ea589c28-d7d2-4ef5-bbb6-b95450bf88ec · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                                                Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-76-185/2018                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00682-2017-1                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2018 m. sausio 11 d.     Panevėžys            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko Virginijaus Mačėno (toliau – Institucija) skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė :             Skundžiamu 2017-10-20 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 635 str. 1 d. 2 p., P. V. atžvilgiu pradėtÄ administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal ANK 417 str. 1 d., 420 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. nutraukė, konstatavęs, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, jog P. V. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus.

Teismas įpareigojo InstitucijÄ tęsti administracinius nusižengimus padariusio asmens paieÅ¡kÄ . P. V. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2017-09-01 apie 22.40 val., vairuodamas automobilį „BMW F30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ir sukdamas į (duomenys neskelbtini) g., nerodė įspėjamojo posÅ«kio signalo, toliau važiuodamas nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, kuomet ji buvo stabdoma įjungus mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėlius, garsinį signalÄ bei garsiakalbiu reikalaujant minėto automobilio vairuotojÄ sustoti kelkraÅ¡tyje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. suko į (duomenys neskelbtini) g., po to į (duomenys neskelbtini) g., nerodydamas įspėjamojo posÅ«kio signalo, dėl ko iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų automobilis pradėjo slysti Å¡onu, taip sukeldamas pavojų sau ir aplinkiniams.

Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 7, 82 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 str. 1 d., 420 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-10-20 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ P. V. pagal ANK 417 str. 1 d., 420 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. skirti subendrintÄ administracinę nuobaudÄ bei administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , nesilaikė ANK 563 str., 567 str.

įtvirtintų administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus, o kalti asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog P. V. veikoje nėra jam inkriminuojamų teisės nusižengimų sudėties. Teismas rėmėsi P. V. paaiškinimais, kad jis tirto įvykio metu automobilio nevairavo (automobilį vairavo jo pažįstamas L.

J.), tokius jo parodymus patvirtinusio L. J. paaiÅ¡kinimais, taip pat P. V. draugės I. S. parodymais, bei Å¡iuos įrodymus pripažino nuosekliais, patikimais, vienas kitÄ papildančiais ir neginčijamai patvirtinančiais, jog P. V. neįvykdė jam inkriminuojamų teisės nusižengimų. Mano, kad toks įrodymų vertinimas yra netinkamas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į policijos pareigÅ«nų A. L. ir Ž. S. parodymus, jog į teisės nusižengimų padarymo vietÄ atėjęs L. J. negalėjo paaiÅ¡kinti tikslių įvykio aplinkybių, negalėjo nurodyti marÅ¡ruto (gatvių), kuriuo važiavo tariamai jo vairuojamas automobilis.

Be to, P. V. gynybinę versijÄ L. J. pateikė tik po kelių dienų, kai 2017-09-04 buvo apklausiamas policijos įstaigoje. Per tokį laiko tarpÄ liudytojas galėjo suderinti pozicijas su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nutarimo dėstomojoje dalyje pažymėdamas, jog L. J. parodymai pripažįstami patikimais, toliau dėstomosios dalies pabaigoje konstatavo, jog gretinant jo parodymus su policijos pareigÅ«nų A. L. ir Ž. S. parodymais, kilo įtarimas, kad L.

J. teismui galėjo neįvardyti tikrojo transporto priemonę vairavusio asmens. Ši aplinkybė, Institucijos nuomone, leidžia pagrįstai abejoti L. J. parodymų patikimumu. Teismas pripažino P. V. teisinančiu įrodymu liudytojos I. S. duotus parodymus, nors byloje nustatyta, kad ši liudytoja nebuvo nusižengimų padarymo vietoje, nevažiavo automobilyje, kurį stabdė policijos pareigūnai, todėl šiai liudytojai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kas įvykdė tiriamus nusižengimus.

Be to, P. V. ir liudytojai L. J. bei I. S. yra draugai, todėl jie yra suinteresuoti padėti P. V. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Nurodo, kad teismas laikė nepatikimais policijos pareigÅ«nų A. L. ir Ž. S. parodymus apie tai, jog jie matė transporto priemonę vairavusį asmenį, jį atpažino kaip P. V.. Tokio įrodymų vertinimo priežastis – pareigÅ«nai, apibÅ«dindami pažeidėjÄ , suklydo nurodydami Å¡io asmens plaukų spalvÄ . Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymo atpažinti veiksmas buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įtvirtintų taisyklių.

Mano, kad Å¡ios aplinkybės nemenkina pastarųjų liudytojų parodymų patikimumo. A. L. ir Ž. S. nurodė aiÅ¡kiai matę bei įsidėmėję vairuotojo veido bruožus, Å¡iuos bruožus apibÅ«dino tyrimo procese. Liudytojai nurodė matę nubėgantį transporto priemonės vairuotojÄ apie 3–5 m atstumu. Nors tuo metu buvo tamsus paros metas, tačiau nusižengimų padarymo vietoje buvo įjungtas dirbtinis gatvės apÅ¡vietimas, stebėti vairuotojÄ pareigÅ«nams nebuvo jokių kliūčių.

Vien tik ta aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nai, suraÅ¡ydami pirminius tarnybinius praneÅ¡imus, suklydo nurodydami pažeidėjo plaukų spalvÄ , Institucijos nuomone, neturėtų bÅ«ti pagrindas policijos pareigÅ«nų parodymus vertinti kritiÅ¡kai, nes jie nurodė objektyviÄ aplinkybę, dėl kurios jie galėjo suklysti – pasiÅ¡alinusio vairuotojo plaukai buvo trumpai kirpti, o plaukų spalvÄ galėjo iÅ¡kreipti dėl dirbtinio gatvės apÅ¡vietimo susidarantys atspindžiai, Å¡ešėliai.

Å i klaida buvo iÅ¡taisyta (parodymai patikslinti) administracinio nusižengimo tyrimo procese, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl minėta aplinkybė, kaip mano Institucija, nėra pagrindas vertinti pastarųjų liudytojų parodymus nenuosekliais ar prieÅ¡taringais. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareigÅ«nai viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog transporto priemonę vairavo P. V.. PastarÄ jį asmenį, kaip nusižengimų subjektÄ , pareigÅ«nai atpažino ir iÅ¡ transporto priemonės vairuotojo sėdynėje rasto vairuotojo pažymėjimo nuotraukos, vėliau tiesiogiai matydami jį, atvykusį į policijos tarnybines patalpas.

TÄ patį pareigÅ«nai patvirtino ir bylos nagrinėjimo posėdžio metu, prieÅ¡ tai juos įspėjus bei supažindinus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad parodymo atpažinti asmenį tyrimo veiksmas buvo atliktas nesilaikant BPK įtvirtintų taisyklių, tačiau tai, Institucijos nuomone, nemenkina pačių liudytojų parodymų patikimumo, juolab jog byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurias vertinant bÅ«tų galima įtarti pastarųjų liudytojų Å¡aliÅ¡kumÄ .

PareigÅ«nai anksčiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, jokių konfliktų neturėjo, todėl nebuvo jokių priežasčių P. V. nepagrįstai kaltinti administracinių nusižengimų įvykdymu. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje pakako įrodymų konstatuoti, jog P. V. įvykdė jam inkriminuotus teisės nusižengimus, todėl P. V. turėjo bÅ«ti nubaustas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ P. V. atstovas advokatas Arnoldas Å ukaitis praÅ¡o apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Institucijos nutarimo netenkinti.

Nurodo, kad su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nesutinka, mano, kad teismo nutarimas priimtas visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad Institucija siÅ«lo pripažinti vienus įrodymus aukÅ¡tesnius už kitus, taip pažeidžiant teisingumo procese principÄ , viena iÅ¡ kurio sudedamųjų dalių yra prioriteto nesuteikimas nė vienam iÅ¡ įrodymų Å¡altinių.

Mano, kad teismas, remdamasis bylos duomenų pagrindu ir suformuota teismine praktika Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ bei nustatęs, jog byloje nėra surinkta objektyviai ir neginčijamai P. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmetamas.ANK 652 str. nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus bei skundžiamÄ teismo nutarimÄ , taip pat įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs bylos įrodymus, tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingas iÅ¡vadas, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyviai ir neginčijamai P. V. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo pagrindžiančių įrodymų, todėl visiÅ¡kai pagrįstai jo atžvilgiu pradėtÄ teisenÄ nutraukė.

Institucija, ginčydama tokį teismo sprendimÄ , apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ , pažeidė ANK 563 str. 567 str. nuostatas, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi P. V. paaiÅ¡kinimu, liudytojų L. J. ir I. S., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, o neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų policijos pareigÅ«nų A. L. ir Ž. S. parodymus neteisingai vertino kaip nepatikimus ir juos atmetė. Institucija mano, jog bÅ«tina remtis liudytojų A. L. ir Ž.

S. parodymais, kurių visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, jog P. V. įvykdė jam inkriminuojamus nusižengimus, ir skirti jam administracinę nuobaudÄ bei poveikio priemonę. Su Å¡iais skundo argumentais aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka ir pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir P. V. kaltinimÄ pateikusi Institucija, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Institucijai nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Be to, apygardos teismas pastebi, kad viena iÅ¡ priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Pagal ANK 569 str. nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas, visi įrodymai turi bÅ«ti įvertinami bendra tvarka, t. y. visiems įrodymams turi bÅ«ti taikomi vienodi vertinimo kriterijai. Vidinis įsitikinimas negali bÅ«ti formuojamas ignoruojant procesines taisykles, kurių pagrindinė yra užtikrinimas, jog sprendimÄ byloje nulemtų tik neabejotinai patikima teisėtais bÅ«dais gauta informacija, ir jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ .

Patikrinęs skundžiamo nutarimo motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgęs į bylos medžiagÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, todėl vien Institucijai nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.

IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl P. V. kaltės, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, visus byloje surinktus įrodymus vertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumÄ , palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdamas pirmenybės prieÅ¡ kitus bylos įrodymus, ir taip teisingai nustatydamas jų patikimumÄ bei įrodomÄ jÄ vertę, skundžiamame nutarime aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžia savo iÅ¡vadas, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus ir iÅ¡samiai argumentavo savo sprendimÄ .

Teismas, remdamasis bylos duomenų pagrindu bei nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiamame nutarime konstatavo, jog esant padarytiems grubiems proceso pažeidimams asmenų parodymo atpažinimo metu bei kartu nenuosekliems ir prieštaringiems policijos pareigūnų Ž. S. ir A. L. parodymams apie automobilį vairavusį asmenį, kurie kardinaliai skiriasi nuo liudytojų L. J. ir I. S. parodymų, nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančios išvados, jog P. V. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

Su tokiu apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, iÅ¡dėstytais motyvais ir padarytomis iÅ¡vadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, visiÅ¡kai sutinka ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas ir jų iÅ¡ naujo nebekartoja, juolab kad skundžiamo teismo nutarimo turinys yra žinomas ir pačiai Institucijai, kuri apeliaciniame skunde jokių naujų, dar nežinomų ir apylinkės teismo neįvertintų aplinkybių nenurodė. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas nesudaro jokio pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju P. V., tiek atliekant įvykio aplinkybių tyrimÄ , tiek ir teisme savo kaltę neigė, tvirtino, jog įvykio metu buvo namuose ir miegojo, jam priklausančio automobilio nevairavo, jį buvo paskolinęs L. J., kuris tÄ vakarÄ buvo atėjęs pas jį į namus ir jo prašė duoti automobilį. P. V. parodė, kad L. J. automobilį skolina dažnai, taip pat leidžia automobiliu naudotis ir savo draugei I. S., teigė, jog dokumentus laiko automobilyje. Å iuos P. V. parodymus, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, patvirtino liudytojai I.

S. ir L. J., o įtikinamai jų ir P. V. parodymus paneigiančių duomenų byloje nesurinkta, kÄ taip pat pagrįstai akcentavo apylinkės teismas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad P. V. kaltinimas buvo grindžiamas policijos pareigÅ«nų A. L. ir Ž. S. parodymais, kurie, pasak Institucijos, dėl to, jog transporto priemonę vairavo P. V., buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, kas pagrįstai paneigta skundžiamu nutarimu, jame teisingai nurodant, kad A. L. ir Ž. S. parodymai apie automobilį vairavusį asmenį yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, dėl to pareigÅ«nų parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl juose nurodytos informacijos patikimumo.

Kaip matyti iÅ¡ minėtų pareigÅ«nų parodymų, jie tuoj po įvykio bei vėliau juos apklausus kaip liudytojus kategoriÅ¡kai nepatvirtino, jog įvykio metu automobilį vairavo ir nuo pareigÅ«nų pabėgo bÅ«tent P. V., nors pripažino, jog automobilyje rado dokumentÄ su P. V. nuotrauka, tačiau, kaip patys parodė, pabėgęs automobilio vairuotojas buvo labai panaÅ¡us į P. V., t. y. pareigÅ«nai nurodė tik tikimybinę versijÄ , tačiau nebuvo užtikrinti, jog automobilį vairavo ir nuo jų pabėgo bÅ«tent P. V..

Teisme pareigÅ«nai jau užtikrintai teigė, jog įvykio metu automobilį vairavo P. V.. Tačiau, sutiktina su apylinkės teismu, tokiam pareigÅ«nų parodymų pakeitimui esmės turėjo tai, jog parodymo atpažinti metu pareigÅ«nams kaip administracinius nusižengimus padaręs asmuo buvo parodytas P. V. kartu su L. J., o iÅ¡ Å¡ių asmenų, pagal pareigÅ«nų nurodytÄ pabėgusio vairuotojo apibÅ«dinimÄ , daug panaÅ¡esnis buvo P. V. nei L. J., todėl pareigÅ«nai atpažino bÅ«tent P. V. ir jį įsidėmėję teismo posėdžio metu davė parodymus, kad bÅ«tent jis vairavo automobilį, prieÅ¡taringus jų pirminiams parodymams, kur jie kategoriÅ¡kai to nepatvirtino.

Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas niekiniu pripažino asmenų parodymo atpažinti tyrimo veiksmÄ , nes jis, anot teismo, buvo atliktas grubiai pažeidžiant imperatyvias BPK numatytas taisykles, t. y. vykdant atpažinimÄ pareigÅ«nams buvo parodyti tik P. V. ir L. J., nesilaikant nuostatų, kad asmenys atpažinti turi bÅ«ti parodyti tarp ne mažiau kaip kitų trijų asmenų, kurie turi bÅ«ti tos pačios lyties ir kuo panaÅ¡esni į atpažintinÄ asmenį, tačiau P. V. ir L.

J., pagal savo iÅ¡orinius požymius, yra visiÅ¡kai skirtingi, o pagal pareigÅ«nų pabėgusio vairuotojo apibÅ«dinimÄ , P. V. labiau atitiko jų nurodytus požymius nei L. J., todėl pareigÅ«nai, kaip pabėgusį vairuotojÄ , atpažino bÅ«tent P. V.. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti asmenų parodymo atpažinti tyrimo veiksmo, su tokiu Å¡io veiksmo vertinimu sutinka ir Institucija, juolab kad pareigÅ«nai L. J. jau buvo matę ir jį įsidėmėjo dar iki Å¡io veiksmo atlikimo, t. y. jį matė ir su juo bendravo įvykio vietoje, kai jis po keliasdeÅ¡imt minučių sugrįžęs prie palikto automobilio nurodė, jog buvo Å¡io automobilio vairuotojas, todėl pareigÅ«nams parodžius atpažinti P. V. kartu su L.

J., kuris, anot pareigÅ«nų, jų įsitikinimu nebuvo automobilio vairuotojas, akivaizdu, kad jie atpažino P. V.. Institucija skunde nurodo, kad L. J. su P. V. yra suderinę pozicijas, nes L. J. P. V. gynybinę versijÄ pateikė tik praėjus kelioms dienoms po įvykio. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad policijos pareigÅ«nams niekas nedraudė dar tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ su L. J., kuris sugrįžęs prie automobilio prisistatė kaip jo vairuotojas, bet, kaip parodė pareigÅ«nai, jų įsitikinimu jis nebuvo vairuotojas, aiÅ¡kintis, kaip pas jį atsirado P. V. priklausantis automobilis, kaip tame automobilyje atsidÅ«rė P. V. dokumentai ir kur tuo metu buvo pats automobilio savininkas P. V. bei tai patikrinti ir susisiekti su P. V., bet jie to nedarė, tik iÅ¡ L.

J. paėmė formalų jo paties ranka raÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ . Taigi visos pirmiau paminėtos ir kitos skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurios iÅ¡ naujo nebekartojamos, iÅ¡ tiesų verčia abejoti pareigÅ«nų parodymais apie P. V., kaip automobilį vairavusį asmenį, ir, prieÅ¡ingai Institucijos tvirtinimui, nesudaro pagrindo remiantis jų parodymais neginčijamai konstatuoti P. V. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamus nusižengimus. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo bÅ«ti padarytas bÅ«tent to asmens, nepakanka iÅ¡vados apie to asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi Institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Atsižvelgus į tai darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, iÅ¡samiai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, skundžiamame nutarime teisingai konstatavo, jog esant padarytiems grubiems proceso pažeidimams asmenų parodymo atpažinimo metu bei kartu nenuosekliems ir prieÅ¡taringiems policijos pareigÅ«nų Ž.

S. ir A. L. parodymams apie automobilį vairavusį asmenį, kurie kardinaliai skiriasi nuo liudytojų L. J. ir I. S. parodymų, nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, jog P. V. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, todėl visiÅ¡kai pagrįstai prieÅ¡ jį pradėtÄ administracinių nusižengimų teisenÄ nutraukė. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Institucija, ginčydama Å¡ios bylos teisenos nutraukimÄ , nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

          Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, spręsdamas P. V. atsakomybės klausimÄ , padarė tikimybinę iÅ¡vadÄ , jog įvykio metu automobilį galėjo vairuoti visiÅ¡kai kitas nenustatytas asmuo, nors tuoj po įvykio prie automobilio sugrįžęs L. J. pripažino, kad jis vairavo automobilį, ir paaiÅ¡kino aplinkybes, kurios nėra paneigtos. Be to, L. J. tuo metu buvo apsirengęs tokiais pat rÅ«bais, kokius nurodė policijos pareigÅ«nai apibÅ«dindami automobilį vairavusį asmenį.

          Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p., 654 str., n u t a r i a :            Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko Virginijaus Mačėno apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                     Pranas Å imkus