Court partially allowed servitute claim for corridor access, dismissing veranda and living room portions.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal partially upheld the plaintiff's request to establish a servitude for corridor access while dismissing claims for the veranda and living rooms. The plaintiff argued the corridor was essential for accessing her property, whereas the defendants contended the corridor was part of their owned apartment. The court ruled that only the corridor portion was necessary for access to the plaintiff's specific rooms, granting the claim in that limited scope.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 240; Civil Code Art. 633: A servitude is established only for the specific purpose of accessing the plaintiff's rooms, excluding access to the veranda and living rooms which fall outside the defined necessity.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1115-854/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10925-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų GiedrÄs ÄÄsnienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), RamunÄs MikonienÄs ir Andriaus Veriko, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apeliantų (atsakovų) L.
Ä. ir B. Ä. (B. Ä.) apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs V. O. ieÅ¡kinį atsakovams L. Ä. ir B. Ä. (B. Ä.) dÄl servituto nustatymo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ V. O. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti neterminuotÄ servitutÄ , suteikiantį teisÄ ieÅ¡kovei (ir teisÄtiems naudotojams) įeiti į atsakovams L. Ä. ir B. Ä. priklausanÄiÄ patalpÄ â koridorių, 2013 m. lapkriÄio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymÄtÄ indeksu 2-1, esantį 2,31 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant patekti į rÅ«sio patalpas R-2 ir R-1, verandÄ , pažymÄtÄ indeksu 1-1, (6,62 kv. m.) ir į ieÅ¡kovei priklausanÄias gyvenamÄ sias patalpas. 1.1.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad jai nuosavybÄs teise priklauso 55/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybÄs teise priklauso butas su rÅ«siu, plane pažymÄtu R-3; su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymÄtomis 1-1 (333/1000 iÅ¡ 6,62 kv. m.), t. y. 2,20 kv. m., R-5 (50/100 iÅ¡ 6,92 kv. m.), t. y. 3,46 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta registro pastaba, kad gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalys įregistruotos kaip butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal 2013 m. lapkriÄio 14 d. atliktus kadastrinius matavimus, ginÄo koridorius-patalpa kadastrinių matavimų byloje pažymÄta indeksu 2-1, sudaranti 2,31 kv. m., yra atsakovų nuosavybÄs â buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), sudÄtinÄ dalis. 1.2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 buvo nusprÄsta nustatyti neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisÄ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), bendraturÄiams L.
Ä. ir B. Ä. įeiti į V. O. nuosavybÄs teise priklausanÄias rÅ«sio patalpas R-2 ir R-1, esanÄias (duomenys neskelbtini), tikslu prieiti prie pastato (duomenys neskelbtini), bendrų namo inžinerinių sistemų/įrenginių (vandentiekio, kanalizacijos, ryÅ¡io tinklų). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužÄs 31 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2A-522-590/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 1.3. Nors atsakovai nagrinÄjant civilinÄ bylÄ Nr. e2-2234-863/2017 nurodÄ, jog ginÄo patalpai (koridoriui) galÄjo bÅ«ti nustatytas servitutas, o ne tenkinamas ieÅ¡kovÄs reikalavimas pripažinti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ dalį koridoriaus, ieÅ¡kovei per atstovÄ 2019 m. sausio 2 d. pateikus pasiÅ«lymÄ nustatyti servitutÄ sandoriu, tokį sandorį atsakovai sudaryti atsisakÄ.
Tarp Å¡alių nuolat kyla ginÄai dÄl teisÄs naudotis 2,31 kv. m. koridoriumi. 1.4. IeÅ¡kovÄ, nesinaudodama 2,31 kv. m. koridoriumi, negali patekti į jai priklausanÄias rÅ«sio patalpas, pažymÄtas indeksais R-1, R-2, R-4, į jai priklausanÄiÄ gyvenamojo namo dalį, taip pat iÅ¡ gyvenamojo namo ji negali patekti į jai priklausanÄiÄ verandos dalį (4,42 kv. m. iÅ¡ 6,62 kv. m.), plane pažymÄtÄ indeksu 1-1, todÄl esant ginÄui tarp Å¡alių, servitutas nustatytinas teismo sprendimu. Kitų alternatyvių patekimo bÅ«dų į rÅ«sio patalpas bei verandÄ patekimui iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ieÅ¡kovÄ neturi ir įsirengti juos faktiÅ¡kai neįmanoma. 1.5.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatÄ, jog servitutas ieÅ¡kovÄs rÅ«sio patalpoms atlygintinis, taÄiau atlyginimo dydžio nenustatÄ, nurodydamas, kad dÄl to Å¡alys gali susitarti arba ginÄÄ sprÄsti teisme kitoje byloje. Servituto atlygintinumo klausimo Å¡alys nÄra iÅ¡sprendusios. IeÅ¡kovÄs manymu, Å¡ioje byloje klausimas dÄl servituto atlygintinumo nustatant servitutÄ atsakovams priklausanÄiai patalpai â koridoriui, turi bÅ«ti sprendžiamas analogiÅ¡kai, nustatant, kad nustatomas atlygintinas servitutas, nenurodant jo atlyginimo dydžio.
2. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Atsakovai nurodÄ, kad tarp bendraturÄių nÄra jokio nesutarimo dÄl 2,31 kv. m. dydžio koridoriaus naudojimo. IeÅ¡kovÄ pati negyvena Å¡iame name, jai priklausanÄioje namo dalyje gyvena nuomininkai, kurie Å¡iuo metu naudojasi koridoriumi tiek siekdami patekti į ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ namo dalį, tiek į rÅ«sį. Patekimas į verandÄ yra iÅ¡ lauko, todÄl minimas koridorius nÄra naudojamas perÄjimui į verandÄ . 2.2.
Atsakovų nuomone, nÄra bÅ«tinybÄs nustatyti servitutÄ tiek dÄl patekimo į ieÅ¡kovÄs namo dalį, tiek į verandos patalpos dalį. IeÅ¡kovÄ Ä¯ savo namo dalį turi galimybÄ patekti per kitÄ Ä¯ÄjimÄ , kuris yra pažymÄtas namo dalies kadastrinÄje byloje. 2.3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatyti faktai turi prejudicinÄ reikÅ¡mÄ Å¡ioje byloje. Teismas Å¡ioje byloje priimtame sprendime konstatavo, kad âieÅ¡kovÄs inventorinÄje bylutÄje esantis planelis numato du įÄjimus į namÄ ; <â¦> duomenų, kad pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymas (panaikinant vienÄ iÅ¡ įÄjimų) bÅ«tų atliktas pagal parengtÄ projektÄ , ir kad Å¡iuo metu panaikinto įÄjimo negalima atstatyti į pradinÄ padÄtį byloje nÄra; <â¦> pasak atsakovų, įÄjimas buvo užkaltas medinÄmis medžiagomis, kurios gali bÅ«ti lengvai paÅ¡alintos.
Tokiu bÅ«du nustatytina, kad ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ atstatyti įÄjimÄ Ä¯ savo namÄ ir to niekaip neįtakoja ginÄo koridoriusâ. 2.4. CivilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nurodytos aplinkybÄs Å¡iuo metu nÄra pasikeitusios, pati ieÅ¡kovÄ pateikia įrodymus, kad namas turi du įÄjimus, todÄl, akivaizdu, kad atsakovų koridorius patekimui į ieÅ¡kovÄs namo dalį nebÅ«tinas. 2.5. Atsakovai nurodÄ, kad nÄra jokio pagrindo nustatyti koridoriaus patalpai servitutÄ ir tuo tikslu, kad ieÅ¡kovÄ patektų į verandos patalpÄ , kadangi į jÄ pateikti yra galimybÄ iÅ¡ lauko. 2.6.
Tarp Å¡alių nÄra ginÄo dÄl ieÅ¡kovÄs patekimo į rÅ«sio patalpÄ per atsakovams priklausanÄiÄ koridoriaus patalpÄ , kadangi ieÅ¡kovÄ iki Å¡iol visada, kai tik buvo poreikis, gali ir galÄjo patekti į rÅ«sio patalpÄ per koridorių. Taigi pagrindo nustatyti koridoriaus patalpai servitutÄ tikslu patekti į rÅ«sį taip pat nÄra. 2.7. IeÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad servitutas yra objektyviai bÅ«tinas ir kad nenustaÄius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 4.126 straipsnis).
Ä®statymas nenumato galimybÄs nustatyti servitutÄ daiktui dÄl kito daikto savininko subjektyviai suprantamo patogesnio naudojimosi savo daiktu, kito daikto savininkas neturi bÅ«ti priverstas leisti naudoti savo daikto patogesniam naudojimui. 2.8. Atsakovai atkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovÄ savo namo dalyje negyvena, ten gyvena jos nuomininkai, kurie, kaip pastebi atsakovai, tikÄtina, užsiima tam tikra komercine veikla, pas juos atvyksta dažni lankytojai, t. y. nuolat atvyksta nepažįstami žmonÄs, įÄjimo durys, kurios veda į ginÄo koridorių, buvo keletÄ kartų paliktos visai nerakintos, todÄl atsakovai yra itin suinteresuoti tuo, kad ginÄo koridorius bÅ«tų ieÅ¡kovÄs ir/ar jos nuomininkų naudojamas iÅ¡imtinai tik tuo tikslu, kuris yra bÅ«tinas ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs dalies naudojimui, t. y. tik ieÅ¡kovÄs patekimui į jos rÅ«sio patalpas ir negali bÅ«ti leidžiama Å¡ia koridoriaus patalpa naudotis kitais ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinyje nurodomais tikslais, kadangi tai pažeidžia atsakovų interesus, nÄra saugu, nes per Å¡iÄ koridoriaus patalpÄ atsakovai patenka į jų butÄ antrame aukÅ¡te, taip pat Å¡iÄ patalpÄ atsakovai prižiÅ«ri, ja rÅ«pinasi, valo ir remontuoja, ko nedaro ieÅ¡kovÄ. 2.9.
IeÅ¡kovei ir toliau reikalaujant servituto nustatymo tikslu jai patekti į rÅ«sio patalpas, ieÅ¡kovÄ privalo teisingai kompensuoti atsakovų nuosavybÄs teisÄs apsunkinimÄ nuostolių atlyginimo forma. Kadangi atsakovai prižiÅ«ri koridoriaus patalpÄ , jÄ remontuoja, valo ir rÅ«pinasi ja kaip sava, todÄl dÄl Å¡ios patalpos ieÅ¡kovÄs naudojimo praÅ¡omu nustatyti tikslu (patekti į rÅ«sio patalpÄ ), ieÅ¡kovÄs naudai servitutas Å¡iuo tikslu galÄtų bÅ«ti nustatytas tik atlygintinis. 2.10.
Teismas galÄtų nustatyti, kad ieÅ¡kovÄs naudai nustatytino servituto atlygintinumas yra proporcingas atsakovų naudai nustatyto servituto kainai, jiems patenkant į rÅ«sio patalpas civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017, kadangi pagal naudojimo paskirtį abu servitutai bÅ«tų panaÅ¡ios savininko teisių apribojimo apimties ir gali bÅ«ti pripažinti kaip tinkama ir teisinga kompensacija abiejų Å¡alių atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies â nustatÄ neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisÄ ieÅ¡kovei (ir teisÄtiems naudotojams) įeiti į atsakovams priklausanÄiÄ patalpÄ â koridorių, 2013 m. lapkriÄio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymÄtÄ indeksu 2-1, 2,31 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant patekti į rÅ«sio patalpas, verandÄ ir į ieÅ¡kovei priklausanÄias gyvenamÄ sias patalpas.
4. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 55/100 dalys gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybÄs teise priklauso likusi namo dalis, įregistruota kaip butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybÄs teise priklauso ginÄo koridorius, plane pažymÄtas indeksu 2-1.
5. Teismas, pasisakydamas dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime civilinÄje byloje nustatytų aplinkybių, jų prejudicinÄs galios, pažymÄjo, kad nors sprendime pasisakyta apie ieÅ¡kovÄs galimybÄ atkurti kitÄ Ä¯ÄjimÄ , taÄiau Å¡ioje byloje dÄl servituto nustatymo teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posÄdžio metu nustatÄ aplinkybes, kurios svarbios ginÄui teisingai iÅ¡nagrinÄti:
1) antrasis įÄjimas, kuriuo buvo galima patekti į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas, buvo panaikintas atsakovų iniciatyva ir jų lÄÅ¡omis, kadangi įÄjimo vietoje Å¡alių vaikams buvo įrengtas kambarys. Atkurti įÄjimui reikÄtų ne tik paÅ¡alinti lentas, kaip numatyta 2017 metų įsiteisÄjusiame teismo sprendime, bet ir įdÄti daug kitų investicijų;
2) įrengiant antrÄ Ä¯ÄjimÄ , investavus ieÅ¡kovÄs, kuri neprisidÄjo prie tokio įÄjimo įrengimo, pinigines lÄÅ¡as, vis tiek bÅ«tų atskirtas naudojimasis veranda, į kuriÄ galimas patekimas iÅ¡ lauko arba per atsakovų koridorių iÅ¡ ieÅ¡kovÄs gyvenamųjų patalpų;
3) apžiÅ«rÄjus koridorių nustatyta, kad tai nedidelÄ patalpa, iÅ¡ kurios eina trys durys: į verandÄ , į rÅ«sio patalpas ir atsakovų patekimÄ Ä¯ antro aukÅ¡to patalpas bei treÄios durys â į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas. Jokių daiktų koridoriuje nelaikoma, jo paskirtis â padÄti patekti į tam tikras patalpas (pereinamosios patalpos), todÄl nustaÄius servitutÄ jo paskirtis atitiktų faktinÄ paskirtį.
6. Teismas pažymÄjo, kad koridorius yra aptarnaujanti patalpa, į rÅ«sį įmanomas patekimas tik per koridorių. Norint patekti į ieÅ¡kovÄs patalpas per panaikintÄ Ä¯ÄjimÄ , reikÄtų perdaryti kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailÄ , padaryti priÄjimÄ iki durų ir kt.
7. Teismas nurodÄ, jog svarbi aplinkybÄ yra ta, kad bÅ«tent atsakovų (jie Å¡ios aplinkybÄs teismo posÄdžio metu neginÄijo) iniciatyva buvo panaikintas įÄjimas, kad sukÅ«rÄ Å¡eimÄ Å¡alių vaikai turÄtų atskirÄ kambarį, todÄl sprendÄ, kad nebÅ«tų sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis atkurti bendraturÄių sutarimu padarytus namo pakeitimus. Teismas laikÄ nesÄ Å¾iningu atsakovų elgesį, patiems panaikinus antrÄ jį įÄjimÄ , reikalauti atkurti faktinÄ situacijÄ ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis.
8. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ praÅ¡o nustatyti koridoriaus servitutÄ ne tik dÄl naudojimosi patogumo, taÄiau ir dÄl to, jog Å¡is koridorius yra bÅ«tinas norint patekti į rÅ«sio patalpas, į verandÄ (faktiniu vieninteliu patekimu į patalpas) bei į jos gyvenamÄ sias patalpas. Servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nereikalaus, visos minÄtos durys yra, jos faktiÅ¡kai naudojamos, ir bÅ«tent tai gali bÅ«ti teisiniu pagrindu servituto nustatymui.
9. Teismas, konstatavÄs, kad vieÅ¡pataujanÄio ir tarnaujanÄio daikto savininkų poreikiai nekliudomai naudotis nuosavybe turi bÅ«ti suderinti, o nuosavybÄ nÄra absoliuti, sprendÄ, jog apriboti atsakovų koridoriaus naudojimÄ nebÅ«tų jų teisių pažeidimas. PažymÄjo, kad servituto teisÄ visais atvejais turÄtų bÅ«ti mažesnÄ už savininko teises; servituto esmÄ yra ta, kad juo servituto turÄtojui suteikiamos konkreÄios naudojimosi konkreÄiu svetimu daiktu teisÄs, užtikrinanÄios daikto, dÄl kurio nustatomas servitutas, naudojimÄ arba atimamos iÅ¡ tarnaujanÄiojo daikto savininko konkreÄios naudojimosi daiktu teisÄs. NustaÄius koridoriaus patalpos servitutÄ , ieÅ¡kovÄ turÄs teisÄ nekliudomai naudotis jai nuosavybÄs teise priklausanÄiu nekilnojamuoju turtu.
10. Teismas pažymÄjo, kad atsakovai praÅ¡Ä taikyti abipusį atlygintinumo principÄ , taÄiau tik ta apimtimi, kiek tai susijÄ su ieÅ¡kovÄs patekimu į rÅ«sio patalpas. Atsakovai neiÅ¡reiÅ¡kÄ nuomonÄs dÄl servituto atlygintinumo, nustaÄius ieÅ¡kovei galimybÄ naudotis koridoriumi ir norint patekti į verandÄ (į/iÅ¡) bei į gyvenamÄ sias patalpas, kas padažnintų ieÅ¡kovÄs ar teisÄtų su ja susijusių asmenų koridoriaus naudojimÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas paliko Å¡alims teisÄ susitarti dÄl atlyginimo formos ir jos dydžio bendru sutarimu, o to nepadarius â kreiptis į teismÄ dÄl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo dalį ir ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies â nustatyti neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisÄ ieÅ¡kovei (ir teisÄtiems naudotojams) įeiti į atsakovams priklausanÄiÄ patalpÄ â koridorių, 2013 m. lapkriÄio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymÄtÄ indeksu 2-1, 2,31 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekiant patekti į rÅ«sio patalpas; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinÄti žodinio proceso tvarka bei prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidÄ prejudicinių faktų taikymo taisykles, jais nesivadovaudamas padarÄ neteisingas iÅ¡vadas. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 konstatavo Å¡iai nagrinÄjamai bylai reikÅ¡mingus faktus ir aplinkybes, kurių papildomai atsakovams įrodinÄti nereikÄjo ir kuriomis teismas turÄjo vadovautis, o bÅ«tent:
1) į namÄ yra du įÄjimai, kurių vienas buvo panaikintas;
2) vienas įÄjimas į namÄ (konkreÄiai ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas) buvo panaikintas ieÅ¡kovÄs 2007-2008 metais;
3) pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymas, panaikinant įÄjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas, nÄra atliktas pagal parengtÄ projektÄ ;
4) ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ atstatyti įÄjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas, o koridoriaus patalpa ieÅ¡kovÄs teisei naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis įtakos nedaro. 11.2. Å alys neginÄija, kad į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas buvÄs įÄjimas Å¡iuo metu yra panaikintas, t. y. užkaltas dailylentÄmis, taÄiau teismas nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ neturi galimybÄs atstatyti įÄjimo į jos gyvenamÄ sias patalpas ir tokiu bÅ«du į jas patekti, nenustatant koridoriaus patalpai servituto. 11.3.
Teismas neteisingai nustatÄ, kad atsakovai panaikino įÄjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas, nors iÅ¡ tiesų tai padarÄ pati ieÅ¡kovÄ. Atsakovai niekada nesinaudojo ieÅ¡kovÄs namo dalimi, ten negyveno, ir nesprendÄ jokių klausimų, susijusių su Å¡ia namo dalimi. TÄ iÅ¡imtinai darÄ pati ieÅ¡kovÄ ir jos Å¡eimos nariai. Atsakovai jokių remonto darbų, susijusių su ieÅ¡kovÄs įÄjimo į gyvenamÄ sias patalpas panaikinimu, nebuvo atlikÄ ir neatliko. Atsakovai namo fasado apÅ¡iltinimo, dalies langų keitimo ir stogo Å¡iltinimo bei keitimo darbus atliko 2002 metais, tuo metu ieÅ¡kovÄs įÄjimas į jos gyvenamÄ sias patalpas nebuvo panaikintas, juo ieÅ¡kovÄ naudojosi savo nuožiÅ«ra. 11.4.
Teismas turÄjo atmesti ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovÄ pati panaikino įÄjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas 2007-2008 metais, tokio patalpų pertvarkymo nÄra įregistravusi VÄ® Registrų centras ir neatlikusi jokių pakeitimų namo dalies kadastrinÄje byloje. IeÅ¡kovÄ taip pat neįrodÄ, kad dÄl įÄjimo į jos gyvenamÄ sias patalpas panaikinimo buvo gautas atsakovų sutikimas, kad ieÅ¡kovÄ neturi galimybÄs atkurti panaikintÄ Ä¯ÄjimÄ Ä¯ jos gyvenamÄ sias patalpas ir jomis naudotis be atsakovų nuosavybÄs naudojimo. 11.5.
Teismas, priimdamas sprendimÄ ir suteikdamas ieÅ¡kovei teisÄ naudotis atsakovams priklausanÄia koridoriaus patalpa turint tikslÄ patekti į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas, nesivadovavo oficialiais, galiojanÄiais ir nenuginÄytais ieÅ¡kovÄs namo dalies kadastrinÄs bylos dokumentais, kuriuose yra užfiksuota, kad į namÄ yra du įÄjimai. Å ie kadastrinÄs bylos duomenys nÄra pakeisti, todÄl jie galioja teismui tokie, kokie yra užfiksuoti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turÄjo bÅ«ti atmestas vien tuo pagrindu. 11.6.
IeÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas, nustatant koridoriaus servitutÄ siekiant patekti į rÅ«sį, verandÄ ir ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas, iÅ¡ esmÄs lemia, kad koridorius taps bendrojo Å¡alių naudojimo patalpa, nors nuosavybÄs teise priklauso tik atsakovams. Teismo sprendimu koridoriaus patalpos naudojimosi ieÅ¡kovei servitutinÄs teisÄs suteikimas iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovÄ Å¡ia patalpa naudosis ta paÄia apimtimi kaip ir atsakovai, Å¡ios patalpos savininkai. Taigi atsakovų nuosavybÄs teisÄ Ä¯ Å¡iÄ patalpÄ yra suvaržyta esmingai, jos suvaržymo apimties mastas yra toks, kad yra praktiÅ¡kai paneigiama pati nuosavybÄs teisÄ kaip tokia. 11.7.
Teismo iÅ¡vados dÄl visų trijų koridoriaus patalpos naudojimo bÅ«dų suteikimo ieÅ¡kovei yra akivaizdžiai nepagrįstos, kadangi byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas turi galimybÄ pateikti per atskirÄ Ä¯ÄjimÄ (kurį Å¡iuo metu yra panaikinusi, taÄiau kurį gali bet kada atkurti, ir tai priklauso tik nuo paÄios ieÅ¡kovÄs valios); į verandÄ ieÅ¡kovÄ turi akivaizdžiÄ galimybÄ patekti iÅ¡ lauko, naudodamasi kitu įÄjimu į namÄ .
Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei teisÄ naudotis svetima jai nuosavybe, sukÅ«rÄ sÄ lygas ieÅ¡kovei naudotis jai priklausanÄia nuosavybe patogiau atsakovų nuosavybÄs naudojimosi sÄ skaita. 11.8. Atsakovai atkreipÄ dÄmesį į tai, kad kaimynystÄje yra ne vienas tokio tipo gyvenamasis namas, kur vieni savininkai gyvena pirmame aukÅ¡te, o kiti savininkai â antrame. Visuose tokio tipo namuose yra du įÄjimai į namus, naudojami atskirų savininkų, todÄl, pasak atsakovų, jų nuosavybÄs teisÄ negali bÅ«ti paneigta dÄl to, kad ieÅ¡kovei tokiu bÅ«du savo nuosavybe yra patogiau naudotis. 11.9.
Teismas nesivadovavo susiklosÄiusia teismų praktika, pagal kuriÄ tarnaujanÄio daikto savininko teisÄs gali bÅ«ti ribojamos vieÅ¡pataujanÄio daikto savininko naudai minimaliai. Å iuo atveju teismo nustatytas servitutas, suteikiantis teisÄ ieÅ¡kovei naudotis maksimalia apimtimi atsakovams priklausanÄia koridoriaus patalpa, negali bÅ«ti pripažįstamas teisÄtu. Atsakovai tokiu bÅ«du absoliuÄiai yra atribojami nuo Å¡ios patalpos vertingųjų savybių naudojimo â patalpa yra skirta tik patekimui į atsakovų butÄ , esantį namo antrame aukÅ¡te, ir į rÅ«sio patalpÄ , namo rÅ«sio aukÅ¡te, ir nÄra pereinamoji patalpa namo 1 aukÅ¡to gyventojams ir teisÄtiems naudotojams, kurie Äia nuolat keiÄiasi.
Atsakovai turi pagrįstÄ lÅ«kestį, kad jų nuosavybÄ svetimų asmenų bÅ«tų naudojama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik objektyviai bÅ«tinais atvejais, o ne maksimaliam ir patogesniam ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs naudojimui, kuris pagal savo apimtį absoliuÄiai atitiktų paÄių atsakovų Å¡ios patalpos naudojimo apimtį. 11.10. Atsakovai sutinka dÄl koridoriaus servituto nustatymo, siekiant ieÅ¡kovei patekti į rÅ«sį, nes ji negali į jį patekti kitaip, kaip tik pereidama per atsakovams priklausantį koridorių.
Sprendimo šioje dalyje neskundžia.
12. IeÅ¡kovÄ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidÄ prejudicinių faktų taikymo taisykles. Pažymi, kad civilinÄs bylos Nr. e2-2234-863/2017 dalykas buvo nuosavybÄs teisÄs pripažinimas į ginÄo koridorių (buvo pareikÅ¡tas vindikacinis ieÅ¡kinys), o nagrinÄjamos bylos â servituto nustatymas ginÄo patalpai.
Taigi skiriasi įrodinÄjimo dalykas. Antra, bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs teismas civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 be kita ko nurodÄ, kad ginÄo patalpai galÄtų bÅ«ti nustatytas servitutas, o ne tenkinamas ieÅ¡kovÄs reikalavimas pripažinti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ dalį koridoriaus. 12.2. CivilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatytas faktas, jog ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ atstatyti įÄjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas, Å¡ioje byloje buvo vertinamas kartu su kitais nagrinÄjamos bylos dÄl servituto nustatymo įrodymais ir aplinkybÄmis.
Nors civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 pasisakyta apie ieÅ¡kovÄs galimybÄ atkurti kitÄ Ä¯ÄjimÄ , taÄiau Å¡ioje byloje teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posÄdžio metu nustatÄ kitas aplinkybes, svarbias bylai, ir jas įvertinÄs nusprendÄ ieÅ¡kinį tenkinti. 12.3. Teismas sprendimÄ priÄmÄ Ä¯vertinÄs visus įrodymus, nustatÄ faktinÄ situacijÄ , funkcinÄ patalpų paskirtį ir įvertino galimas sÄ naudas, reikalingas įÄjimo atkÅ«rimui. Teismas konstatavo, kad koridorius yra aptarnaujanti patalpa, iÅ¡ kurios eina durys į verandÄ , į rÅ«sio patalpas, į atsakovams priklausantį butÄ antrame aukÅ¡te bei į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas.
Jokie daiktai Å¡ioje patalpoje nÄra laikomi. Å io koridoriaus paskirtis â padÄti patekti į tam tikras patalpas. Tokia Å¡ios patalpos faktinÄ naudojimosi tvarka tarp Å¡alių buvo visÄ laikÄ ir servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nepareikalaus nei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, nei iÅ¡ atsakovų, todÄl teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nustaÄius ieÅ¡kovÄs praÅ¡omÄ servitutÄ jo paskirtis atitiktų faktinÄ paskirtį. 12.4. Atsakovai nenurodÄ, kuo pasireiÅ¡kia jų nuosavybÄs teisių suvaržymas teismui nustaÄius servitutÄ ne tik patekimui į rÅ«sį, bet ir į verandÄ bei gyvenamÄ sias patalpas.
PabrÄžtina, kad tai nedidelÄ 2,31 kv. m. patalpa, todÄl servituto nustatymas įmanomas tik visam Å¡ios patalpos plotui. Taigi bet kuriuo atveju atsakovų nuosavybÄs teisÄ, kuri nÄra absoliuti, bus apribota. 12.5. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovÄ patekti į verandÄ gali iÅ¡ lauko, todÄl servituto nustatymas patekimui į verandÄ yra nepagrįstas. Visų pirma, Å¡i patalpa yra funkciniu ryÅ¡iu susijusi su gyvenamuoju namu, ji yra sudÄtinÄ gyvenamojo namo dalis, priklausanti abiem bylos Å¡alims.
Kadastrinių matavimų byloje esanÄioje patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacijoje ji nurodyta kaip gyvenamojo namo priklausinys ir bendro naudojimo patalpa, iÅ¡ kurios atsakovams priklauso 2,20 kv. m., o ieÅ¡kovei 4,42 kv. m. Toks Å¡ios patalpos statusas ir funkcinÄ paskirtis suteikia teisÄ ieÅ¡kovei į jÄ patekti ne tik iÅ¡ lauko, bet ir iÅ¡ gyvenamųjų patalpų per praÅ¡omÄ nustatyti servitutÄ . 12.6. Vertinant tÄ aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ turi teisÄ naudotis ginÄo koridoriumi patekimui į rÅ«sį, nesuteikiant jai teisÄs Å¡ia patalpa pasinaudoti įÄjimui į gyvenamÄ sias patalpas bei į verandÄ , tarp Å¡alių galimai kiltų nauji nesutarimai nustatinÄjant, ar koridoriaus patalpomis naudojamasi nustatyto servituto apimtyje ir t. t., o tai iÅ¡ esmÄs nepakeistų nuosavybÄs teisių apribojimo mÄ sto, nes servitutas nustatytas visai patalpai.
Teismas iÅ¡ esmÄs iÅ¡sprendÄ bylÄ teisingai, nesudarydamas prielaidų naujų ginÄų ar konfliktinių situacijų sukÅ«rimui. 12.7. FaktinÄ turto apžiÅ«ra leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai savo lÄÅ¡omis panaikino buvusį antrÄ Ä¯ÄjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas. Viso gyvenamojo namo iÅ¡orÄs apdaila yra vieninga ir vientisa, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokie veiksmai buvo atlikti bendru bendraturÄių sutarimu. 12.8. Atsakovas iÅ¡važiuojamojo teismo posÄdžio metu teigÄ, kad visi remonto darbai, tiek iÅ¡orÄs, tiek vidaus, buvo atlikti jų lÄÅ¡omis.
Faktas, jog gyvenant viename gyvenamajame name tiek ieÅ¡kovÄs dukrai su Å¡eima, tiek atsakovams, visi sprendimai â namo iÅ¡orinÄs vieningos apdailos ir įÄjimo užkalimo iÅ¡ iÅ¡orÄs, buvo priimti bendraturÄių bendru sutarimu, o atsižvelgiant į tai, kad Å¡alis siejo svainystÄs ryÅ¡iai, bendri anÅ«kai, teismas pagrįstai sprendÄ, kad įÄjimas buvo panaikintas atsakovų iniciatyva, nes pati ieÅ¡kovÄ ginÄo turte negyveno. 12.9. Atsakovas 2019 m. gruodžio 16 d. vykusio teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis per valandÄ galÄtų atidaryti panaikintÄ Ä¯ÄjimÄ , o ieÅ¡kovÄ turÄtų atvežti laiptus, kurie yra pas jÄ (duomenys neskelbtini).
Å ios nurodytos atsakovo aplinkybÄs yra svarbios tuo, jog leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pats dalyvavo antrojo įÄjimo uždaryme ir jam žinomos visų Å¡ių veiksmų detalÄs, taigi ir tai, jog buvÄ Ä¯Äjimo laiptai buvo iÅ¡vežti į ieÅ¡kovÄs namus (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nurodÄ, kad kol Å¡alių vaikai su anÅ«kais gyveno kartu, jie jokių pretenzijų dÄl tokio koridoriaus patalpos naudojimo (kaip bendro patekimo į gyvenamÄ sias patalpas) nekÄlÄ. Atsakovai patvirtino, kad jų lÄÅ¡omis buvo atlikta viso gyvenamojo namo apdaila.
Tai patvirtina teismo nustatytÄ faktÄ , jog faktiÅ¡kai atsakovų lÄÅ¡omis ir iniciatyva visas gyvenamasis namas, o ne tik atsakovams priklausanÄio namo dalis (antras aukÅ¡tas) buvo apkaltas iÅ¡orinÄmis dailylentÄmis, tokiu bÅ«du panaikinant iÅ¡orinį antrÄ jį įÄjimÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ . Pasikeitus Å¡alių vaikų gyvenimo aplinkybÄms â jiems nutraukus santuokÄ , atsakovų veiksmai, sudarant įvairias kliÅ«tis pasinaudoti ginÄo patalpa patekimui į gyvenamÄ sias patalpas bei verandÄ , negali bÅ«ti vertintini kaip sÄ Å¾iningi ir atitinkantys protingumo ir teisingumo principus. 12.10.
Atsakovai teismo posÄdžio bei iÅ¡važiuojamojo teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jie vykdÄ remonto darbus: pakeitÄ langus, stogÄ , apÅ¡iltino viso namo fasadÄ bei apkalÄ dailylentÄmis. Darbai tÄsÄsi ne vienerius metus. DÄl to atmestini atsakovų argumentai, susijÄ su esÄ neteisingai nustatytomis faktinÄmis bylos aplinkybÄmis. 12.11. IÅ¡ 2013 m. lapkriÄio 14 d. kadastrinių matavimų byloje esanÄių užfiksuotų duomenų (pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys) nustatytina, kad paprastojo remonto pradžios metai fiksuojami 2007 metai, kaip ir pabaigos.
Fiksuota ir iÅ¡orÄs apdaila â plastikinÄs dailylentÄs. 12.12. Teismas pagrįstai sprendÄ, kad nenustaÄius praÅ¡omo servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis naudotis ieÅ¡kovei priklausanÄia verandos dalimi, rÅ«sio patalpomis ir gyvenamosiomis patalpomis. Siekiant atkurti buvusį įÄjimÄ , reikÄtų perdaryti vaikų kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailÄ , padaryti priÄjimÄ iki durų ir kt. Teismas vertino, kad tai yra didelÄs sÄ naudos, įvertinus aplinkybÄ, jog visi Å¡ie pakeitimai (susijÄ) su įÄjimo panaikinimu buvo atlikti tam, kad ieÅ¡kovÄs dukra ir atsakovų sÅ«nus, tuo laikotarpiu gyvenÄ santuokoje, įrengtų atskirÄ kambarį vaikams, kurie yra Å¡alių anÅ«kai. 12.13.
GinÄo patalpa paÄių atsakovų yra naudojama tik patekimui į laiptinÄ, vedanÄiÄ Ä¯ antrame aukÅ¡te esantį butÄ , kuriÄ skiria rakinamos durys. Servituto nustatymas atitinka savininkų interesų pusiausvyrÄ , ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovų atžvilgiu yra nustatytas servitutas naudotis ieÅ¡kovei priklausanÄio rÅ«sio patalpomis bei atitinka ilgametį faktinį naudojimÄ si Å¡ia patalpa bei jos tikslinÄ paskirtį. ApeliacinÄs instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV.
ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs apeliacinį skundÄ , absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1â7 punktuose, nenustatÄ, taip pat nenustatÄ ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys dÄl servituto nustatymo, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. DÄl apeliacinio skundo nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka 16. Atsakovai apeliaciniame skunde praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, remdamiesi tuo, jog faktinių aplinkybių nustatymo klaidų iÅ¡taisymui gali bÅ«ti reikÅ¡mingi Å¡alių ir/ar jų atstovų papildomi paaiÅ¡kinimai.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklÄ, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dÄl prisidÄjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog nors apeliacinÄs instancijos teismas ir turi iÅ¡ esmÄs absoliuÄiÄ diskrecijÄ pasirinkti kitÄ bylos nagrinÄjimo formÄ , t. y. nagrinÄti bylÄ Å¾odinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka, visgi Å¡alys gali nurodyti iÅ¡imtines aplinkybes, dÄl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinÄjimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. lapkriÄio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, nutarties 32 punktas; 2018 m. rugsÄjo 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).
18. TeisÄjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinÄjamu atveju nÄra bÅ«tinybÄs nagrinÄti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Byloje pareikÅ¡ti reikalavimai ir Å¡alių pozicijos yra aiÅ¡kios, Å¡alys buvo iÅ¡klausytos teismo posÄdžio metu, taip pat buvo surengtas iÅ¡važiuojamasis teismo posÄdis, siekiant nustatyti faktinÄ ginÄo dÄl servituto nustatymo situacijÄ . Byloje taip pat yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisÄtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso tvarka.
IÅ¡imtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinÄjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, atsakovai nenurodÄ, tokių nenustatÄ ir apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, tenkinti atsakovų praÅ¡ymÄ dÄl apeliacinio skundo nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka nÄra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinÄtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka. DÄl naujų įrodymų prijungimo 19. Atsakovai pateikÄ praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus: 2002 m. gegužÄs 31 d. darbų sÄ matÄ , 2002 m. birželio 19 d. rangos sutartį, 2002 m. liepos 3 d. užsakymÄ -sÄ skaitÄ , 2002 m. rugpjÅ«Äio 7 d. medžiagų sÄ matÄ .
Nurodo, kad minÄti įrodymai pagrindžia remonto darbų atlikimo datÄ (2002 m.) ir Å¡ių remonto darbų apimtį, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, jog atsakovai panaikino ieÅ¡kovÄs įÄjimÄ .
20. IeÅ¡kovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ pasisakydama dÄl atsakovų praÅ¡ymo prijungti naujus įrodymus, nurodo, kad byloje yra pateikta atsakovų kadastrinių matavimų byla, kurioje yra nurodyta atlikto remonto pradžios ir pabaigos data â 2007 metai. Å ie duomenys buvo įraÅ¡yti patiems atsakovams užsisakius kadastrinius matavimus 2013 metais, todÄl tikÄtina, kad bÅ«tent tokius duomenis pateikÄ patys atsakovai. Atsakovai praÅ¡ydami prijungti naujus įrodymus, nenurodo priežasÄių, dÄl kurių jų negalÄjo pateikti pirmosios instancijos teisme, juo labiau, jog ginÄo tarp Å¡alių dÄl buvusio įÄjimo į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas panaikinimo aplinkybių teisme nebuvo.
21. Bendroji taisyklÄ ta, kad apeliacinÄs instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklÄs, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:
1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;
2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galÄjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).
22. Analizuojant praÅ¡omus prijungti prie bylos įrodymus nustatyta, kad jų sudarymo data â 2002 metai, kas reiÅ¡kia, jog aptariami dokumentai egzistavo bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galÄjo bÅ«ti pateikti anksÄiau. Atsakovai neįrodinÄjo aplinkybÄs, jog praÅ¡omų prijungti įrodymų teismui negalÄjo pateikti dar pirmosios instancijos teismo proceso metu. PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu buvo aptariamos aplinkybÄs dÄl namo remonto darbų atlikimo, atsakovas B.
Ä. teismo posÄdžio metu, atsakydamas į ieÅ¡kovÄs atstovÄs klausimus dÄl namo fasado Å¡iltinimo darbų, nurodÄ, kad jis atliko darbus, kai nusipirko butÄ 2002 metais, teigÄ, kad gali pateikti dokumentus (kas atliko darbus ir pan.), taÄiau tokių įrodymų pirmosios instancijos teisme visgi pateikta nebuvo. Tai, kad bylos nagrinÄjimo metu nei Å¡alims, nei teismui nekilo poreikis tokių dokumentų praÅ¡yti pateikti ar juos vertinti, papildomai patvirtina, kad praÅ¡omuose prijungti dokumentuose reikÅ¡mingų ginÄo sprendimui aplinkybių neužfiksuota.
23. Å iuo atveju pažymÄtina ir tai, kad: pirma, ginÄo byloje dÄl to, kad atsakovas 2002 metais atliko namo fasado ir Å¡iltinimo darbus nekilo; antra, taip pat nebuvo ginÄo ir dÄl to, jog ieÅ¡kovÄs įÄjimas buvo panaikintas tik 2007-2008 metais. Taigi nagrinÄjamu atveju atsakovų pateikti įrodymai ne tik kad galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, taÄiau ir yra pertekliniai, įrodantys byloje ir taip Å¡alių neginÄytÄ aplinkybÄ, kad 2002 metais ieÅ¡kovÄs įÄjimas negalÄjo bÅ«ti panaikintas, nes jis buvo panaikintas 2007-2008 metais (Å¡alys to taip pat neginÄijo) ir neįrodo atsakovų Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais siekiamos įrodyti aplinkybÄs dÄl to, kas bÅ«tent 2007-2008 metais panaikino ieÅ¡kovÄs įÄjimÄ (atsakovų įrodymai apima tik 2002 metus).
Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija sprendžia, kad nÄra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta iÅ¡imtimi prijungti naujus įrodymus apeliaciniame procese. DÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo reikÅ¡mÄs ginÄui 24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡skiriamos trys įsiteisÄjusio teismo sprendimo savybÄs:
1) teismo sprendimo privalomumas;
2) res judicata galia;
3) teismo sprendimo prejudicinÄ galia. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: negatyvusis ir pozityvusis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019, 17 punktas).
25. Pozityviojo efekto iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kurio esmÄ, kad Å¡alis kitos civilinÄs bylos procese turi teisÄ remtis faktinÄmis aplinkybÄmis, nustatytomis pirmiau įsiteisÄjusiu teismo sprendimu, neturÄdama procesinÄs pareigos jas įrodinÄti, â tokios faktinÄs aplinkybÄs yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybÄms, kurios nereikalauja atskiro įrodinÄjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 26 punktas).
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavÄs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybÄs turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnÄje civilinÄje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinÄjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinÄjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas; 2019 m. lapkriÄio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas).
27. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 nustatytais faktais, taip pažeisdamas prejudicinių faktų taikymo taisykles. Pasak atsakovų, Å¡iai bylai reikÅ¡mingi tokie prejudiciniai faktai: į namÄ yra du įÄjimai, kurių vienas buvo panaikintas; antras įÄjimas į namÄ buvo panaikintas ieÅ¡kovÄs 2007-2008 metais; pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymas, panaikinant įÄjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas, nÄra atliktas pagal parengtÄ projektÄ ;
4) ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ atstatyti įÄjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas, o koridoriaus patalpa ieÅ¡kovÄs teisei naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis įtakos nedaro. Tuo tarpu ieÅ¡kovÄ nurodo, kad Å¡ios ir civilinÄs bylos Nr. e2-2234-863/2017 įrodinÄjimo dalykas buvo kitas, be to, nors teismas minÄtoje byloje nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ atstatyti įÄjimÄ Ä¯ savo gyvenamÄ sias patalpas, taÄiau Å¡ioje byloje buvo vertinti ir kiti įrodymai, aplinkybÄs, teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posÄdžio metu nustatÄ kitas aplinkybes, dÄl ko pagrįstai nusprendÄ ieÅ¡kinį tenkinti nustatant praÅ¡omÄ servitutÄ .
28. Nors sutiktina su ieÅ¡kovÄs argumentais, kad civilinÄs bylos Nr. e2-2234-863/2017 ir Å¡ios bylos pobÅ«dis kitas, taÄiau pažymÄtina, kad tiek nagrinÄjant civilinÄ bylÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs į koridorių, tiek Å¡ioje byloje dÄl servituto nustatymo dalyvauja tos paÄios Å¡alys, dalis įrodinÄjimo dalyko sutampa ir įrodinÄjami faktai yra reikÅ¡mingi abiejose bylose. Å iai bylai svarbu tai, jog Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu atmesdamas ieÅ¡kovÄs argumentÄ , kad koridorius negalÄjo bÅ«ti privatizuotas, nes, pasak ieÅ¡kovÄs, per jį veda vienintelis įÄjimas į namÄ , nustatÄ, jog į namÄ yra du įÄjimai, kurių vienas buvo panaikintas 2007-2008 metais.
Teismas taip pat pažymÄjÄs, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmo aukÅ¡to patalpų pertvarkymas buvo atliktas ne pagal parengtÄ projektÄ , įÄjimas yra užkaltas medžiagomis, kurios lengvai paÅ¡alinamos, sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ atstatyti įÄjimÄ Ä¯ savo namÄ ir to niekaip neįtakoja ginÄo koridorius. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs tiek Å¡ios, tiek iÅ¡nagrinÄtos civilinÄs bylos Nr. e2-2234-863/2017 pobÅ«dį, nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad minÄtoje civilinÄje byloje teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyti aptarti faktai turi prejudicinÄ reikÅ¡mÄ Å¡ioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
DÄl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir ginÄo ribų 29. Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 55/100 dalys nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovei V. O., o atsakovams L. Ä. ir B. Ä. bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklauso name atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotas butas su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (t. I, el. b. l. 19-20; 22-23).
30. Nustatyta, kad 2,31 kv. m. dydžio koridoriaus patalpa, kurioje praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , nuosavybÄs teise priklauso atsakovams. Å ios aplinkybÄs be kita ko konstatuotos ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017, atmetus ieÅ¡kovÄs V. O. ieÅ¡kinį atsakovams L. Ä. ir B. Ä., kuriuo ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti jai nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 2/3 dalis koridoriaus patalpos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).
31. Taip pat nustatyta, kad į namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), de jure (teisiÅ¡kai) yra trys įÄjimai (kadastrinÄs bylos duomenys, t. I, el. b. l. 34): vienas įÄjimas iÅ¡ lauko į ginÄo koridorių, kitas â iÅ¡ lauko į ieÅ¡kovei priklausanÄias gyvenamÄ sias patalpas, treÄias - iÅ¡ lauko į verandÄ , taÄiau de facto (faktiÅ¡kai) Å¡iuo metu yra vienas įÄjimas į ginÄo koridorių, kitas â į verandÄ , kadangi tiesioginis įÄjimas iÅ¡ lauko į ieÅ¡kovei priklausanÄias patalpas buvo panaikintas 2007-2008 metais. Å alys Å¡ių aplinkybių tiek dÄl įÄjimų skaiÄiaus, tiek dÄl įÄjimo į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas panaikinimo fakto ir jo panaikinimo datos neginÄijo. MinÄto įÄjimo panaikinimo faktas ir data taip pat konstatuoti ir civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017 (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis).
32. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti koridoriaus servitutÄ , kadangi jo nenustaÄius, pasak ieÅ¡kovÄs, ji neturi kitos galimybÄs patekti į jai nuosavybÄs teise priklausanÄias rÅ«sio patalpas, verandÄ ir į savo gyvenamÄ sias patalpas. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad servituto nustatymas yra bÅ«tinas, kad įÄjimas į/iÅ¡ ieÅ¡kovÄs gyvenamųjų patalpų panaikintas atsakovų iniciatyva ir lÄÅ¡omis, kad atkurti įÄjimui reikÄtų daug investicijų (perdaryti kambarį, įstatyti duris, keisti namo apdailÄ , padaryti priÄjimÄ iki durų ir kt.), todÄl iÅ¡ esmÄs nebÅ«tų sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis atkurti bendraturÄių sutarimu padarytus namo pakeitimus.
Teismas taip pat pažymÄjo, kad koridoriaus patalpa nedidelÄ, joje nelaikoma jokių daiktų, jos paskirtis yra padÄti patekti į kitas patalpas, todÄl nustaÄius servitutÄ koridoriaus paskirtis atitiktų faktinÄ jo paskirtį. Atsakovai nesutinka su tokiomis teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodydami, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯ savo gyvenamojo namo dalį turi galimybÄ patekti pro kitÄ Ä¯ÄjimÄ , kurį yra panaikinusi, o į verandÄ yra numatytas įÄjimas iÅ¡ lauko, todÄl nustaÄius koridoriaus servitutÄ dÄl patekimo į visus tris objektus â verandÄ , gyvenamÄ sias patalpas ir rÅ«sį, iÅ¡ esmÄs bÅ«tų paneigta paÄių atsakovų koridoriaus nuosavybÄs teisÄ, nes ieÅ¡kovÄ naudotųsi koridoriumi praktiÅ¡kai ta paÄia apimtimi kaip ir atsakovai.
Atsakovai pažymÄjo, kad antrasis įÄjimas buvo panaikintas ieÅ¡kovÄs, o ne atsakovų, iniciatyva, be to, yra galimybÄ jį atkurti (tÄ konstatavo ir teismas civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017), todÄl atsakovų nuosavybÄs teisÄs suvaržymas negali bÅ«ti pagrįstas ieÅ¡kovÄs siekiu patogiau naudotis jai priklausanÄiu turtu.
33. Taigi nagrinÄjamu atveju byloje ginÄas iÅ¡ esmÄs kilo dÄl ieÅ¡kovÄs praÅ¡omo nustatyti atsakovams priklausanÄios koridoriaus patalpos servituto objektyvaus bÅ«tinumo sÄ lygos egzistavimo, servituto apimties. Atsakovai nesutinka, kad be servituto nustatymo ieÅ¡kovÄ neturi galimybÄs patekti į verandÄ ir jai priklausanÄiÄ gyvenamojo namo dalį, sutinka tik su servituto nustatymu, siekiant ieÅ¡kovei patekti į rÅ«sį (Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovai neskundžia).
Atsižvelgiant į tai, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dÄl atsakovų apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovÄs atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. DÄl servitutui nustatyti bÅ«tinų sÄ lygų ir servituto apimties 34. Servitutas yra daiktinÄ teisÄ Ä¯ svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Servitutu suteikiama teisÄ naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujanÄiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisÄ naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dÄl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujanÄiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).
Servitutu suteikiamos servituto turÄtojui konkreÄios naudojimosi konkreÄiu svetimu daiktu teisÄs arba atimamos iÅ¡ tarnaujanÄiojo daikto savininko konkreÄios naudojimosi daiktu teisÄs (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkreÄiu atveju lemia vieÅ¡pataujanÄiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Kilus abejonių dÄl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisÄs turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinÄ paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujanÄiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).
35. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustaÄius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) kai savininkai nesutaria;
2) kai, nenustaÄius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡sprÄsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužÄs 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
36. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybÄs teisÄ, dÄl to daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai bÅ«tinas). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nustatant servitutÄ , turi bÅ«ti laikomasi minimalaus tarnaujanÄiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkui gali bÅ«ti suteikiamos teisÄs naudotis tarnaujanÄiuoju daiktu tiek, kiek bÅ«tina objektyviai vieÅ¡pataujanÄiajam daiktui naudoti pagal paskirtį.
Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paisoma daiktų savininkų nuosavybÄs teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamÄ naudojimÄ si vieÅ¡pataujanÄiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujanÄiojo daikto savininko teises. DÄl to teismas, nagrinÄdamas tokio pobÅ«džio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujanÄiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustaÄius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausanÄiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisÄ Ä¯ kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galÄtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybÄs teisių ir interesų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas).
Atsižvelgiant į nuosavybÄs teisÄs svarbÄ , nuosavybÄs teisÄs ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nÄra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujanÄiojo daikto) savininko nuosavybÄs teisÄ vien todÄl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas).
37. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas â esminÄ reikÅ¡mÄ turi tai, kad nÄra kito tinkamo nuosavybÄs teisÄs naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybÄs teisÄ; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujanÄiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkriÄio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-608/2015).
38. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, įvertinusi byloje esanÄių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju koridoriaus servituto nustatymui (ginÄijamoje sprendimo dalyje dÄl servituto nustatymo, siekiant patekti į verandÄ ir į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas) neegzistavo viena iÅ¡ jo nustatymui bÅ«tinų sÄ lygų â objektyvus bÅ«tinumas. Tokia iÅ¡vada darytina dÄl žemiau nurodytų motyvų.
39. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ atkurti antrÄ jį įÄjimÄ , siekiant iÅ¡ lauko patekti į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas, taigi nesinaudojant atsakovams nuosavybÄs teise priklausanÄiu koridoriumi. Å alys realios galimybÄs atkurti įÄjimÄ Å¡ioje byloje dÄl servituto nustatymo iÅ¡ esmÄs neginÄijo. PaminÄtina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs taip pat neneigÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyto prejudicinio fakto dÄl ieÅ¡kovÄs galimybÄs atkurti kitÄ Ä¯ÄjimÄ , taÄiau sprendÄ, kad pagal esamÄ situacijÄ ir iÅ¡važiuojamojo teismo posÄdžio metu nustatytas aplinkybes (įÄjimas panaikintas atsakovų iniciatyva ir lÄÅ¡omis, įÄjimui atkurti reikÄtų daug investicijų, koridoriaus funkcinÄ paskirtis â patekti į kitas patalpas), tai nebÅ«tų sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovÄs atžvilgiu.
Taigi servituto nustatymo bÅ«tinumÄ teismas iÅ¡ esmÄs siejo su sÄ Å¾iningumo kriterijumi, o ne objektyviu bÅ«tinumu. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada sutikti negalima.
40. Kaip nurodyta nutarties 36-37 punktuose, servitutÄ galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmuo, siekiantis nustatyti servitutÄ iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes, kad galÄtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybÄs teisių; bÅ«tinybÄ nustatyti servitutÄ negali bÅ«ti grindžiama tuo, jog nustaÄius servitutÄ asmeniui bÅ«ti patogiau ar naudingiau naudotis savi daiktu. Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad pareiga įrodyti, kad nÄra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡anÄiam asmeniui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
41. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovei egzistuoja galimybÄ savo turtu naudotis nesuvaržant atsakovų nuosavybÄs teisÄs â nenustatant koridoriaus patalpos servituto siekiant patekti į verandÄ ir gyvenamÄ jį namÄ . Tokia galimybÄ yra ieÅ¡kovei imantis aktyvių veiksmų ir atkuriant panaikintÄ Ä¯ÄjimÄ iÅ¡ lauko tiesiogiai į ieÅ¡kovÄs gyvenamojo namo dalį. Å iuo atveju ieÅ¡kovÄ, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , nenurodÄ ir neįrodÄ, kad aplinkybÄs, nustatytos civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017, bÅ«tų iÅ¡ esmÄs pasikeitusios (pvz. parengtas projektas, pasikeitusi namo danga, atlikti kiti darbai ir pan.), t. y. kad realiai nebebÅ«tų įmanoma atkurti panaikinto įÄjimo į jos gyvenamojo namo dalį (CPK 178 straipsnis).
42. AplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ, atkurdama įÄjimÄ , galimai turÄtų sÄ naudų, nesudaro pagrindo sprÄsti, jog yra bÅ«tinybÄ nustatyti servitutÄ ir tokiu bÅ«du suvaržyti atsakovų nuosavybÄs teisÄ. PaminÄtina, kad byloje nebuvo įrodyta ir skundžiamame sprendime nepateikta motyvų, kurie patvirtintų, jog kliÅ«Äių naudotis ieÅ¡kovÄs turtu paÅ¡alinimas bÅ«tų susijÄs su neprotingomis ir nepateisinamomis iÅ¡laidomis ir atsakovų koridoriaus patalpos servituto nustatymas yra vienintelis įmanomas bÅ«das paÅ¡alinti objektyvias kliÅ«tis naudotis ieÅ¡kovÄs turtu.
Pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei neįrodinÄjant galimų sÄ naudų atkuriant įÄjimÄ dydžio, tik abstrakÄiai sprendÄ, kad reikÄtų įdÄti daug investicijų, kurios pasireikÅ¡tų kambario perdarymu, durų įstatymu, namo apdailos keitimu, priÄjimo padarymo iki durų, taÄiau byloje detaliau nebuvo įrodinÄjimas investicijų dydis, dÄl jų nebuvo sprendžiama. TeisÄjų kolegijos vertinimu, abstraktÅ«s teiginiai dÄl investicijų masto nÄra pakankamas pagrindas sprÄsti, jog egzistuoja objektyvi bÅ«tinybÄ nustatyti servitutÄ .
Atkuriant įÄjimÄ galimai reikalingų atlikti darbų nurodymas savaime nesÄ lygoja to, kad investicijų dydis bÅ«tų neprotingai didelis, o tai, kad asmuo patirtų bet kokio pobÅ«džio sÄ naudas (finansines, laiko ir pan.), negali bÅ«ti pagrindas pateisinti servituto nustatymÄ , t. y. asmeniui, siekianÄiam servituto nustatymo, lengvatų sudarymas (iÅ¡vengiant bet kokių iÅ¡laidų) negali bÅ«ti pretekstas svetimo turto savininkų nuosavybÄs teisÄs suvaržymui. Taigi asmens, siekianÄio servituto nustatymo, interesai naudotis svetimu daiktu, negali bÅ«ti iÅ¡kelti aukÅ¡Äiau kito asmens intereso be suvaržymų naudotis savo daiktu.
Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybÄs teisÄ ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-469/2008). PažymÄtina ir tai, kad servituto nustatymas grindžiamas objektyvios bÅ«tinybÄs kriterijumi, o ne patogumo, naudingumo, mažiau investicijų reikalaujanÄio bÅ«do pasirinkimu.
43. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutÄ , nurodÄ ir tai, kad nebÅ«tų sÄ Å¾ininga įpareigoti atkurti panaikintÄ jį įÄjimÄ ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡omis, atsižvelgus į tai, kad Å¡is įÄjimas buvo panaikintas atsakovų iniciatyva ir lÄÅ¡omis. Teismas nurodÄ, kad atsakovai Å¡ios aplinkybÄs teismo posÄdžio metu neginÄijo. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas padarÄ fakto nustatymo klaidÄ , kadangi ne jie, o ieÅ¡kovÄ panaikino įÄjimÄ .
44. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju nutarties 43 punkte nurodytos aplinkybÄs nÄra reikÅ¡mingos Å¡ios bylos kontekste, t. y. aplinkybÄ, kuri iÅ¡ Å¡alių panaikino įÄjimÄ , nÄra bylos dÄl servituto nustatymo nagrinÄjimo dalykas. Å iuo atveju nÄra sprendžiami klausimai, susijÄ su įÄjimo panaikinimo teisÄtumu, nuostolių atlyginimu ar kt., todÄl argumentai, kas konkreÄiai iÅ¡ Å¡alių panaikino įÄjimÄ , kieno iniciatyva ar lÄÅ¡omis tas padaryta, nÄra aktualÅ«s nagrinÄjamos bylos kontekste.
Nutarties 39 punkte jau pasisakyta, kad minÄta aplinkybÄ pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta per sÄ Å¾iningumo, taÄiau ne per servituto nustatymo objektyviÄ bÅ«tinybÄ, kuri bÅ«tent ir yra esminÄ. NagrinÄjamojoje byloje svarbu ne tai, kas ir kokiomis aplinkybÄmis panaikino antrÄ jį įÄjimÄ , o tai, ar yra objektyvi galimybÄ ieÅ¡kovei naudotis savo turtu, nesinaudojant atsakovų koridoriumi (nenustatant servituto), t. y. ar yra galimybÄ atkurti panaikintÄ Ä¯ÄjimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas pastebi, kad pagal byloje esanÄius įrodymus tikÄtina, kad atskiras įÄjimas į ieÅ¡kovei priklausanÄias gyvenamÄ sias patalpas buvo panaikintas abiejų Å¡alių iniciatyva, pastangomis, bendru sutarimu (CPK 185 straipsnis).
Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo patvirtinta paÄių Å¡alių, iki 2016 metų, kuomet Å¡alių vaikai nutraukÄ santuokÄ , Å¡alių santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki, Å¡alys (Å¡alių vaikai ir atsakovai, paskui ieÅ¡kovÄ ir atsakovai) visus klausimus sprendÄ tarpusavio sutarimu, nuo pat 2007-2008 metų, kuomet panaikintas įÄjimas, iki pat 2016 metų, nebuvo ginÄo dÄl įÄjimo panaikinimo ar kitų su tuo susijusių klausimų, nors aplinkybÄ, kad įÄjimas panaikintas, kaip ir tai, kad tai padaryta tikslu įrengti ieÅ¡kovÄs patalpose papildomÄ kambarį Å¡alių anÅ«kams, buvo akivaizdi ir žinoma abiem Å¡alims.
45. TeisÄjų kolegija pažymi, kad faktas, jog atsakovai ilgÄ laikÄ leido ieÅ¡kovei (ir/ar kitiems jos patalpose gyvenusiems asmenims) naudotis jų nuosavybe â koridoriumi, nesukÅ«rÄ prievolių atsakovams, t. y. Å¡i aplinkybÄ nereiÅ¡kia, jog atsakovai prarado teisÄ reikÅ¡ti pretenzijas ir nebesutikti su esama situacija, kai ieÅ¡kovÄ, norÄdama patekti į jai priklausanÄiÄ gyvenamojo namo dalį ir verandÄ , naudojasi atsakovų koridoriumi. Tai, kad atsakovai iki Å¡iol nesiÄmÄ aktyvių veiksmų užkertant ieÅ¡kovei keliÄ naudotis koridoriumi turint tikslÄ patekti į gyvenamojo namo dalį ar verandÄ , savaime nereiÅ¡kia leidimo ar sutikimo su tokiais ieÅ¡kovÄs veiksmais. Be to, toks faktinis atsakovų neprieÅ¡taravimas nesukelia jiems teisinÄs pareigos leisti ieÅ¡kovei naudotis jų koridoriumi ir toliau, t. y. konkliudentiniai veiksmai pagal CK 4.124 straipsnį negali bÅ«ti servituto ir iÅ¡ jo kylanÄių teisių atsiradimo pagrindas.
46. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju servituto nustatymo, turint tikslÄ patekti į ieÅ¡kovÄs gyvenamÄ sias patalpas ir verandÄ , bÅ«tinumas negali bÅ«ti grindžiamas ir tuo, kad koridoriaus patalpa yra nedidelÄ, kad jos paskirtis yra patekti į kitas patalpas ar kad jame nÄra laikoma jokių daiktų. PažymÄtina, kad koridorius yra atsakovų nuosavybÄ, tai nÄra bendrojo naudojimo patalpa, todÄl tik atsakovai turi galimybÄ sprÄsti dÄl koridoriaus panaudojimo galimybių, t. y. juo naudotis tik patenkant į savo patalpas, laikyti jame daiktus ar kt.
AplinkybÄ, kad koridoriaus plotas yra sÄ lyginai nedidelis ar kad atsakovai jame nelaiko daiktų, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų nuosavybÄs teisÄs. PažymÄtina, kad civilinÄ byla Nr. e2-2234-863/2017 ieÅ¡kovÄs iniciatyva iÅ¡ esmÄs ir buvo pradÄta dÄl nuosavybÄs teisÄs į 2/3 dalis ginÄo koridoriaus pripažinimo, taÄiau byloje nustaÄius, kad koridorius visa apimtimi nuosavybÄs teise priklauso atsakovams, ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys buvo atmestas. Taigi nagrinÄjamu atveju konstatavus, kad iÅ¡ esmÄs tiek atsakovai, bÅ«dami koridoriaus savininkai, tiek ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ praktiÅ¡kai vienodu mastu naudotis koridoriumi, bÅ«tų nepagrįstai suvaržyta atsakovų nuosavybÄs teisÄ ir tokiu mastu, kuris nÄra bÅ«tinas.
47. Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujanÄiojo ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujanÄiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujanÄiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujanÄiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkui galimybÄ juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13, 15 ir 24 punktai).
48. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisÄs, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujanÄiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. VieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisÄs, neatitinkanÄios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujanÄiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsÄjo 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).
49. IeÅ¡kovÄ teigia, kad nepriklausomai nuo to, ar servitutas bus nustatytas tik turint tikslÄ patekti į rÅ«sį, ar papildomai dar ir į gyvenamÄ sias patalpas bei verandÄ , servituto apimtis nepakis, nes servitutas nustatytas visam koridoriui, t. y. 2,31 kv. m. jo plotui. ApeliacinÄs instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
50. PaminÄtina, kad servitutu patiriami suvaržymai (servituto apimtis) negali bÅ«ti suprantami juos siejant tik su tarnaujanÄiojo daikto (koridoriaus) plotu. Å iuo atveju atsakovų nuosavybÄs teisÄs suvaržymas didesniu mastu pasireikÅ¡tų ne dÄl aplinkybių, susijusių su koridoriaus plotu, taÄiau dÄl koridoriaus naudojimo dažnumo. NatÅ«ralu, kad koridoriaus naudojimas patenkant į rÅ«sio patalpas nÄra tokio dažnumo, kuris bÅ«tų nustaÄius servitutÄ turint tikslÄ patekti dar ir į verandÄ , o ypaÄ - gyvenamÄ sias patalpas, į kurias turÄtų bÅ«ti patenkama praktiÅ¡kai kasdien ir su neapibrÄžtu praÄjimų skaiÄiumi.
Tokiu bÅ«du bÅ«tent koridoriaus naudojimo dažnumas nulemtų servituto apimtį ir didesnį atsakovų nuosavybÄs teisÄs suvaržytÄ . Atsakovai byloje neginÄijo ir apeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nevertina koridoriaus servituto nustatymo ieÅ¡kovei tikslu patekti į rÅ«sį pagrįstumo, taÄiau Å¡iuo atveju pastebÄtina, kad nustaÄius servitutÄ tik leidžiant patekti į rÅ«sį, atsakovų nuosavybÄ bÅ«tų suvaržyta tik tokiu mastu, kuris bÅ«tinas ieÅ¡kovei suteikiant galimybÄ naudotis savo turtu rÅ«sio patalpose.
Konstatavus, jog ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ patekti į verandÄ (į kuriÄ , beje, yra galimybÄ patekti tiesiogiai iÅ¡ lauko) ir savo gyvenamÄ sias patalpas, atkurdama panaikintÄ Ä¯ÄjimÄ , ir Å¡ioje dalyje nenustaÄius servituto, bÅ«tų užtikrintas Å¡alių interesų derinimo ir proporcingumo principas.
51. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta, jog egzistuoja objektyvi bÅ«tinybÄ nustatyti koridoriaus patalpai servitutÄ , suteikiantį teisÄ ieÅ¡kovei patekti į jos gyvenamÄ sias patalpas ir verandÄ , kadangi ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ patekti į nurodytas patalpas alternatyviu bÅ«du iÅ¡ lauko: į verandÄ â esamu patekimu, į ieÅ¡kovÄs gyvenamojo namo dalį - atkÅ«rus panaikintÄ Ä¯ÄjimÄ . DÄl servituto atlygintinumo 52. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad servitutas yra atlygintinis, taÄiau dÄl servituto dydžio palikdamas Å¡alims teisÄ susitarti arba kreiptis į teismÄ kitoje byloje. PažymÄtina, kad byloje materialaus reikalavimo dÄl servituto atlyginimo dydžio nereiÅ¡kÄ, atsakovai taip pat nepateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo bÅ«tų praÅ¡Ä nustatyti kompensacijos dydį.
53. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dÄl servituto nustatymo atsiradÄ nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininko prievolÄ mokÄti vienkartinÄ ar periodinÄ kompensacijÄ tarnaujanÄiojo daikto savininkui. CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujanÄiojo daikto savininko teisÄs reikalauti atlyginti dÄl servituto patirtus netekimus.
Viena, kad tarnaujanÄiojo daikto savininkas turi teisÄ reikalauti vienkartinÄs ar periodinÄs kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujanÄiojo daikto savininkas turi teisÄ reikalauti dÄl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodÄs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. VienkartinÄs ar periodinÄs kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dÄl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujanÄiojo daikto savininko reikalavimÄ .
KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dÄl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujanÄiojo daikto savininko reikalavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
54. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje nesuformulavus reikalavimo, o atsakovams nepateikus prieÅ¡ieÅ¡kinio su reikalavimu nustatyti vienkartinÄs ar periodinÄs kompensacijos dydį, byloje nÄra pagrindo Å¡io klausimo sprÄsti. Servituto nustatymo byloje nenusprendus dÄl jo atlyginimo dydžio, Å¡alys šį klausimÄ gali sprÄsti tarpusavio susitarimu. Esant situacijai, kuomet Å¡ioje byloje ieÅ¡kovÄs naudai nustatytas servitutas atsakovų koridoriui, o atsakovų naudai nustatytas servitutas ieÅ¡kovÄs rÅ«sio patalpoms (civilinÄje byloje Nr. e2-2234-863/2017), Å¡alys laisvos paÄios sprÄsti dÄl savo teisių ribojimų proporcingumo, pavyzdžiui tarpusavio susitarimu konstatuoti egzistuojant vienodÄ teisių suvaržymÄ viena kitos atžvilgiu.
Be to, nuostolių, atsiradusių dÄl servituto, atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujanÄiojo daikto savininko reikalavimÄ , iniciavus naujÄ teisminį procesÄ , jei Å¡alims tai atrodytų reikalinga. DÄl bylos baigties 55. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisÄjų kolegija konstatuoja, kad byloje neatskleistas CK 4.126 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje nurodytos vienos iÅ¡ servituto nustatymui bÅ«tinos sÄ lygos turinys â objektyvi bÅ«tinybÄ nustatyti servitutÄ , dÄl ko nÄra pagrindo nustatyti servitutÄ visoje ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje.
DÄl to buvo neteisingai iÅ¡sprÄsta byla. ApeliacinÄs instancijos teismui nustaÄius, kad nÄra pagrindo nustatyti atsakovams priklausanÄios koridoriaus patalpos servituto siekiant ieÅ¡kovei patekti į jos gyvenamojo namo dalį ir verandÄ , atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nustatant neterminuotÄ koridoriaus patalpos servitutÄ , suteikiantį teisÄ ieÅ¡kovei patekti tik į rÅ«sio patalpas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginÄo klausimo sprendimui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau dÄl jų nepasisako. PažymÄtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.
Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 57. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, į tai, kad abi Å¡alys nesiekÄ tarpusavyje bendradarbiauti, vienos Å¡alies veiksmai sÄ lygojo kitos Å¡alies veiksmus, įvertinÄs Å¡alių patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas ir jų dydį (ieÅ¡kovÄs 1 080 Eur, atsakovÄs 1 040 Eur), Å¡alių patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidos paliko Å¡alims nepriteisiant kitai Å¡aliai.
58. Pakeitus teismo sprendimÄ , perskirstomos pirmosios instancijos teisme Å¡alių turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, taip pat iÅ¡sprendžiamas ir apeliacinÄs instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.
59. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
60. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovÄ patyrÄ 1 155 Eur dydžio iÅ¡laidas (75 Eur žyminis mokestis, 650 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 430 Eur už atstovavimÄ teismo posÄdžiuose) (t. I, el. b. l. 21; 111-113); atsakovų patirtas iÅ¡laidas sudaro 1 040 Eur (560 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir 480 Eur už dalyvavimÄ teismo posÄdžiuose) (t. I, el. b. l. 115-117). ApeliacinÄs instancijos teisme atsakovai patyrÄ 955 Eur dydžio iÅ¡laidas (75 Eur dydžio žyminį mokestį ir 880 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ) (t. I, el. b. l. 158-159); ieÅ¡kovÄ patyrÄ 500 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. I, el. b. l. 155-156). Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovÄs patirtos iÅ¡laidos sudaro 1 655 Eur, atsakovų â 1 995 Eur dydžio sumÄ .
61. Byloje ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä nustatyti neterminuotÄ koridoriaus patalpos servitutÄ , suteikiantį teisÄ patekti į tris nekilnojamuosius daiktus â rÅ«sį, verandÄ ir gyvenamojo namo dalį. Byloje patenkintas tik reikalavimas dalyje dÄl patekimo į rÅ«sį, taigi 1/3 reikalavimų dalis. Atsižvelgiant į tai, proporcingai ieÅ¡kovÄs patenkintam reikalavimui jai atlygintinas bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydis sudarytų 551,67 Eur (1 655 Eur / 3) x 1), o atsakovams atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (2/3) â 1 330 Eur ((1 995 Eur /3) x 2).
62. SprÄsdamas dÄl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinÄs instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesÄio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį.
ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių nurodytos patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos apeliacinÄje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. Atlikus tarpusavio patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų užskaitymÄ , atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistinos 778,33 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos (1 330 Eur â 551,67 Eur) (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: atsakovų apeliacinį skundÄ patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dÄstyti jo rezoliucinÄ dalį taip: âieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , suteikiantį teisÄ ieÅ¡kovei V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (ir teisÄtiems naudotojams) įeiti į atsakovams L. Ä., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. Ä. (B. Ä.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausanÄiÄ patalpÄ â 2,31 kv. m. ploto koridorių, 2013 m. lapkriÄio 14 d. kadastrinių matavimų byloje pažymÄtÄ indeksu 2-1, esanÄiÄ adresu (duomenys neskelbtini), tikslu patekti į rÅ«sio patalpas.
LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmestiâ. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams L. Ä., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. Ä. (B. Ä.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 778,33 Eur (septynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 33 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidas. TeisÄjai GiedrÄ ÄÄsnienÄ RamunÄ MikonienÄ Andrius Verikas