Legislator Case Law & Legislation
ea5e2fdd-dd4f-42a2-898a-d5c961ff32cb AI generated

ea5e2fdd-dd4f-42a2-898a-d5c961ff32cb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ea5e2fdd-dd4f-42a2-898a-d5c961ff32cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

   Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)2014                                                                                    Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02238-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5; 7.9.1. (S)    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens (toliau tekste – institucijos atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo A.

Legislator headnote

AI generated

ea5e2fdd-dd4f-42a2-898a-d5c961ff32cb · Vilniaus apygardos teismas: IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

   Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)2014                                                                                    Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02238-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5; 7.9.1. (S)    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens (toliau tekste – institucijos atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo A.

B. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , už kurį jai skirta 100,00 Lt (vieno Å¡imto litų) bauda. Administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,n u s t a t ė : A. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad ji 2014 m. sausio 30 d., apie 15.40 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, vairuodama automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius.

Taip A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 134 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad ji iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeidusi KET   234 p. reikalavimus nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Apeliaciniu skundu institucijos atstovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimÄ ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti A.

B. 3000,00 Lt piniginę baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu patvirtino, kad automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja 2014 m. sausio 30 d. eismo įvykyje, prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, dalyvavo ir apgadino kito asmens turtÄ , t. y. transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tačiau bylÄ nagrinėjusios institucijos nuomone, A.

B. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nesuvokdama, jog įvyko eismo įvykis. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Bylos tyrimo metu apklausti liudytojai T. K. ir Č. D. raštu nurodė, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 15.40-16.00 val., matė, kaip (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, važiuodamas atbulas, automobilis „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“. Po susidūrimo, automobilį „Škoda Yeti“ vairavusi mergina buvo išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjusi transporto priemones, tačiau pasikalbėjusi mobiliuoju telefonu, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdyje duoti A. B. parodymai liudytojų nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino. Proceso metu A. B. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, vairuodama „Škoda Yeti“, manevravo. Judant atbulom, pajuto krestelėjimÄ . Nesupratusi nežymaus automobilio pakratymo priežasties, pavažiavo į priekį, iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės ir nepamačiusi jokių apgadinimų ant „Škoda Yeti“ kėbulo, iÅ¡važiavo. Vertinant liudytojų T. K. bei Č. D. paaiÅ¡kinimus su surinkta raÅ¡ytine bylos medžiaga ir iÅ¡analizavus eismo įvykio vietos schemÄ , automobilio „Ford Mondeo“ apgadinimus, vaizdinę medžiagÄ , akivaizdu, jog A.

B. „Ford Mondeo“ priekinio buferio apgadinimų nepastebėti negalėjo. IÅ¡ nutarimo turinio matyti, kad teismas A. B. administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo nutraukė, remdamasis policijos pateikta medžiaga. Ä®rodymų vertinimas atliktas apklausiant tik atsakomybėn traukiamÄ asmenį, neatlikus savarankiÅ¡kų veiksmų (neapklausus nukentėjusiojo, liudytojų, bylÄ tyrusio pareigÅ«no), bÅ«tinų objektyviai tiesai nustatyti. Toks teismo sprendimas, apelianto vertinimu, negali bÅ«ti laikomos teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 284 str. 1 d. nuostatas.

KET 234 p., kurio reikalavimų nesilaikymu buvo kaltinama A. B., nedviprasmiÅ¡kai numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Ä® bylÄ nepateikti objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys, kad A. B. vykdė KET 234 p. reikalavimus. Akivaizdu, kad ji „Ford Mondeo“ apgadinimus pastebėjo. Eismo įvykio vietoje darytoje „Ford Mondeo“ nuotraukoje matosi, kad nuo susidÅ«rimo „Ford Mondeo“ priekinis buferis sulūžo, nukrito valstybinio numerio ženklas, ant žemės iÅ¡sibarstė lūžtančio plastmasinio buferio Å¡ukės. Å ie apgadinimai buvo matomi į eismo įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams V.

S. ir R. O., „Ford Mondeo“ valdytojui Vytautui K. P. bei liudytojui J. B.. Be to, „Škoda Yeti“, važiavimo metu įsirėmusi į stovintį „Ford Mondeo“, toliau judėti negalėjo. A. B. po kontakto buvo priversta pavažiuoti į priekį, kad galėtų apžiÅ«rėti vairuojamo automobilio kėbulÄ . Tyčios požymiams asmens veikoje konstatuoti minėtų duomenų turėjo pakakti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad A. B. eismo įvykio vietoje suvokė sukėlusi eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos neteisėtai.

Apelianto vertinimu, Å¡iurkÅ¡tų teisės pažeidimÄ padariusiai A. B. turėtų bÅ«ti paskirtos Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintos minimalios administracinės nuobaudos 3000,00 Lt su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Atsiliepimas į apeliacinį negautas. Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymÄ , taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti priežastis ir sÄ lygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumÄ .

Akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).Ginčo Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog A. B. veikoje nėra jai inkriminuoto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Å is pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).Byloje surinkta medžiaga visiÅ¡kai patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 15.40 val., prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, vairuodama automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius.

IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeidusi KET reikalavimus.Akcentuotina, jog eismo įvykio liudytojai patvirtino, jog „Škoda Yeti“ vairuotoja po atsitrenkimo į kitÄ transporto priemonę, buvo sustojusi, apžiÅ«rinėjo automobilius. T. K. 2014 m. sausio 30 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2014 m. sausio 30 d., maždaug 16.00 val., eidamas Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo, pamatė kaip automobilis „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, apgadino automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekį.

Pastovėjusi kelias minutes, nuvažiavo. Automobilį „Škoda“ vairavo mergina, apie 30 metų amžiaus (b. l. 7). Č. D. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 15.40 val., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, kliudė automobilį „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo mergina. Ji sustojo, apžiūrėjo automobilius ir kažkur paskambino. Pamatęs, merginos neatpažintų (b. l. 9). Nurodytas aplinkybes iš esmės pripažino ir A.

B. 2014 m. vasario 4 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodžiusi, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 16.00 val., su skolintu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) g. esantį kiemÄ iÅ¡leisti gyventojos. IÅ¡leidusi, garsiai klausydama muzikos bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. Per apsnigtÄ nelygios dangos aikÅ¡telę važiavo atbula ir lyg krestelėjo automobilis, bet ji nesuprato. Ä®jungusi pirmÄ pavarÄ pavažiavo, iÅ¡lipo, pavaikščiojo aplink, automobilyje nieko nepamatė, kadangi pirmÄ kartÄ savarankiÅ¡kai iÅ¡važiavo, nesuvokė krestelėjimo priežasties, bet nematydama apgadinimo, nutarė paskambinti automobilio savininkui.

Pokalbio metu jie nutarė, kad krestelėjimas galėjo kilti dėl kelio dangos. Ji dar kartÄ iÅ¡lipo, bet nesuvokusi kas įvyko, grįžo. Kieme buvo apie 10 minučių, nusistatė marÅ¡rutÄ navigacijoje ir po truputį pajudėjo iÅ¡ vietos (b. l. 11). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagoje esančios vaizdinės medžiagos, apgadinimai ant automobilio „Ford Mondeo“ yra akivaizdÅ«s, nematyti jų A. B., kaip protingas ir sÄ Å¾iningas asmuo tiesiog negalėjo (b. l. 14, 29-30). Dažų žymės, nors ir nelabai žymios, matyti ir ant jos vairuoto automobilio (b. l. 13).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog manevruodama atbuline eiga, A. B., atsirėmusi į kliÅ«tį vairuojamu automobiliu, negalėjo to nepajusti ir nematyti, kadangi buvo sudaryta kliÅ«tis jos judėjimui.Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ konstatuotina, kad A. B. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl, laikydamasi KET 234 p. reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo nedelsiant ieÅ¡koti kito apgadinto automobilio savininko, užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ arba kviesti policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , tačiau to nepadarė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo.

Å ios aplinkybės rodo, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, taip pat, kad iÅ¡važiuodama iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeisdama KET taisykles, neteisėtai iÅ¡ jos pasiÅ¡alina, t. y. Lietuvos Respublikos ATPK  130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, surinkti įrodymai yra pakankami daryti neabejotinai iÅ¡vadai dėl A. B. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nors apeliaciniame skunde praÅ¡oma A. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymÄ skirti 3000,00 Lt baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ trejiems metams, su tokia pozicija nesutiktina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartÄ konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, A. B. sukeltas eismo įvykis vyko manevruojant daugiabučio namo kieme, žiemÄ , jo metu padaryta tik turtinė žala, kuriÄ A. B. pilnai atlygino nukentėjusiajam asmeniui (b. l. 16). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 2 p., žalos atlyginimas laikytinas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. B. taip pat gailėjosi dėl savo elgesio, ir nors teigė, kad nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, Å¡ie jos teiginiai ir pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai iÅ¡aiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes ir padarytus KET pažeidimus.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, A. B. anksčiau niekada nėra bausta administracine tvarka, ji jauno amžiaus, teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik prieÅ¡ aÅ¡tuonias dienas iki pažeidimų padarymo, taigi akivaizdu, tam įtakos turėjo ir vairavimo patirties stoka. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskyrus ilgalaikį teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ir net minimalaus dydžio sankcijoje numatytÄ baudÄ , nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis, t. y. paskiriant A. B. 1000,00 Lt dydžio piniginę baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams. Atsižvelgusi į Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, nubaustojo asmenybę, spręstina, jog Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ A.

B. dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimas keistinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p., n u t a r i a: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo asmens apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimÄ pakeisti. A. B. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 1000,00 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) baudÄ ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. galutinę administracinę nuobaudÄ paskirti    1000,00 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                            Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė