ea58dc18-cd6d-4e61-a0e7-3c41ce7803b8 · Regionų administracinis teismas

                                Administracinė byla Nr. I-3408-362/2018                                Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00843-2018-2                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 08 d.Šiauliai             Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui M.

J.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. J. skunde teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiÅ¡kėjas M. J. nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 12 d. iki skundo padavimo 2018 m. kovo 20 d. buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, viso po 4-6 asmenis, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, dėl ko jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris.

Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, kiemelių plotas per mažas. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , tad nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, be to, kamerose buvo labai Å¡alta, žiemÄ temperatÅ«ra krisdavo iki 10 ° C, vasarÄ kildavo iki 35 ° C, buvo drėgna, dėl ko net pÅ«davo čiužiniai, veisdavosi parazitai, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o dirbtinė buvo per didelė.

Kameros neremontuotos, pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę. Dėl to jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, kas matyti iš medicininių dokumentų. Buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokomai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavai skalbtis nemokomai, kildavo biurokratinės kliūtys.

Tualetinio popieriaus iÅ¡duodavo per mažai, mėnesiui skirdavo tik vienÄ rulonėlį. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonÅ«s kvapai. Ne visada jam buvo užtikrinama galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, jei kartais nebÅ«davo karÅ¡to vandens, be eilės nenuvesdavo. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, nors jis kasdien sportuodavo, tad dienos norma buvo deficitinė.

Taip pat nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to jis pasidarė konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, jis patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Å¡is teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2018-03-30 pažymos „Dėl M. J.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 7,83,17,12,23,27,29,97,102,89,10,5,57,59, su dar 1-5 asmenimis. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 3,66 kv. m iki 20 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimai, 2017-02-20 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 7 oro temperatūra ir santykinis oro drėgnumas atitinka reikalavimus, dirbtinis apšvietimas per mažas, pelėsio nėra, galimybė vėdinti per langus yra. 2017-03-13 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 27 oro temperatūra ir santykinis oro drėgnumas dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, galimybė vėdinti per langus yra. 2017-05-03 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 29 oro temperatūra kiek mažesnė, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kamerose Nr. 29,83 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. 2017-09-01 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 17 oro temperatūra ir santykinis oro drėgnumas atitinka reikalavimus. Daugiau nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo.

Vidinio ryÅ¡io įrengimo bÅ«tinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Užimtumo programos, kurios yra savanoriÅ¡kos, yra vykdomos. Patalpų dezinfekcija vykdoma, nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ atlieka licencijuota įmonė. PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodama visa teisės aktais numatyta patalynė, kuri yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama, bei iÅ¡duodamos higienos priemonės pagal teisės aktais nustatytas normas.

Apatiniai rÅ«bai skalbiami nemokomai, virÅ¡utiniai – turint asmeninėje sÄ skaitoje lėšų, tokių neturint, kartÄ per tris mėnesius suteikiama teisė iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rÅ«bus nemokomai pareiÅ¡kėjas nesikreipė. DuÅ¡u buvo naudojamasi pagal nustatytÄ tvarkÄ . Kameras valyti privalo patys suimtieji, jos nustatyta tvarka yra dezinfekuojamos, vykdoma jų deratizacija, dezinsekcija. Maitinimas atitinka fiziologines normas. PraÅ¡ymų dėl ilgalaikių pasimatymų pareiÅ¡kėjas neteikė.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo M. J. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2018-03-30 pažymos Nr. 60/09-11852 „Dėl M. J.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2017-02-20 iki 2018-03-20. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ .

Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 7,83,17,12,23,27,29,97,102,89,10,5,57,59 kalinamas 230 dienų, po 1-5 asmenis kameroje, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,66 kv. m iki 19,99 kv. m kameros ploto. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 230 dienų, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Tačiau nors, kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus, tačiau teismas taip pat turi įvertinti tai, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat gali sukelti, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tad Å¡ioje byloje kameros plotas taip pat vertintinas tiek, kiek jame neužima sanitarinis mazgas.

Įvertinus kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, darytina išvada, jog kameroje Nr. 83 (kameros plotas 23,05 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 21,47 kv. m), esant joje 6 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,58 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 17 (kameros plotas 18,47 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 16,69 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,34 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 97 (kameros plotas 19,01 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 17,30 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,46 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 89 (kameros plotas 18,73 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 17,19 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,44 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 7 (kameros plotas 21,98 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 20,25kv. m), esant joje 6 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,37 kv. m kameros ploto.

Viso mažesnis nei 3,6 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinį mazgÄ , vienam asmeniui teko 132 dienas. Tualetai nuo kameros atskirti mÅ«rine ar OSB sienele, sienelės aukÅ¡tis mažiausia 1,70 m (kameroje Nr. 7), kitose kamerose 1,84 -2,30 m.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-04-10 pažymoje Nr. 60/09-13177 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. To paties skyriaus 2018-04-10 pažymoje Nr. 60/09-1393 nurodoma, jog praÅ¡ymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iÅ¡ M.

J. gauta nebuvo.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-04-03 pažymoje Nr. 61/04-549 „Dėl M. J.“ nurodyta, kad nuo 2017-02-12 iki 2018-03-20 pareiÅ¡kėjas M. J. nesikreipė su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su praÅ¡ymais ar skundais. IÅ¡ teismui pateiktos „AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis“ Asmeninės sÄ skaitos Nr. 415 ir Nr. 231 matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės, tualetinis popierius buvo iÅ¡duotas 2017 m. Taip pat buvo iÅ¡duota patalynė, stalo įrankiai.Teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.IÅ¡ pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 apie atliktus remonto darbus matyti, jog jo laikymo kameroje buvo atlikti remonto darbai. 2016 m. balandžio mėn. kameroje Nr. 97 atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, naujo sanitarinio mazgo ir jo aptvėrimo įrengimas. 2016-10-11 mėnesiais pilnai įrengtos ilgalaikių pasimatymų patalpos, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 apie atliktus remonto darbus matyti, jog 2017-10-10 kameroje Nr. 12 suremontuotos lubos, sienos.Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymu Nr. 1/01-186 tvarkÄ , suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ , pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 tvarkÄ , suimtiesiems užtikrinamas 2 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ . PareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog Å¡i tvarka vykdoma buvo. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarkÄ (papildyta 2015 m. lapkričio 02 d.

įsakymu Nr. 1/01-243), asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, Å¡ių lėšų neturint, kartÄ per tris mėnesius virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami nemokomai. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2017-02-20 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 7 oro temperatÅ«ra ir santykinis oro drėgnumas atitinka reikalavimus, dirbtinis apÅ¡vietimas per mažas, pelėsio nėra, galimybė vėdinti per langus yra.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė. SÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos. Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami, netinkamas inventorius nuraÅ¡omas.2017-03-13 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 27 oro temperatÅ«ra ir santykinis oro drėgnumas dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, galimybė vėdinti per langus yra.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė. Å varÅ«s skalbiniai iki iÅ¡davimo laikomi specialiai tam skirtoje patalpoje, keičiami kartÄ per savaitę. 2017-05-03 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 29 oro temperatÅ«ra kiek mažesnė, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kamerose Nr. 29,83 dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka reikalavimus. Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė. 2017-09-01 suraÅ¡ytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 17 oro temperatÅ«ra ir santykinis oro drėgnumas atitinka reikalavimus. 2017-12-15 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė.

SÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos. Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami, netinkamas inventorius nuraÅ¡omas, keičiami kartÄ per savaitę.Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo praneÅ¡imo (skundo) patikrinimo aktu, suraÅ¡ytu 2017-04-05 nustatė, jog maistas į Å iaulių tardymo izoliatorių atvežamas tiekėjo UAB „Potema“, patiekalai pateikiami karÅ¡ti, iÅ¡ termosų, dėl patiekalų neatitikimo fiziologinėms normoms skundai nepasitvirtino.Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius Cheminių tyrimų protokolu, suraÅ¡ytu 2017-02-22, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2502 kcal., Cheminių tyrimų protokolu, suraÅ¡ytu 2017-11-20, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2512 kcalSusipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas M.

J. pas gydytojus kreipėsi dėl blogo miego, skausmų pilvo srityje, įtariant iÅ¡varÅ¾Ä . Dėl gerklės skausmų, temperatÅ«ros nesikreipė. Kad susirgimai bÅ«tų susiję su netinkamomis sÄ lygomis kameroje, nenurodė.Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose, tai yra paneigta bylos medžiaga. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas visas 230 dienų buvo laikomas sÄ lygomis, kai jam buvo užtikrinamas minimalus kameros gyvenamasis plotas.

Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus, tačiau teismas visi tik laikosi pozicijos, jog 132 dienų pareiÅ¡kėjui buvo apsunkintos kalinimo sÄ lygos, sanitarinis mazgas ir esantys kameroje baldai (nors jų pertekliaus nenustatyta) ribojo pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvę daugiau, nei yra bÅ«tina.

Teismas pažymi, kad 56 dienas iÅ¡ Å¡ių 132 dienų pažeidimas buvo itin nedidelis, pareiÅ¡kėjui teko 3,58 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ . Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms dalinai yra paneigti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atlikto patikrinimų iÅ¡vadomis, nustatant, jog kamerose Nr.7,27,29,83,17 oro temperatÅ«ra (iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 29), santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, patikrinimo metu pelėsio nebuvo rasta, buvo nustatytas dirbtinio apÅ¡vietimo pažeidimas, nustačius, jog jis yra per mažas, Å¡is pažeidimas operatyviai paÅ¡alintas, tačiau pareiÅ¡kėjas teisme tuo savo skundo negrindė, prieÅ¡ingai, jis nurodė, kad dirbtinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus.

Duomenų, jog dirbtinis paÅ¡vietimas buvo per stiprus ir neatitinkantis higienos normų, nėra. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamojoje kameroje, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas, kai sanitarinis mazgas atskiriamas 1,5 m aukščio sienele, nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Bet, atsižvelgus į byloje pateiktus duomenis, jog tualetas yra atskirtas mažiausia 1,70 m aukščio sienele, teismas konstatuota, jog privatumas pažeidžiamas nebuvo, bet, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Atmestini argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, Å¡is laikas yra nustatytas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi.

Teismui nepateikta argumentų dėl neÅ¡varių pasivaikščiojimo kiemelių, tad Å¡i abejonė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai. Kuo remdamasis pareiÅ¡kėjas nurodo, jog asbesto Å¡iferyje, o tuo labiau kanalizacijoje ir sienose, yra nepateikta, tad Å¡is argumentas atmestinas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka, ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo.

Atmestinas argumentas dėl per mažai iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus ar kitų higienos priemonių, jos buvo iÅ¡duodamos pagal nustatytas normas, duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam Å¡is kiekis nebÅ«tų suteiktas, nėra. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jau galiojo nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ redakcija, kurioje numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas iÅ¡duodamas pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms, t. y., esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas tokius praÅ¡ymus teikė ir jie nebuvo tenkinami, byloje nėra. Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl netinkamai ar per mažai iÅ¡duodamos patalynės, praÅ¡ymų jÄ pakeisti dėl netinkamos kokybės nebuvo, nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo Å¡alinimo. Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas.

Teismas atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kime esantį prieÅ¡taravimÄ , kai pareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl per mažo jam tenkančio kameros ploto jis galėjo tik gulėti ar sėdėti, nurodo, jog dėl tinkamų socialinio užimtumo programų nebuvimo negalėjo sportuoti lauke, tačiau nurodydamas, jog maisto energetinė vertė buvo per maža tvirtina, jog jis sportuodavo kiekvienÄ dienÄ . Nors pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog jam, kurio svoris (nenurodyta) kg, ir Å«gis nenurodyta) cm, maisto neužteko, o pateikiamo maisto energetinė vertė buvo tik 1300 kcal – 1500 kcal, pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kuo remiantis Å¡ios vertės buvo nustatytos.

Patikrinimo metu masto energetinė vertė buvo nustatyta virÅ¡ 2300 kcal. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatorių dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, ar kiti asmenys bÅ«tų prašę ilgalaikio pasimatymo su pareiÅ¡kėju, byloje nėra, tokiu bÅ«du, atsakovui nekilo pareiga tokį pasimatymÄ organizuoti, tad Å¡is argumentas taip pat atmestinas. Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 p. numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Per mažas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sÄ lygas, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančiÄ jo asmens sveikatos istorijÄ , dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nenustatyti.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ bÅ«tų laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiÅ¡kai ir nepaneigta (dėl blogo kvapo kameroje), tad Å¡ios abejonės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai, taip pat į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (buvimas kamerose, kur jam teko per mažas gyvenamasis plotas ar kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, ir kt.) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ laikÄ buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau 132 dienas, iÅ¡ jų 56 itin nežymiai, jo judėjimo laisvė galėjo bÅ«ti apribota daugiau, nei bÅ«tina, tačiau ir tuo metu Å¡ie ribojimai buvo nežymÅ«s, pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,34 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , kitos sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose dalinai buvo užtikrintos, kameroje Nr. 97 pareiÅ¡kėjas buvo 69 dienas po to, kai kamera buvo visiÅ¡kai suremontuota, tačiau kameroje Nr. 12 jis buvo 12 dienų iki kameros remonto, dalis argumentų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms paneigti atliktų patikrinimų medžiaga, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kėjui priteistinas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 150 (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusius teismo rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius