ea62a3a1-03a5-4288-b2df-ab277001908f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1930-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01118-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D.J.,2015 m. rugsėjo 7 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:

D.J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog nuo 2010-05-21 įvairiais laikotarpiais buvo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose. Tvirtina, kad kamerų plotas buvo itin mažas, vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv.m. Argumentuoja, jog kamerose buvo drėgna, purvina, nehigieniÅ¡ka, netvarkingas apÅ¡vietimas ir elektros instaliacija.

Teigia, kad dėl blogo apÅ¡vietimo susigadino regėjimÄ , o nuo kameroje tvyrančios drėgmės daug kartų sirgo.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Nurodė, jog teikė skundus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai, tačiau jie neregistruojami. Nesutiko, kad bÅ«tų taikomas senaties terminas. Atsakovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2015-07-22, todėl praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dalyje dėl laikotarpio nuo 2012-07-22.

Pažymi, jog D.J. po 2012-07-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas tik 2 dienas nuo 2015-06-30 iki 2015-07-02. Pabrėžia, jog atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu būtų skundęsis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pareiškėjo teisių pažeidimų, ar kad būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus dėl medicininės pagalbos suteikimo. Argumentuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje turi būti taikomi ir šiuo metu, nes vėlesnės, t. y.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pabrėžia, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 atlikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės patikrinimo metu konstatavo, kad norint padidinti areÅ¡tinės kamerose esamÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ reikalingÄ atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Lietuvos Respublikos higienos normoje nustatyti HN 37:2009 dirbtinės apÅ¡vietos reikalavimai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje Å¡iuo metu (iki Å¡iol) netaikytini.

Teigia, jog areÅ¡tinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, jos vėdinamos ir per langus. Be to, niekada nebuvo nustatyta, kad kamerose bÅ«tų drėgmė ar pelėsiai. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.12 punktu, visi areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, todėl pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti nesuteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u tik tuo atveju, jeigu jis buvo laikomas areÅ¡tinėje trumpiau nei 7 dienas.

Tvirtina, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-07-02 viso buvo laikomas 2 dienas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalaus kameros ploto tenkančio vienam laikomam asmeniui, t. y. ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Kadangi D.J. nebuvo laikomas areÅ¡tinėje blogesnėse sÄ lygose nei kiti sulaikyti asmenys, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime praÅ¡oma bylÄ nagrinėti nedalyvaujant.

Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pažymėtina, jog tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Vadinasi, sprendžiant D.J. skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu nustatyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ar jo areÅ¡tinės pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Vertintina, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2010-05-21, tuo tarpu skundÄ teismui dėl neturtinės žalos priteisimo pateikė 2015-07-22 (iÅ¡siuntimo paÅ¡tu data).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.D.J. nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neatitinkančias reikalavimų kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus.

Atsakovas atsiliepime reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2010-05-21 iki 2012-07-22 yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ Å¡io reikalavimo dalyje tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015). Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, nagrinėjamu atveju teismas vertins tik atsakovo veikos teisėtumÄ laikotarpiu nuo 2012-07-22 iki 2015-07-22.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas, praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis taisyklėmis.

Å ių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės virÅ¡ininko D.P. 2015-08-10 tarnybinio praneÅ¡imo ir Asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡o kortelės Nr. 30-01147-15 (b.l.17-18), pareiÅ¡kėjas D.J. buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę 2015-06-30 18:23 ir patalpintas į kamerÄ Nr. 27, kurios plotas 13,62 kv. m. (b. l. 17- 18).

Laikotarpiu nuo 2015-06-30 18:23 val. iki 2015-07-01 08:55 areÅ¡tinės kameroje Nr. 27 pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas su dar vienu asmeniu, nuo 2015-07-01 08:55 val. iki 2015-07-01 15:21 val. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, nuo 2015-07-01 15:21 val. iki 2015-07-02 09:01 val. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Taigi pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kameroje Nr. 27 laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-07-02 vienam asmeniui tekusio ploto dalis virÅ¡ijo minimalų normatyvÄ ir pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nepažeidžiat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkto reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas skunde savo pažeistÄ teisę kildina ne tik iÅ¡ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto neužtikrinimo, bet ir atsakovo nesilaikymo kitų higienos reikalavimų – Å¡viesos trÅ«kumo areÅ¡tinės kamerose, neÅ¡varos, netinkamos ventiliacijos, drėgmės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas D.J. bÅ«tų skundęsis atsakovui ar Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-02-25 atliko patikrinimÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinėje, tačiau kamera Nr. 27, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tikrinta nebuvo.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 konstatuota, jog tirtose areÅ¡tinės kamerose yra skaidraus stiklo langai; kamerų grindys lygios, lovų čiužiniai nesuplyšę, Å¡varÅ«s, dalis čiužinių su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio; kamerose yra mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija; kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus; kameros ir jose esantys įrenginiai Å¡varÅ«s; profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) vykdo UAB „Kauno grÅ«dai“; areÅ¡tinės duÅ¡inės sienos ir grindys lygios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos; duÅ¡e UAB „Radvydė“ vykdo valymo darbus; duÅ¡inėje ant sienų, lubų pelėsių nėra, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti (b.l.27-30).

Duomenų, kad pats pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ ar visuomenės sveikatos centrÄ , nėra. Å ias aplinkybes patvirtina 2015-08-04 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro raÅ¡tas Nr. (10.5) V4-2346 ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raÅ¡tas Nr. 37V7-(37.5)-479 (b. l. 12 – 13). Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-81/2014).

Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos pagrįstai detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-81/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad abstraktÅ«s teiginiai, kuriais pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali bÅ«ti pagrindas tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos mastÄ ir dydį, o D.J. tvirtinimai dėl pablogėjusios sveikatos nepagrįsti bylos raÅ¡ytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad D.J. kalinimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-07-02 buvo pažeistos kalinimo sÄ lygos ir padaryta neturtinė žala.

Byloje surinktų įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog nenustačius, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklÄ ir kompetencijÄ reglamentuojančius teisės aktus, teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo D.J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                             Remigijus Arminas                                                                                                                                                                                      Â