ea5d6171-e500-4fdd-896f-9e2f5679cdf8 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-602-749/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25371-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.4.6.1; 2.10.11 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 6 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Daliai Monkevičienei, Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, asmens, kuriam svarstomos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės – M.

G. gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiajam R. V., teismo psichiatrui – ekspertui K. M., nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, neįgalus, 40 proc. darbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , n u s t a t ė :

M. G. 2021 m. liepos 27 d., apie 11.40 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtÄ R. V. atžvilgiu – du kartus kumščiu sudavė jam į veidÄ , tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. V. poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame skruoste, nuskėlė virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 1, 2, 3 dantų kandamųjų pavirÅ¡ių užpakalinius kraÅ¡tus, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R.

V. sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Teismas bylos nagrinėjimo pagarsino M. G. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. IÅ¡ apklausos protokolo matyti, kad M. G. nurodė, jog yra jau senai registruotas psichiatro įskaitoje, nes jam diagnozuota psichinė liga (duomenys neskelbtini) ir dėl jos turi neįgalumÄ . Jis nuolat geria psichotropinius vaistus, kurie yra iÅ¡raÅ¡yti receptu. Apklausos metu suprato kas vyksta. PraneÅ¡imÄ apie įtarimÄ gavo, jį perskaitė, jo esmę suprato ir norėjo paaiÅ¡kinti, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, nes liepos 27 d. apie pietus jam bÅ«nant namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo užėjęs pykčio priepuolis, todėl spardė kaimynui buto duris, kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau, kai kaimynas paskambino į duris, M.

G. jį užsipuolė ir du kartus jam sudavė į veidÄ , o vėliau dar bandė kaimynÄ nustumti nuo laiptų. Iki įvykio su kaimynu nesipyko, su juo turėjo draugiÅ¡kus santykius. Sumušė kaimynÄ koridoriuje, kai buvo užėjęs pykčio priepuolis, kuris atsiranda dėl turimos psichinės ligos. NuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl įvykio ir norėjo atsipraÅ¡yti kaimyno. (1 t., b. l. 120-122) Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra M. G. mama ir jie kartu gyvena. Sutiko duoti parodymus.

Ä®vykio dienÄ sÅ«naus iÅ¡puolis prasidėjo labai staiga. Su sÅ«numi yra tikintys, lankosi bažnyčioje, kartu meldžiasi. SÅ«nus nuolatos melsdavosi už nuteistus. Jis yra ligonis, jam paskirti vaistai, vaistus jis visada vartoja. Dabar jam paskirta didesnė vaistų dozė, juos ir vartoja. Tačiau dėl ligos jam pasitaiko paÅ«mėjimai, prasideda kliedesiai. Å iaip sÅ«nus turi pakankamai žinių, domisi gamta, jis buvo lavinamas, bet jis yra ligonis. Dabar jau kuris laikas dėl jo ligos lankosi neįgaliųjų sÄ jungoje, nes jam labai reikalingas užimtumas.

Ten sulaukia pagalbos, bet sÅ«nus turi dvasinę ligÄ . Gydosi malda ir vaistais. Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, liudytoja V. G. nurodė, kad sÅ«nus neįgalus, alkoholio nevartoja, nerÅ«ko. SÅ«nus turi pažįstamų, su jais kartais bendrauja telefonu, bet draugų neturi. Jie dviese bendrauja. Jis turi poreikį vaikščioti, nori bÅ«ti tarp žmonių, nori bÅ«ti su jaunimu, todėl jie dažnai iÅ¡eina pasivaikščioti, dar eina uogauti, grybauti. Dabar sÅ«nus ramus, nepasitaiko agresijos atvejų, bet kaip bus ateityje, nežino.

Anksčiau sÅ«nus buvo patyręs keletÄ agresijos priepuolių, bet tai buvo seniai, daug metų atgal. Po to turėjo rÅ«pesčių su nusikaltėliais, bet viskas baigdavosi gerai. Visais kartais, kai dėl sÅ«naus elgesio patirdavo rÅ«pesčių, dėjo daug pastangų, kad viskÄ iÅ¡spręstų taikiai, sakydavo, kad jis yra ligonis. SÅ«nus pageidauja visur dalyvauti, jis yra pakankamai aktyvus, nėra linkęs bÅ«ti uždaras, todėl jam nebuvo trauma, kad buvo kviečiamas į šį posėdį. Sutiko su prokuroru, kad jam netikslinga apriboti laisvės. SÅ«nus laikosi gydytojų paskirtų rekomendacijų.

Jam buvo paskirtas stiprus gydymas, bet kai kurie vaistai dabar nuimti. Paskirto gydymo laikosi. SÅ«nus nevengia gydymo, gydymo įstaigose lankosi be problemų. Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam bÅ«nant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas M. G. įvykio dienÄ vis triukÅ¡mavo. TÄ kartÄ namuose nukentėjusysis buvo su dukra. Jau nuo pat ryto tÄ dienÄ girdėjo, kad kaimynas namuose triukÅ¡mauja, retsykiais jis vis trenkdavo į jo buto duris. M. G. gyvena už sienos ir jų butų durys yra Å¡alia.

Ir taip tęsėsi kurį laikÄ . Girdėjo, kad jo mama stengėsi suvaldyti jį, bet triukÅ¡mas – Å¡Å«kavimai ir bildesys vis pasikartodavo. Pažinojo kaimynÄ , susitikdavo su juo laiptinėje. Iki tol jis nukentėjusiajam atrodydavo ramus, nes, laiptinėje prasilenkdami, pasisveikindavo ir tiek. TÄ kartÄ girdėjo, kad jo mama bandė suvaldyti jo pyktį, ji vis įtraukdavo vyrukÄ Ä¯ butÄ , neleisdama jam iÅ¡eiti. TÄ dienÄ , kai girdėjo triukÅ¡mÄ kaimynų bute, į jo buto duris buvo trenkta kelis kartus.

TriukÅ¡maujantis vyrukas atsidarydavo savo buto duris ir jomis trenkdavo į nukentėjusiojo buto duris. Kadangi triukÅ¡mas buvo gerai girdimas, nusprendė pasiteirauti kaimynės, ar viskas gerai, ar jai nereikia kokios pagalbos. R. V. paskambino į kaimynų duris. Joms tik atsidarius, iÅ¡ karto jam buvo trenkta. Vaikinas nukentėjusiajam nieko nesakė, jis iÅ¡ karto jam sudavė kumščiu. R. V. net nespėjo sureaguoti, vos spėjo sugauti krentančius akinius. Kai suprato kas vyksta, rankomis apkabino agresyvų vaikinÄ , kad jis nebegalėtų trenkti ir jis nurimo.

Tada mama jį įtraukė į namus, paliko jį jo bute ir iÅ¡kvietė policijÄ . Nukentėjusysis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o kaimynas gyvena Å¡alia esančiame bute, jo butas Nr. (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad jam triukÅ¡maujant, mama vis stengėsi jį sutramdyti. IÅ¡ to, kÄ girdėjo, suprato, kad kaimynas savo veiksmais imituodavo kažkokius karinius veiksmus. Tai darė skleisdamas Å¡Å«vių garsus, Å¡Å«ksnius, grasinimus, imitavo kažkokiÄ kovÄ . Kaimynas jam trenkė du kartus.

Gal jis mojavo ir daugiau kartų, bet jam pataikė tik du kartus. Nuo suduoto smÅ«gio R. V. buvo prakirsta akis, teko siÅ«ti akies vokÄ . Dar buvo nuskelti keli dantys. Po suduotų smÅ«gių jautė skausmÄ , porÄ savaičių matėsi mėlynės. NeÅ¡ioja akinius, bet po patirtų smÅ«gių, akiniai liko sveiki. Po suduotų smÅ«gių kvietė medikus, bet į gydymo įstaigÄ nevyko, tačiau vakare, vis tik teko kreiptis į medikus. Pats nuėjo į priėmimo skyrių, teko siÅ«ti akies vokÄ . Kaimynas, nukentėjusiojo manymu, tÄ dienÄ tikrai buvo blaivus, tačiau, pablogėjo ar paÅ«mėjo jo sveikatos bÅ«klė.

Nežino dėl kokios priežasties pablogėjo kaimyno sveikata, bet gal tam turėjo įtakos karantinas, gal nebuvo tinkamai vartojami paskirti vaistai. Iki karantino pas kaimynus negirdėdavo jokio triukšmo. Tai atsitiko po karantino, manau, kad karantino laikotarpis turėjo įtakos kaimyno psichinei sveikatai. Nukentėjusysis draustas, po patirto sužalojimo jam buvo išmokėta draudimo išmoka. Su teisiamo asmens mama nenutrūko bendravimas po įvykio, su ja geranoriškai bendravo, su ja ir dabar bendrauja. Ir kaimynas po to nėra nei karto kėlęs triukšmo, tapo ramus, bet jų bendravimas apsiriboja pasisveikinimu ir tiek.

Dabar kaimynų bute visada ramu, negirdi jokio triukÅ¡mo ar garsų. Liudytoja I. P. (policijos pareigÅ«nė) paaiÅ¡kino, kad įvykio aplinkybių nepamena, nes dažnai tame miesto rajone lankosi. Prašė vadovautis jos duotais parodymais. Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos I. P. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apklausos protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad liudytoja tiksliai datos neatsimena, bet galimai liepos 27 d., dienos metu, dirbant kartu su kolega gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso Å¡ios apklausos metu nebeatsimena, prieÅ¡ keletÄ minučių kaimynas sužalojo pranešėjÄ .

Nuvykus budėtojo nurodytu adresu juos pasitiko pranešėju prisistatęs asmuo, kuris paaiÅ¡kino, kad išėjęs į koridorių norėjo pasiaiÅ¡kinti kaimyno keliamo triukÅ¡mo priežastį, tačiau kaimynas nieko nepaaiÅ¡kinęs trenkė kumščiu pranešėjui į veidÄ ir jį sužalojo, jam buvo prakirsta akis. Ä® įvykio vietÄ atvykusi GMP medikai apžiÅ«rėjo pranešėjÄ ir suteikė jam pirmÄ jÄ bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ . Nuėjus į pranešėjo nurodytÄ butÄ , kur gyvena jį sužalojęs asmuo, duris atidarė senyvo amžiaus moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nui sutriko psichika ir dėl to jis sumušė kaimynÄ .

Įėjus į butÄ pastebėjo stovintį akivaizdžiai neadekvatų vyrÄ , kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Matydami, kad vyrui reikalinga medikų pagalba, kuri galima tik ligoninėje, sulaikė agresyvų asmenį, panaudojo jo atžvilgiu spec. priemonę - antrankius ir jį nugabeno į VÅ¡Ä® Panevėžio ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur po apžiÅ«ros gydytojų buvo konstatuota, kad pristatytas asmuo bus talpinamas į psichiatrijos skyrių gydymui dėl sutrikusios sveikatos. Apie įvykį informavo budėtojÄ bei operatyvinę grupę, kadangi pranešėjas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ dėl sužalojimo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Tikslius įvykyje dalyvavusių asmenų duomenis iÅ¡ karto po įvykio surašė tarnybiniame praneÅ¡ime. (1 t., b. l. 85-88) Liudytoja I. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. IÅ¡ 2021 m. liepos 27 d. R. V. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad 2021 m. liepos 27 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini) namo trečio aukÅ¡to koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynas M. G., gyv. (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu jam du kartus į veidÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Dėl šio įvykio pageidauja tyrimo. (1 t., b. l. 1-5) Iš 2021 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje miesto dalyje, (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas yra trijų aukštų, mūrinis, dviejų laiptinių. Į daugiabučio namo laiptinę patenkama iš minėto namo vakarinės dalies pro metalines duris. Daugiabučio namo trečiame aukšte yra keturios butų durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Taip pat yra mÅ«rinis turėklas, kuris įmontuotas į daugiabučio namo laiptinės sienÄ , bei laiptai. ApžiÅ«rėjus įvykio vieta nusikalstamos veikos pėdsakų nebuvo rasta ir niekas nebuvo paimta. (1 t., b. l. 26-28, 29-31) IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas – Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas vyro, prisistačiusio R. V., skambutis į BPC. Paskambinęs vyras aiÅ¡kina, kad nori iÅ¡kviesti policijÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas, nurodo, kad: "ten kaimynas toks biÅ¡ki neadekvatus, motina su juo nesusitvarko, aÅ¡ pabandžiau paskambinti, pro duris iÅ¡puolė sumušė dantį, man iÅ¡mušė ir akį", operatorė perklausia: "tai o tÄ moterį nesužeidė tas kaimynas?", vyriÅ¡kis atsako, kad "nu kaip ir nesužeista, žinokit nežinau, aÅ¡ nespėjau pamatyti, tik duris atidarė ir kaip Å¡ovė man", operatorė: "prieÅ¡ kiek laiko čia viskas buvo?", vyras: "nu va kÄ tik, kÄ tik", operatorė "greitosios nereikia?", vyras: "nu akį pramušė žinokit, kÄ aÅ¡ žinau", operatorė: "reikia greitosios, jus pats vertinkite", vyras: "nu gal, gal, gal", operatorė: "su kuo trenkė?", vyras: "su kumščiu". (1 t., b. l. 40-42) IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R.

V. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairiame skruoste, nuskelti viršutinio žandikaulio kairės pusės 1, 2, 3 dantų kandamųjų paviršių užpakaliniai kraštai. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų R. V. sveikata sutrikdyta nežymiai. Galimybė R. V. susižaloti pačiam griūnant ra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu R.

V. galėjo bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas. (1 t., b. l. 46) IÅ¡ 2021 m. liepos 27 d. nukentėjusiojo R. V. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Å¡alia jo, kitame bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai, kurie nuomojasi minėta butÄ . Jie gyvena apie tris metus, tai motina ir sÅ«nus. Jų pavardės nežino, tačiau juos mato dažnai, koridoriuje pasisveikina. Jis žino, kad tas jaunuolis serga psichine liga, tačiau niekada nebuvo agresyvus. Jų bute girdėdavo bildesį, Å¡Å«kavimus, nes butas yra už jo buto sienos.

Minėtas jaunuolis visada laiptinėje pasisveikindavo. 2021 m. liepos 27 d. apie 11.00 val. jis būdamas namuose išgirdo pas minėtus kaimynus bildesį. Bildesys buvo lapai stiprus. Jis girdėjo moters šūkavimus, kuri šaukė, niekur neik. Jis taip suprato, kad jaunuolis norėjo išeiti iš buto, o mama jo neleido. Tada išgirdo kaip pradėjo trankyti duris. Jo buto durys trankėsi į jo buto duris. Tada jis nusprendė išeiti pasižiūrėti, ar nereikia pagalbos, ar moteriai negresia pavojus. Jam išėjus iš savo buto, kaimyno buto durys buvo uždarytos, tačiau už durų girdėjosi jaunuolio šūkavimai.

Jis paskambino į jų buto duris. Staiga durys atsidarė ir jaunuolis nieko nesakęs sudavė kumščiu jam du kartus į veidÄ . Jis net nespėjo sureaguoti. Staiga pajuto skausmÄ veide. Tada motina tÄ jaunuolį įtempė į butÄ ir jo paklausė kas dabar bus. Jis atsakė, kad kvies policijÄ . Moteris paminėjo, kad jos sÅ«nus niekada nebuvo toks agresyvus. Nuo suduoto smÅ«gio patino kairė akis ir pajuto, kad nuskelti du priekiniai dantys. Tada jis iÅ¡sikvietė medikus, kurie jį apžiÅ«rėjo, tačiau į ligoninę nevežė.

Tada po kiek laiko atvažiavo pareigūnai ir sumušusį asmenį išsivežė. Nori pasakyti, kad patį įvykį matė to jaunuolio mama, daugiau niekas nematė. (1 t., b. l. 70-73) 2021 m. liepos 27 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimu R. V. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 74-75) Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. liudytojos V. G. apklausos protokolo matyti, kad jos sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), jau paauglystėje buvo nustatyta psichinė liga - (duomenys neskelbtini), ir šiai ligai gydyti buvo skirti vaistai, kuriuos su jos priežiūra sūnus sistemingai ir nuolat gerdavo.

Dėl Å¡ios ligos sÅ«nui buvo nustatytas neįgalumas (darbingumas 40 proc.). SÅ«nus nėra agresyvus, jis noriai bendrauja su jį supančiais asmenimis, eina į bibliotekÄ , kur skaito knygas apie keliones ir sportÄ , be to ten naudojasi kompiuteriu. M. neturi draugų, dažniausiai laikÄ leidžia su ja, jie kartu lankosi bažnyčioje, neįgaliųjų bendruomenėje "Spindulys". Tiksliai laiko neatsimena, bet galimai liepos 27 d., vidurdienį, ji buvo namuose ir kalbėjosi su sÅ«numi, kuris jai ėmė priekaiÅ¡tauti, kad jie niekur nevažiuoja, tai yra uogauti, grybauti ar prie jÅ«ros.

Ji bandė sÅ«nui paaiÅ¡kinti, kad neturi galimybių, tačiau sÅ«nus dėl to supyko ir ėmė belsti į buto kambario sienÄ . Vėliau į duris kažkas pasibeldė, į kÄ sÅ«nus labai agresyviai sureagavo, staigiai atplėšė duris, o kas vyko tarpduryje nematė. Tik vėliau suprato, kad į duris beldė kaimynas, namo pirmininkas. Po to sÅ«nus staigiai grįžo į kambarį ir ji pamatė, kad kaimynui yra prakirstas paakys, o vėliau išėjusi į koridorių klausė kaimyno kaip jis jaučiasi, apžiÅ«rėjo jo veidÄ .

Kaimynui pasakius, kad kvies policijÄ , ji grįžo į butÄ ir ten kalbėjosi su sÅ«numi. Vėliau atvyko policija, kuri pasiÅ«lė M. važiuoti pas gydytojus, tačiau sÅ«nus nenorėjo važiuoti į ligoninę, todėl policijos pareigÅ«nai jam uždėjo antrankius ir iÅ¡vežė į ligoninę, kurioje sÅ«nus gydosi iki Å¡iol. Nei ji, nei jos sÅ«nus su tuo kaimynu niekada nekonfliktavo, sutikus visada pasisveikindavo, todėl mano, kad toks sÅ«naus agresijos priepuolis buvo netyčinis, o paveiktas ligos.

Tik 2016 m. buvo panaÅ¡us atvejis, kuomet kvietė medikus kartu su policija ir sÅ«nus buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. (1 t., b. l. 91-94) Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieÅ¡taraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad M. G. 2021 m. liepos 27 d., apie 11.40 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtÄ R.

V. atžvilgiu - du kartus kumščiu sudavė jam į veidÄ , tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. V. poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame skruoste, nuskėlė virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 1, 2, 3 dantų kandamųjų pavirÅ¡ių užpakalinius kraÅ¡tus, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. V. sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys M. G. atliktus veiksmus, neginčijami. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Teismas sprendžia, kad tokie prokuroro nutarime nurodyti M. G. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos veikos požymius. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustÄ veikÄ , jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytÄ pavojingÄ veikÄ .

Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamÄ sias medicinos priemones. IÅ¡ byloje esančio Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamasis M. G. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir Å¡iuo metu sirgo ir serga psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini). M. G. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir Å¡iuo metu dėl savo psichikos bÅ«klės negalėjo ir negali suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo ir negali savo veiksmų valdyti.

M. G. Å¡iuo metu negali bÅ«ti apklausiamas, su juo negalima atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jis negali dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl minėto psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir dalyvavimas teisme gali pabloginti jo psichikos bÅ«klę. M. G. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos pobÅ«džio priemones priverstinį gydymÄ ambulatorinėmis sÄ lygomis pagal gyvenamÄ vietÄ . (1 t., b. l. 161-164) Teismo psichiatras – ekspertas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena gerai, jog Panevėžio apylinkės teismo nutartimi buvo pavesta atlikti ekspertizę, jÄ atliko RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriuje, pateikta buvo baudžiamosios bylos medžiaga, visi medicininiai dokumentai ir pristatytas pats M.

G.. Matė, kad M. G. daug metų serga psichikos sutrikimais, maždaug pirmÄ kartÄ diagnozuota paauglystėje, daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nusikalstama veika buvo atlikta paÅ«mėjus jo sveikatos bÅ«klei ir mato, kad iÅ¡ karto po įvykio buvo pristatytas į Panevėžio psichiatrijos skyrių: keikėsi, buvo uždėti antrankiai, grasino užmuÅ¡ti medikus, grasino policijos pareigÅ«nams, buvo neprognozuojamas. VisÄ tai įvertinę atsakė į teismo užduotus klausimus.

Ä®statymo uždraustos veikos padarymo metu M. G. sirgo ir serga psichikos liga (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos metu M. G. negalėjo suprasti savo veiksmų. Ä®vertinus tai, kad po įvykio praėjo jau kuris laikas ir jis buvo gydomas pakankamai ilgÄ laikÄ , mano, kad reikėtų taikyti priverstinį gydimÄ ambulatorinėmis sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus ekspertas nurodė, jog kadangi po nusikalstamos veikos M. G. jau buvo gydomas pakankamai ilgÄ laikÄ ir kažkokio agresyvaus, neadekvataus elgesio nepastebėjo, todėl ir praÅ¡o teismo taikyti priverstinį gydymÄ ambulatorinėmis sÄ lygomis.

Mano, kad jeigu M. G. bÅ«klė pablogėtų ar nesilaikytų paskirto gydymo rėžimo visada gydytojai kreipiasi į teismÄ ir teismas paskiria griežtesnę priemonę. BylÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau iÅ¡dėstytais įrodymais dėl M. G. psichikos sveikatos bÅ«senos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, todėl sprendžia, jog M. G. padarė įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, bÅ«damas nepakaltinamas. Teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje eksperto patvirtintai rekomendacijai, todėl M.

G. taikytina teismo ekspertų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgus į M. G. atliktų veiksmų pavojingumÄ , apimtį, turint omenyje ekspertizės akto duomenis, teismo psichiatro eksperto K. M. paaiÅ¡kinimus, Å¡iuo atveju ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis M. G. yra pakankama priverčiamoji medicinos priemonė.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų Å ioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 40,22 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį. (1 t., b. l. 53-61, 65-67) Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį, t. y. kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu. Å ioje byloje baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ M. G. padarė bÅ«damas nepakaltinamas, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ .

Todėl Å¡ioje byloje priteisti iÅ¡ M. G. žalos atlyginimÄ , kaip to praÅ¡o civiliniai ieÅ¡kovai, nėra teisinio pagrindo. PareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas nuostatas, minėtas civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas. M. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nutarčiai panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

M. G., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, bÅ«nant nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . M. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus nutarčiai panaikinti. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Nutarties nuoraÅ¡us pateikti M. G., V. G., Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«rai, advokatui V. Kupcikevičiui, nukentėjusiajam R. V. ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėjas Vytautas KrikščiÅ«nas