirÅ¡tas, teigė, kad tai matė per miegamojo kambario langÄ (48-50 b. l.).

Be to teismo metu neigė tyrėjai sakiusi, jog nematė kaip buvo sužalota I. J.. Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta tyrėja Ž. N. parodė, jog ji R. J. paaiÅ¡kinimÄ surašė pagal jos pačios žodžius, atrinkdama, kas iÅ¡ pasakytų teiginių yra svarbu (62 b. l.). Kolegija, nenustatė aplinkybių, dėl ko nebÅ«tų pagrindo netikėti Å¡ios pareigÅ«nės teisme duotais parodymais apie R. J. duotÄ paaiÅ¡kinimÄ . Be to, Å¡i liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, nes nukentėjusioji yra jos dukra.

Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes bei, tai, kad liudytojos R. J. parodymai dėl nukentėjusiosios sužalojimo skiriasi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai O. A. kaltę grindė liudytojos R. J. parodymais.Taip pat teisėjų kolegijai kelia abejonių ir liudytojo R. J. parodymų patikimumas, nes Å¡is liudytojas taip pat yra nukentėjusiosios artimas Å¡eimos narys – brolis, todėl jis taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, analizuojant liudytojo R. J. parodymus matyti, kad jis taip pat skirtingai nurodo įvykio aplinkybes: duodamas, paaiÅ¡kinimÄ R.

J. parodė, kad jis kartu su I. J. išėjo paimti vaiko (medžiaga Nr. 40-67-1-AT-61 11 lapas), tačiau teisme jau teigė, kad iÅ¡eiti į laukÄ ir palydėti jÄ iki vaiko, paprašė liudytoja R. J.. Liudytojas teigė, kad I. J. spyris į kojÄ buvo jai nulipus nuo bordÅ«ro, tačiau kyla abejonė, kaip O. A. deÅ¡ine koja galėjo spirti I. J. į kairę kojÄ , jeigu jiedu ėjo Å¡alia vienas kito. Taigi, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas O. A. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusiklatimÄ nepagrįstai rėmėsi liudytojo R.

J. parodymais, kurie kelia abejonių dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių.Ä®vertinus visumÄ byloje apklaustų asmenų parodymų, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai kelia abejonių jų patikimumu įrodant O. A. kaltę sukėlus fizinį skausmÄ nukentėjusiajai I. J.. Kaip iÅ¡ bylos matyti, joje be liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų, nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios sužalojimo faktÄ . Pati nukentėjusioji pripažino, kad ji po patirto sužalojimo nei į medikus, nei į teismo ekspertus nesikreipė.

Kaip iÅ¡ bylos medžiagos matyti, nukentėjusioji į policijÄ kreipėsi po įvykio praėjus dviems dienoms, kas sÄ valaikiai kreipentis pas medikus, bÅ«tų leidę užfiksuoti sužalojimus, tačiau nukentėjusioji to nepadarė. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kime policijai I. J. akcentavo O. A. elgesį dėl vaiko nepriežiÅ«ros, tačiau ne dėl jos sužalojimo. Apklausta teismo posėdyje tyrėja J. N. parodė, kad nukentėjusiosios pareiÅ¡kimÄ tyrė atsižvelgdama į vaiko interesus, be to, ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes I.

J. jokių sužalojimų nebuvo padaryta, ji pas medicinos ekspetus nesikreipė bei jai buvo pasiÅ«lyta kreiptis privataus kalinimo tvarka į teismÄ (61 b. l.). Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji buvo sužalota.Atsižvelgiant į tai, kad byloje apklaustos nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai kelia abejonių O. A. kaltumu, kad byloje nėra kitų O. A. kaltę patvirtinančių objektyvių duomenų, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reglamentuo­jan­Äias nuosp­ren­džio su­ra­Å¡y­mÄ â€ 3.1.8. punkto nuostatÄ , jog ap­kal­ti­na­ma­sis nuospren­dis ne­ga­li bÅ«­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iÅ¡­va­dos tu­ri bÅ«­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­Äi­ja­mai pa­tvir­ti­nan­Äiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ ir ki­tas svar­bias bylos ap­lin­ky­bes, konstatuoja, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad O.

A. 2011 m. gegužės 28 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme tyčia vienÄ kartÄ spyrus į kojÄ I. J., dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ , todėl jis iÅ¡teisintinas.O. A. iÅ¡teisinus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jo apeliacinio skundo argumentai dėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl I. J. padarytos neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėjami. Be to, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios I.

J. civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straiposnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, kuriuo O. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, ir priimti naujÄ nuosprendį: O. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Nukentėjusiosios I.

J. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Klavdija Kruminienė Teisėjai                                                                                                                     Vaclovas Iždonas                                                                                                                                   Bronius Zalaga