ea565198-166e-41fe-ac18-a60cc6cae1c4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1127-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02261-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.18.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5324-347/2023, pagal ieÅ¡kovo A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl termino atnaujinimo, savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė teismo:

1.1. atnaujinti terminÄ Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimui Nr. TS-187 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimui Nr. TS-260 apskųsti;

1.2. pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16d. sprendimÄ Nr. TS-187 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ Nr. TS-260 dalyje, kurioje žemės Å«kio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha žemės, nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės žemės mokesčio tarifas;

1.3. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenumato galimybės nustatyti žemės nuomos mokesčio dydį atsižvelgiantį tai, kiek nuomininkas valdo žemės pagal skirtingas nuomos sutartis. Žemės nuomos mokestis atsispindi kiekvienoje sutartyje ir nustatomas už sutartyje nurodytÄ to žemės sklypo nuomÄ (CK 6.545 straipsnis). Todėl ir nustatant nuomos mokesčio tarifÄ valstybinei žemei, turėjo bÅ«ti laikomasi CK 6.545 straipsnio reikalavimų (CK 6.552 straipsnis 2 dalis). Atsakovė, nors ir įgijo teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus Å¡iÄ kompetencijÄ delegavus jai Vyriausybės nutarimais, tačiau priėmė tokius sprendimus, kurių negalėtų priimti nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba. IeÅ¡kovas yra valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudotojas. Keturis žemės sklypus ieÅ¡kovas naudoja pagal sudarytas nuomos sutartis, septynis sklypus – pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus (toliau – NŽT) vedėjo įsakymais suteiktus leidimus. Tiek pagal nuomos sutartis, tiek ir už NŽT leidimais naudojamÄ Å¾emę ieÅ¡kovas privalo mokėti nuomos mokestį, kurio dydį nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba.

3. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ buvo nustatyti nuomos mokesčio tarifai 2021 metams (sprendimo 1 punktas). 2022 m. liepos 1 d. įvyko savivaldybės tarybos posėdis, kuriame taip pat buvo bandoma priimti sprendimÄ dėl žemės nuomos mokesčio tarifų 2022 metams, tačiau sprendimas nebuvo priimtas nesurinkus tarybos narių balsų daugumos. 2022 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovės elektroninį laiÅ¡kÄ su pridėta žemės nuomos mokesčio deklaracija (toliau – Deklaracija), kurioje nurodyta ieÅ¡kovui už naudojamÄ Å¾emę sumokėti 6 086,05 Eur.

Iš pateiktos Deklaracijos ieškovas sužinojo, kad jam taikomas 2,5 procentų nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo naudojamos žemės vidutinės rinkos vertės, nors savivaldybės tarybos sprendimo, kuriame būtų nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifai už 2020 metus, nebuvo. 2022 m. spalio 22 d. pasinaudojęs internete prieinama informacija, ieškovas spėjo, kad minėtas tarifas buvo nustatytas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. TS-260 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metais“ pakeitimo“.

Nors 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimu nebuvo nustatyti jokie nauji žemės nuomos mokesčio tarifai, tačiau pakeitus 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 (toliau – 2021 m. liepos 16 d. sprendimas) pavadinimÄ bei 1-Ä jo punktÄ , 2021 m. liepos 16 d. sprendimas taikytinas valstybinės žemės naudotojams apskaičiuojant nuomos mokestį ir už 2022 metus. Dėl tokios savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo technikos, nors 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas nuomos mokesčio tarifų nenustato ir savo turiniu nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių, jo rezultatÄ atsakovė taiko ieÅ¡kovui pagal Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimÄ Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo“.

Todėl 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas ir 2021 m. liepos 16 d. naujos redakcijos sprendimas yra neteisėti ir diskriminuojantys.

4. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties Å¡alys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti tik laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienaÅ¡aliÅ¡kai negali nuo jos nukrypti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 ir 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 (1.3. papunktyje ir 2 punkte) nustatyta, kad nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 5 punktu, savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Atsakovė pagal turimus duomenis apskaičiuoja žemės nuomos mokestį ir parengia mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. IeÅ¡kovas neginčija faktinių aplinkybių, jog savivaldybės tarybos patvirtintas žemės mokesčio tarifas apskaičiuotas ir pritaikytas tinkamai, laikantis savivaldybės tarybos patvirtintų tarifų, nenurodo, kad nustatant ginčijamÄ tarifÄ buvo padaryta skaičiavimo ar kitokia klaida.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

6.1. Ieškovas naudoja keturis žemės sklypus pagal nuomos sutartis, o septynis sklypus – pagal NŽT vedėjo įsakymais suteiktus leidimus. Nuomos sutarčių 9 punkte numatyta, kad žemės nuomotojas (NŽT) turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono Žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Žemės nuomos mokesčio dydis metams nustatomas Vyriausybes aktų nustatyta tvarka (Sutarties 10 punktas).

6.2. NŽT įsakymų dėl laikino naudojimosi žemės sklypais 2.3 punktuose numatyta, kad Valstybinės žemės ploto naudotojui valstybinės žemės plotais naudojantis ilgiau nei 3 metus, NŽT Kėdainių skyrius turi teisę kas 3 metus perskaičiuoti vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, o už naudojimÄ si valstybine žeme valstybinės žemės ploto naudotojas moka žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ (Žin. 2003, Nr. 106-4755) nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas su Å¡iomis sutarčių sÄ lygomis sutiko, pasirašė, jų neginčijo.

6.3. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ buvo nustatyti nuomos mokesčio tarifai 2021 metams: „1.1.1.mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės; 1.1.2. mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės“.

6.4. Ieškovas 2021 m. gruodžio 21 d. sumokėjo atsakovei už žemę 1 330,47 Eur.

6.5. IeÅ¡kovas 2022 m. sausio 14 d. savivaldybės tarybai pateikė praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti nustatytÄ Å¾emės nuomos mokesčio tarifÄ už 2021 metus, nustatant jam 0,7 procentų tarifÄ . Ä® šį praÅ¡ymÄ Kėdainių rajono savivaldybės meras atsakė, kad į tokį pasiÅ«lymÄ atsižvelgs kai bus svarstomas 2022 metų valstybinės žemės nuomos mokestis.

6.6. Ieškovas 2022 m. gegužės 16 d. sumokėjo atsakovei 3 421,28 Eur ir 97,85 Eur žemės mokesčio.

6.7. IeÅ¡kovas 2022 m. spalio 20 d. gavo iÅ¡ Kėdainių rajono savivaldybės elektroninį laiÅ¡kÄ su pridėta žemės nuomos mokesčio deklaracija, kurioje už naudojamÄ Å¾emę jam nustatyta mokėtina bendra 6 086,05 Eur suma. IeÅ¡kovui taikomas 2,5 procentų nuomos mokesčio tarifas, skaičiuotinas nuo naudojamos žemės vidutinės rinkos vertės. Minėtos teisės akto nuostatos iÅ¡liko galioti ir 2022 metais, t. y. Tarybos sprendimo pakeitimu liko nepakeistos. Suvestinė redakcija pateikta kartu su ieÅ¡kiniu, taip pat skelbiama Teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73edec70ea1411eb9f09e7df20500045/asr.

6.8. Savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo projektas Nr. SP-264 Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. ts-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ pakeitimo“ skelbiamas vieÅ¡ai https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/124501803a8f11edbf47f0036855e731. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta sprendimo esmė – „iÅ¡braukti 2021 m., t. y. nenurodyti konkrečių metų“ ir laukiami rezultatai – „patikslinus Savivaldybės tarybos sprendimÄ , valstybinės žemės nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal 2021 metais patvirtintus tarifus ir lengvatas neterminuotai“. Svarstytas tarybos sprendimo projektas buvo patvirtintas savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. posėdyje.

Dėl praleisto termino administraciniam aktui ginčyti

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ 2022 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimui apskųsti, kaip praleistÄ dėl svarbios priežasties. Anot teismo, ieÅ¡kovo reikalavimams nagrinėti taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartis – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal ABTÄ® 29 straipsnio nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Å iuo atveju teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas nepraleido įstatyme numatyto termino kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistos teisės gynimo.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono bÅ«du, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose 2002 m. lapkričio 19 d. Nr. 1798 ir 2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1387 (1.3. papunktyje ir 2 punkte), nustatyta jog nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 5 punktu, savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Savivaldybė pagal turimus duomenis apskaičiuoja žemės nuomos mokestį, parengia mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymÄ reglamentuoja imperatyvios įstatymo normos, todėl savivaldybė gali nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifÄ tik Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendime Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metais“ nustatyti naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifai:

„1.1.1.mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės;

1.1.2. mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės“.

11. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo projektas Nr. SP-264 Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. ts-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ pakeitimo skelbiamas https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/124501803a8f11edbf47f0036855e731. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta sprendimo esmė – „iÅ¡braukti 2021 m., t. y. nenurodyti konkrečių metų“ ir laukiami rezultatai – „patikslinus Savivaldybės tarybos sprendimÄ , valstybinės žemės nuomos mokestis bus skaičiuojamas pagal 2021 metais patvirtintus tarifus ir lengvatas neterminuotai“. Svarstytas sprendimo projektas buvo patvirtintas savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 30 d. posėdyje.

12. Minėtos teisės akto nuostatos išliko galioti ir 2022 metais, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu liko nepakeistos. Suvestinė redakcija, kuri pateikta kartu su ieškiniu, taip pat skelbiama Teisės aktų registre: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/73edec70ea1411eb9f09e7df20500045/asr.

13. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui nesuteikta teisė pačiam taikyti nuomos mokesčio tarifÄ , apskaičiuoti nuomos mokestį ir parengti žemės nuomos mokesčio deklaracijÄ Nr. 00000001. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos bÅ«dingas vieÅ¡osios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, iÅ¡nuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu.

14. Nagrinėjamu atveju Å¡alis sieja valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovui padidintas 2,5 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas už visus 2022 metus taikytas pagrįstai. Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje žemės nuomos mokestis paskaičiuotas taikant 2,5 procentų tarifÄ nuo sklypų vertės, t. y. netgi nuo mažesnės sklypo vertės, nei jÄ nurodo ieÅ¡kovas. Ginčo dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos nėra, todėl teismas sprendė, kad ji yra teisinga ir pagrįsta.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. TS-187 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. TS-260 ginčijamose dalyse, kuriose žemės ūkio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės tarifas, yra teisėti ir dėl to ieškovo ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. K. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimÄ ir jo patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CK 6.545 straipsnio 1 dalies ir 6.552 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kuriose nurodyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį. IeÅ¡kovas nuomoja vienuolika žemės sklypų, pagal vienuolika skirtingų sutarčių (leidimų), sudarytų skirtingu laiku. Visos Å¡ios sutartys yra savarankiÅ¡kos ir niekaip tarpusavyje nesusietos, o CK XXIX skyriaus normos reglamentuoja vienÄ sutartį. Atitinkamai, CK 6.552 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taikoma taip pat kiekvienai sudarytai sutarčiai savarankiÅ¡kai. Kiti teisės aktai – Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalis bei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnis nenumato, kad nustatomo už valstybinę žemę nuomos mokesčio dydis priklausytų nuo pagal atskiras sutartis sumuojamo bendro nuomininko naudojamos žemės ploto. Nenumatęs tokios galimybės įstatymuose, jų leidėjas nedelegavo jos ir Vyriausybei, kuri 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 bei 2003 m. lapkričio 10 nutarimu Nr. 1387 negalėjo deleguoti daugiau teisių atsakovo tarybai, nei pati turi.

16.2. Už valstybinės žemės naudojimÄ mokamo nuomos mokesčio dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.3 punktas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 2 punktas. Juose nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Juose nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Nei vienas iÅ¡ paminėtų Vyriausybės nutarimų nenumato, kad savivaldybių tarybos gali nustatyti mokėtinÄ Å¾emės nuomos mokesčio tarifÄ siedamos jį ne su pačiu žemės sklypu, bet su mokesčio mokėtojo asmeniu. Tuo tarpu atsakovo taryba, kaip matyti iÅ¡ ginčijamų nutarimų turinio, žemės nuomos mokesčio tarifÄ nustatė nuomininkams. Tokiu bÅ«tų ji pažeidė vieÅ¡osios teisės principÄ â€ždraudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Be to, nustatyti žemės mokesčio tarifų atsakovo taryba negalėjo ir dėl to, kad ji nėra ieÅ¡kovo sudarytų nuomos sutarčių Å¡alimi.

16.3. Ieškovo ieškinio esmė yra ne nustatyti nuomos mokesčio tarifo dydį, o pripažinti negaliojančia savivaldybės tarybos sprendimų dalį. Kadangi ginčijami atsakovo tarybos sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, tai ir teismo sprendime minimas faktas, jog ieškovas yra sumokėjęs 2,5 procento dydžio nuomos mokesčius, nėra teisiškai reikšmingas, nes prieštaraujančio imperatyvams (niekinio) sandorio negalima patvirtinti.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:

17.1. IeÅ¡kovas nepateikė argumentų, kokiai konkrečiai CK 6.545 straipsnio 1 dalies nuostatai prieÅ¡tarauja teismo sprendimas ir kokiÄ teisės normÄ teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino. IeÅ¡kovas ginčija 2,5 proc. dydžio žemės mokesčio tarifÄ , nors paminėta įstatymo nuostata nuomos mokesčio dydžio ar jo nustatymo kriterijų apskritai nereglamentuoja, o tik nustato nuomininko pareigÄ mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį. Nuomos sutartyje pateikta nuoroda į Vyriausybės nutarimais reglamentuojamÄ tvarkÄ (kuriais kompetencija deleguota savivaldybių taryboms) dėl metams nustatomo mokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju sutartyse nustatyta blanketinė nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, todėl ir žemės nuomos mokesčio tarifas, ir žemės sklypo vertė turi bÅ«ti nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka.

17.2. CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat ir ieÅ¡kovo nurodomi Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalis bei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnis nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo tvarkos, nenustato kriterijų ir nereguliuoja tarifų dydžio nustatymo, todėl skundžiamas teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja minėtoms teisės normoms. IeÅ¡kovo skunde paminėti Vyriausybės nutarimai nenustato konkrečių kriterijų ir principų, kuriais vadovaujantis savivaldybių tarybos bÅ«tų įpareigotos diferencijuoti tarifų dydžius. Savivaldybės taryba yra saistoma imperatyvaus reikalavimo nustatant tarifÄ nevirÅ¡yti nustatyto intervalo ribų – 4 proc. žemės vertės. Nutarimais savivaldybėms suteikta diskrecija pačioms, nevirÅ¡ijant nustatytų ribų, nustatyti savivaldybių teritorijose esančių valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio tarifus. Byloje nėra ginčo dėl aukÅ¡tesnės galios teisės aktų nustatytų tarifų intervalo virÅ¡ijimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobÅ«dis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikÅ¡to apeliacinio skundo argumentus.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas naudojasi (nuomoja) keturiais valstybinės žemės sklypais, kurių bendras plotas yra 50,906 ha, pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, t. y. nuomoja:

19.1. 3,7427 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. vasario 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 91ŽN-17-(14.9.2);

19.2. 29,8081 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 9SŽN-166-(14.9.2);

19.3. 17,1433 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 9SŽN-166-(14.9.2);

19.4. 0,2119 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 9SŽN-44-(14.9.2).

20. Septynis sklypus, kurių bendras plotas yra 7,336 ha, ieškovas valdo pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjo (toliau – NŽT) įsakymais suteiktus leidimus:

20.1. 0,65 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suteiktÄ 2012 m. gegužės 30 d. NŽT įsakymo Nr. 9VÄ®-(14.9.2)-950 pagrindu;

20.2. 2,5 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suteiktÄ 2014 m. gegužės 29 d. NŽT įsakymo Nr. 9VÄ®-(14.9.2)-615 pagrindu;

20.3. 0,64 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suteiktÄ 2014 m. birželio 6 d. NŽT įsakymo Nr. 9VÄ®-(14.9.2)-672 pagrindu;

20.4. 0,3992 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suteiktÄ 2015 m. birželio 12 d. NŽT įsakymo Nr. 9VÄ®-629-(14.9.2) pagrindu;

20.5. 1,25 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suteiktÄ 2015 m. gegužės 27 d. NŽT įsakymo Nr. 9VÄ®-543-(14.9.2) pagrindu;

20.6. 0,83 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suteiktÄ 2015 m. gegužės 27 d. NŽT įsakymo Nr. 9VÄ®-543-(14.9.2) pagrindu;

20.7. 1,0668 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suteiktÄ 2016 m. gegužės 9 d. NŽT įsakymo Nr. 9VÄ®-439-(14.9.2) pagrindu.

21. Žemės nuomos sutartyse nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis metams nustatomas Vyriausybės aktų nustatyta tvarka. NŽT įsakymuose įtvirtinta, kad už naudojimÄ si valstybine žeme žemės ploto naudotojas moka žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nustatyta tvarka.

22. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ buvo nustatyti 2021 metams valstybinės žemės, naudojamos ar išnuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifai: 1.1.1 punktu žemės ūkio paskirties žemei mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės; 1.1.2 punktu žemės ūkio paskirties žemei mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės.

23. IeÅ¡kovas 2022 m. sausio 14 d. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės tarybÄ su praÅ¡ymu peržiÅ«rėti žemės nuomos mokesčio tarifÄ už 2021 metus ir nustatyti visiems žemės nuomotojams 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės tarifÄ .

24. Savivaldybės 2022 m. kovo 2 d. atsakyme, adresuotame ieškovui, nurodyta, jog į jo pastabas bus atsižvelgta svarstant 2022 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus.

25. Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2022 m. birželio 22 d. parengė sprendimo Nr. SP-227 projektÄ â€žDėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2022 metams“, kurio 1 punkte buvo planuota nustatyti 2022 metams valstybinės žemės, naudojamos ar iÅ¡nuomotos be aukciono, tokius nuomos mokesčio tarifus: 1.1.1 p. žemės Å«kio paskirties žemei mokesčio mokėtojams, turintiems ne daugiau kaip 10 ha – 0,7 proc. vidutinės rinkos vertės; 1.1.2 p. žemės Å«kio paskirties žemei mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha – 2,5 proc. vidutinės rinkos vertės. Å is sprendimas nebuvo priimtas.

26. Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ Nr. TS-260, kuriuo pakeitė Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 pavadinimÄ Ä¯ „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo“ ir 1 punkto pirma pastraipÄ , kuriÄ iÅ¡dėstė taip: „1. Nustatyti valstybinės žemės, naudojamos ar iÅ¡nuomotos be aukciono, nuomos mokesčio tarifus“. Naujos redakcijos teisės akto redakcija Teisės aktų registre įsigaliojo nuo 2022 m. spalio 5 d.

27. Apeliantas iÅ¡ savivaldybės 2022 m. spalio 20 d. gavo žemės nuomos mokesčio deklaracijÄ už 2022 metus, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovui buvo pritaikytas 2,5 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas ir iÅ¡ viso paskaičiuota 6 084 Eur dydžio mokėtina suma. IeÅ¡kovas 2022 m. lapkričio 14 d. sumokėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijai 1 704,09 Eur. Kėdainių rajono savivaldybė 2023 m. kovo 13 d. pateikė ieÅ¡kovui patikslintÄ Å¾emės nuomos mokesčio deklaracijÄ , kurioje mokėtina žemės nuomos suma sumažinta ieÅ¡kovo sumokėta suma ir nurodyta ieÅ¡kovui nedelsiant sumokėti 4 447,81 Eur žemės nuomos mokestį už 2022 metus.

28. Ieškovas 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę su prašymu nurodyti, kokio teisės akto pagrindu jam buvo paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2022 metus. Kėdainių rajono savivaldybė 2023 m. vasario 9 d. raštu atsakė, jog ieškovui žemės nuomos mokestis buvo paskaičiuotas vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo 2021 metams“ aktualia redakcija, galiojančia nuo 2022 m. spalio 5 d., kuris buvo viešai paskelbtas teisės aktų registre www.e-tar.lt. Ieškovas taip pat informuotas, kad Kėdainių rajono savivaldybės taryba vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387.

29. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimÄ Nr. TS-187 bei 2022 m. rugsėjo 30d. sprendimÄ Nr. TS-260 tose jų dalyse, kuriose žemės Å«kio paskirties žemės mokesčio mokėtojams, turintiems daugiau kaip 10 ha nustatytas didesnis nei 0,7 procentų vidutinės rinkos vertės tarifas. IeÅ¡kovo nuomone, jam, kaip valstybinės žemės nuomininkui, iÅ¡sinuomojusiam iÅ¡ valstybės daugiau kaip 10 ha žemės, atsakovės taikomas 2,5 proc. žemės vertės tarifas yra diskriminuojantis ir prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

30. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, sprendime konstatuodamas, kad ginčijamas žemės mokesčio tarifas ieÅ¡kovui ir kitiems žemės naudotojams, turintiems daugiau kaip 10 ha žemės, nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

31. IeÅ¡kovas padavė apeliacinį skundÄ , jame nurodydamas, kad nei vienas iÅ¡ sprendime paminėtų Vyriausybės nutarimų nenumato, jog savivaldybių tarybos gali nustatyti mokėtinÄ Å¾emės nuomos mokesčio tarifÄ , kuris siejamas ne su pačiu žemės sklypu (konkrečia nuomos sutartimi ir pan.), bet su mokesčio mokėtojo asmeniu.

32. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

33. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad valstybinė žemė yra visai visuomenei reikÅ¡mingas vieÅ¡asis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 58 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama ar suteikiama kitaip naudotis tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvus reguliavimas riboja Å¡ių santykių Å¡alių galimybę tarpusavio susitarimais nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurios įtvirtintos imperatyviosiose įstatymų nuostatose.

34. Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata pakartota ir detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, nurodant, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvioji. Tai reiÅ¡kia, kad nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Toks reglamentavimas taip pat reiÅ¡kia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio Å¡alys negali nukrypti jokiais susitarimais. Pagal Å¡ioje įstatymo normoje nustatytÄ reglamentavimÄ Å¡alys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi bÅ«ti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009). Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties Å¡alys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti tik laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiÅ¡kai negali nuo jos nukrypti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-685-912/2022).

36. Sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) Å¡io mokesčio tarifÄ ; žemės sklypo vertės pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius nustatymas pagal teisinį reglamentavimÄ aktualus dviem atvejais: kai yra sudaroma valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir tuo atveju, kai nuomotojas pasinaudoja teise perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę galiojant nuomos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020).

37. Be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Valstybinės žemės sklypo, iÅ¡nuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi bÅ«ti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis (Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalis).

38. Nuomos mokesčio už nuomojamÄ pagal teisės aktus valstybinę žemę taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Å io nutarimo 1.3 punkte nustatyta, kad, nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali bÅ«ti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ be aukciono, tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (nutarimo 1.4 punktas); nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (nutarimo 1.5 punktas), o nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje (nutarimo 1.7 punktas).

39. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 1 punkte yra įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintas Savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas. Å is principas reiÅ¡kia, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI4-5424-815/2020, kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo Kauno apygardos teismo pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos norminio administracinio teisės akto teisėtumo, nurodyta, jog apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, jo dydį, yra svarbÅ«s du aspektai: pirma, mokesčio tarifas, ir, antra, mokesčio bazė. Pagal Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 2 punktÄ Å¾emės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka, o 3 punktÄ â€“ savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Teismas pabrėžė, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio bazė yra žemės vertė, kuri taip pat nustatoma vadovaujantis teisės aktais.

41. Minėta, kad apelianto nuomone, ginčijamais savivaldybės tarybos aktais nustatyti žemės mokesčio tarifai yra diskriminaciniai, nes nustatyti konkrečiam žemės nuomotojui – mokesčių mokėtojui, be to, jie prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnę galiÄ turintiems teisės aktams.

42. Sutikdama su atsakovės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sÄ lygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Todėl ginčijami žemės mokesčio nustatymo (parinkimo) kriterijai negali bÅ«ti vertinami kaip diskriminuojantys, kadangi tokia jų tvarka reglamentuojama ir aukÅ¡tesnės galios teisės aktais (pvz., Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo, kuris nustato privačios žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarkÄ , 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vienÄ arba kelis iÅ¡ Å¡ių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ; 3) žemės sklypo naudojimÄ arba nenaudojimÄ ; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formÄ , ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietÄ (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

43. Pažymėtina, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. TS–120 patvirtintas „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡as“, kuris galiojo ginčijamo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. TS-187 priėmimo metu (toliau – ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomojamÄ (iÅ¡nuomotÄ ar naudojamÄ ) ne aukciono bÅ«du, metinius tarifus bei lengvatas nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Å io ApraÅ¡o 6 punkte buvo nustatyta, jog nuomos mokestis už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ (iÅ¡nuomojamÄ ) ne aukciono bÅ«du apskaičiuojamas žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotÄ pagal žemės verčių žemėlapius, padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, nustatyto Savivaldybės tarybos sprendimu. IÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo vertė perskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius kas trejus metus nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

44. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. TS–235 pripažintas netekusiu galios Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. TS-120 ir patvirtintas naujas „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡as“. Å io ApraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomojamÄ (iÅ¡nuomotÄ ar naudojamÄ ) ne aukciono bÅ«du, metinius tarifus bei lengvatas nustato Kėdainių rajono savivaldybės taryba. ApraÅ¡o 14 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du, apskaičiuojamas žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotÄ pagal žemės verčių žemėlapius, padauginus iÅ¡ mokesčio tarifo, nustatyto Savivaldybės tarybos sprendimu. IÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo vertė perskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius kas trejus metus nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020, teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos bÅ«dingas vieÅ¡osios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, iÅ¡nuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu. Sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) Å¡io mokesčio tarifÄ .

46. Nagrinėjamu atveju Kėdainių rajono savivaldybės taryba ginčijamais sprendimais diferencijavo (nustatė) mokesčio dydį (tarifÄ ) atsižvelgdama į aiÅ¡kiai apibrėžtus kriterijus, kurių teisėtumas Å¡ioje byloje nėra ginčijamas, ir laikydamasi įstatymų reikalavimų. Apelianto argumentai, kad asmenims, turintiems daugiau kaip 10 ha žemės, turėtų bÅ«ti taikomas ne 2,5 proc., bet 0,7 proc. žemės vertės tarifas, o taip pat, kad naudojamos žemės dydis turėtų bÅ«ti nustatomas pagal kiekvienÄ nuomos sutartį atskirai, neatitinka aukščiau aptarto ginčijamo teisinio santykio reguliavimo, grindžiamas subjektyvia apelianto nuomone, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žemės mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka atitiko ir neprieÅ¡taravo įstatyminiam ginčijamo klausimo reglamentavimui.

47. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai nagrinėjamu atveju aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas

Algimantas Kukalis

Albina Rimdeikaitė