ea558d58-707b-4eef-8596-6582c736be12 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-344-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.5; 3.3.1.13 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovo atskirasis skundas dėl 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

C. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M. bei V. G. dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. C. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ . 2. 2019 m. gruodžio 5 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) sustabdyti visus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus (iÅ¡ieÅ¡kojimo, perdavimo, iÅ¡kraustymo) iÅ¡ hipoteka įkeisto turto iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui;

2) uždrausti buto (turto) sugadinimÄ , durų iÅ¡laužimÄ ir komunalinių paslaugų (Å¡ilumos, Å¡ilto ir Å¡alto vandens, elektros) atjungimÄ iki civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos. Tuo pačiu praÅ¡ymu ieÅ¡kovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino. 4. 2019 m. gruodžio 16 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kovo A. C. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas prašė panaikinti skundžiamÄ nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti, taip pat prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirÄ jį skundÄ netenkino ir nustatė ieÅ¡kovui 7 dienų terminÄ sumokėti 38 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. 6. 2019 m. gruodžio 20 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl trÅ«kumų Å¡alinimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra priėmusi sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos ieÅ¡kovui teikimo kitose bylose, dėl ko, anot apelianto, analogiÅ¡kai ieÅ¡kovas gali bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir Å¡ioje byloje.

Be to, ieÅ¡kovo teigimu, jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi byloje ieÅ¡kovas ginčija veiksmus atsiradusius iÅ¡ sutarties nesÄ Å¾iningų sÄ lygų. Pažymi, jog ieÅ¡kovas žyminio mokesčio negali sumokėti dėl sunkios materialinės padėties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieÅ¡kovo A.

C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra sumokėjęs net dalies mokėtino žyminio mokesčio, o reikalavimas byloje nėra laikytinas reikalavimu, kylančiu iÅ¡ vartojimo teisinių santykių. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo kartu su praÅ¡ymu pateiktus įrodymus teismas nustatė, kad nors jie liudija tai, jog ieÅ¡kovo finansinė padėtis galimai yra sudėtinga, tačiau nepateikus duomenų, kad jis imasi veiksmų savo finansinei padėčiai pagerinti, teismas laikė, kad ieÅ¡kovas tinkamai neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties ir nepaÅ¡alino Å¡ios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyto atskirojo skundo trÅ«kumo, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. C. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymus tenkinti – atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimÄ ir priimti atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties.

10. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovo pateiktu ieÅ¡kiniu ginčijami veiksmai atsiradę iÅ¡ nesÄ Å¾iningų sutarties sÄ lygų, t. y. keliami reikalavimai, atsiradę iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, todėl ieÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu yra atleistas nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo; 10.2. IeÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 20 d. praÅ¡yme iÅ¡dėstė aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytus trÅ«kumus paÅ¡alino, tik kitu, nei nutartyje nurodytu, bÅ«du; 10.3.

Visuma ieÅ¡kovo pateiktų duomenų įrodo, kad yra pagrindas ieÅ¡kovÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir / ar bet kokia forma.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).

13. Kreipimosi į teismÄ , bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkÄ reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo laikytis Å¡ios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentÄ , kuris atitinka CPK reikalavimus. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo atskirojo skundo dėl 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties priėmimo klausimÄ nustatė, kad apeliantas už teikiamÄ skundÄ nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kaip nustato CPK 80 straipsnio 2 dalis, o praÅ¡ymas atleisti apeliantÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra pagrįstas įrodymais, todėl 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi apeliantui A. C. nustatė terminÄ paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus, t. y. sumokėti 38 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

15. Apeliantas 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujai teikiamus paaiÅ¡kinimus su įrodymais, kurie, jo vertinimu, pagrindžia praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teikiamu praÅ¡ymu apeliantas iÅ¡dėstė ir nesutikimo su 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, argumentus. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi įvertinęs apelianto 2019 m. gruodžio 20 d. praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus ir nesutikęs su apelianto vertinimu, jog jam taikytinas atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, bei atsižvelgęs į papildomai pateiktus įrodymus, nusprendė, kad apeliantas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, todėl A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

16. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė, jog apeliantas nepaÅ¡alino 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytų trÅ«kumų ir apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamos 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria apeliantui buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo nevertina, kadangi ji nėra Å¡ios bylos apeliacijos objektas.

Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ sprendžia vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, kiek tai susiję su teismo argumentais, kad apeliantas nepaÅ¡alino teismo nustatytų trÅ«kumų bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Byloje ginčo dėl to, kad už apelianto teikiamÄ atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra mokėtinas 39 Eur žyminio mokestis nekyla, apeliantas taip pat neginčija to, kad nėra sumokėjęs bent dalies už atskirÄ jį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio. Skunde apeliantas viena vertus teigia, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kita vertus nurodo, kad jo teikiami įrodymai apie turtinę padėtį sudaro pagrindÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kadangi skundžiama nutartimi buvo vertinti pirmiau nurodyti apelianto keliami klausimai, apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties pagrįstumo, visų pirma pasisako dėl to, ar apelianto inicijuota byla gali bÅ«ti priskirta bylų, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo, kategorijai ir dėl to ieÅ¡kovas bÅ«tų laikomas atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

18. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo inicijuotas ginčas nėra susijęs su vartojimo teisiniais santykiais, ir teigia, kad jis ginčija veiksmus, atsiradusius iÅ¡ sutarties nesÄ Å¾iningų sÄ lygų, t. y. kelia reikalavimus atsiradusius iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, todėl jis atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

19. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jis nagrinėjamoje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ â€“ vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo. Toks atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra siejamas ne vien su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismÄ dėl visų ginčų, kylančių iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bet ir su ginčo objektu byloje (klausimai dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo).

20. Å iuo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu reikalauja pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ . Ginčijamo akto neteisėtumÄ sieja su neteisėtais antstolio veiksmais nustatant per maÅ¾Ä varžytynėse parduodamo turto kainÄ . Å ios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas nėra reikalavimas, kylantis iÅ¡ vartojimo teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas, papildydamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas Å¡iuo klausimu, taip pat nurodo, kad ta aplinkybė, jog priverstiniai vykdymo veiksmai, kuriuos atliekant apeliantui priklausantis turtas buvo parduotas ginčijamu varžytynių aktu, buvo pradėti po to, kai apeliantas neįvykdė 2004 m. balandžio 19 d. kredito sutartimi Nr. BS1133040103, sudaryta tarp A.

C. ir AB Sampo banko (galutinė teisių ir pareigų perėmėja pagal kredito sutartį atsakovė „Swedbank“, AB) prisiimtų įsipareigojimų, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčas patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sritį, kadangi Å¡ioje byloje keliamas varžytynių proceso teisėtumo, o ne skolininkÄ ir iÅ¡ieÅ¡kotojÄ siejusių sutarčių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo klausimas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti ir apelianto argumentai, susiję su galimu jo atleidimu nuo žyminio mokesčio mokėjimo Å¡ioje byloje dėl to, kad kitose civilinėse bylose jam yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau teismo vertinimu, tačiau, teismo vertinimu, tokia teisinė pagalba turi bÅ«ti teikiama nagrinėjamoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas yra galimas įstatymo nustatyta tvarka ir keliose bylose, tačiau dėl jos teikimo kiekvienoje iÅ¡ jų yra priimamas atskiras tarnybos sprendimas. Pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 3 dalį pareiÅ¡kėjas privalo pateikti teismui tarnybos sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Toks sprendimas teismui nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar apelianto 2019 m. gruodžio 20 d. pateiktas praÅ¡ymas su papildomais įrodymais gali bÅ«ti laikomas tinkamu 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų įvykdymu iÅ¡aiÅ¡kina, kad įstatymas byloje dalyvaujantį asmenį įpareigoja rÅ«pintis greitu ir ekonomiÅ¡ku procesu (CPK 7 straipsnis). Besikreipiantis į teismÄ asmuo, kartu su procesiniu praÅ¡ymu turi pateikti praÅ¡ymo pagrįstumÄ patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ dėl 2019 m gruodžio 9 d. nutarties prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nepateikė jokių šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismas taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ . IeÅ¡kovas, kaip nurodyta, Å¡ios nutarties neskundė, todėl 2019 m. gruodžio 17 d. nutarčiai įsiteisėjus, ja nustatyti įpareigojimai turi bÅ«ti įvykdyti nutartyje nurodytu bÅ«du ir tvarka.

Kadangi apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad nustatyto dydžio žyminis mokestis yra sumokėtas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai laikė, kad ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino 2019 m. gruodžio 17 d. nustatytų trÅ«kumų ir tai sudarė pagrindÄ apelianto skundÄ dėl 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties laikyti nepaduotu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė