2018-05-10 Nr. AB-9359-3-62-3-00212-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-279-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00212-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama: 1) panaikinti R. Š. atsakymą, išsiųstą pareiškėjai elektroniniu paštu 2017 m. gruodžio 29 d.; 2) įpareigoti Kauno miesto santakos policijos komisariatą skubiai vykdyti Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, skubiai atskirti mažametį V. nuo labai pavojingo šizofreniko A. B. ir skubiai grąžinti pavyzdingai mamai A. ir pavyzdingiems I. dėl viešojo intereso gynimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjai iki 2018 m. vasario 23 d. nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant pateikti teismui naują skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad pareiškėja teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje nustatytu terminu nepateikė teismui patikslinto skundo, taigi nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu ir jai grąžinamas (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjai išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus.

II. Pareiškėja A. I. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno miesto santakos policijos komisariato 2017 m. gruodžio mėn. raštą Nr. 20-S- „Dėl A. I. prašymų tyrimo“ ir įpareigoti išspręsti pareiškėjos prašymus, taip pat priteisti moralinę žalą, nes „dėl Kauno miesto santakos policijos komisariato beširdiškumo esame išniekinti ir pažeminti“ bei „įpareigoti Kauno miesto santakos policijos komisariatą vykdyti nuosprendžius A. B. ir atskirti mažametį V. nuo labai pavojingo A. B., grąžinti V. pavyzdingai mamai A. ir I.“.

Pareiškėja nurodo, jog ji apie 2018 m. vasario 9 d. nutartį sužinojo gavusi skundžiamą 2018 m. kovo 2 d. nutartį.

Pareiškėja pažymi, kad kreipiasi dėl viešojo intereso gynimo, kadangi dėl A. B. finansinės įtakos (kyšių) teisėsaugai pareiškėjos sūnus seksualiai kankinamas. Todėl pareiškėja prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjos teigimu, skundo padavimo teismui termino ji nepraleido, kadangi atsakymą dėl atsisakymo Kauno miesto santakos policijos komisariatas išsiuntė pareiškėjai 2017 m. gruodžio 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis teisės aktais, toks elektroninis laiškas laikomas gautas kitą dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 30 d., o teismui skundą, pasirašytą per elektroninių paslaugų portalą, pareiškėja išsiuntė 2018 m. sausio 30 d., pridėjusi minėtą Kauno miesto santakos policijos komisariato atsakymą.

Pareiškėjos manymu, Kauno miesto santakos policijos komisariatas pažeidinėja Europos Sąjungos įstatymus, nes žinodami, kad A. B. baudžiamoji byla dėl labai sunkių nusikaltimų prieš pareiškėjos sūnų yra perduota teismui, „tyčiojasi ir džiaugiasi vaiko kančia“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ankstesne teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytų trūkumų joje nustatytu metu pareiškėja neištaisė, sprendė, kad jos skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai.

Pareiškėja, atskirajame skunde iš esmės teigia, kad apie teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį nežinojo iki kol negavo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 7 punktas nustato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir VEP posistemis) ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Pažymėtina, jog paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl šių taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 p.). Pagal Taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 p.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kurioje nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai bei terminas šiems trūkumams pašalinti (iki 2018 m. vasario 23 d.), nuorašas (lydraščiu) elektroninių ryšių priemonėmis (per teismų elektroninių paslaugų portalą) pareiškėjai išsiųstas tą pačią dieną, t. y. 2018 m. vasario 9 d. (I t., b. l. 7). Kaip matyti, pareiškėja yra pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi (tą patvirtina taip pat tai, kad pareiškėja visus procesinius dokumentus teismui byloje teikė per LITEKO VEP posistemio paskyrą, juos iš teismo taip pat gaudavo šiuo būdu, galiausiai pareiškėjai tokiu pat būdu buvo siųstas ir skundžiamos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties nuorašas, kurį ji gavo, kadangi dėl teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą).

Atsižvelgus į tai, kad teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis (nutarties nuorašas) pareiškėjai buvo išsiųsta kartu su lydraščiu 2018 m. vasario 9 d., o aktyvuodama paskyrą pareiškėja privaloma tvarka išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostatomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kurioje nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai bei terminas šiems trūkumams pašalinti (iki 2018 m. vasario 23 d.), (nuorašo) įteikimo data laikytina po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2018 m. vasario 12 d. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjai teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis nebuvo įteikta. Aplinkybė, kad pareiškėja nepatikrino ar neturėjo galimybės kiekvieną dieną tikrinti savo LITEKO VEP posistemio paskyros, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose panašiose bylose (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-794-442/2017). Kadangi šiuo atveju pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, todėl skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartimi jos skundas pagrįstai laikytas nepaduotu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi laikė pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai, jai laiku nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė