P-261-209-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P261-209/2012

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-03521-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.1.; 80.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prašymą atnaujinti procesą K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. K. J. atžvilgiu 2010 m. spalio 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F102989, kuriame nurodyta, kad jis 2010 m. spalio 30 d. 11.43 val. Vytauto - Vasario 16-osios g. Šiauliuose sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus atstumo šone ir kliudė priešingos krypties eismo juostoje stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. K. J., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu K. J. pripažino kaltu teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje, padarymu ir skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Administracinę teiseną K. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nutraukė. Automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) grąžino savininkui arba teisėtam valdytojui.

Teismas nustatė, kad K. J. kaltę vairavus neblaiviam, be jo paties prisipažinimo įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmens blaivumo testas, R. G. paaiškinimas, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūno V. R. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.

Taip pat sprendė, kad pripažįstant, jog K. J. būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, tačiau šis pažeidimas, teismo nuomone, nebuvo įrodytas. Pripažino, jog eismo įvykio vietos schema ir nuotraukos iš eismo įvykio vietos, paaiškinimai yra neinformatyvūs. Iš jų nebuvo galima nustatyti, kuriose vietose eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo betarpiškai prieš tarpusavio kontaktą, todėl nebuvo galima spręsti, kuris jų galimai per daug priartėjo prie ašinės linijos ar ją pervažiavo. Taip pat teismas nenustatė, jog K. J. būtų stengęsis pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti galimos atsakomybės. Jo paaiškinimas, kad supratęs apie galimai buvusį kontaktą su kitu automobiliu, sustojo, patvirtina pateiktą versiją.

II. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas atnaujinti K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Prašyme (b. l. 110-113) nurodo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba 2012 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu įteiktas pranešimas apie įtarimą teisėjui Ž. A., nagrinėjusiam K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A-3260-441/2010, įtariant, kad jis, priimdamas sprendimą minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. spręsdamas klausimą dėl K. J. administracinės atsakomybės, siekdamas padėti K. J. išvengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą nulėmusį transporto priemonių apgadinimą ir dėl pasitraukimo iš autoavarijos vietos, tyčia sugalvojo šiuos pažeidimus paneigiančias versijas ir motyvus, bei priėmė sprendimą (nutarimą), kuriuo pripažino, kad K. J. padarė tik du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir tik už šiuos pažeidimus skyrė K. J. nuobaudą nors pagal byloje užfiksuotus duomenis matyti, kad K. J. galimai padarė kitus du pažeidimus – būdamas neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą bei pasitraukė iš autoavarijos, su kuria yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, už kuriuos numatytos griežtesnės nuobaudos.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas E. K. nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-305-11 buvo nustatyta, kad buvusi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja V. K., laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., dirbdama Šiaulių miesto apylinkės teisme teisėja, siekdama padėti K. J. išvengti administracinės atsakomybės už kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir gauti lengvesnę nuobaudą administracinėje byloje Nr. A-3260-441/2010, veikdama kartu su savo sūnumi E. K., palenkė kitą asmenį – Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėją Ž. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi priimant sprendimą minėtoje administracinėje byloje, be to, ji padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi jiems tariantis, konsultuojantis kaip būtų galima motyvuoti teismo sprendimą, kad K. J. būtų paskirta lengvesnė nuobauda. Šiuos duomenis patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys (išdėstyti tarnybiniame pranešime.)

Vertinant surinktus įrodymus nustatyta, kad teismas, priimdamas nutarimą administracinėje byloje Nr. A-3260-441/2010, galimai buvo neobjektyvus. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarime nustatė, kad K. J. nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė priešingos krypties eismo juostoje stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismui pripažinus, kad K. J., būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, tačiau šis pažeidimas, teismo nuomone, nėra įrodytas. Eismo įvykio vietos schema ir nuotraukos iš eismo įvykio vietos, paaiškinimai yra neinformatyvūs. Schema atspindi situaciją, kaip automobiliai stovi po to, kai abu pasitraukė iš įvykio vietos ir sustojo vienas už kito gatvėje. Galimoje įvykio vietoje pažymėta rastų veidrodžio dalių buvimo vieta, tačiau neaišku, ar jos nebuvo pastumtos iki užfiksuojant, negalima suformuluoti užduoties ekspertui. Iš surinktos medžiagos teismas nenustatė, jog K. J. būtų stengęsis pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti galimos atsakomybės. Jo paaiškinimas, kad supratęs apie galimai buvusį kontaktą su kitu automobiliu, sustojo, patvirtina pateiktą versiją. K. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimo teismas pripažino tai, kad šiuos teisės pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Pagal 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymą Nr. XI-1142 nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo šio kodekso dvidešimt trečiasis2 skirsnis (Administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimas). Tačiau minėtas pakeitimo įstatymas numatė ir tai, kad, kai yra ATPK 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo Nr. XI-1142 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo atveju negali būti sprendžiamas ATPK nustatyta tvarka, kadangi K. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2010 m. spalio 30 d., o administracinė nuobauda Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu paskirta 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu, kuris įsigaliojo 2010 m. lapkričio 23 d., pasibaigus apeliaciniam apskundimo terminui.

Bendrąja tvarka bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso pagal minėtas nuostatas atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-305-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį buvo nustatyta, jog buvusi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja V. K., laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., dirbdama Šiaulių miesto apylinkės teisme teisėja, siekdama padėti K. J. išvengti administracinės atsakomybės už kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir gauti lengvesnę nuobaudą administracinėje byloje Nr. A-3260-441/2010, veikdama kartu su savo sūnumi E. K., palenkė kitą asmenį – Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėją Ž. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi priimant sprendimą minėtoje administracinėje byloje, be to, ji padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi jiems tariantis, konsultuojantis kaip būtų galima motyvuoti teismo sprendimą, kad K. J. būtų paskirta lengvesnė nuobauda (operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų medžiaga).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašyme atnaujinti procesą nenurodė konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo (ABTĮ 157 str. 1 d. 4 p.), o nurodytos minėtos aplinkybės taip pat nepatvirtina nei vieno ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra aišku, koks procesinis sprendimas buvo priimtas minėtoje baudžiamojoje byloje ir nėra pridėti tai patvirtinantys dokumentai (ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo teismui procesinis dokumentas, teismo nuosprendis ir kiti), kas labiausiai pagal apibūdintą situaciją atitiktų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui nenurodžius pagrindo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą byloje, ji nėra įpareigota tikrinti kiekvieno ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyto proceso atnaujinimo pagrindo arba kiekvieno galimo pagrindo buvimą nagrinėjamu atveju, todėl konstatuoja, jog pareiškėjas nepagrindė prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos procesą įstatyme numatytais pagrindais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti atnaujinti procesą K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas