ea558007-9efb-40ef-abec-830ccc4cf66a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-93-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00403-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.4.; 50.1.1.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 12 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo R. Å . nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt bauda, o byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., nutraukta.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasnustatė:R. Å . 2014 m. liepos 27 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-07-26 20.35 val. prie (duomenys neskelbtini)namo Palangoje konfliktavo, agresyviai nusiteikęs kabinėjosi, nesiorientavo aplinkoje, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, stumdė policijos pareigÅ«nus.

Tokiais veiksmais R. Å . padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 str. bei 187 str. 2 d.             Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu R. Å . pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 187 str. 2 d., ir paskyrė jam administracinę nuobaudÄ - 300 Lt baudÄ . Teismas konstatavo, kad nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. Å . nevykdė policijos pareigÅ«nų nurodymų, t. y. atsisakė pateikti ir nurodyti asmens duomenis, o kai pareigÅ«nai nutarė asmens tapatybės nustatymui jį pristatyti į komisariatÄ , tuomet R.

Å . vengė vykdyti teisėtÄ pareigÅ«nų nurodymÄ lipti į tarnybinį automobilį. Teismas bylÄ dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. nutraukė, nes byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtino protokole nurodytų faktinių aplinkybių, kad R. Å . pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.Apeliaciniu skundu R. Å . praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. padarymo, ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nes nutarimo dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , yra neteisėta ir nepagrįsta.

Nurodo, kad LVAT, aiÅ¡kindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 2 d. yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimÄ padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. LVAT yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Apelianto nuomone, aptartų būtinųjų požymių jam surašyta administracinio teisės pažeidimo protokolo dalis pagal ATPK 187 str. 2 dalį neatitinka, nes iš kaltinimo turinio nėra visiškai aišku, kokių konkrečiai policijos pareigūnų nurodymų jis nevykdė.

Protokole jis buvo kaltinamas, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nevykdė teisėtų, bet abstrakčių policijos pareigÅ«nų nurodymų bei juos stumdė, o buvo nubaustas už tai, kad atsisakė pateikti ir nurodyti pareigÅ«nams asmens duomenis, o vėliau - lipti į tarnybinį automobilį. Apelianto manymu, Å¡is procesinis pažeidimas iÅ¡ tiesų atrodo menkavertis, tačiau vertinant jo teisinę padėtį yra jis esminis, nes:

1) bylos dalis pagal ATPK 174 straipsnį buvo nutraukta;

2) konstatavus, kad nebuvo padarytas ATPK 174 straipsnyje numatytas pažeidimas, kyla pagrįstų abejonių dėl policijos pareigÅ«nų nurodymų teisėtumo, pagrįstumo ir/ar proporcingumo, o tokios abejonės turėtų bÅ«ti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.ATPK 187 str. 2 d. inter alia numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Å io straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumÄ . Taigi, ATPK 187 str. 2 d. yra įtvirtintos dvi atskiros administracinio teisės pažeidimo sudėtys, t. y. policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas ir policijos pareigÅ«no garbės ir orumo įžeidimas. Vertinant asmens veiksmus pagal ATPK 187 str. 2 dalį, pirmuoju atveju svarbu nustatyti jog, kaltininkas kėsinasi pažeisti nustatytÄ valdymo tvarkÄ ir pareigÅ«nas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi bÅ«ti teisėti, t. y. jie turi bÅ«ti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (VTAT nutartys Nr. N62-841/2006, N62-653/2010 ), antruoju atveju svarbu nustatyti pareigÅ«nų atžvilgiu pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniÅ¡kai į nukentėjusįjį, ar jie buvo vartojami protestuojant prieÅ¡ pareigÅ«nų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumÄ .

Apelianto nuomone, pastarojoje byloje konstatuotas pažeidimas buvo įvertintas netinkamai, nes:

1) patys pareigūnai apklausiami teisme liudytojais paneigė, kad jis juos stumdė ar kitaip įžeidė;

2) nutraukus bylÄ ir konstatavus, kad nebuvo padarytas ATPK 174 str. numatytas pažeidimas, iÅ¡kyla abejonių ir dėl pareigÅ«nų nurodymų (pateikti asmens duomenis ir lipti į automobilį) teisėtumo, pagrįstumo ir/ar proporcingumo.Policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad Å¡is ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigÅ«nui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ ; 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigÅ«nai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais; 18 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti.

Patrulių veiklos instrukcijos 21.2 p. nurodyta, kad patruliuodami sektoriuje, marÅ¡rute ar poste, policijos patruliai privalo tikrinti asmenis, kurie be tikslo renkasi vieÅ¡ose vietose, stebi parduotuves, bankomatus, parduotuvėse apsiperkančius žmones, juos seka, apžiÅ«rinėja pastatytas transporto priemones, bando patekti į užrakintas daugiabučių namų laiptines, apžiÅ«rinėja, stebi individualių gyvenamųjų namų, vienkiemių teritorijas, neÅ¡asi įtartinus daiktus ar kitaip įtartinai elgiasi (tikrinti Å¡iuos asmenis ieÅ¡komų asmenų registruose, pasidomėti apie jų užimtumÄ (kur dirba, mokosi), gyvenamÄ jÄ vietÄ , atvykimo į esamÄ vietÄ tikslÄ ).

Kaip minėta, Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiÅ«rėti. Taigi, tik teisėtvarkos pažeidėjas gali bÅ«ti sulaikomas įtariant jį pažeidimo padarymu, o asmens tapatybė Å¡iais laikais gali bÅ«ti lengvai nustatoma techninių priemonių pagalba, kÄ pareigÅ«nams apeliantas ir siÅ«lė padaryti prie tarnybinio automobilio, nes į kurortÄ nebuvo pasiėmęs asmens tapatybės kortelės. IÅ¡ administracinėje byloje surinktų duomenų matyti, kad jokio kito pažeidimo jis nebuvo padaręs; gyvenamųjų patalpų nuomotojas J.

Rimdeikis iÅ¡ karto atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ; policijos pareigÅ«nai teismo posėdyje patys patvirtino, kad jokių chuliganiÅ¡kų veiksmų apeliantas nepadarė; iÅ¡ byloje esančių 2014-07-26 M. V. ir 2014-07-26 M. Z. tarnybinių protokolų turinio matyti, kad policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti dėl to, kad prie (duomenys neskelbtini) namo grupė (o ne vienos gyvenamosios patalpos nuomininkas) agresyviai nusiteikusiÄ jaunuolių triukÅ¡mauja ir kabinėjasi prie praeivių. Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės bent iÅ¡ dalies patvirtina, kad ne jis, o nenustatyti asmenys triukÅ¡mavo ir kabinėjosi prie praeivių; nenustatyti asmenys neteisėtus veiksmus padarė vieÅ¡oje vietoje, o ne privačios valdos kieme, o į tai vertinant policijos pareigÅ«nų pateiktų nurodymų teisėtumÄ ir kitas bylos aplinkybes, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė.

Ä® Palangos kurortÄ apeliantas atvažiavo pailsėti ne vienas, ne su grupe agresyviai nusiteikusių jaunuolių, o su sužadėtine. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėręs keletÄ taurių vyno po vakarienės.Apeliantas iÅ¡ dalies sutinka, kad policijos pareigÅ«nai turėjo pagrindo įtarti jį padarius nedidelį chuliganizmÄ , nes, jo nuomone, gyvenamųjų patalpų nuomotojas matyt suklydo, kad gatvėje, privačiame name ir jo kieme bÅ«tent apeliantas iÅ¡vartė gėles ar prie jo kabinėjosi.

Apeliantas įvykio metu buvo kambaryje su sužadėtine, nors girdėjo, kad namo kieme vyksta konfliktas. Kadangi namo kieme buvo paliktas sužadėtinės automobilis bei kiti daiktai (buvo padžiauti rankÅ¡luosčiai, maudymosi kostiumėliai), apeliantas išėjo pasižiÅ«rėti, kas atsitiko. Pamatęs apeliantÄ su trumpomis sportinėmis kelnaitėmis, patalpų nuomotojas be jokio objektyvaus pagrindo apkaltino jį, kad bÅ«tent jis iÅ¡vartė kieme daiktus (lauko baldus) ir sudaužė butelį. Apeliantas mano, kad tik dėl to, kad ne laiku išėjo į kiemÄ , jį namo savininkas apkaltino nebÅ«tais dalykais.

Kaip tik tuo metu atvyko policija. Atvykus pareigūnams, pastarieji nebuvo objektyvūs, nes klausėsi tik vienos konflikto pusės. R. Š. manymu, jo nesiklausė dėl grėsmingos išvaizdos, o pareiškėju pareigūnai tikėjo dėl garbingo jo amžiaus ir objektyvių priežasčių (kieme iš tiesų buvo apverstas stalas). Išklausę pareiškėjo, pareigūnai pareikalavo pateikti asmens dokumentus. Apeliantas pabandė pareigūnams pateikti savo paaiškinimus, bet kai pasakė, kad neturi dokumentų, nes atvažiavo ilsėtis, pareigūnai gal būt šiek tiek įsižeidė ir nusprendė, kad būtent jis dėl visko kaltas, nes atsikalbinėja, bando teisintis ir pradėjo temti R.

Å . į tarnybinį automobilį. Apelianto manymu, asmens tapatybės duomenis pareigÅ«nai galėjo nustatyti ir techninėmis priemonėmis, tačiau klaidingai pamanę, kad bÅ«tent R. Å . padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , jie nusprendė tai daryti policijos įstaigoje. Apeliantas sutinka, kad pareigÅ«nai tokiÄ teisę formaliai turėjo, tačiau atsižvelgiant į kitas įvykio aplinkybes, R. Å . manymu, jie įstatymo suteiktomis teisėmis pasinaudojo iÅ¡ dalies nepagrįstai ir neproporcingai.

Pareigūnai turėjo matyti, kad apeliantas buvo ne šiaip praeivis, o gyvenamųjų patalpų nuomininkas. Be to, dėl nesuprantamų priežasčių pareigūnai visiškai nesiaiškino, kas iš tiesų agresyviai nusiteikę kabinėjosi prie praeivių, neapklausė kitų kieme buvusių nuomininkų, ir net apelianto sužadėtinės, kuri net įvykio vietoje liudijo, kad jis buvo kambaryje. Apeliantas yra tikras, kad pareigūnai buvo suklaidinti, jie šiek tiek peržengė savo kompetencijos ribas, o vėliau tai supratę ir sužinoję, kad R.

Å . yra teisininkas, iÅ¡sigando, kad neapskustų jų veiksmų, susijusių su specialiųjų priemonių panaudojimu, dėl to surašė jam protokolÄ už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. O Å¡iuo atveju nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiÅ¡kumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis byloje Nr. N575- 2791/2009).Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali bÅ«ti nutraukiama tik tokiu atveju, kai iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepaÅ¡alintos abejonės dėl asmens kaltės. Ä®rodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Ä®rodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs R. Å . administracinio teisės pažeidimo bylÄ , negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡naudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai, o apylinkės teismo sprendimas pripažinti R. Å . kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ priimtas, remiantis visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ teismo nutarimo ir posėdžio protokolo (b. l. 37-39) matyti, kad teismas posėdžio metu apklausė tik vienÄ liudytojÄ policijos pareigÅ«nÄ M.

Z., o pripažindamas R. Å . kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , rėmėsi vien tik M. Z. parodymais teisme ir Å¡io pareigÅ«no bei jo kolegos – policijos pareigÅ«no M. V. tarnybiniais praneÅ¡imais (b. l. 5-6), kuriuose nurodyta, kad M. V. ir M. Z. gavo nurodymÄ vykti į (duomenys neskelbtini), kur agresyvÅ«s asmenys triukÅ¡mauja, kabinėjasi prie praeivių. Nuvykus tuo adresu, juos pasitiko namo savininkas, kuris nurodė, kad policijÄ iÅ¡kvietė, nes R. Å ., kuris iÅ¡sinuomojęs iÅ¡ jo patalpas, gadina gėles vazonuose, triukÅ¡mauja, mėto kėdes, kabinėjasi prie jo.

Namo savininkas nurodė bÅ«tent į R. Å ., kaip į triukÅ¡maujantį asmenį, aplink buvo iÅ¡vartytų daiktų. Nors kieme buvo ir dar kitų jaunuolių, tačiau priėjus prie R. Å . jie pamatė, kad Å¡is akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kai Å¡io asmens paprašė pateikti asmens dokumentÄ , R. Å . atsisakė jį pateikti, sakė, kad tokio neturi, savo asmens duomenis (vardÄ , pavardę) sakyti atsisakė, todėl jo buvo papraÅ¡yta sėstis į tarnybinį automobilį ir vykti į komisariatÄ asmenybės nustatymui, R.

Å . atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, įsirėžęs stumdėsi, nelipo, todėl panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir asmuo įsodintas į automobilį, uždėti antrankiai. Namo savininkas pareiÅ¡kimÄ atsisakė raÅ¡yti motyvuodamas tuo, kad nuomininkas grįš, nes patalpos iÅ¡nuomotos jam, o jis jo bijo. Pristačius į komisariatÄ , tikrintis girtumÄ atsisakė. IÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad įvykį betarpiÅ¡kai stebėjo ir policijos ekipaÅ¾Ä iÅ¡kvietė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris, pasak pareigÅ«nų, atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl R.

Å . veikos tik dėl to, kad jam buvo iÅ¡nuomojęs butÄ , be to, pareigÅ«nams atvykus į namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemÄ , jame buvo ir kitų jaunuolių. Å is asmuo nebuvo apklausiamas, nebuvo aiÅ¡kintasi, kokios aplinkybės jam yra žinomos apie galimÄ administracinio teisės pažeidimo padarymÄ , teismas nesiaiÅ¡kino ir (duomenys neskelbtini) namo savininko praneÅ¡imo policijai turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigÅ«nai kaip vienintelę priežastį, kodėl namo savininkas atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯vardino faktÄ , jog jis bijojo R.

Å ., nes tuo metu jam nuomavo butÄ , tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡ių asmenų nebesaisto jokie civiliniai santykiai, todėl namo savininkas galėtų neÅ¡aliÅ¡kai nurodyti visas jam žinomas įvykio aplinkybes. Byloje nebuvo apklausta ir apeliaciniame skunde minima kartu su R. Å . nuomotame bute buvusi ir po to į kiemÄ išėjusi jo sužadėtinė, kuriai, pasak apelianto, taip pat yra žinomos įvykio aplinkybės. Remiantis aukščiau iÅ¡vardintu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad asmenys, turintys žinių apie įvykį – įvykio vietoje buvęs policijos pareigÅ«nas M.

V., namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sužadėtinė bÅ«tų apklausti. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kuriÄ teisme betarpiÅ¡kai turi bÅ«ti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir eksperto iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.

Teismas paminėto principo nesilaikė.ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant Å¡io asmens, byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , ir jeigu iÅ¡ jo negautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant Å¡io kodekso 50 str., 174 str., 178 str. 3 d., 1861 str., 1862 str., 1864 str., 187 str., 1887 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas.

Jeigu pagal policijos arba teisėjo Å¡aukimÄ Å¡is asmuo vengia atvykti, policijos pareigÅ«nas jį gali atvesdinti. Jeigu pagal policijos ar teisėjo Å¡aukimÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar bÅ«ti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas Å¡ios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimÄ .

Vengiant atvykti į bylos nagrinėjimÄ , pagal ATPK 272 str. 2 d. taip pat turi bÅ«ti organizuojamas asmens atvesdinimas į teismÄ . Tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad atvesdinti nepavyko dėl asmens vengimo bÅ«ti atvesdintam, bÅ«tų pagrindas nagrinėti bylÄ tokiam asmeniui nedalyvaujant (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444–1798/2007, N438-137/2008, N575-881/2009, N62-2169/2011, N62-5/2012). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Å . suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 2 d., taigi byla turi bÅ«ti nagrinėjama privalomai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog prieÅ¡ 2014-11-26 dienos teismo posedį administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Å . teismui pateikė praÅ¡ymÄ (b. l.

32) atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl patirtos traumos ir pateikė medicininę pažymÄ iÅ¡ VÅ Ä® Kauno klinikų (b. l. 33-34). Apylinkės teismas 2014-12-04 nutarime pripažino, kad R. Å . vengia pagal teismo Å¡aukimÄ atvykti į teismÄ , jo neatvykimo į teismo posėdį priežastį pripažino nesvarbia, praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ atmetė, nurodė, kad nepateikta nustatytos formos pažyma ir bylÄ nutarė nagrinėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 str.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdydamas ATPK 272 str. 2 d. reikalavimus, teismas bÅ«tų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti pastarÄ jį į bylos nagrinėjimÄ , o Å¡is bÅ«tų vengęs atvykti. IÅ¡ byloje esančio R. Å . paaiÅ¡kinimo (b. l.

4) matyti, jog jis nurodė, kad paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes duos teisme, tačiau teismas, neiÅ¡naudojęs visų jam įstatymo suteiktų priemonių, leidžiančių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimÄ teismo posėdyje, ir neiÅ¡klausęs R. Å . paaiÅ¡kinimų, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir pripažino jį kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog Å¡iuo atveju iÅ¡ R. Å . buvo atimta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, teikti praÅ¡ymus, įrodymus, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. Å . administracinio teisės pažeidimo bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbÅ«s bylos baigčiai, be to, nebuvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nebuvo užtikrinta jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam ir gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡kilusios abejonės dėl R. Å . kaltės padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ gali bÅ«ti paÅ¡alintos tik teisme betarpiÅ¡kai apklausus įvykį mačiusius asmenis ir patį administracinėn atsakomybėn traukiamÄ R.

Å ., iÅ¡reikalavus duomenis iÅ¡ policijos apie namo savininko praneÅ¡imo policijai turinį. Tiriant papildomus įrodymus bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar namo savininkas tikrai nurodė pareigÅ«nams R. Å . kaip jo turtÄ niokojantį asmenį, kuriuo momentu ir aplinkybėmis namo savininkas atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , ar namo savininkui neturint pretenzijų, policijos pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ nustatinėti R. Å . asmenybę ir gabenti jį į policijos komisariatÄ . Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 187 str. 2 d. kyla tik už teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ , todėl, apeliantui ginčijant pareigÅ«nų veiksmų ir reikalavimų teisėtumÄ , Å¡ias aplinkybes bÅ«tina kruopščiai patikrinti.

Remiantis iÅ¡dėstytu, R. Å . apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas naikinamas dalyje, kuria R. Å . pripažintas kaltu padaręs ATPK 187 str. 2 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , ir administracinio teisės pažeidimo byla Å¡ioje dalyje perduodama Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimÄ dalyje dėl R.

Å . nubaudimo pagal ATPK 187 str. 2 d. panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å¡ioje dalyje perduoti Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             LikusiÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas