Legislator Case Law & Legislation
ea622030-de59-451f-a951-0205a8a3d006 AI generated

ea622030-de59-451f-a951-0205a8a3d006 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ea622030-de59-451f-a951-0205a8a3d006
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(V. M.) ir A. D. dėl skolos už nuomÄ priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 19 927,12 Lt nuompinigius 1072,32 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog ji yra patalpų, esančių Žilvičių g. 55-2, Vilniuje savininkė. 2008 m. sausio 28 d. jas vieneriems metams iÅ¡nuomojo atsakovui V. M., o pastarasis į jas įsikėlė kartu su atsakove A.

Legislator headnote

AI generated

ea622030-de59-451f-a951-0205a8a3d006 · Vilniaus apygardos teismas: Procesiniame dokumente nurodoma, kad atsakovai turi bendrus vaikus, vedė bendrÄ Å«kį, todėl, apeliantės nuomone, jie pripažintini sugyventiniais. IeÅ¡kovė nurodė, kad teismas turėjo vadovautis Nuomos sutarties 4.5 punktu ir priteisti nuompinigius ginčijamu laikotarpiu, nes atsakovai laikė daiktus iÅ¡sinuomotose patalpose. Apeliantė pažymi, kad atsakovų daiktų laikymas jai nuosavybės priklausančiose patalpose turi bÅ«ti atlygintinas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė A. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-512-345/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05443-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 80; 50.11.3; 121.10; 121.14. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės S. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. N. ieÅ¡kinį atsakovams V.

M. (V. M.) ir A. D. dėl skolos už nuomÄ priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 19 927,12 Lt nuompinigius 1072,32 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog ji yra patalpų, esančių Žilvičių g. 55-2, Vilniuje savininkė. 2008 m. sausio 28 d. jas vieneriems metams iÅ¡nuomojo atsakovui V. M., o pastarasis į jas įsikėlė kartu su atsakove A.

D. ir jų vaikais. IeÅ¡kovė nurodė, kad duomenų, kada atsakovas iÅ¡sikėlė iÅ¡ nuomojamų patalpų, neturi, tačiau 2011 m. birželio 15 d. atsakovas dar deklaravo elektros skaitiklio parodymus, todėl mano, kad iki Å¡ios datos jis naudojosi nuomojamomis patalpomis ir yra skolingas už nuomÄ 19 927,12 Lt.             Atsakovė A. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti. Atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kove dėl buto nuomos nesitarė ir nuomos sutarties nepasirašė; pažymėjo, kad nuomojamo buto komunalinius mokesčius mokėjo atsakovo pavedimu, buvo ieÅ¡kovės ir kalėjime esančio atsakovo tarpininke.             Atsakovas V.

M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis paaiškino, kad nuomojamame bute gyveno iki 2009 m. balandžio mėnesio. Tuomet dėl finansinių ir kitų problemų bei nesutarimų jo sugyventinė A. D. su vaikais išvyko gyventi į jos nuosavybę adresu Vilniaus g. 7-3, Vilnius, o jis turėdamas problemų su teisėsauga ir kreditoriais – į Daugavpils, Latvija. Latvijoje buvo suimtas 2009 m. spalio 22 d. ir perduotas Lietuvos valstybei. Nurodė, jog realiai bute gyveno nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2009 m. gegužės mėnesio, kas sudaro 16 mėnesių, todėl įskaičius už langus ir duris patirtas išlaidas, yra skolingas ieškovei 5167,12 Lt ir šioje dalyje su ieškiniu sutinka.             II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. M. 8027,12 Lt nuomos skolos, 434,73 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, 252,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. N. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo 6,99 Lt, o iš ieškovės 10,53 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovei S. N. nuosavybės teise priklausė 2635/10000 dalys gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Žilvičių g. 55. 2008 m. sausio 28 d.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis) ieškovė išnuomojo 76 kv. m. gyvenamasis patalpas, esančias Žilvičių g. 55, Vilnius atsakovui V. M.. Teismas nustatė, kad nuomos sutartimi šalys sulygo dėl nuomos termino vieneriems metams nuo sutarties pasirašymo dienos, 600 Lt nuomos mokesčio ir 0,03 procentų dydžio delspinigių nuo nesumokėtų nuompinigių sumos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos kontekste nuomininku laikytinas atsakovas V. M., kuris savo ir savo vaikų bei jų motinos - atsakovės interesais sudarė nuomos sutartį ir įsipareigojo mokėti nuomos mokestį.

Nors atsakovė pripažino, kad tam tikrÄ laikÄ gyveno kartu su atsakovu nuomojamose patalpose, tačiau Å¡i aplinkybė, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo laikyti atsakove solidaria bendraskole ieÅ¡kovės atžvilgiu. Teismas laikė, kad atsakovė nelaikytina atsakovo sugyventine CK 3.229 straipsnio prasme, nes nėra įrodymų apie jų bendrÄ gyvenimÄ ne mažiau kaip vienerius metus ir tikslo sudaryti santuokÄ turėjimÄ , neįregistruota partnerystė, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo laikyti, jog iÅ¡ atsakovo sudarytos nuomos sutarties kylančios teisės ir pareigos yra bendros abiems atsakovams.

Teismo vertinimu, atsakovė taip pat nepatenka į įstatymo nustatytos Å¡eimos narių sÄ vokos rėmus, nes ji nėra įvardyta Nuomos sutartyje, kaip to reikalauja CK 6.590 straipsnis. Teismas sprendė, kad atsakovė laikytina laikinai nuomojamoje patalpoje gyvenančiu asmeniu, už kurio veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas (CK 6.596 straipsnio 2 dalis). Teismas laikė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo faktiniai nuomos santykiai tęsėsi iki 2009 m. spalio 21 d., kurie nutrÅ«ko nuomininkui iÅ¡vykus iÅ¡ nuomojamos patalpos (CK 6.609 straipsnio 3 dalimi), todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ieÅ¡kovei skolingas 12460 Lt už nuomÄ (600 Lt x 20 mėn.+ 23/30 mėn. x 600 Lt).

Ä® Å¡iÄ sumÄ teismas įskaitė atsakovo patirtas 4 432,88 Lt iÅ¡laidas nuomojamų patalpų durims ir langams pakeisti, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 8027,12 Lt nuomos mokesčio. Kadangi nuomos sutarties 3.1 punkte Å¡alys susitarė dėl 0,03 procentų delspinigių nuo uždelstų nuompinigių mokėjimo, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 434,73 Lt delspinigių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė S. N. praÅ¡o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalis, kurias teismas atsisakė pripažinti atsakovus solidariais bendraskoliais bei priteisti nuomos mokestį bei delspinigius nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2011 m. birželio 15 d.

Procesiniame dokumente nurodoma, kad atsakovai turi bendrus vaikus, vedė bendrÄ Å«kį, todėl, apeliantės nuomone, jie pripažintini sugyventiniais. IeÅ¡kovė nurodė, kad teismas turėjo vadovautis Nuomos sutarties 4.5 punktu ir priteisti nuompinigius ginčijamu laikotarpiu, nes atsakovai laikė daiktus iÅ¡sinuomotose patalpose. Apeliantė pažymi, kad atsakovų daiktų laikymas jai nuosavybės priklausančiose patalpose turi bÅ«ti atlygintinas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė A. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Procesiniame dokumente nurodė, kad su ieÅ¡kove nuomos sutarties nesudarė, su atsakovu V. M. nėra susituokusi ir su juo negyvena nuo 2009 m. pradžios, todėl teigia, kad nėra pagrindo laikyti jÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininke.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Procesiniame dokumente nurodė, kad su A. D. negyvena nuo 2009 m. sausio mėn., kai ji su vaikais iÅ¡vyko gyventi į jai nuosavybės teise priklausantį butÄ .

Dėl daiktų laikymo atsakovas pažymėjo, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. raktus nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamųjų patalpų perdavė statybininkams, skolÄ už komunalinius mokesčius apmokėjo atsakovė, jo asmeniniai daiktai buvo parduoti, o bute buvo laikomi tik statybininkų įrankiai, pretenzijų apeliantė nereiÅ¡kė, todėl mano, kad jis neturi pareigos atlyginti už daiktų laikymÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu be pagrindo atsisakė pripažinti atsakovę solidariÄ ja skolininke kartu su atsakovu V. M., nes, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovai gyveno nuomojamose patalpose kaip sugyventiniai. Be to, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė iÅ¡ atsakovų nuomos mokestį už 2009 m. spalio 21 d. – 2011 m. birželio 15 d. laikotarpį.

Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad apylinkės teismas netinkamai atliko reikÅ¡mingų bylai aplinkybių faktinį vertinimÄ ir dėl to priėmė neteisingÄ sprendimÄ .Civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslÄ â€“ pasiekti teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d.). Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Ä¯rodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, reiÅ¡kiančia, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymo vertinimo principu, iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2007-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje ginčo Å¡alis siejo gyvenamosios patalpos nuomos civiliniai teisiniai santykiai.

Byloje kilęs ginčas dėl nurodytų santykių nutraukimo momento, mokėtino nuomos mokesčio, taip pat ir dėl to, kas turi ieÅ¡kovei sumokėti įsiskolinimÄ .Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei S. N. nuosavybės teise priklausė 2635/10000 dalys gyvenamojo namo, esančio Žilvičių g. 55, Vilnius (b. l. 8-10). 2008 m. sausio 28 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis, b. l. 11-18) ieÅ¡kovė iÅ¡nuomojo 76 kv. m. gyvenamasis patalpas, esančias Žilvičių g. 55, Vilnius atsakovui V.

M.. Nuomos sutartimi Å¡alys sulygo dėl nuomos termino vieneriems metams nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (1.2. punktas), 600 Lt nuomos mokesčio (2.4. punktas) ir 0,03 procentų dydžio delspinigių nuo nesumokėtų nuompinigių sumos (3.1. punktas). Apeliantės nuomone, ne tik atsakovas V. M. laikytinas nuomininku, bet ir atsakovė A. D., todėl jiems taikytina solidarioji atsakomybė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai turi bendrus vaikus, vedė bendrÄ Å«kį, todėl jie pripažintini sugyventiniais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovė laikytina sugyventine nurodė, kad nėra įrodymų apie atsakovų bendrÄ gyvenimÄ ne mažiau kaip vienerius metus ir tikslo sudaryti santuokÄ turėjimÄ . CK 6.588 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, įgyja Å¡eimos nario teises, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį ir jei nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai su tuo sutinka.

Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, kuri prašo pripažinti atsakovę nuomininko šeimos nariu, turi įrodyti, kad ji tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus išgyveno kartu ir bendrai su nuomininku, tvarkė namų ūkį.

Apeliantė nurodė, kad atsakovų bendrÄ gyvenimÄ Ä¯rodo liudytojų parodymai, bendrų vaikų turėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, jog atsakovai kurį laikÄ gyveno drauge, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų apie atsakovų bendrÄ gyvenimÄ ne mažiau kaip vienerius metus ir tikslo sudaryti santuokÄ turėjimÄ . Vadinasi, teismas pagrįstai atsakovų nelaikė sugyventiniais CK 3.229 straipsnio prasme.

Nurodytais motyvais atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto atsisakymo pripažinti atsakovę solidariÄ ja skolininke. Apeliante apeliaciniame skunde taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas praÅ¡ymas priteisti nuompinigius už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2011 m. birželio 15 d. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo juo vadovauti nuomos sutarties 4.5 punkto nuostatomis, leidžiančiomis ieÅ¡kovei skaičiuoti nuomos mokestį iki gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo momento.

Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas privalo nurodyti savo ieÅ¡kinio elementus ieÅ¡kinio dalykÄ (ieÅ¡kovo reikalavimÄ ) ir pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tik pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribose (CPK 263 str. 2 d., 185 str.). Pagal CPK 141 str. ieÅ¡kovas turi teisę keisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

Vėlesnis ieÅ¡kinio pagrindo arba dalyko pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kadangi ieÅ¡kovė iki apeliacinio skundo pateikimo momento buto nuomos įsiskolinimo dydžio negrindė buto atlaisvinimo data, tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylÄ nagrinėjo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribose ir nepriteisė nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2011 m. birželio 15 d.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad neleido atsakovams neatlygintinai laikyti savo asmeninius daiktus nuomojamose patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, t. y. reikÅ¡ti materialiuosius teisinius Å¡alies reikalavimus, kurie sudaro ieÅ¡kinio dalykÄ , taip pat materialinio pobÅ«džio atsikirtimus. Å is draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (CPK 7, 301 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė reikalavimo priteisti mokestį iÅ¡ atsakovų už jų asmeninių daiktų laikymÄ nuomojamame bute, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų bÅ«tinųjų priemonių visoms reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms iÅ¡tirti ir dėl jų motyvuotai pasisakė, taip priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmestas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                            Henrichas Jaglinskis         Jadvyga Mardosevič         Zita Smirnovienė