ea5fe598-d076-47cd-ac8a-d07c354bc162 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-5671-414/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00840-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde ir vėliau patektame atsikirtime (b. l. 1–2, 43–44; toliau – ir skundas) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose 9 kameroje, kurioje iki 2021 m. vasario 25 d. nebuvo kabelinės antenos įvado. Ä® daugkartinius praÅ¡ymus nebuvo atsižvelgta, todėl 2021 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kėjas paskelbė bado akcijÄ ir kabelinė televizijos antena buvo pajungta per langÄ iÅ¡ kaimyninės kameros.

Nuo 2021 m. balandžio 16 d. televizoriaus vėl nebuvo galima žiÅ«rėti ir tik 2021 m. balandžio 21 d. buvo įvestas atskiras įvadas į kamerÄ ir televizijos programos buvo gerai matomos. Pažymėjo, kad kameroje nėra dieninio apÅ¡vietimo jungiklio, apÅ¡vietimÄ Ä¯jungia arba iÅ¡jungia budintis pareigÅ«nas. ApÅ¡vietimÄ budintis pareigÅ«nas įjungia ryte apie 6 val. ir jis bÅ«na įjungtas iki pusiaudienio, nors kameroje jau bÅ«na Å¡viesu. PareiÅ¡kėjas keletÄ kartų rašė praÅ¡ymus dėl to, kad dieninio apÅ¡vietimo jungiklis bÅ«tų įrengtas kameroje ir pats pareiÅ¡kėjas galėtų reguliuoti dieninio apÅ¡vietimo įjungimÄ ir iÅ¡jungimÄ , tačiau į praÅ¡ymÄ nebuvo atsižvelgta.

PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas tinkamas televizijos programų žiÅ«rėjimas ir dieninio apÅ¡vietimo reguliavimas, todėl silpo regėjimas, patyrė psichinės ir fizinės sveikatos pablogėjimÄ . Atsakovės atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 11–14) pažymėjo, kad patikrinus Marijampolės PN gedimų apskaitos žurnalÄ , laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio ­31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. kameroje Nr. 9 buvo užfiksuoti du su televizijos antena esantys gedimai, kurie kiek įmanoma per trumpiausiÄ laikÄ buvo sutvarkyti, todėl negalėjo sukelti tokių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti neturtinės žalos priteisimu.

Pažymėta, kad remiantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.8 papunktyje nurodyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du kameros sienose ir lubose, be to, koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais bÅ«tų galima valdyti apÅ¡vietimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ kamerÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo kameros viduje atsakovas negali įrengti apÅ¡vietimo jungiklio, kadangi galiojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato.

Remiantis 2021 m. balandžio ­28 d. pažyma dėl duomenų apie nuteistojo R. K. sveikatos bÅ«klę, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jo teiginiai yra nepagrįsti, nes pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. į Å¡eimos gydytojÄ , dėl regėjimo problemų, nėra kreipęsis. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

PareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis, kaip jis apskaičiuotas, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad jis į teismÄ kreipiasi galimai siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 40, 47), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio ­31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. patirtÄ neturtinę žalÄ laikant jį 9 kameroje, kurioje pasireiÅ¡kė televizijos signalo trikdžiai ir Å¡ioje kameroje nebuvo dieninio apÅ¡vietimo jungiklio. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes nagrinėjo nuo 2019 m. gruodžio ­31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. (2021 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ teismui).

PareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo, todėl byloje vertintinas ginčui aktualus atsakovo nurodytas laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio ­31 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę turėti televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 20.4.1 papunktis, 21 punktas).

Nors į bylÄ pateiktas Marijampolės PN gedimų registracijos žurnalas patvirtina, jog 9 kameroje užfiksuoti du su televizijos antena esantys gedimai, kurie per trumpiausiÄ laikÄ buvo sutvarkyti (b. l. 35–37), tačiau pareiÅ¡kėjo bado paskelbimas dėl kabelinės televizijos įvado problemų (b. l. 21), bado akcijos atÅ¡aukimas sutvarkius kabelinės televizijos įvadÄ (b. l. 23), 2021 m. vasario 23 d. pareiÅ¡kėjo pakartotinis skundas dėl antenos įvado problemų (b. l.

31) patvirtina, kad Marijampolės PN veiksmai atlikti reaguojant į pareiÅ¡kėjo skundus (b. l. 4–7, 25), pažeidė pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus, todėl vertintini neteisėtais. Todėl yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas skundėsi ir tuo, kad 9 kameroje nebuvo dieninio apÅ¡vietimo jungiklio. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-389. Taisyklių 12.8 papunktyje nustatyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais bÅ«tų galima valdyti naktinį apÅ¡vietimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ kamerÄ . Iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82. Å ių taisyklių 11.7 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose ir tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais galima bÅ«tų valdyti naktinio, dieninio apÅ¡vietimo veikimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ patalpas (Taisyklių 13.9 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pretenzijas dėl dieninio apšvietimo jungtuko pareiškėjas pradėjo reikšti 2021 metais (galiojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389), todėl pareiškėjo argumentai dėl dieninio apšvietimo jungiklio nebuvimo kameros viduje negali būti laikomi teisės normų pažeidimu.

Vertintina ir tai, kad pataisos namuose visÄ parÄ budint ir dirbant apsaugos pareigÅ«nams, esant poreikiui, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ dieninės Å¡viesos iÅ¡jungimui/įjungimui nebÅ«tų problema. Aplinkybės dėl elektros jungiklių sumontavimo kamerose, kuriose bausmę atlieka nuteistieji iki gyvos galvos, nenurodant konkretaus tokių aplinkybių pasireiÅ¡kimo laikotarpio, konkrečių pataisos namų, nedetalizuojant konkrečių kamerų, laikytinos deklaratyviomis, nepagrįstomis galimais įrodymais, todėl atmestinos, kaip nepagrįstos.

Byloje nėra duomenų, kad dėl badavimo vienÄ parÄ ir dėl dieninio apÅ¡vietimo nesavalaikio iÅ¡jungimo 9 kameroje pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata (regėjimas). Taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas Marijampolės PN administracijai (kreipęsis į medicinos įstaigÄ ), dėl sveikatos problemų ar dėl akių ligų specialisto nebuvimo įkalinimo įstaigoje (b. l. 17– 18), o pataisos įstaigos administracija nebÅ«tų į tokius skundus (praÅ¡ymus) reagavusi.

Todėl teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos (regėjimo) pablogėjimai nebuvo itin intensyvÅ«s, nes specialistų pagalbos padėti juos suÅ¡velninti jam neprireikė. Kreipimosi į pataisos įstaigos administracijÄ aspektas yra svarbus ir tuo, jog siekiant įvertinti, ar administracija, žinodama apie patiriamus nepatogumus, ėmėsi galimų veiksmų sprendžiant kalinimo sÄ lygų klausimus. Nesant pareiÅ¡kėjo kreipimosi tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (praÅ¡ymus) nereagavo arba reagavo netinkamai, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais, o teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

Teismas vertina, kad Marijampolės PN pareiškėjui į jo skunduose aprašomas situacijas paaiškino išsamiai, pateikti atsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas galėdamas pasinaudoti jam suteikta teisminės gynybos teise (Marijampolės PN atsakymus skųsti Kalėjimų departamento direktoriui), tokia galimybe būtų pasinaudojęs, t. y. ginčijęs juos teisės aktų nustatyta ir atsakymuose nurodyta apskundimo tvarka.

Teismas neturi pagrindo abejoti aiÅ¡kinant situacijÄ pateiktu aplinkybių teisingumu ir visapusiÅ¡kumu, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog į jo teikiamus skundus nereaguojama, jis galėjo patirti neturtinę žalÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizines ir dvasines kančias, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Be to, byloje esanti pažyma apie nuolatinį atsisakymÄ nuo medikamentų cukraus kiekiui kraujyje mažinti, nesirÅ«pinimas sveikata, atsisakinėjimÄ glikemijÄ mažinančių medikamentų (b. l. 17), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skunde nurodytus patiriamus nepatogumus galėjo lemti jo paties pasirinktas elgesio modelis, toks kaip – atsisakymas vartoti paskirtus vaistus. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pagal bylos duomenis ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, kad dėl kabelinės televizijos įvado problemų pareiÅ¡kėjas patyrė sunkius padarinius.

Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN veiksmai, atlikti reaguojant į pareiÅ¡kėjo skundus ir delsiant spręsti kabelinės televizijos įvado problemų klausimÄ , pareiÅ¡kėjui sukelti nepatogumai buvo itin intensyvÅ«s ar ilgalaikiai. Taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad kabelinės televizijos įvado problema yra iÅ¡spręsta, vertintina, jog atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, pareiÅ¡kėjui tam tikru laikotarpiu kilę nepatogumai buvo mažareikÅ¡miai ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis sÄ lygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo. R. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. K. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sÄ lygomis buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis