Legislator Case Law & Legislation
ea62684c-a82f-4b6e-9158-e296138bac61 AI generated

Court partially allowed servitute claim for corridor access, dismissing veranda and living room portions.

Case Number ea62684c-a82f-4b6e-9158-e296138bac61
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal partially upheld the plaintiff's request to establish a servitude for corridor access while dismissing claims for the veranda and living rooms. The plaintiff argued the corridor was essential for accessing her property, whereas the defendants contended the corridor was part of their owned apartment. The court ruled that only the corridor portion was necessary for access to the plaintiff's specific rooms, granting the claim in that limited scope.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 240; Civil Code Art. 633: A servitude is established only for the specific purpose of accessing the plaintiff's rooms, excluding access to the veranda and living rooms which fall outside the defined necessity.

Keywords

AI generated
servitude establishment corridor access partial claim allowance property rights dispute access necessity

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 240
Civil Code Art. 633
Civil Procedure Code Art. 79
Civil Procedure Code Art. 98
Civil Procedure Code Art. 326

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1115-854/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10925-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) L.

Č. ir B. Č. (B. Č.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. O. ieÅ¡kinį atsakovams L. Č. ir B. Č. (B. Č.) dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. O. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti neterminuotÄ servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams L. Č. ir B. Č. priklausančiÄ patalpÄ â€“ koridorių, 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtÄ indeksu 2-1, esantį 2,31 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant patekti į rÅ«sio patalpas R-2 ir R-1, verandÄ , pažymėtÄ indeksu 1-1, (6,62 kv. m.) ir į ieÅ¡kovei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas. 1.1.

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, plane pažymėtu R-3; su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (333/1000 iš 6,62 kv. m.), t. y. 2,20 kv. m., R-5 (50/100 iš 6,92 kv. m.), t. y. 3,46 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta registro pastaba, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalys įregistruotos kaip butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal 2013 m. lapkričio 14 d. atliktus kadastrinius matavimus, ginčo koridorius-patalpa kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 2-1, sudaranti 2,31 kv. m., yra atsakovų nuosavybės – buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis. 1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 buvo nuspręsta nustatyti neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisę buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams L.

Č. ir B. Č. įeiti į V. O. nuosavybės teise priklausančias rÅ«sio patalpas R-2 ir R-1, esančias (duomenys neskelbtini), tikslu prieiti prie pastato (duomenys neskelbtini), bendrų namo inžinerinių sistemų/įrenginių (vandentiekio, kanalizacijos, ryÅ¡io tinklų). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-522-590/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 1.3. Nors atsakovai nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-2234-863/2017 nurodė, jog ginčo patalpai (koridoriui) galėjo bÅ«ti nustatytas servitutas, o ne tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį koridoriaus, ieÅ¡kovei per atstovÄ 2019 m. sausio 2 d. pateikus pasiÅ«lymÄ nustatyti servitutÄ sandoriu, tokį sandorį atsakovai sudaryti atsisakė.

Tarp Å¡alių nuolat kyla ginčai dėl teisės naudotis 2,31 kv. m. koridoriumi. 1.4. IeÅ¡kovė, nesinaudodama 2,31 kv. m. koridoriumi, negali patekti į jai priklausančias rÅ«sio patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-4, į jai priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, taip pat iÅ¡ gyvenamojo namo ji negali patekti į jai priklausančiÄ verandos dalį (4,42 kv. m. iÅ¡ 6,62 kv. m.), plane pažymėtÄ indeksu 1-1, todėl esant ginčui tarp Å¡alių, servitutas nustatytinas teismo sprendimu. Kitų alternatyvių patekimo bÅ«dų į rÅ«sio patalpas bei verandÄ patekimui iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ieÅ¡kovė neturi ir įsirengti juos faktiÅ¡kai neįmanoma. 1.5.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatė, jog servitutas ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpoms atlygintinis, tačiau atlyginimo dydžio nenustatė, nurodydamas, kad dėl to Å¡alys gali susitarti arba ginÄÄ spręsti teisme kitoje byloje. Servituto atlygintinumo klausimo Å¡alys nėra iÅ¡sprendusios. IeÅ¡kovės manymu, Å¡ioje byloje klausimas dėl servituto atlygintinumo nustatant servitutÄ atsakovams priklausančiai patalpai – koridoriui, turi bÅ«ti sprendžiamas analogiÅ¡kai, nustatant, kad nustatomas atlygintinas servitutas, nenurodant jo atlyginimo dydžio.

2. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Atsakovai nurodė, kad tarp bendraturčių nėra jokio nesutarimo dėl 2,31 kv. m. dydžio koridoriaus naudojimo. IeÅ¡kovė pati negyvena Å¡iame name, jai priklausančioje namo dalyje gyvena nuomininkai, kurie Å¡iuo metu naudojasi koridoriumi tiek siekdami patekti į ieÅ¡kovei priklausančiÄ namo dalį, tiek į rÅ«sį. Patekimas į verandÄ yra iÅ¡ lauko, todėl minimas koridorius nėra naudojamas perėjimui į verandÄ . 2.2.

Atsakovų nuomone, nėra bÅ«tinybės nustatyti servitutÄ tiek dėl patekimo į ieÅ¡kovės namo dalį, tiek į verandos patalpos dalį. IeÅ¡kovė į savo namo dalį turi galimybę patekti per kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , kuris yra pažymėtas namo dalies kadastrinėje byloje. 2.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatyti faktai turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje. Teismas Å¡ioje byloje priimtame sprendime konstatavo, kad „ieÅ¡kovės inventorinėje bylutėje esantis planelis numato du įėjimus į namÄ ; <…> duomenų, kad pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymas (panaikinant vienÄ iÅ¡ įėjimų) bÅ«tų atliktas pagal parengtÄ projektÄ , ir kad Å¡iuo metu panaikinto įėjimo negalima atstatyti į pradinę padėtį byloje nėra; <…> pasak atsakovų, įėjimas buvo užkaltas medinėmis medžiagomis, kurios gali bÅ«ti lengvai paÅ¡alintos.

Tokiu bÅ«du nustatytina, kad ieÅ¡kovė turi galimybę atstatyti įėjimÄ Ä¯ savo namÄ ir to niekaip neįtakoja ginčo koridorius“. 2.4. Civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nurodytos aplinkybės Å¡iuo metu nėra pasikeitusios, pati ieÅ¡kovė pateikia įrodymus, kad namas turi du įėjimus, todėl, akivaizdu, kad atsakovų koridorius patekimui į ieÅ¡kovės namo dalį nebÅ«tinas. 2.5. Atsakovai nurodė, kad nėra jokio pagrindo nustatyti koridoriaus patalpai servitutÄ ir tuo tikslu, kad ieÅ¡kovė patektų į verandos patalpÄ , kadangi į jÄ pateikti yra galimybė iÅ¡ lauko. 2.6.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl ieÅ¡kovės patekimo į rÅ«sio patalpÄ per atsakovams priklausančiÄ koridoriaus patalpÄ , kadangi ieÅ¡kovė iki Å¡iol visada, kai tik buvo poreikis, gali ir galėjo patekti į rÅ«sio patalpÄ per koridorių. Taigi pagrindo nustatyti koridoriaus patalpai servitutÄ tikslu patekti į rÅ«sį taip pat nėra. 2.7. IeÅ¡kovė neįrodė, kad servitutas yra objektyviai bÅ«tinas ir kad nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnis).

Ä®statymas nenumato galimybės nustatyti servitutÄ daiktui dėl kito daikto savininko subjektyviai suprantamo patogesnio naudojimosi savo daiktu, kito daikto savininkas neturi bÅ«ti priverstas leisti naudoti savo daikto patogesniam naudojimui. 2.8. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė savo namo dalyje negyvena, ten gyvena jos nuomininkai, kurie, kaip pastebi atsakovai, tikėtina, užsiima tam tikra komercine veikla, pas juos atvyksta dažni lankytojai, t. y. nuolat atvyksta nepažįstami žmonės, įėjimo durys, kurios veda į ginčo koridorių, buvo keletÄ kartų paliktos visai nerakintos, todėl atsakovai yra itin suinteresuoti tuo, kad ginčo koridorius bÅ«tų ieÅ¡kovės ir/ar jos nuomininkų naudojamas iÅ¡imtinai tik tuo tikslu, kuris yra bÅ«tinas ieÅ¡kovės nuosavybės dalies naudojimui, t. y. tik ieÅ¡kovės patekimui į jos rÅ«sio patalpas ir negali bÅ«ti leidžiama Å¡ia koridoriaus patalpa naudotis kitais ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomais tikslais, kadangi tai pažeidžia atsakovų interesus, nėra saugu, nes per Å¡iÄ koridoriaus patalpÄ atsakovai patenka į jų butÄ antrame aukÅ¡te, taip pat Å¡iÄ patalpÄ atsakovai prižiÅ«ri, ja rÅ«pinasi, valo ir remontuoja, ko nedaro ieÅ¡kovė. 2.9.

IeÅ¡kovei ir toliau reikalaujant servituto nustatymo tikslu jai patekti į rÅ«sio patalpas, ieÅ¡kovė privalo teisingai kompensuoti atsakovų nuosavybės teisės apsunkinimÄ nuostolių atlyginimo forma. Kadangi atsakovai prižiÅ«ri koridoriaus patalpÄ , jÄ remontuoja, valo ir rÅ«pinasi ja kaip sava, todėl dėl Å¡ios patalpos ieÅ¡kovės naudojimo praÅ¡omu nustatyti tikslu (patekti į rÅ«sio patalpÄ ), ieÅ¡kovės naudai servitutas Å¡iuo tikslu galėtų bÅ«ti nustatytas tik atlygintinis. 2.10.

Teismas galėtų nustatyti, kad ieÅ¡kovės naudai nustatytino servituto atlygintinumas yra proporcingas atsakovų naudai nustatyto servituto kainai, jiems patenkant į rÅ«sio patalpas civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017, kadangi pagal naudojimo paskirtį abu servitutai bÅ«tų panaÅ¡ios savininko teisių apribojimo apimties ir gali bÅ«ti pripažinti kaip tinkama ir teisinga kompensacija abiejų Å¡alių atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – nustatė neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams priklausančiÄ patalpÄ â€“ koridorių, 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtÄ indeksu 2-1, 2,31 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant patekti į rÅ«sio patalpas, verandÄ ir į ieÅ¡kovei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso likusi namo dalis, įregistruota kaip butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso ginčo koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-1.

5. Teismas, pasisakydamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, jų prejudicinės galios, pažymėjo, kad nors sprendime pasisakyta apie ieÅ¡kovės galimybę atkurti kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , tačiau Å¡ioje byloje dėl servituto nustatymo teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė aplinkybes, kurios svarbios ginčui teisingai iÅ¡nagrinėti:

1) antrasis įėjimas, kuriuo buvo galima patekti į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas, buvo panaikintas atsakovų iniciatyva ir jų lėšomis, kadangi įėjimo vietoje Å¡alių vaikams buvo įrengtas kambarys. Atkurti įėjimui reikėtų ne tik paÅ¡alinti lentas, kaip numatyta 2017 metų įsiteisėjusiame teismo sprendime, bet ir įdėti daug kitų investicijų;

2) įrengiant antrÄ Ä¯Ä—jimÄ , investavus ieÅ¡kovės, kuri neprisidėjo prie tokio įėjimo įrengimo, pinigines lėšas, vis tiek bÅ«tų atskirtas naudojimasis veranda, į kuriÄ galimas patekimas iÅ¡ lauko arba per atsakovų koridorių iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamųjų patalpų;

3) apžiÅ«rėjus koridorių nustatyta, kad tai nedidelė patalpa, iÅ¡ kurios eina trys durys: į verandÄ , į rÅ«sio patalpas ir atsakovų patekimÄ Ä¯ antro aukÅ¡to patalpas bei trečios durys – į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas. Jokių daiktų koridoriuje nelaikoma, jo paskirtis – padėti patekti į tam tikras patalpas (pereinamosios patalpos), todėl nustačius servitutÄ jo paskirtis atitiktų faktinę paskirtį.

6. Teismas pažymėjo, kad koridorius yra aptarnaujanti patalpa, į rÅ«sį įmanomas patekimas tik per koridorių. Norint patekti į ieÅ¡kovės patalpas per panaikintÄ Ä¯Ä—jimÄ , reikėtų perdaryti kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailÄ , padaryti priėjimÄ iki durų ir kt.

7. Teismas nurodė, jog svarbi aplinkybė yra ta, kad bÅ«tent atsakovų (jie Å¡ios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo) iniciatyva buvo panaikintas įėjimas, kad sukÅ«rę Å¡eimÄ Å¡alių vaikai turėtų atskirÄ kambarį, todėl sprendė, kad nebÅ«tų sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės lėšomis atkurti bendraturčių sutarimu padarytus namo pakeitimus. Teismas laikė nesÄ Å¾iningu atsakovų elgesį, patiems panaikinus antrÄ jį įėjimÄ , reikalauti atkurti faktinę situacijÄ ieÅ¡kovės lėšomis.

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti koridoriaus servitutÄ ne tik dėl naudojimosi patogumo, tačiau ir dėl to, jog Å¡is koridorius yra bÅ«tinas norint patekti į rÅ«sio patalpas, į verandÄ (faktiniu vieninteliu patekimu į patalpas) bei į jos gyvenamÄ sias patalpas. Servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nereikalaus, visos minėtos durys yra, jos faktiÅ¡kai naudojamos, ir bÅ«tent tai gali bÅ«ti teisiniu pagrindu servituto nustatymui.

9. Teismas, konstatavęs, kad vieÅ¡pataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų poreikiai nekliudomai naudotis nuosavybe turi bÅ«ti suderinti, o nuosavybė nėra absoliuti, sprendė, jog apriboti atsakovų koridoriaus naudojimÄ nebÅ«tų jų teisių pažeidimas. Pažymėjo, kad servituto teisė visais atvejais turėtų bÅ«ti mažesnė už savininko teises; servituto esmė yra ta, kad juo servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės, užtikrinančios daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, naudojimÄ arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Nustačius koridoriaus patalpos servitutÄ , ieÅ¡kovė turės teisę nekliudomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovai prašė taikyti abipusį atlygintinumo principÄ , tačiau tik ta apimtimi, kiek tai susiję su ieÅ¡kovės patekimu į rÅ«sio patalpas. Atsakovai neiÅ¡reiÅ¡kė nuomonės dėl servituto atlygintinumo, nustačius ieÅ¡kovei galimybę naudotis koridoriumi ir norint patekti į verandÄ (į/iÅ¡) bei į gyvenamÄ sias patalpas, kas padažnintų ieÅ¡kovės ar teisėtų su ja susijusių asmenų koridoriaus naudojimÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas paliko Å¡alims teisę susitarti dėl atlyginimo formos ir jos dydžio bendru sutarimu, o to nepadarius – kreiptis į teismÄ dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo dalį ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – nustatyti neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams priklausančiÄ patalpÄ â€“ koridorių, 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtÄ indeksu 2-1, 2,31 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant patekti į rÅ«sio patalpas; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka bei prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisykles, jais nesivadovaudamas padarė neteisingas iÅ¡vadas. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 konstatavo Å¡iai nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingus faktus ir aplinkybes, kurių papildomai atsakovams įrodinėti nereikėjo ir kuriomis teismas turėjo vadovautis, o bÅ«tent:

1) į namÄ yra du įėjimai, kurių vienas buvo panaikintas;

2) vienas įėjimas į namÄ (konkrečiai ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas) buvo panaikintas ieÅ¡kovės 2007-2008 metais;

3) pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymas, panaikinant įėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas, nėra atliktas pagal parengtÄ projektÄ ;

4) ieÅ¡kovė turi galimybę atstatyti įėjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas, o koridoriaus patalpa ieÅ¡kovės teisei naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis įtakos nedaro. 11.2. Å alys neginčija, kad į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas buvęs įėjimas Å¡iuo metu yra panaikintas, t. y. užkaltas dailylentėmis, tačiau teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi galimybės atstatyti įėjimo į jos gyvenamÄ sias patalpas ir tokiu bÅ«du į jas patekti, nenustatant koridoriaus patalpai servituto. 11.3.

Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovai panaikino įėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas, nors iÅ¡ tiesų tai padarė pati ieÅ¡kovė. Atsakovai niekada nesinaudojo ieÅ¡kovės namo dalimi, ten negyveno, ir nesprendė jokių klausimų, susijusių su Å¡ia namo dalimi. TÄ iÅ¡imtinai darė pati ieÅ¡kovė ir jos Å¡eimos nariai. Atsakovai jokių remonto darbų, susijusių su ieÅ¡kovės įėjimo į gyvenamÄ sias patalpas panaikinimu, nebuvo atlikę ir neatliko. Atsakovai namo fasado apÅ¡iltinimo, dalies langų keitimo ir stogo Å¡iltinimo bei keitimo darbus atliko 2002 metais, tuo metu ieÅ¡kovės įėjimas į jos gyvenamÄ sias patalpas nebuvo panaikintas, juo ieÅ¡kovė naudojosi savo nuožiÅ«ra. 11.4.

Teismas turėjo atmesti ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė pati panaikino įėjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas 2007-2008 metais, tokio patalpų pertvarkymo nėra įregistravusi VÄ® Registrų centras ir neatlikusi jokių pakeitimų namo dalies kadastrinėje byloje. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad dėl įėjimo į jos gyvenamÄ sias patalpas panaikinimo buvo gautas atsakovų sutikimas, kad ieÅ¡kovė neturi galimybės atkurti panaikintÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ jos gyvenamÄ sias patalpas ir jomis naudotis be atsakovų nuosavybės naudojimo. 11.5.

Teismas, priimdamas sprendimÄ ir suteikdamas ieÅ¡kovei teisę naudotis atsakovams priklausančia koridoriaus patalpa turint tikslÄ patekti į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas, nesivadovavo oficialiais, galiojančiais ir nenuginčytais ieÅ¡kovės namo dalies kadastrinės bylos dokumentais, kuriuose yra užfiksuota, kad į namÄ yra du įėjimai. Å ie kadastrinės bylos duomenys nėra pakeisti, todėl jie galioja teismui tokie, kokie yra užfiksuoti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turėjo bÅ«ti atmestas vien tuo pagrindu. 11.6.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas, nustatant koridoriaus servitutÄ siekiant patekti į rÅ«sį, verandÄ ir ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas, iÅ¡ esmės lemia, kad koridorius taps bendrojo Å¡alių naudojimo patalpa, nors nuosavybės teise priklauso tik atsakovams. Teismo sprendimu koridoriaus patalpos naudojimosi ieÅ¡kovei servitutinės teisės suteikimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė Å¡ia patalpa naudosis ta pačia apimtimi kaip ir atsakovai, Å¡ios patalpos savininkai. Taigi atsakovų nuosavybės teisė į Å¡iÄ patalpÄ yra suvaržyta esmingai, jos suvaržymo apimties mastas yra toks, kad yra praktiÅ¡kai paneigiama pati nuosavybės teisė kaip tokia. 11.7.

Teismo iÅ¡vados dėl visų trijų koridoriaus patalpos naudojimo bÅ«dų suteikimo ieÅ¡kovei yra akivaizdžiai nepagrįstos, kadangi byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovė į savo gyvenamÄ sias patalpas turi galimybę pateikti per atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ (kurį Å¡iuo metu yra panaikinusi, tačiau kurį gali bet kada atkurti, ir tai priklauso tik nuo pačios ieÅ¡kovės valios); į verandÄ ieÅ¡kovė turi akivaizdžiÄ galimybę patekti iÅ¡ lauko, naudodamasi kitu įėjimu į namÄ .

Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei teisę naudotis svetima jai nuosavybe, sukÅ«rė sÄ lygas ieÅ¡kovei naudotis jai priklausančia nuosavybe patogiau atsakovų nuosavybės naudojimosi sÄ skaita. 11.8. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad kaimynystėje yra ne vienas tokio tipo gyvenamasis namas, kur vieni savininkai gyvena pirmame aukÅ¡te, o kiti savininkai – antrame. Visuose tokio tipo namuose yra du įėjimai į namus, naudojami atskirų savininkų, todėl, pasak atsakovų, jų nuosavybės teisė negali bÅ«ti paneigta dėl to, kad ieÅ¡kovei tokiu bÅ«du savo nuosavybe yra patogiau naudotis. 11.9.

Teismas nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika, pagal kuriÄ tarnaujančio daikto savininko teisės gali bÅ«ti ribojamos vieÅ¡pataujančio daikto savininko naudai minimaliai. Å iuo atveju teismo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę ieÅ¡kovei naudotis maksimalia apimtimi atsakovams priklausančia koridoriaus patalpa, negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu. Atsakovai tokiu bÅ«du absoliučiai yra atribojami nuo Å¡ios patalpos vertingųjų savybių naudojimo – patalpa yra skirta tik patekimui į atsakovų butÄ , esantį namo antrame aukÅ¡te, ir į rÅ«sio patalpÄ , namo rÅ«sio aukÅ¡te, ir nėra pereinamoji patalpa namo 1 aukÅ¡to gyventojams ir teisėtiems naudotojams, kurie čia nuolat keičiasi.

Atsakovai turi pagrįstÄ lÅ«kestį, kad jų nuosavybė svetimų asmenų bÅ«tų naudojama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik objektyviai bÅ«tinais atvejais, o ne maksimaliam ir patogesniam ieÅ¡kovės nuosavybės naudojimui, kuris pagal savo apimtį absoliučiai atitiktų pačių atsakovų Å¡ios patalpos naudojimo apimtį. 11.10. Atsakovai sutinka dėl koridoriaus servituto nustatymo, siekiant ieÅ¡kovei patekti į rÅ«sį, nes ji negali į jį patekti kitaip, kaip tik pereidama per atsakovams priklausantį koridorių.

Sprendimo šioje dalyje neskundžia.

12. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisykles. Pažymi, kad civilinės bylos Nr. e2-2234-863/2017 dalykas buvo nuosavybės teisės pripažinimas į ginčo koridorių (buvo pareikÅ¡tas vindikacinis ieÅ¡kinys), o nagrinėjamos bylos – servituto nustatymas ginčo patalpai.

Taigi skiriasi įrodinėjimo dalykas. Antra, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 be kita ko nurodė, kad ginčo patalpai galėtų bÅ«ti nustatytas servitutas, o ne tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į dalį koridoriaus. 12.2. Civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatytas faktas, jog ieÅ¡kovė turi galimybę atstatyti įėjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas, Å¡ioje byloje buvo vertinamas kartu su kitais nagrinėjamos bylos dėl servituto nustatymo įrodymais ir aplinkybėmis.

Nors civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 pasisakyta apie ieÅ¡kovės galimybę atkurti kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , tačiau Å¡ioje byloje teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė kitas aplinkybes, svarbias bylai, ir jas įvertinęs nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti. 12.3. Teismas sprendimÄ priėmė įvertinęs visus įrodymus, nustatė faktinę situacijÄ , funkcinę patalpų paskirtį ir įvertino galimas sÄ naudas, reikalingas įėjimo atkÅ«rimui. Teismas konstatavo, kad koridorius yra aptarnaujanti patalpa, iÅ¡ kurios eina durys į verandÄ , į rÅ«sio patalpas, į atsakovams priklausantį butÄ antrame aukÅ¡te bei į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas.

Jokie daiktai Å¡ioje patalpoje nėra laikomi. Å io koridoriaus paskirtis – padėti patekti į tam tikras patalpas. Tokia Å¡ios patalpos faktinė naudojimosi tvarka tarp Å¡alių buvo visÄ laikÄ ir servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nepareikalaus nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei iÅ¡ atsakovų, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nustačius ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ servitutÄ jo paskirtis atitiktų faktinę paskirtį. 12.4. Atsakovai nenurodė, kuo pasireiÅ¡kia jų nuosavybės teisių suvaržymas teismui nustačius servitutÄ ne tik patekimui į rÅ«sį, bet ir į verandÄ bei gyvenamÄ sias patalpas.

Pabrėžtina, kad tai nedidelė 2,31 kv. m. patalpa, todėl servituto nustatymas įmanomas tik visam Å¡ios patalpos plotui. Taigi bet kuriuo atveju atsakovų nuosavybės teisė, kuri nėra absoliuti, bus apribota. 12.5. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė patekti į verandÄ gali iÅ¡ lauko, todėl servituto nustatymas patekimui į verandÄ yra nepagrįstas. Visų pirma, Å¡i patalpa yra funkciniu ryÅ¡iu susijusi su gyvenamuoju namu, ji yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis, priklausanti abiem bylos Å¡alims.

Kadastrinių matavimų byloje esančioje patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacijoje ji nurodyta kaip gyvenamojo namo priklausinys ir bendro naudojimo patalpa, iÅ¡ kurios atsakovams priklauso 2,20 kv. m., o ieÅ¡kovei 4,42 kv. m. Toks Å¡ios patalpos statusas ir funkcinė paskirtis suteikia teisę ieÅ¡kovei į jÄ patekti ne tik iÅ¡ lauko, bet ir iÅ¡ gyvenamųjų patalpų per praÅ¡omÄ nustatyti servitutÄ . 12.6. Vertinant tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė turi teisę naudotis ginčo koridoriumi patekimui į rÅ«sį, nesuteikiant jai teisės Å¡ia patalpa pasinaudoti įėjimui į gyvenamÄ sias patalpas bei į verandÄ , tarp Å¡alių galimai kiltų nauji nesutarimai nustatinėjant, ar koridoriaus patalpomis naudojamasi nustatyto servituto apimtyje ir t. t., o tai iÅ¡ esmės nepakeistų nuosavybės teisių apribojimo mÄ sto, nes servitutas nustatytas visai patalpai.

Teismas iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė bylÄ teisingai, nesudarydamas prielaidų naujų ginčų ar konfliktinių situacijų sukÅ«rimui. 12.7. Faktinė turto apžiÅ«ra leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai savo lėšomis panaikino buvusį antrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas. Viso gyvenamojo namo iÅ¡orės apdaila yra vieninga ir vientisa, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokie veiksmai buvo atlikti bendru bendraturčių sutarimu. 12.8. Atsakovas iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu teigė, kad visi remonto darbai, tiek iÅ¡orės, tiek vidaus, buvo atlikti jų lėšomis.

Faktas, jog gyvenant viename gyvenamajame name tiek ieÅ¡kovės dukrai su Å¡eima, tiek atsakovams, visi sprendimai – namo iÅ¡orinės vieningos apdailos ir įėjimo užkalimo iÅ¡ iÅ¡orės, buvo priimti bendraturčių bendru sutarimu, o atsižvelgiant į tai, kad Å¡alis siejo svainystės ryÅ¡iai, bendri anÅ«kai, teismas pagrįstai sprendė, kad įėjimas buvo panaikintas atsakovų iniciatyva, nes pati ieÅ¡kovė ginčo turte negyveno. 12.9. Atsakovas 2019 m. gruodžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis per valandÄ galėtų atidaryti panaikintÄ Ä¯Ä—jimÄ , o ieÅ¡kovė turėtų atvežti laiptus, kurie yra pas jÄ (duomenys neskelbtini).

Å ios nurodytos atsakovo aplinkybės yra svarbios tuo, jog leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pats dalyvavo antrojo įėjimo uždaryme ir jam žinomos visų Å¡ių veiksmų detalės, taigi ir tai, jog buvę įėjimo laiptai buvo iÅ¡vežti į ieÅ¡kovės namus (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nurodė, kad kol Å¡alių vaikai su anÅ«kais gyveno kartu, jie jokių pretenzijų dėl tokio koridoriaus patalpos naudojimo (kaip bendro patekimo į gyvenamÄ sias patalpas) nekėlė. Atsakovai patvirtino, kad jų lėšomis buvo atlikta viso gyvenamojo namo apdaila.

Tai patvirtina teismo nustatytÄ faktÄ , jog faktiÅ¡kai atsakovų lėšomis ir iniciatyva visas gyvenamasis namas, o ne tik atsakovams priklausančio namo dalis (antras aukÅ¡tas) buvo apkaltas iÅ¡orinėmis dailylentėmis, tokiu bÅ«du panaikinant iÅ¡orinį antrÄ jį įėjimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ . Pasikeitus Å¡alių vaikų gyvenimo aplinkybėms – jiems nutraukus santuokÄ , atsakovų veiksmai, sudarant įvairias kliÅ«tis pasinaudoti ginčo patalpa patekimui į gyvenamÄ sias patalpas bei verandÄ , negali bÅ«ti vertintini kaip sÄ Å¾iningi ir atitinkantys protingumo ir teisingumo principus. 12.10.

Atsakovai teismo posėdžio bei iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jie vykdė remonto darbus: pakeitė langus, stogÄ , apÅ¡iltino viso namo fasadÄ bei apkalė dailylentėmis. Darbai tęsėsi ne vienerius metus. Dėl to atmestini atsakovų argumentai, susiję su esÄ neteisingai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. 12.11. IÅ¡ 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje esančių užfiksuotų duomenų (pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys) nustatytina, kad paprastojo remonto pradžios metai fiksuojami 2007 metai, kaip ir pabaigos.

Fiksuota ir iÅ¡orės apdaila – plastikinės dailylentės. 12.12. Teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius praÅ¡omo servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis naudotis ieÅ¡kovei priklausančia verandos dalimi, rÅ«sio patalpomis ir gyvenamosiomis patalpomis. Siekiant atkurti buvusį įėjimÄ , reikėtų perdaryti vaikų kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailÄ , padaryti priėjimÄ iki durų ir kt. Teismas vertino, kad tai yra didelės sÄ naudos, įvertinus aplinkybę, jog visi Å¡ie pakeitimai (susiję) su įėjimo panaikinimu buvo atlikti tam, kad ieÅ¡kovės dukra ir atsakovų sÅ«nus, tuo laikotarpiu gyvenę santuokoje, įrengtų atskirÄ kambarį vaikams, kurie yra Å¡alių anÅ«kai. 12.13.

Ginčo patalpa pačių atsakovų yra naudojama tik patekimui į laiptinę, vedančiÄ Ä¯ antrame aukÅ¡te esantį butÄ , kuriÄ skiria rakinamos durys. Servituto nustatymas atitinka savininkų interesų pusiausvyrÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovų atžvilgiu yra nustatytas servitutas naudotis ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio patalpomis bei atitinka ilgametį faktinį naudojimÄ si Å¡ia patalpa bei jos tikslinę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 16. Atsakovai apeliaciniame skunde praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, remdamiesi tuo, jog faktinių aplinkybių nustatymo klaidų iÅ¡taisymui gali bÅ«ti reikÅ¡mingi Å¡alių ir/ar jų atstovų papildomi paaiÅ¡kinimai.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iÅ¡ esmės absoliučiÄ diskrecijÄ pasirinkti kitÄ bylos nagrinėjimo formÄ , t. y. nagrinėti bylÄ Å¾odinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka, visgi Å¡alys gali nurodyti iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, nutarties 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).

18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinybės nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Byloje pareikÅ¡ti reikalavimai ir Å¡alių pozicijos yra aiÅ¡kios, Å¡alys buvo iÅ¡klausytos teismo posėdžio metu, taip pat buvo surengtas iÅ¡važiuojamasis teismo posėdis, siekiant nustatyti faktinę ginčo dėl servituto nustatymo situacijÄ . Byloje taip pat yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso tvarka.

IÅ¡imtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, atsakovai nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant Å¡ioms aplinkybėms, tenkinti atsakovų praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl naujų įrodymų prijungimo 19. Atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus: 2002 m. gegužės 31 d. darbų sÄ matÄ , 2002 m. birželio 19 d. rangos sutartį, 2002 m. liepos 3 d. užsakymÄ -sÄ skaitÄ , 2002 m. rugpjūčio 7 d. medžiagų sÄ matÄ .

Nurodo, kad minėti įrodymai pagrindžia remonto darbų atlikimo datÄ (2002 m.) ir Å¡ių remonto darbų apimtį, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, jog atsakovai panaikino ieÅ¡kovės įėjimÄ .

20. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pasisakydama dėl atsakovų praÅ¡ymo prijungti naujus įrodymus, nurodo, kad byloje yra pateikta atsakovų kadastrinių matavimų byla, kurioje yra nurodyta atlikto remonto pradžios ir pabaigos data – 2007 metai. Å ie duomenys buvo įraÅ¡yti patiems atsakovams užsisakius kadastrinius matavimus 2013 metais, todėl tikėtina, kad bÅ«tent tokius duomenis pateikė patys atsakovai. Atsakovai praÅ¡ydami prijungti naujus įrodymus, nenurodo priežasčių, dėl kurių jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, juo labiau, jog ginčo tarp Å¡alių dėl buvusio įėjimo į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas panaikinimo aplinkybių teisme nebuvo.

21. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

22. Analizuojant prašomus prijungti prie bylos įrodymus nustatyta, kad jų sudarymo data – 2002 metai, kas reiškia, jog aptariami dokumentai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti pateikti anksčiau. Atsakovai neįrodinėjo aplinkybės, jog prašomų prijungti įrodymų teismui negalėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismo proceso metu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo aptariamos aplinkybės dėl namo remonto darbų atlikimo, atsakovas B.

Č. teismo posėdžio metu, atsakydamas į ieÅ¡kovės atstovės klausimus dėl namo fasado Å¡iltinimo darbų, nurodė, kad jis atliko darbus, kai nusipirko butÄ 2002 metais, teigė, kad gali pateikti dokumentus (kas atliko darbus ir pan.), tačiau tokių įrodymų pirmosios instancijos teisme visgi pateikta nebuvo. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu nei Å¡alims, nei teismui nekilo poreikis tokių dokumentų praÅ¡yti pateikti ar juos vertinti, papildomai patvirtina, kad praÅ¡omuose prijungti dokumentuose reikÅ¡mingų ginčo sprendimui aplinkybių neužfiksuota.

23. Å iuo atveju pažymėtina ir tai, kad: pirma, ginčo byloje dėl to, kad atsakovas 2002 metais atliko namo fasado ir Å¡iltinimo darbus nekilo; antra, taip pat nebuvo ginčo ir dėl to, jog ieÅ¡kovės įėjimas buvo panaikintas tik 2007-2008 metais. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovų pateikti įrodymai ne tik kad galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau ir yra pertekliniai, įrodantys byloje ir taip Å¡alių neginčytÄ aplinkybę, kad 2002 metais ieÅ¡kovės įėjimas negalėjo bÅ«ti panaikintas, nes jis buvo panaikintas 2007-2008 metais (Å¡alys to taip pat neginčijo) ir neįrodo atsakovų Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais siekiamos įrodyti aplinkybės dėl to, kas bÅ«tent 2007-2008 metais panaikino ieÅ¡kovės įėjimÄ (atsakovų įrodymai apima tik 2002 metus).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliaciniame procese. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo reikšmės ginčui 24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: negatyvusis ir pozityvusis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019, 17 punktas).

25. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kurio esmė, kad šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 26 punktas).

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas).

27. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatytais faktais, taip pažeisdamas prejudicinių faktų taikymo taisykles. Pasak atsakovų, Å¡iai bylai reikÅ¡mingi tokie prejudiciniai faktai: į namÄ yra du įėjimai, kurių vienas buvo panaikintas; antras įėjimas į namÄ buvo panaikintas ieÅ¡kovės 2007-2008 metais; pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymas, panaikinant įėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas, nėra atliktas pagal parengtÄ projektÄ ;

4) ieÅ¡kovė turi galimybę atstatyti įėjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas, o koridoriaus patalpa ieÅ¡kovės teisei naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis įtakos nedaro. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nurodo, kad Å¡ios ir civilinės bylos Nr. e2-2234-863/2017 įrodinėjimo dalykas buvo kitas, be to, nors teismas minėtoje byloje nurodė, kad ieÅ¡kovė turi galimybę atstatyti įėjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas, tačiau Å¡ioje byloje buvo vertinti ir kiti įrodymai, aplinkybės, teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė kitas aplinkybes, dėl ko pagrįstai nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti nustatant praÅ¡omÄ servitutÄ .

28. Nors sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad civilinės bylos Nr. e2-2234-863/2017 ir Å¡ios bylos pobÅ«dis kitas, tačiau pažymėtina, kad tiek nagrinėjant civilinę bylÄ dėl nuosavybės teisės į koridorių, tiek Å¡ioje byloje dėl servituto nustatymo dalyvauja tos pačios Å¡alys, dalis įrodinėjimo dalyko sutampa ir įrodinėjami faktai yra reikÅ¡mingi abiejose bylose. Å iai bylai svarbu tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu atmesdamas ieÅ¡kovės argumentÄ , kad koridorius negalėjo bÅ«ti privatizuotas, nes, pasak ieÅ¡kovės, per jį veda vienintelis įėjimas į namÄ , nustatė, jog į namÄ yra du įėjimai, kurių vienas buvo panaikintas 2007-2008 metais.

Teismas taip pat pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymas buvo atliktas ne pagal parengtÄ projektÄ , įėjimas yra užkaltas medžiagomis, kurios lengvai paÅ¡alinamos, sprendė, kad ieÅ¡kovė turi galimybę atstatyti įėjimÄ Ä¯ savo namÄ ir to niekaip neįtakoja ginčo koridorius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek Å¡ios, tiek iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2234-863/2017 pobÅ«dį, nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad minėtoje civilinėje byloje teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyti aptarti faktai turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir ginčo ribų 29. Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 55/100 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei V. O., o atsakovams L. Č. ir B. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso name atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotas butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (t. I, el. b. l. 19-20; 22-23).

30. Nustatyta, kad 2,31 kv. m. dydžio koridoriaus patalpa, kurioje praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , nuosavybės teise priklauso atsakovams. Å ios aplinkybės be kita ko konstatuotos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017, atmetus ieÅ¡kovės V. O. ieÅ¡kinį atsakovams L. Č. ir B. Č., kuriuo ieÅ¡kovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 2/3 dalis koridoriaus patalpos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).

31. Taip pat nustatyta, kad į namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), de jure (teisiÅ¡kai) yra trys įėjimai (kadastrinės bylos duomenys, t. I, el. b. l. 34): vienas įėjimas iÅ¡ lauko į ginčo koridorių, kitas – iÅ¡ lauko į ieÅ¡kovei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, trečias - iÅ¡ lauko į verandÄ , tačiau de facto (faktiÅ¡kai) Å¡iuo metu yra vienas įėjimas į ginčo koridorių, kitas – į verandÄ , kadangi tiesioginis įėjimas iÅ¡ lauko į ieÅ¡kovei priklausančias patalpas buvo panaikintas 2007-2008 metais. Å alys Å¡ių aplinkybių tiek dėl įėjimų skaičiaus, tiek dėl įėjimo į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas panaikinimo fakto ir jo panaikinimo datos neginčijo. Minėto įėjimo panaikinimo faktas ir data taip pat konstatuoti ir civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017 (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis).

32. IeÅ¡kovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti koridoriaus servitutÄ , kadangi jo nenustačius, pasak ieÅ¡kovės, ji neturi kitos galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančias rÅ«sio patalpas, verandÄ ir į savo gyvenamÄ sias patalpas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad servituto nustatymas yra bÅ«tinas, kad įėjimas į/iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamųjų patalpų panaikintas atsakovų iniciatyva ir lėšomis, kad atkurti įėjimui reikėtų daug investicijų (perdaryti kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailÄ , padaryti priėjimÄ iki durų ir kt.), todėl iÅ¡ esmės nebÅ«tų sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės lėšomis atkurti bendraturčių sutarimu padarytus namo pakeitimus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad koridoriaus patalpa nedidelė, joje nelaikoma jokių daiktų, jos paskirtis yra padėti patekti į kitas patalpas, todėl nustačius servitutÄ koridoriaus paskirtis atitiktų faktinę jo paskirtį. Atsakovai nesutinka su tokiomis teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodydami, kad ieÅ¡kovė į savo gyvenamojo namo dalį turi galimybę patekti pro kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , kurį yra panaikinusi, o į verandÄ yra numatytas įėjimas iÅ¡ lauko, todėl nustačius koridoriaus servitutÄ dėl patekimo į visus tris objektus – verandÄ , gyvenamÄ sias patalpas ir rÅ«sį, iÅ¡ esmės bÅ«tų paneigta pačių atsakovų koridoriaus nuosavybės teisė, nes ieÅ¡kovė naudotųsi koridoriumi praktiÅ¡kai ta pačia apimtimi kaip ir atsakovai.

Atsakovai pažymėjo, kad antrasis įėjimas buvo panaikintas ieÅ¡kovės, o ne atsakovų, iniciatyva, be to, yra galimybė jį atkurti (tÄ konstatavo ir teismas civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017), todėl atsakovų nuosavybės teisės suvaržymas negali bÅ«ti pagrįstas ieÅ¡kovės siekiu patogiau naudotis jai priklausančiu turtu.

33. Taigi nagrinėjamu atveju byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti atsakovams priklausančios koridoriaus patalpos servituto objektyvaus bÅ«tinumo sÄ lygos egzistavimo, servituto apimties. Atsakovai nesutinka, kad be servituto nustatymo ieÅ¡kovė neturi galimybės patekti į verandÄ ir jai priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, sutinka tik su servituto nustatymu, siekiant ieÅ¡kovei patekti į rÅ«sį (Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovai neskundžia).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl servitutui nustatyti bÅ«tinų sÄ lygų ir servituto apimties 34. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

35. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

36. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, dėl to daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai bÅ«tinas). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nustatant servitutÄ , turi bÅ«ti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali bÅ«ti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek bÅ«tina objektyviai vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.

Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamÄ naudojimÄ si vieÅ¡pataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas).

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas).

37. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad nagrinėjamu atveju koridoriaus servituto nustatymui (ginčijamoje sprendimo dalyje dėl servituto nustatymo, siekiant patekti į verandÄ ir į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas) neegzistavo viena iÅ¡ jo nustatymui bÅ«tinų sÄ lygų – objektyvus bÅ«tinumas. Tokia iÅ¡vada darytina dėl žemiau nurodytų motyvų.

39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovė turi galimybę atkurti antrÄ jį įėjimÄ , siekiant iÅ¡ lauko patekti į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas, taigi nesinaudojant atsakovams nuosavybės teise priklausančiu koridoriumi. Å alys realios galimybės atkurti įėjimÄ Å¡ioje byloje dėl servituto nustatymo iÅ¡ esmės neginčijo. Paminėtina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės taip pat neneigė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyto prejudicinio fakto dėl ieÅ¡kovės galimybės atkurti kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , tačiau sprendė, kad pagal esamÄ situacijÄ ir iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes (įėjimas panaikintas atsakovų iniciatyva ir lėšomis, įėjimui atkurti reikėtų daug investicijų, koridoriaus funkcinė paskirtis – patekti į kitas patalpas), tai nebÅ«tų sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Taigi servituto nustatymo bÅ«tinumÄ teismas iÅ¡ esmės siejo su sÄ Å¾iningumo kriterijumi, o ne objektyviu bÅ«tinumu. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada sutikti negalima.

40. Kaip nurodyta nutarties 36-37 punktuose, servitutÄ galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmuo, siekiantis nustatyti servitutÄ iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių; bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ negali bÅ«ti grindžiama tuo, jog nustačius servitutÄ asmeniui bÅ«ti patogiau ar naudingiau naudotis savi daiktu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei egzistuoja galimybė savo turtu naudotis nesuvaržant atsakovų nuosavybės teisės – nenustatant koridoriaus patalpos servituto siekiant patekti į verandÄ ir gyvenamÄ jį namÄ . Tokia galimybė yra ieÅ¡kovei imantis aktyvių veiksmų ir atkuriant panaikintÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ lauko tiesiogiai į ieÅ¡kovės gyvenamojo namo dalį. Å iuo atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , nenurodė ir neįrodė, kad aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017, bÅ«tų iÅ¡ esmės pasikeitusios (pvz. parengtas projektas, pasikeitusi namo danga, atlikti kiti darbai ir pan.), t. y. kad realiai nebebÅ«tų įmanoma atkurti panaikinto įėjimo į jos gyvenamojo namo dalį (CPK 178 straipsnis).

42. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė, atkurdama įėjimÄ , galimai turėtų sÄ naudų, nesudaro pagrindo spręsti, jog yra bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ ir tokiu bÅ«du suvaržyti atsakovų nuosavybės teisę. Paminėtina, kad byloje nebuvo įrodyta ir skundžiamame sprendime nepateikta motyvų, kurie patvirtintų, jog kliūčių naudotis ieÅ¡kovės turtu paÅ¡alinimas bÅ«tų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis iÅ¡laidomis ir atsakovų koridoriaus patalpos servituto nustatymas yra vienintelis įmanomas bÅ«das paÅ¡alinti objektyvias kliÅ«tis naudotis ieÅ¡kovės turtu.

Pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei neįrodinėjant galimų sÄ naudų atkuriant įėjimÄ dydžio, tik abstrakčiai sprendė, kad reikėtų įdėti daug investicijų, kurios pasireikÅ¡tų kambario perdarymu, durų įstatymu, namo apdailos keitimu, priėjimo padarymo iki durų, tačiau byloje detaliau nebuvo įrodinėjimas investicijų dydis, dėl jų nebuvo sprendžiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktÅ«s teiginiai dėl investicijų masto nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ .

Atkuriant įėjimÄ galimai reikalingų atlikti darbų nurodymas savaime nesÄ lygoja to, kad investicijų dydis bÅ«tų neprotingai didelis, o tai, kad asmuo patirtų bet kokio pobÅ«džio sÄ naudas (finansines, laiko ir pan.), negali bÅ«ti pagrindas pateisinti servituto nustatymÄ , t. y. asmeniui, siekiančiam servituto nustatymo, lengvatų sudarymas (iÅ¡vengiant bet kokių iÅ¡laidų) negali bÅ«ti pretekstas svetimo turto savininkų nuosavybės teisės suvaržymui. Taigi asmens, siekiančio servituto nustatymo, interesai naudotis svetimu daiktu, negali bÅ«ti iÅ¡kelti aukščiau kito asmens intereso be suvaržymų naudotis savo daiktu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Pažymėtina ir tai, kad servituto nustatymas grindžiamas objektyvios bÅ«tinybės kriterijumi, o ne patogumo, naudingumo, mažiau investicijų reikalaujančio bÅ«do pasirinkimu.

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutÄ , nurodė ir tai, kad nebÅ«tų sÄ Å¾ininga įpareigoti atkurti panaikintÄ jį įėjimÄ ieÅ¡kovės lėšomis, atsižvelgus į tai, kad Å¡is įėjimas buvo panaikintas atsakovų iniciatyva ir lėšomis. Teismas nurodė, kad atsakovai Å¡ios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarė fakto nustatymo klaidÄ , kadangi ne jie, o ieÅ¡kovė panaikino įėjimÄ .

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nutarties 43 punkte nurodytos aplinkybės nėra reikÅ¡mingos Å¡ios bylos kontekste, t. y. aplinkybė, kuri iÅ¡ Å¡alių panaikino įėjimÄ , nėra bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo dalykas. Å iuo atveju nėra sprendžiami klausimai, susiję su įėjimo panaikinimo teisėtumu, nuostolių atlyginimu ar kt., todėl argumentai, kas konkrečiai iÅ¡ Å¡alių panaikino įėjimÄ , kieno iniciatyva ar lėšomis tas padaryta, nėra aktualÅ«s nagrinėjamos bylos kontekste.

Nutarties 39 punkte jau pasisakyta, kad minėta aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta per sÄ Å¾iningumo, tačiau ne per servituto nustatymo objektyviÄ bÅ«tinybę, kuri bÅ«tent ir yra esminė. Nagrinėjamojoje byloje svarbu ne tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis panaikino antrÄ jį įėjimÄ , o tai, ar yra objektyvi galimybė ieÅ¡kovei naudotis savo turtu, nesinaudojant atsakovų koridoriumi (nenustatant servituto), t. y. ar yra galimybė atkurti panaikintÄ Ä¯Ä—jimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pagal byloje esančius įrodymus tikėtina, kad atskiras įėjimas į ieÅ¡kovei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas buvo panaikintas abiejų Å¡alių iniciatyva, pastangomis, bendru sutarimu (CPK 185 straipsnis).

Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo patvirtinta pačių Å¡alių, iki 2016 metų, kuomet Å¡alių vaikai nutraukė santuokÄ , Å¡alių santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki, Å¡alys (Å¡alių vaikai ir atsakovai, paskui ieÅ¡kovė ir atsakovai) visus klausimus sprendė tarpusavio sutarimu, nuo pat 2007-2008 metų, kuomet panaikintas įėjimas, iki pat 2016 metų, nebuvo ginčo dėl įėjimo panaikinimo ar kitų su tuo susijusių klausimų, nors aplinkybė, kad įėjimas panaikintas, kaip ir tai, kad tai padaryta tikslu įrengti ieÅ¡kovės patalpose papildomÄ kambarį Å¡alių anÅ«kams, buvo akivaizdi ir žinoma abiem Å¡alims.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog atsakovai ilgÄ laikÄ leido ieÅ¡kovei (ir/ar kitiems jos patalpose gyvenusiems asmenims) naudotis jų nuosavybe – koridoriumi, nesukÅ«rė prievolių atsakovams, t. y. Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, jog atsakovai prarado teisę reikÅ¡ti pretenzijas ir nebesutikti su esama situacija, kai ieÅ¡kovė, norėdama patekti į jai priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį ir verandÄ , naudojasi atsakovų koridoriumi. Tai, kad atsakovai iki Å¡iol nesiėmė aktyvių veiksmų užkertant ieÅ¡kovei keliÄ naudotis koridoriumi turint tikslÄ patekti į gyvenamojo namo dalį ar verandÄ , savaime nereiÅ¡kia leidimo ar sutikimo su tokiais ieÅ¡kovės veiksmais. Be to, toks faktinis atsakovų neprieÅ¡taravimas nesukelia jiems teisinės pareigos leisti ieÅ¡kovei naudotis jų koridoriumi ir toliau, t. y. konkliudentiniai veiksmai pagal CK 4.124 straipsnį negali bÅ«ti servituto ir iÅ¡ jo kylančių teisių atsiradimo pagrindas.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju servituto nustatymo, turint tikslÄ patekti į ieÅ¡kovės gyvenamÄ sias patalpas ir verandÄ , bÅ«tinumas negali bÅ«ti grindžiamas ir tuo, kad koridoriaus patalpa yra nedidelė, kad jos paskirtis yra patekti į kitas patalpas ar kad jame nėra laikoma jokių daiktų. Pažymėtina, kad koridorius yra atsakovų nuosavybė, tai nėra bendrojo naudojimo patalpa, todėl tik atsakovai turi galimybę spręsti dėl koridoriaus panaudojimo galimybių, t. y. juo naudotis tik patenkant į savo patalpas, laikyti jame daiktus ar kt.

Aplinkybė, kad koridoriaus plotas yra sÄ lyginai nedidelis ar kad atsakovai jame nelaiko daiktų, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. e2-2234-863/2017 ieÅ¡kovės iniciatyva iÅ¡ esmės ir buvo pradėta dėl nuosavybės teisės į 2/3 dalis ginčo koridoriaus pripažinimo, tačiau byloje nustačius, kad koridorius visa apimtimi nuosavybės teise priklauso atsakovams, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas. Taigi nagrinėjamu atveju konstatavus, kad iÅ¡ esmės tiek atsakovai, bÅ«dami koridoriaus savininkai, tiek ieÅ¡kovė turi galimybę praktiÅ¡kai vienodu mastu naudotis koridoriumi, bÅ«tų nepagrįstai suvaržyta atsakovų nuosavybės teisė ir tokiu mastu, kuris nėra bÅ«tinas.

47. Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13, 15 ir 24 punktai).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

49. IeÅ¡kovė teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar servitutas bus nustatytas tik turint tikslÄ patekti į rÅ«sį, ar papildomai dar ir į gyvenamÄ sias patalpas bei verandÄ , servituto apimtis nepakis, nes servitutas nustatytas visam koridoriui, t. y. 2,31 kv. m. jo plotui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

50. Paminėtina, kad servitutu patiriami suvaržymai (servituto apimtis) negali bÅ«ti suprantami juos siejant tik su tarnaujančiojo daikto (koridoriaus) plotu. Å iuo atveju atsakovų nuosavybės teisės suvaržymas didesniu mastu pasireikÅ¡tų ne dėl aplinkybių, susijusių su koridoriaus plotu, tačiau dėl koridoriaus naudojimo dažnumo. NatÅ«ralu, kad koridoriaus naudojimas patenkant į rÅ«sio patalpas nėra tokio dažnumo, kuris bÅ«tų nustačius servitutÄ turint tikslÄ patekti dar ir į verandÄ , o ypač - gyvenamÄ sias patalpas, į kurias turėtų bÅ«ti patenkama praktiÅ¡kai kasdien ir su neapibrėžtu praėjimų skaičiumi.

Tokiu bÅ«du bÅ«tent koridoriaus naudojimo dažnumas nulemtų servituto apimtį ir didesnį atsakovų nuosavybės teisės suvaržytÄ . Atsakovai byloje neginčijo ir apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nevertina koridoriaus servituto nustatymo ieÅ¡kovei tikslu patekti į rÅ«sį pagrįstumo, tačiau Å¡iuo atveju pastebėtina, kad nustačius servitutÄ tik leidžiant patekti į rÅ«sį, atsakovų nuosavybė bÅ«tų suvaržyta tik tokiu mastu, kuris bÅ«tinas ieÅ¡kovei suteikiant galimybę naudotis savo turtu rÅ«sio patalpose.

Konstatavus, jog ieÅ¡kovė turi galimybę patekti į verandÄ (į kuriÄ , beje, yra galimybė patekti tiesiogiai iÅ¡ lauko) ir savo gyvenamÄ sias patalpas, atkurdama panaikintÄ Ä¯Ä—jimÄ , ir Å¡ioje dalyje nenustačius servituto, bÅ«tų užtikrintas Å¡alių interesų derinimo ir proporcingumo principas.

51. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta, jog egzistuoja objektyvi bÅ«tinybė nustatyti koridoriaus patalpai servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei patekti į jos gyvenamÄ sias patalpas ir verandÄ , kadangi ieÅ¡kovė turi galimybę patekti į nurodytas patalpas alternatyviu bÅ«du iÅ¡ lauko: į verandÄ â€“ esamu patekimu, į ieÅ¡kovės gyvenamojo namo dalį - atkÅ«rus panaikintÄ Ä¯Ä—jimÄ . Dėl servituto atlygintinumo 52. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad servitutas yra atlygintinis, tačiau dėl servituto dydžio palikdamas Å¡alims teisę susitarti arba kreiptis į teismÄ kitoje byloje. Pažymėtina, kad byloje materialaus reikalavimo dėl servituto atlyginimo dydžio nereiÅ¡kė, atsakovai taip pat nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo bÅ«tų prašę nustatyti kompensacijos dydį.

53. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus.

Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ .

KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

54. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje nesuformulavus reikalavimo, o atsakovams nepateikus prieÅ¡ieÅ¡kinio su reikalavimu nustatyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį, byloje nėra pagrindo Å¡io klausimo spręsti. Servituto nustatymo byloje nenusprendus dėl jo atlyginimo dydžio, Å¡alys šį klausimÄ gali spręsti tarpusavio susitarimu. Esant situacijai, kuomet Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės naudai nustatytas servitutas atsakovų koridoriui, o atsakovų naudai nustatytas servitutas ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpoms (civilinėje byloje Nr. e2-2234-863/2017), Å¡alys laisvos pačios spręsti dėl savo teisių ribojimų proporcingumo, pavyzdžiui tarpusavio susitarimu konstatuoti egzistuojant vienodÄ teisių suvaržymÄ viena kitos atžvilgiu.

Be to, nuostolių, atsiradusių dėl servituto, atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ , iniciavus naujÄ teisminį procesÄ , jei Å¡alims tai atrodytų reikalinga. Dėl bylos baigties 55. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neatskleistas CK 4.126 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje nurodytos vienos iÅ¡ servituto nustatymui bÅ«tinos sÄ lygos turinys – objektyvi bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ , dėl ko nėra pagrindo nustatyti servitutÄ visoje ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje.

Dėl to buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovams priklausančios koridoriaus patalpos servituto siekiant ieÅ¡kovei patekti į jos gyvenamojo namo dalį ir verandÄ , atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nustatant neterminuotÄ koridoriaus patalpos servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei patekti tik į rÅ«sio patalpas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 57. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, į tai, kad abi Å¡alys nesiekė tarpusavyje bendradarbiauti, vienos Å¡alies veiksmai sÄ lygojo kitos Å¡alies veiksmus, įvertinęs Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jų dydį (ieÅ¡kovės 1 080 Eur, atsakovės 1 040 Eur), Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidos paliko Å¡alims nepriteisiant kitai Å¡aliai.

58. Pakeitus teismo sprendimÄ , perskirstomos pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat iÅ¡sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.

59. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

60. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 1 155 Eur dydžio iÅ¡laidas (75 Eur žyminis mokestis, 650 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 430 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose) (t. I, el. b. l. 21; 111-113); atsakovų patirtas iÅ¡laidas sudaro 1 040 Eur (560 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir 480 Eur už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose) (t. I, el. b. l. 115-117). Apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 955 Eur dydžio iÅ¡laidas (75 Eur dydžio žyminį mokestį ir 880 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ) (t. I, el. b. l. 158-159); ieÅ¡kovė patyrė 500 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. I, el. b. l. 155-156). Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos sudaro 1 655 Eur, atsakovų – 1 995 Eur dydžio sumÄ .

61. Byloje ieÅ¡kovė prašė nustatyti neterminuotÄ koridoriaus patalpos servitutÄ , suteikiantį teisę patekti į tris nekilnojamuosius daiktus – rÅ«sį, verandÄ ir gyvenamojo namo dalį. Byloje patenkintas tik reikalavimas dalyje dėl patekimo į rÅ«sį, taigi 1/3 reikalavimų dalis. Atsižvelgiant į tai, proporcingai ieÅ¡kovės patenkintam reikalavimui jai atlygintinas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis sudarytų 551,67 Eur (1 655 Eur / 3) x 1), o atsakovams atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (2/3) – 1 330 Eur ((1 995 Eur /3) x 2).

62. Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių nurodytos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. Atlikus tarpusavio patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų užskaitymÄ , atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 778,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (1 330 Eur – 551,67 Eur) (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: atsakovų apeliacinį skundÄ patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti jo rezoliucinę dalį taip: „ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (ir teisėtiems naudotojams) įeiti į atsakovams L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. Č. (B. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ patalpÄ â€“ 2,31 kv. m. ploto koridorių, 2013 m. lapkričio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtÄ indeksu 2-1, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), tikslu patekti į rÅ«sio patalpas.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti“. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. Č. (B. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 778,33 Eur (septynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Ramunė Mikonienė Andrius Verikas