ea628c13-27f8-4e90-b969-54b727e2afe9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. eB2-5161-866/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01707-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. liepos 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi R. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Progresyvios verslo idėjos“ bankroto byloje, n u s t a t ė : kreditorė R. Ž. praÅ¡o patvirtinti 2 689, 74 Eur sumos kreditorinį reikalavimÄ , kuriÄ sudaro 986, 07 Eur nesumokėtas darbo užmokestis, 487, 27 Eur nesumokėtas užmokestis už kasmetines atostogas bei dviejų mėnesių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka 1 216, 40 Eur.

Kreditorė nurodo, kad pareiÅ¡kėjos darbo sutarties 4 punkte nustatyta, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui mėnesinę algÄ : iÅ¡bandomuoju laikotarpiu – 2 000 Lt, praėjus iÅ¡bandomajam laikotarpiui – 2 100 Lt atskaičius mokesčius. PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡omÄ priteiti finansinį reikalavimÄ atskaičiuos mokesčius. BUAB „Progresyvios verslo idėjos“ bankroto administratorius MB „Rigita“ nurodo, kad kreditorės R. Ž. tvirtintinas kreditorinis reikalavimas yra 2 041, 88 Eur.

Nurodo, kad kreditorė nurodytas kreditorinio reikalavimo dydis 2 689, 74 Eur apskaičiuotas neatskaičius mokesčių. PraÅ¡ymas tenkintinas. Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iÅ¡kėlus įmonės bankroto bylÄ , bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytÄ laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Bankroto administratorius kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumÄ pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡o patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant Ä®BÄ® bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedÅ«ra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimÄ , kurio metu siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali bÅ«ti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtÄ interesÄ Ä¯ savo reikalavimo patenkinimÄ kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.

Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų tenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimÄ arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimÄ tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.Kreditorė R. Ž. 2 689, 74 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ grindžia apeliuodama į 2013 m. gruodžio 4 d., darbo sutarties Nr. 45, 4 punktÄ , kuriame nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui mėnesinę algÄ : iÅ¡bandomuoju laikotarpiu – 2 000 Lt (579, 24 Eur) atskaičius mokesčius, praėjus iÅ¡bandomajam laikotarpiui – 2 100 Lt (608, 20 Eur) atskaičius mokesčius.

Bankroto administratorius nesutinka su tokiu kreditorės sutarties aiÅ¡kinimu ir nurodo, kad iÅ¡ kreditorės nurodomos priskaičiuotos sumos - 2 689, 74 Eur turėtų bÅ«ti iÅ¡skaitytas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 9 proc. įmokos Sodrai ir tvirtintina suma sudarytų 2 041, 88 Eur. DarbuotojÄ ir darbdavį siejantys darbo teisiniai santykiai reglamentuojami darbo įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų.

CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis) (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625-687/2015).Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretÅ«s valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sÄ lygos, darbo normos (iÅ¡dirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Minėta, pagal darbo sutarties, sudarytos tarp kreditorės R. Ž. ir BUAB „Progresyvios verslo idėjos“ 4 punktÄ sulygta dėl atlygio „atskaičius mokesčius“. Teismo vertinimu, formuluotė yra neaiÅ¡ki ir dviprasmiÅ¡ka, tačiau įvertinus tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji sutartinių darbo teisinių santykių Å¡alis, teismas sprendžia, kad darbo sutartimi buvo sulygta dėl darbo užmokesčio po mokesčių valstybei sumokėjimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas mokesčius valstybei moka darbdavys (VSDÄ® 9 straipsnio 1 punktas).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius nepateikė finansinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių anksčiau Å¡iai kreditorei faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, ir paneigiančiu sutarties nuostatÄ dėl darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, pateikti tik nauji kreditorinio reikalavimo dydžio skaičiavimai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (CPK12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti pirmos eilės kreditorės R.

Ž. kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Progresyvios verslo idėjos“ bankroto byloje nuo 2 041, 88 Eur iki 2 689, 74 Eur sumos. Vadovaudamasis Ä®BÄ® 26, 35 straipsniais, CPK 290 – 292 straipsniais, teismas n u t a r i a : praÅ¡ymÄ tenkinti. Padidinti pirmos eilės kreditorės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Progresyvios verslo idėjos“ bankroto byloje nuo 2 041, 88 Eur iki 2 689, 74 Eur sumos. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                           Asta Pikelienė