ea574606-7a62-442e-81d9-fb437ddcef8a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. 1-4985-244/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02876-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas T. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b. L 1). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2014 m. iki 2017 m. jis buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K. Nurodo, kad sveria 120 kg, todėl jam buvo sunku užlipti į antro aukÅ¡to lovÄ . Kamerose nebuvo kopėtėlių, todėl lipdamas į antro aukÅ¡to lovÄ pareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ susižalojęs. Be to, teigia patyręs didelį stresÄ , nes kiti nuolat Å¡aipydavosi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl jo sunkumų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. 1. 5-8). LukiÅ¡kių TI-K pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo kalinamas. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. LukiÅ¡kių TI-K prašė teismo taikyti 3 metų senaties terminÄ . Nurodė, kad 2014-2016 m. kamerose buvo įrengtos dviejų aukÅ¡tų lovos bei pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog dviejų aukÅ¡tų gultuose bÅ«tų padarytos kopėtėlės. Teismas konstatuoja:

Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo. Teismas pažymi, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 straipsnis), tačiau CK6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas - neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03- 26 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-15 0/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556- 150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 str. 1 d. 8 p. įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03- 26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo 2014 m. iki 2017 m.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2017 m. rugpjūčio 21 d. (b. 1. 2). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, tačiau, kaip minėta, skundÄ teismui pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. Taigi laikotarpis už kurį pareiÅ¡kėjas galėjo praÅ¡yti atlyginti žalÄ yra nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pagal CK 1.126 str. 2 d. nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Atsižvelgiant į atsakovės praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju taikytina ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros.

PareiÅ¡kėjas skunde nepraÅ¡o atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galbÅ«t pažeistas teises. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d.

Be to, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d., todėl teismas toliau pasisakys dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d., iki 2016 m. birželio 23 d. Skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčija tik aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo kopėtėlių, todėl lipdamas į antro aukÅ¡to lovÄ pareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ susižalojęs. Be to, teigia patyręs didelį stresÄ , nes kiti nuolat Å¡aipydavosi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl jo sunkumų užlipant į savo lovÄ .

Lukiškių TI- K yra pateikęs duomenis, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (b. 1.

5) PareiÅ¡kėjas kitų duomenų, paneigiančių atsakovo atstovo duomenis, nepateikė, todėl teismas jais abejoti neturi pagrindo. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2014-2016 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengtos dviejų aukÅ¡tų lovos. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato pareigos atsakovui įrengti kopėčių, skirtų įlipti į virÅ¡utinį gultÄ dviaukÅ¡tėje lovoje. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra sergantis ar turi kitų sutrikimų, trukdančių jam užlipti į virÅ¡utinį gultÄ .

PareiÅ¡kėjas yra pakankami jauno amžiaus (1983 m.), o aplinkybė, kad jis sveria 120 kg. neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad jis negalėjo pasiekti virÅ¡utinio gulto ir tokie nepatogumai nevertinami kaip pagrindas kilti neturtinei žalai. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nėra įrengta kopėtėlių. Ä®vertinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog patyrė fizinį ir dvasinį skausmÄ , t. y. neįrodė, kad patyrė neturtinę žalÄ .

LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų dėl kopėtėlių neįrengimo teismas nenustatė. Nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo T. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Liudmila Zaborovska